Civilinė byla Nr. eB2-1337-577/2021    

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01264-2019-0  

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,

sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei,

dalyvaujant pareiškėjos BUAB „Lintdora“ nemokumo administratorės UAB „Reniva“ atstovui adv. Arūnui Virkučiui,

atsakovui J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutuojančios  UAB „Lintdora“ pareiškimą dėl UAB „Lintdora“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo J. J.,

n u s t a t ė : 

1.       Pareiškėja BUAB „Lintdora“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Lintdora“ bankrotą tyčiniu. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas, palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, akcentavo, jog įmonės valdymo organas – įmonės vadovas J. J. neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės dokumentų, turto. Suinteresuotas asmuo paaiškino nemokumo administratoriui, kad bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo vedama, registro tvarkytojui nebuvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai. Šios aplinkybės, atstovo teigimu, patvirtina suinteresuoto asmens J. J. nustatytos pareigos vesti įmonės buhalterinę apskaitą pažeidimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis), dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Neturint nurodytų duomenų, nėra galimybės nustatyti, ar įmonė turėjo kokio nors turto (tame tarpe debitorinių įsiskolinimų), šį turtą perimti ir panaudoti kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Tinkamas buhalterinės apskaitos neorganizavimas teismų praktikoje pripažintinas kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Tokie veiksmai (neveikimas) traktuotini kaip sąmoningas siekimas neatskleisti tikrosios bendrovės finansinės padėties bei įvertinti jos veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeidžiant kreditorių interesus; mano, kad, nustatytas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, todėl prašo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.

2.       Suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo metu, palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, su prašymu pripažinti BUAB „Lintdora“ bankrotą tyčiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad įmonė nevykdė veiklos, todėl nebuvo vedama buhalterinė apskaita, todėl jokių buhalterinių dokumentų nėra. Pripažino, kad pagal su UAB „SportIN Grupė“ sudarytą rangos sutartį buvo gautas avansas, tačiau piniginės lėšos buvo panaudotos statybos pasiruošiamiesiems darbams. Suinteresuotas asmuo nieko nežinojo dėl dokumentų perdavimo, jam nebuvo apie tai pranešta.

3.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-10-14 nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Lintdora“, nemokumo administratoriumi paskirta T. K.. Nutartis įsiteisėjo 2019-10-25. Bankroto byloje 2020-01-21 patvirtinti 94 350 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai. 2020-06-22 nutartimi atstatydintas BUAB „Lintdora“ nemokumo administratorius T. K. ir paskirta nemokumo administratorė UAB „Reniva“. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis bendrovė įregistruota 2018-07-24, nuo 2018-12-14 iki 2019-10-30 (bankroto bylos iškėlimo) įmonės vadovo pareigas ėjo J. J..

4.       Prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu gautas 2020 m. lapkričio mėnesį, t. y. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ); JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiek Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), tiek JANĮ tyčinio bankroto kriterijaus taikymą sieja su bendrovės nemokumo būkle, sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, į tai, kad nagrinėjamu atveju UAB „Lintdora“ bankroto bylos iškėlimo klausimas buvo išspręstas dar 2019 m., pareiškėjas prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia atsakovo veiksmais (neveikimu) ir iki JANĮ įsigaliojimo, įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, todėl nagrinėjamu atveju analizuojant, ar yra pagrindas spręsti dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos ĮBĮ nuostatos. Tokios pozicijos laikomasi teismų formuojamojoje praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1662-241/2020, 2020-07-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1123-781/2020, ir kt.).

5.       Pažymėtina, jog ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. spalio 1 d.) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tuomet įstatyme nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia, tačiau 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus ĮBĮ, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje; įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

6.       ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

7.       Kasacinio teismo išaiškinimuose yra nurodoma, jog esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Kasacinis teismas taip pat akcentavo, jog, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

8.       Dėl įmonės nemokumo. Byloje nustatyta, kad UAB „Lintdora“ finansinės atskaitomybės dokumentų registrui neteikė, jokio turto neturi. 2018-12-18 rangos sutarties pagrindu 2019-01-11 bendrovei (ir jos nurodytai įmonei) kaip rangovui buvo pervesti 63 571,36 Eur. 2019-05-07 pranešimu apie rangos sutarties nutraukimą nurodoma, kad bendrovė nevykdo rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl buvo pareikalauta iš bendrovės grąžinti sumokėtą avansą. Taigi esant tokioms aplinkybėms spręstina, kad jau nuo 2019-05-07 UAB „Lintdora“ tapo nemokia.   

9.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

10.       Tyčinio bankroto požymių egzistavimą pareiškėjas įrodinėja apeliuodamas į tai, kad įmonės vadovas pažeidė pareigą tinkamai vesti ir saugoti įstaigos buhalterinę apskaitą ir turtą, taip pat pareigą perduoti bankroto administratorei bankrutavusios įmonės turtą ir dokumentus.

11.       Bylos duomenimis nustatyta, kad J. J., buvęs įmonės vadovas, bankroto administratoriui neperdavė jokių įmonės dokumentų. 2020-01-09 rašytiniame paaiškinime bankroto administratoriui nurodė, kad nei įmonės balanso, nei buhalterinių dokumentų pateikti negali, įmonė veiklos nevykdo, neturi buhalterijos specialistų, negali vykdyti rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes įmonei nepateikta reikalinga dokumentacija. Bylos nagrinėjimo metu J. J. irgi paaiškino, kad įmonė veiklos nevykdė, todėl jokie buhalteriniai dokumentai vedami nebuvo; bendrovė buvo sudariusi tik vieną rangos sutartį su UAB „SportIN Grupė“, kuri nebuvo vykdoma dėl užsakovo kaltės. Neneigė, kad UAB „SportIN Grupė“ pervedė bendrovei avansą; paaiškino, kad bendrovė šių piniginių lėšų neturi, jos buvo panaudotos paruošiamiesiems darbams, dalis pinigų buvo pervesta kitai įmonei darbams apmokėti, tačiau tiksliai kokie paruošiamieji darbai buvo atlikti, paaiškinti negalėjo; kodėl nėra jokių patvirtinančių darbų atlikimą, jų priėmimą, apmokėjimą ir kitų finansinių dokumentų, patvirtinančių gautų lėšų pervedimo UAB „NT partneriai“ (35 378,36 Eur) pagrįstumą, J. J. paaiškino, kad turi tokius dokumentus, gali pateikti, o nepateikė jų anksčiau, nes nežinojo, kad reikia pateikti. Nors tuo pačiu J. J. pripažino, kad apie bankroto bylos iškėlimą žinojo, intensyviai bendravo su pirmuoju bankroto administratoriumi, kartu teigė, kad nežinojo apie teismo įpareigojimą perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Tokie suinteresuoto asmens paaiškinimai yra nenuoseklūs, iš dalies deklaratyvaus pobūdžio, todėl teismas jais vadovautis neturi pagrindo. 

12.       Iš aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog po rangos sutarties sudarymo bendrovė gavo piniginių lėšų; šios lėšos bankroto administratoriui nėra perduotos. Kaip matyti iš buvusio vadovo paaiškinimų, jos buvo panaudotos paruošiamiesiems statybos darbams atlikti, tačiau nei bankroto administratoriui, nei teismui jokie dokumentai, patvirtinantys šių piniginių lėšų panaudojimo pagrįstumą, nepateikti. J. J. nurodė, jog jis buvo ir UAB „Enifas“ vadovu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Enifas“ 2019-07-04 nutartimi irgi iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2019-08-22). Tai suponuoja išvadą, kad J. J. buvo žinomos ir aiškios BAĮ 21 str. 1 d. nustatytos valdymo organo pareigos dėl tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo. Pažymėtina, kad sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas sudaro prielaidas nuslėpti tikrąją įmonės turtinę padėtį, nemokumo priežastis, netinkamą įmonės valdymo organui tenkančių pareigų vykdymą, sandorius, išvengti asmeninės atsakomybės.

13.       Vedama buhalterinė apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. O viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Minėta, jog kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1303-407/2017, kt.).

14.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 teisėjų kolegija nurodė, jog esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis.

15.        Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei neleidžia susidaryti objektyvios nuomonės dėl įmonės veiklos bei užkerta galimybę nustatyti nemokumo priežastis, toks neveikimas traktuotinas kaip sąmoningas siekimas neatskleisti tikrosios bendrovės finansinės padėties bei įvertinti jos veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeidžiant kreditorių interesus. Taigi bendrovės bankrotas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymį; konstatuotina, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai ar buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai, ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

16.       Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti tyčinio bankroto požymiai, todėl yra pagrindas pripažinti BUAB „Lintdora“ bankrotą tyčiniu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais

n u t a r i a :

pripažinti BUAB „Lintdora“, j.a.k. 304883579, bankrotą tyčiniu.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič