Baudžiamoji byla Nr. 2K–265/2009
Procesinio sprendimo kategorija
2.3.6.4.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
nuteistajam D. V.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nuosprendžiu D. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl R. A. turto sugadinimo), nenustačius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo R. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: D. V. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) bauda. Iš D. V. nukentėjusiajam R. A. priteista 1447,74 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nuosprendis ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: D. V. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) bauda. Iš D. V. nukentėjusiajam R. A. priteista 1447,74 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti iš dalies, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu D. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 27 d., apie 2.30 val., Mažeikiuose, prie S. Daukanto g. 12 namo antrosios laiptinės, šokinėjo ant R. A. priklausančio automobilio „Audi 90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogo, dėl to buvo sugadintas automobilis ir R. A. padaryta 1447,74 Lt turtinė žala.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nuosprendžiu D. V. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį buvo išteistas, nenustačius, kad būtent jis padarė šią nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį iš esmės motyvavo tuo, kad byloje nepaneigta, jog per automobilio stogą perbėgo kitas asmuo, o ne D. V.
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad būtent D. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, šokinėdamas ant R. A. priklausančio automobilio „Audi 90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogo, tyčia sugadino šį automobilį ir padarė R. A. 1447,74 Lt turtinę žalą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendis panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatavus šio teismo padarytus esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 329 straipsnio 2 punkto ir 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus.
Nuteistasis D. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. išteisinamąjį nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų. Pažeistos normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymo taisykles. Teismas iš esmės nepašalinimo abejonių, kad turto sugadinimą padarė ne kasatorius, o kitas asmuo, ir vadovavosi prielaidomis. Šioje byloje nėra jokių kasatoriaus kaltės įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nelaikė prieštaringais nukentėjusiojo R. A. parodymų, nors apeliacinės instancijos teisme apklausta jo sutuoktinė A. A. nurodė visiškai kitokias nei nukentėjusysis aplinkybes apie kasatoriaus buvimą ir bendravimą su juo įvykio vietoje. Kasatoriaus manymu, teismas, nepaisydamas kasacinės instancijos teismo nurodymų, kurie pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį privalomi, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.4, 3.1.6, 3.1.7, 3.1.8 punktuose nurodytų išaiškinimų bei pagrindinės jo nuostatos, kad tada, kai išnaudojus visas galimybes abejonių nepavyksta pašalinti, šios turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Vien tik nukentėjusiojo R. A. sutuoktinės iškvietimas į teismo posėdį liudyti ir keletą klausimų dėl įvykio vietos apšvietimo uždavimas kasatoriui bei kitiems proceso dalyviams negali būti laikoma išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas be jokių pagrįstų motyvų didesnę įrodomąją galią skyrė nukentėjusiojo parodymams, nors iš esmės nepašalino netikslumų tarp kasatoriaus ir nukentėjusiojo parodymų dėl galimybės naktį matyti įvykio vietą, kasatorius veidą, jo veiksmus, neišsiaiškino dėl nukentėjusiojo pateiktos pirminės informacijos policijai atitikimo jo parodymams tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme metu. Kasatorius pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nepadaryta jokia jo atpažinimo procedūra, nepaimti pėdsakų pavyzdžiai ir neatlikta ekspertizė. Be to, jis neturėjo tyčios sugadinti nukentėjusiojo R. A. automobilio. Nukentėjusysis sąmoningai kaltina kasatorių, nes pažįsta jo šeimą ir gali tikėtis padarytos žalos atlyginimo. Priešingu atveju, nenustačius kaltininko, žalos niekas neatlygintų. Kita vertus, jeigu kasatorius iš tiesų būtų padaręs šį nusikaltimą, jam nebūtų buvę jokių finansinių ir teisinių kliūčių sumokėti reikalaujamą žalos atlyginimą, susitaikyti su nukentėjusiuoju ir siekti bylos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesilaikė BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimo, nustatančio, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta ar kitaip vertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Nagrinėjamojoje byloje priimtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje buvo nurodyta, kad prieš tai bylą apeliacine tvarka nagrinėjusi teisėjų kolegija neišdėstė argumentų, paneigiančių apylinkės teismo motyvus dėl kasatoriaus atpažinimo policijos komisariate atlikimo ir šio veiksmo vertinimo pagal BPK. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo atliko kitokio įrodymų vertinimo. Nuosprendyje nėra nė vieno motyvo, kodėl šis teismas kitaip vertina ir atmeta įrodymus, kuriais vadovavosi žemesnės instancijos teismas, ir kodėl juos vertino blogai. Kartu teismas buvo šališkas, nes visiškai netyrė kasatorių teisinančių bylos aplinkybių. Tam tikrą teismo šališkumą rodo ir ta aplinkybė, kad nuosprendžio nepasirašė teisėja K. Kruminienė, o jos atskirosios nuomonės taip, kaip reikalaujama pagal BPK 299 straipsnio 6 dalį, byloje nėra. Dėl to pažeisti BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl kasacinėje nutartyje nurodyto argumento, kad, nesant sąlygų, nustatytų BPK 409 straipsnio 1 dalyje, vienintelė galimybė, dėl kurios šioje privataus kaltinimo byloje galėjo vykti ikiteisminis tyrimas, galėjo būti tik tai, kad iki 2007 m. gegužės 9 d. nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nebuvo žinomas (BPK 407 straipsnis, 409 straipsnio 3 dalis).
Nuteistojo D. V. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 302 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio 1 dalies pažeidimų
Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas jis yra tada, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.
Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Baudžiamojo proceso kodekso XXIII skyriaus 302 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendį pasirašo visi jį priėmę teisėjai; teisėjas, kuris laikosi kitos nuomonės, taip pat pasirašo nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ apžvalgoje nurodyta, kad skelbiamas turi būti tik pasirašytas nuosprendis.
Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendis, priimtas iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, pasirašytas tik dviejų teisėjų, nagrinėjusių D. V. baudžiamąją bylą. Teisėja K. Kruminienė, pagal Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymą taip pat paskirta nagrinėti šią bylą ir ją nagrinėjusi, byloje esančiojo nuosprendžio originalo nepasirašė. Nepasirašius nuosprendžio visiems trims teisėjams, nagrinėjusiems D. V. baudžiamąją bylą, šis teismo procesinis dokumentas negali būti laikomas teisėtu. Teisėjo, nagrinėjusio bylą, nepasirašytas nuosprendis neturi teisinės galios. Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje padaryti esminiai BPK 331 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 2 dalies pažeidimai, todėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendis naikintinas.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali remtis skundžiamo apeliacinio teismo padarytomis išvadomis ir patikrinti apeliacinio teismo sprendimo kasaciniame skunde nurodytais teisės taikymo klausimais, todėl kasacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti. Į nuteistojo D. V. kasaciniame skunde iškeltus klausimus turi atsižvelgti apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teismui iš naujo nagrinėjant bylą, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio turinys patvirtina, jog ne į visus juos, išdėstytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartyje, atsižvelgta. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismas privalo dėl to pasisakyti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Olegas Fedosiukas
Antanas Klimavičius