Administracinė byla Nr. eAS-488-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00432-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 (neveikimą) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo).

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka ir skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).

Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog Rašto turinys pareiškėjui buvo žinomas dar iki 2025 m. vasario 9 d., ir sprendė, kad dėl to, jog dėl Rašto panaikinimo pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2025 m. kovo 10 d., ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos terminas yra praleistas. Kadangi skundas (pareiškimas) paduotas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir jo neprašoma atnaujinti, teismas skundo (pareiškimo) reikalavimą panaikinti Raštą atsisakė priimti.

Teismas vertino, kad skundo (pareiškimo) reikalavimas įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo keliamus klausimus laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Raštą. Kadangi skundo (pareiškimo) reikalavimą panaikinti Raštą atsisakyta priimti, teismas skundo (pareiškimo) reikalavimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo keliamus klausimus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 14 d. nutartį ir grąžinti jo (pareiškėjo) skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės, o nepanaikinus šios nutarties – paaiškinti / pasisakyti – kodėl būsima neskundžiama nutartimi, apeliacinės pakopos teismas, nors ir pripažįsta teisę kreiptis į teismą, teisminę gynybą, tačiau pateiks tik prielaidomis grįstą išvadą, kuria ne tik suvaržys pareiškėjo teisę į pažeistų teisių, interesų gynybą, bet ir ją galutinai atims (ABTĮ 2 str. 1, 3 d., 5 str. 1, 3 d.).

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą (pareiškimą), ir pažymi, kad teismas skundo (pareiškimo) priėmimo stadijoje atliko veiksmus, kurie turėtų būti atlikti tik bylos nagrinėjimo stadijoje, ir nutartyje pateikė tendencingą, šališką, išankstinę išvadą, tuo pasireiškė teisėjos suinteresuotumas bylos baigtimi. Teismas privalo vykdyti teisingumą ir klausyti tik įstatymų. Pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai vertino nustatytas aplinkybes ir pateikė neteisingas išvadas. Pareiškėjo vertinimu, teismas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesine padėtimi, nesiekė teisingai išnagrinėti bylą ir taikyti įstatymuose nustatytą asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą.   

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis prašymas netenkinamas.

ABTĮ

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, konstatavęs, kad Rašto turinys pareiškėjui buvo žinomas dar iki 2025 m. vasario 9 d., pareiškėjas skundą dėl Rašto panaikinimo teismui padavė 2025 m. kovo 10 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir jo neprašo atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas skundo reikalavimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo keliamus klausimus laikė išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Raštą ir jį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teisės kreiptis į teismą pobūdis reikalauja valstybės reguliavimo, tačiau toks reguliavimas negali pažeisti teisės esmės arba prieštarauti kitoms Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos teisėms (žr. 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įvairių procesinių reikalavimų ieškinio turiniui ir formai nustatymas pateisinamas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą, todėl formalių procesinių reikalavimų taikymas priimant ieškinį savaime nereiškia teisės kreiptis į teismą pažeidimo (žr. 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Z ir kiti prieš Jungtinę Karalystę). Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pažymėtina, kad bylininkai, įgyvendindami teisę kreiptis į teismą, pateikdami ieškinius, apeliacinius skundus ir pan., turi tikėtis egzistuojančių formalių proceso taisyklių taikymo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. lapkričio 16 d. sprendimą byloje Sotiris ir Nikos Kouras Attee prieš Graikiją).

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas su tapačiais reikalavimais panaikinti Raštą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo) 2025 m. vasario 9 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-8759-402/2025 pareiškėjo skundą (pareiškimą) laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.), kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo (pareiškimo) trūkumų (pateikti ginčijamą administracinį aktą, pareiškėjo kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, nuosekliai ir išsamiai išdėstyti skundo faktinį pagrindą, aiškiai suformuluoti skundo dalyką). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-466-525/2025 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje skundą (pareiškimą), prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo), teismui padavė 2025 m. kovo 9 d. (sekmadienį). Pareiškėjas skunde (pareiškime) nurodė, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai administracinėje byloje Nr. eI2-8759-402/2025 2025 m. kovo 6 d. nutartimi jo skundą (pareiškimą) laikė nepaduotu, todėl jis, vadovaudamasis ABTĮ 5 ir 6 straipsniais, vėl kreipiasi į teismą. Kaip jau minėta, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai šioje byloje skundžiama 2025 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, kad  nepagrįstai buvo atsisakyta priimti nagrinėti jo skundą (pareiškimą), skundo (pareiškimo) priėmimo stadijoje buvo atlikti veiksmai, kurie turėtų būti atlikti tik bylos nagrinėjimo stadijoje, pirmosios instancijos teismas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesine padėtimi, nesiekė teisingai išnagrinėti bylą ir taikyti įstatymuose nustatytą asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėjas skundą (pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjamoje byloje padavė 2025 m. kovo 9 d. (sekmadienį), o ne 2025 m. kovo 10 d., tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjas Rašto turinį sužinojo anksčiau nei 2025 m. vasario 9 d., nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui (pareiškimui) paduoti. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko pažymėta, jog 2025 m. kovo 10 d. yra pareiškėjo skundo (pareiškimo) gavimo data, o ne pareiškėjo skundo (pareiškimo) padavimo data (kaip minėta, padavimo data nurodyta 2025 m. kovo 9 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimą panaikinti Raštą, nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir šiuo pagrindu nepagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimą dėl Rašto panaikinimo.

Padarius išvadą, kad pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimą dėl Rašto panaikinimo nepagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pirmosios instancijos teismo nutartis nepanaikinama, nes pagrįstai ir teisėtai nepriimtas nagrinėti šis skundo (pareiškimo) reikalavimas, tik tai turėjo būti nuspręsta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip kad nepriimtas skundo (pareiškimo) reikalavimas įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo keliamus klausimus.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nepriimamas nagrinėti, jei nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 18 d. padavė Regionų administraciniam teismui skundą (pareiškimą), prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti jo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo), o Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-10291-428/2025 pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, kadangi Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir pats savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje nustatė, kad iš Rašto turinio akivaizdžiai matyti, jog jis yra informacinio pobūdžio, jame pateikta bendro pobūdžio informacija apie valstybės institucijų ir konkrečiai Lietuvos Respublikos Prezidento kompetenciją nagrinėjant ir vertinant savivaldybių veiklos teisėtumą, pareiškėjui nurodyti kitų institucijų įgaliojimai šioje srityje, tuo paaiškinant pareiškėjui, kaip jis gali ginti savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai liečiančių pareiškėjo teisinį statusą bei sukeliančių jam teisines pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025 yra įsiteisėjusi, o joje nustatyta ir šiai nagrinėjamai apeliacine tvarka bylai prejudicinė aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 57 str. 2 d.), be to, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl pareiškėjo skundo (pareiškimo), kuriuo ginčijamas Raštas ir prašoma įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo), nepriimtinumo nagrinėti. Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti, naikinti nėra pagrindo, tačiau pakeistinas nutartyje nurodytas skundo (pareiškimo) reikalavimo panaikinti Raštą atsisakymo pagrindas – šį pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimą atsisakytina priimti nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.   

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo (teisėjos) šališkumu, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šioje byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo (teisėjos, nagrinėjusios pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ir / ar teisėja buvo šališki.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama nurodant, kad pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakoma priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. 

Pareiškėjas taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo: „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgy-vendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.); LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025), 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025) ir 2025-05-07 nutarties (byla Nr. eAS-538-492/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą (pagaliau gi, laikas SUAUGTI), absurdiškai tuščią maratoną (05-14 yra paskirti aštuoni, 05-21 – devyni, 05-28 – šeši kolegijų posėdžiai ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.

ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 14 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Atsisakyti priimti pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka).“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                

                                        Dalia Višinskienė

                                        Virginija Volskienė