Civilinė byla Nr. e2A-508-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00028-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.20.1

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 5 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinių projektų rengimas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinių projektų rengimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nacionalinių projektų rengimas“ dėl sutarties sąlygų modifikavimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nacionalinių projektų rengimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ 65 955,43 Eur skolą pagal sutartį, 0,1 procentų dydžio delspinigius nuo priteistos sumos nuo termino įvykdyti prievolę pabaigos (2022 m. kovo 9 d.) iki visiško prievolės įvykdymo, bet ne ilgiau nei už 6 mėnesius, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad šalys 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarė verslo plano ir paraiškos parengimo paslaugų sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo pagal numatytas sąlygas parengti verslo planą, paraišką, aprašyti mokslinę projekto dalį pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto aktualią priemonę, tikslinti parengtus dokumentus ir teikti informaciją paraiškos vertinimo metu, kol paraišką vertins Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau – Agentūra), taip pat, esant teigiamam kompetentingo organo įsakymui dėl projekto „Odontologijos technologijos vystymas naudojant 3D modeliavimo ir spausdinimo įrankius, naujos gydymo metodikos ir mokymo platformos sukūrimas“ (toliau – projektas) finansavimo, teikti projekto administravimo paslaugas. Atsakovė įsipareigojo sumokėti sutarties kainą, kurią sudaro: fiksuota kainos dalis – 9 680 Eur su PVM, kintama kainos dalis (sėkmės mokestis) – 5 procentai ir PVM nuo projektui gautos paramos sumos, esant teigiamam kompetentingo organo sprendimui dėl projekto finansavimo. Šalys taip pat susitarė, kad iš kintamos kainos dalies atsakovė atsiskaitys su ieškove už projekto administravimo paslaugas ne mažiau nei 24 000 Eur, o jeigu sėkmės mokestis bus didesnis, projekto administravimo paslaugų kaina bus įskaitoma į sėkmės mokestį. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad maksimalus projekto vykdymo terminas buvo numatytas 24 mėn., susitarė, jog atsakovė ieškovei kintamą kainos dalį – sėkmės mokestį – sumokės per 24 mėnesius po kompetentingo organo įsakymo skirti finansavimą projektui pagal priemonę „Eksperimentas“, paslaugų perdavimo–priėmimo akto ir sąskaitos faktūros gavimo, proporcingai kas mėnesį per 24 mėnesius. 

3.       Pasirašius Sutartį, šalys pradėjo ją vykdyti: atsakovė ieškovei sumokėjo 4 000 Eur avansą, 2020 m. vasario 3 d. atsakovė su mažąja bendrija (toliau – MB) „T&T LAB“ sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį projekto įgyvendinimui, ieškovė nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. parengė ir pateikė Agentūrai didelės apimties dokumentus, juos tikslino, pildė, parengė verslo planą, paraišką, aprašė mokslinę projekto dalį, atsakovė sumokėjo likusią fiksuotos paslaugų kainos dalį 5 680 Eur. Iki buvo pasirašyta finansavimo sutartis, jos derinimo metu ieškovė parengė ir pateikė Agentūrai biomedicininio tyrimo anketas. Pagal ieškovės parengtą paraišką projektui Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 4-445 buvo skirtas 1 090 172,44 Eur finansavimas ir paaiškėjo sėkmės mokesčio suma – 65 955,43 Eur. Atsakovė su Agentūra 2020 m. rugsėjo 10 d. pasirašė iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto sutartį (toliau – ir finansavimo sutartis).

4.       Nors po finansavimo sutarties pasirašymo atsakovė faktiškai nepradėjo vykdyti projekto, ieškovė pradėjo teikti projekto administravimo paslaugas. Pagal finansavimo sutarties 5.2, 5.3 punktus teikė Agentūrai 2020 m. spalio 16 d., 2021 m. sausio 16 d., 2021 m. vasario 17 d. „nulinius“ mokėjimo prašymus. 2020 m. gruodžio 1 d. atsakovės pavedimu pateikė Agentūrai pranešimą dėl projekto veiklų įgyvendinimo, kuriuo buvo paprašyta leisti tiriamuosius darbus pradėti vykdyti karantino laikotarpiui pasibaigus. 2021 m. sausio 22 d. pateikė derinimui parengtą projekto pirkimų planą, kurį vėliau 2021 m. sausio 27 d. patikslino. Projekto pirkimo plano tikslinimo ir derinimo su Agentūra laikotarpiu ieškovė informavo, kad projekto nevykdys ir nurodė, kad jeigu projekto vykdymo neperims kitas subjektas, ji finansavimo sutartį su Agentūra nutrauks. Dėl šių priežasčių ieškovė derėjosi su trečiaisiais asmenimis dėl projekto perėmimo ir 2021 m. balandžio 7 d. pateikė Agentūrai prašymą dėl projekto vykdytojo teisių ir pareigų perdavimo. Tretiesiems asmenims atsisakius perimti projekto vykdymą, ieškovė atsakovės prašymu parengė ir 2021 m. liepos 16 d. Agentūrai pateikė prašymą nutraukti finansavimo sutartį. Agentūra 2021 m. liepos 22 d. pranešimu nurodė, kad finansavimo sutarties nutraukimui nuo 2021 m. liepos 16 d. neprieštarauja, o Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministras priėmė įsakymą Nr. 4-916 panaikinti finansavimą.

5.       Kadangi atsakovė dėl paskelbto karantino nebuvo faktiškai pradėjusi vykdyti projekto ir jai nebuvo pervesta finansavimo suma, ieškovė, nors ir teikė atsakovei projekto administravimo paslaugas, darydama nuolaidas ir tikėdamasi tinkamo Sutarties vykdymo po karantino pabaigos, kas mėnesį suteiktų paslaugų neperdavinėjo ir PVM sąskaitų faktūrų periodiškai neteikė (atidėjo įmokų mokėjimą). Atsakovei nutraukus finansavimo sutartį, galutinai paaiškėjo, kad ji projekto nebevykdys, todėl, atsižvelgdama į tai, jog įvyko sąlyga, numatyta Sutarties III straipsnio 1.2 punkte, bei vadovaudamasi Sutarties III dalies 3 punkto nuostata, 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu atsakovei pateikė paslaugų perdavimo–priėmimo aktą Nr. AK-210817-1 ir pareikalavo sumokėti sėkmės mokestį – 65 955,43 Eur. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 15 d. atsisakė sumokėti šį mokestį, be motyvų atsisakė priimti paslaugų perdavimo–priėmimo aktą. Ieškovė 2022 m. kovo 2 d. pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą ir pareikalavo ją apmokėti per 7 kalendorines dienas, tačiau atsakovė nurodė, kad šios sąskaitos neapmokės.

6.       Tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties nuostatų, nustatančių atsakovės pareigą atsiskaityti už suteiktas atlygintines paslaugas, aiškinimo. Sutartis aiškiai nustatė atsakovės pareigą sumokėti ieškovei sėkmės mokestį. Priešingai nei nurodo atsakovė, Sutarties nuostatos yra teisėtos, sąžiningos, sėkmės mokesčio nustatymas yra sutarties laisvės principo išraiška, nėra pagrindo Sutartį aiškinti atsakovės nenaudai, nes tai iškreiptų šalių interesų pusiausvyrą ir pažeistų Sutarčių aiškinimo principus bei prieštarautų atlygintinų paslaugų sutarties prigimčiai ir esmei. Atsakovės prievolė sumokėti ieškovei sėkmės mokestį turi būti vykdoma. Nors 24 mėnesių terminas visam sėkmės mokesčiui sumokėti nėra suėjęs, tačiau Atsakovė prarado teisę remtis jos naudai nustatytu prievolės vykdymo terminu, nes nevykdo projekto, pažeidė prievolę ir yra nesąžininga, atsisakydama pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą nepateikė motyvuotų pastabų dėl suteiktų paslaugų trūkumų, kaip to reikalavo Sutarties V dalies 1.3 punktas. Atsakovės pareiga sumokėti sėkmės mokestį ir ieškovės teisė reikalauti mokesčio priklausė nuo teigiamo sprendimo dėl paramos skyrimo priėmimo. Rizika dėl sėkmės mokesčio mokėjimo buvo paskirstyta abiem Sutarties šalims. Projektui skyrus finansavimą, rizika dėl sandorio nuostolingumo perėjo atsakovei, nes nuo jos priklausė, ar ji sudarys finansavimo sutartį, ar ją nutrauks ir ar vykdys projektą. Ieškovė, kaip paslaugų teikėja, įdėjusi didelį darbą į projekto parengimą bei pasiekusi teigiamą spendimą dėl finansavimo skyrimo, turi pagrįstą lūkestį tikėtis, kad su ja bus sąžiningai atsiskaityta už suteiktas paslaugas, bet atsakovė nesąžiningai siekia šios prievolės išvengti.

7.       Atsakovė UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ pareiškė priešieškinį, prašydama pripažinti, kad Sutarties 1.2 ir 3 punktai yra pažeidžiantys šalių lygybės principą ir modifikuoti juos taip: 1.2 punktas keičiamas: kintama kainos dalis – sėkmės mokestis – 5 procentai plius PVM nuo projektui faktiškai gautos paramos sumos, esant teigiamam Ekonomikos ministerijos ministro ar kito kompetentingo organo įsakymui dėl projekto finansavimo. Iš šios dalies bus atsiskaitoma su vykdytoju už projekto administravimo paslaugas, ne mažiau nei 24 000 Eur, proporcingai kas mėnesį, per 24 mėnesius; 3 punktas keičiamas: kintamą kainos dalį – sėkmės mokestį – užsakovas sumoka per 24 mėnesius po ministro ar kito kompetentingo organo įsakymo skirti finansavimą projektui pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-856 „Eksperimentas“ ir faktinės paramos gavimo dienos bei paslaugų perdavimo–priėmimo akto ir sąskaitos faktūros gavimo. Jei užsakovas be svarbių priežasčių, savo noru atsisako pasiūlymo pasirašyti projekto finansavimo sutartį, tai jo neatleidžia nuo kintamos kainos dalies – sėkmės mokesčio – sumokėjimo, jei finansavimas projektui neskiriamas ir neišmokamas, užsakovas kintamos kainos dalies nemoka.

8.       Nurodė, kad Sutarties III dalies 3 punktas įtvirtino, jog kintamąją kainos dalį – sėkmės mokestį – užsakovas sumoka per 24 mėnesius po kompetentingo organo įsakymo skirti finansavimą projektui bei paslaugų perdavimo–priėmimo akto ir sąskaitos faktūros gavimo. Atsakovė negalėjo kitaip suprasti Sutarties kainos, kaip tik kad fiksuota kainos dalis mokama už projekto parengimą, o sėkmės mokestis yra sumokamas po to, kai yra faktiškai gaunama parama už ieškovės teikiamas tolimesnes su paramos įsisavinimu susijusias administravimo paslaugas. Atsakovė nebūtų sudariusi jai visai finansiškai nenaudingos Sutarties, jeigu sėkmės mokesčio sumokėjimo faktą sietų ne su faktiniu paramos gavimu, o su vien įsakymu skirti paramą. Jeigu teismas laikytų, kad Sutarties III dalies 1.2 ir 3 punktas įtvirtina atsakovės pareigą sėkmės mokestį mokėti net tuomet, kai parama nėra faktiškai gaunama, prašo Sutarties III dalies 1.2 ir 3 punktus dėl sėkmės mokesčio išmokėjimo atsiradimo pagrindo susiejimo su įsakymo skirti finansavimą priėmimu, o ne su faktiniu paramos gavimu, pripažinti pažeidžiančiu šalių lygybės principą ir pakeisti Sutarties punktus. Yra visos sąlygos modifikuoti Sutarties III dalies 1.2. ir 3 punktuose nurodytas sąlygas ir konstatuoti perdėtą ieškovės pranašumą prieš atsakovę. Sąlygos, numatančios, kad kintamosios kainos dalies sumokėjimas siejamas tik su įsakymo dėl paramos skyrimo priėmimu, o ne faktiniu paramos gavimu, įtvirtina Sutarties šalių nelygybę, nes viena šalis negauna nieko, o kita įgyja teisę reikalauti neproporcingai didelio atlygio už netinkamai suteiktas ar visai nesuteiktas paslaugas. To pasėkoje ieškovė, elgdamasi nesąžiningai, reikalauja 75 635,43 Eur, nors atsakovė nei finansavimo, nei tolimesnių ieškovės paslaugų negavo. Dėl to, kad parama faktiškai nebuvo išmokėta atsakovei, yra kalta ieškovė, nes jau po įsakymo skirti paramą atsakovei tapo aišku, jog ieškovės parengtas verslo planas yra neįgyvendinamas. Atsakovė ne savo noru nutraukė finansavimo sutartį. Tai lėmė šalyje paskelbtas karantinas, kuris žymiai sumažino pacientų skaičių ir galimybes vykdyti projektą bei netinkama ieškovės suteiktų paslaugų kokybė.

9.       Tai, kad abi Sutarties šalys yra verslininkai, nereiškia, jog negali būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsnio nuostatos, nes šiame straipsnyje nurodyta, kad šalių nelygybę gali lemti ne tik ekonominis silpnumas, bei kitos straipsnyje nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju šalių nelygybę lėmė tai, kad atsakovė buvo suklaidinta ieškovės, kuri elgėsi nesąžiningai, neteisėtai, versdavo atsakovę kuo greičiau, neskaičius pasirašyti dokumentus.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

10.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ iš atsakovės UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ 26 977,71 Eur skolą, 4 855,99 Eur delspinigius, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 10 086,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė.

Dėl ieškinio reikalavimų

11.       Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl tinkamo šalių 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarytos verslo plano ir paraiškos parengimo paslaugų sutarties Nr. SS-190910-1 vykdymo.

12.       Teismo vertinimu, byloje esanti įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė tinkamai įvykdė atlygintinių paslaugų Sutartį, nes pagal Sutartį suteikė paslaugas atsakovei, pagal jos parengtą verslo planą, paraišką ir kitus parengtus bei Agentūrai pateiktus dokumentus atsakovei buvo skirtas finansavimas, po finansavimo sutarties pasirašymo tam tikrą laiką ieškovė teikė aktualias administravimo paslaugas, susijusias su projekto įgyvendinimu (neįgyvendinimu), todėl, teismo vertinimu, pagrįstai ir teisėtai reikalauja, kad atsakovė įvykdytų pareigą pagal Sutartį sumokėti sėkmės mokestį, į kurį įėjo ir administravimo paslaugų apmokėjimui skirta dalis. Tačiau, teismo įsitikinimu, atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei tik dalį ieškiniu reikalaujamo sėkmės mokesčio, atsižvelgiant į faktiškai pagal Sutartį atliktų paslaugų apimtį ir paslaugų teikimo laikotarpį.

13.       Teismas nurodė, kad ieškovės pagal Sutartį parengti dokumentai buvo kokybiški, kaip tai numatyta Sutarties I dalies 1 punkte ir Sutarties priede Nr. 1 „Verslo plano, paraiškos ir mokslinio projekto aprašymo parengimo paslaugų techninė užduotis“. Teismo nuomone, paraiška ir kiti ją lydintys dokumentai galėtų būti vertinami parengtais nekokybiškai ar kitaip neatitinkantys Sutarties sąlygų, jeigu jo administracinio vertinimo metu Agentūra būtų pripažinusi, jog projektas parengtas nekokybiškai ir tokia jo atmetimo priežastis būtų atitinkamai detalizuota. Nurodė, kad atsakovė priėmė ieškovės jai pateiktą sąskaitą faktūrą, kurioje išdėstyti pagrindiniai verslo plano teiginiai ir kurių ji neginčijo, sąskaitą apmokėjo. Iki šio ginčo kilimo atsakovė ieškovei nereiškė pretenzijų dėl netinkamo Sutarties vykdymo ir realiai neįgyvendinamo plano parengimo, prašė, kad Agentūra projektą, kurio pati negali įgyvendinti dėl karantino sukeltų pasekmių, perleisti tretiesiems asmenims, o šiems atsisakius jį perimti, atsisakė suteikto finansavimo tik dėl to, kad jo negali įgyvendinti, tačiau ne dėl to, jog projektas neįgyvendinamas ar kad yra netinkamai parengtas. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės parengtas projektas buvo netinkamai paruoštas ir (ar) neįgyvendinamas.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovė pagal Sutarties III straipsnio 1.2 punktą ir III dalies 3 punktą 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė atsakovei paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, kurio 1 punkte nurodyta kintama kainos dalis – sėkmės mokestis ir jo dydis. Sutarties V dalies 1.3 punktu atsakovė įsipareigojo per 2 darbo dienas pasirašyti tinkamai suteiktų paslaugų perdavimo– priėmimo aktą arba per tą patį laikotarpį pateikti pastabas ir (ar) pasiūlymus. Jei atsakovė per nustatytą terminą nepasirašo pateikto paslaugų perdavimo–priėmimo akto ar raštu nepateikia motyvuotų pastabų dėl trūkumų, laikoma, kad paslaugos suteiktos tinkamai. Sutarties šalys susitarė, jog tokiu atveju yra laikoma, kad paslaugas atsakovė priėmė ir pasirašė paslaugų perdavimo–priėmimo aktą trečią darbo dieną nuo paslaugų perdavimo–priėmimo akto gavimo dienos bei kad neturi jokių pretenzijų ieškovei dėl paslaugų suteikimo. Teismas nurodė, kad pagal aptartas Sutarties sąlygas paslaugos laikomos perduotomis ir priimtomis 2021 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovė atsakovei 2022 m. kovo 2 d. pateikė sąskaitą faktūrą ir pareikalavo ją apmokėti per 7 kalendorines dienas, kurią atsakovė apmokėti atsisakė. Teismo vertinimu, nustatytos visos Sutarties III dalies 3 punkto sąlygos, su kuriomis susieta atsakovės pareiga mokėti sėkmės mokestį (kompetentingo organo įsakymas skirti finansavimą projektui pagal priemonę buvo gautas, atsakovė iš ieškovės gavo paslaugų perdavimo–priėmimo aktą ir sąskaitą faktūrą).

15.       Kita vertus, teismas nustatė, kad ieškovė pagal Sutarties III straipsnio 1.2 punktą ir III dalies 3 punktą 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsakovei pateikto paslaugų perdavimo–priėmimo akto 1 punkte, kuriame turėjo būti tiksliai nurodyta kokias konkrečiai paslaugas ieškovė perduoda, o atsakovė priima, kaip to reikalavo Sutarties II dalies 3 punktas, IV dalies 4 punktas, V dalies 1.2 punktas, nurodytas kintamos kainos dalies – sėkmės mokesčio – dydis, o ne perduodamos (priimamos) paslaugos. Nesant akte nurodytų suteiktų paslaugų pavadinimo ir apimties, teismo vertinimu, nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima konkrečiai ir tiksliai nustatyti kada, kokias ir ar kokybiškas paslaugas pagal Sutartį ieškovė suteikė ir siekė perduoti atsakovei.

16.       Teismas nustatęs, kad perdavimo–priėmimo akte administravimo paslaugos nekonkretizuotos, 24 000 Eur išmokėjimas numatytas lygiomis dalimis per 24 mėnesius, to nesiejant su konkrečiu kiekiu suteiktų administravimo paslaugų, taip pat nustatęs, kad faktiškai administravimo paslaugos teiktos apie 6–7 mėnesius, už verslo plano, paraiškos parengimo bei mokslinės projekto dalies aprašymo (parengimo) paslaugas atsiskaityta nepareiškus pretenzijų dėl darbų kokybės, nusprendė, kad atsakovė ieškovei turi pareigą už administravimo paslaugas atlyginti ne 24 000 Eur, bet 6 000 Eur.

17.       Kadangi ieškinys pareikštas dėl 65 955,43 Eur sėkmės mokesčio priteisimo, iš kurio ne mažiau 24 000 Eur skirti administravimo paslaugoms apmokėti, teismas priėjo išvadą, kad teisėtas ir pagrįstas yra reikalavimas apmokėti 6 000 Eur už administravimo paslaugas, vadinasi, 5 procentų sėkmės mokestis, atėmus administravimo paslaugoms skirtus 24 000 Eur, yra 41 955,43 Eur.

18.       Teismas nurodė, kad šalys Sutarties III dalyje numatytą sėkmės mokestį susiejo su projektui gautu finansavimu, esant atitinkam organo įsakymui (1.2 punktas), su įsakymo skirti finansavimą projektui gavimu (3 punktas). Šalių sudarytoje Sutartyje lingvistiškai vienareikšmiškai ir aiškiai sėkmės mokesčio mokėjimas susietas su įsakymo skirti finansavimą projektui priėmimu ir jo gavimu, o ne su skirto finansavimo faktiniu išmokėjimu atsakovei. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė, kad Sutarties sudarymo metu šalys iš tikrųjų siekė susitarti sėkmės mokesčio mokėjimą susieti su faktiniu finansavimo išmokėjimu atsakovei, o ne su palankiu įsakymo skirti finansavimą projektui priėmimu, paslaugų perdavimo–priėmimo akto ir sąskaitos faktūros gavimu (Sutarties III dalies 3 punktas). Teismo vertinimu, atsakovei suteikus finansavimą, jai kilo pareiga sumokėti ieškovei Sutartimi sulygtą sėkmės mokestį.

19.       Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovės parengto verslo plano įgyvendinimas iš esmės buvo neįmanomas, neįmanoma buvo pasiekti verslo plane numatytų tikslų. Nurodė, kad nustatyta reikšminga aplinkybė, jog verslo planą parengė ieškovė, o finansavimas atsakovės projektui buvo suteiktas. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės visiškai neatleidžia jos nuo pareigos sumokėti ieškovei sėkmės mokestį.

20.       Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė argumentus dėl pareigos mokėti sėkmės mokestį neturėjimo pateikė po to, kai ieškovė pareikalavo jį sumokėti, o argumentus apie tai, kad finansavimo sutartis buvo nutraukta dėl to, kad ieškovė parengė neįgyvendinamą arba sunkiai įgyvendinamą projektą, pateikė atsiliepdama į ieškovės ieškinį, t. y. jau po finansavimo sutarties nutraukimo 2021 m. liepos 16 d. ir po šios bylos iškėlimo 2022 m. kovo 14 d.

21.       Teismo vertinimu, nutraukus finansavimo sutartį ir visiškai nepradėjus įgyvendinti projekto, sėkmės mokestis ieškovei negali būti apskaičiuojamas pagal visą patvirtintą projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms paskirtų lėšų dydį. Sutarties šalys yra verslininkai, todėl jos turi gebėti įvertinti sudaromų sutarčių pobūdį, sąlygų turinį ir iš kylančius įsipareigojimus ir teisines pasekmes, joms taikomi griežtesni reikalavimai dėl teisių ir pareigų žinojimo. Todėl teismas nusprendė, kad šalys, būdamos verslininkėmis, žinojo (turėjo žinoti), kad, nesant konkrečių darbų kainos, jos nustatymui bus taikomos CK 6.198 straipsnio nuostatos.

22.       Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju atlygintinės paslaugų sutarties ir šios bylos šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio, teisė į jį susieta su tikslu gauti finansavimą atsakovės projektui, todėl paslaugų teikėja ieškovė, suteikusi pagrindinę paslaugų dalį, turi teisę gauti sėkmės mokesčio dalį, proporcingą jos suteiktų paslaugų daliai. Atsakovė, nesumokėdama per sutartyje nustatytą terminą sėkmės mokesčio ar jo dalies, teismo vertinimu, pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vykdyti prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais ir laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs ieškovės parengto verslo plano reikšmingumą, aplinkybę, kad finansavimo sutartis buvo nutraukta faktiškai lėšų atsakovei neišmokėjus ir nepradėjus įgyvendinti projekto, karantino ribojimų laiką ir įtaką atsakovės verslo sričiai, nusprendė, kad ieškovei pripažintina teisė į pusę sutarto sėkmės mokesčio – 20 977,71 Eur, kartu su priteisiamais 6 000 Eur už administravimo paslaugas, iš viso 26 977,71 Eur, vertinant, jog šios bylos kontekste tai atitinka abiejų Sutarties šalių indėlį Sutarties rezultatui pasiekti, taip pat šalių teisėtus interesus ir CK 1.5 straipsnyje nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl priešieškinio reikalavimų

23.       Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties III dalies 1.2 punkto aiškinimo.

24.       Nurodė, kad pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Nustatė, kad į bylą patektas atsakovės 2021 m. rugsėjo 15 d. raštas, kuriuo atsakyta į ieškovės 2021 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimą atsiskaityti ir kuriame atsakovė, vadovaudamasi Sutarties III dalies nuostatomis ir CK 6.193 straipsniu, nurodo argumentus, dėl kurių atsisako sumokėti 65 955,43 Eur sėkmės mokestį ir priimti paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, tačiau nesiūlo ieškovei keisti ginčijamą Sutarties sąlygos punktą.

25.       Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo eiga įtikinamai patvirtina, jog ieškovė pakeisti Sutarties sąlygas taip, kaip siūlo atsakovė, nesutinka, todėl konstatavo, kad formalus ieškinio palikimas nenagrinėtu vien dėl to, kad atsakovė į ieškovę nesikreipė, neatitiktų proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnis).

26.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl Sutarties sąlygų modifikavimo nėra pagrindo taikyti CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad ieškovė būtų iš esmės pažeidusi Sutartį, o taip pat pagal šioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo keisti Sutartį ir vadovaujantis CK 6.223 straipsnio 2 punktu, nes nenustatytas specialus įstatyme nustatytas sutarties pakeitimo pagrindas.

27.       Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrindė, jog Sutarties sudarymo metu šalys iš tikrųjų turėjo valią susitarti sėkmės mokesčio mokėjimą susieti su faktiniu finansavimo išmokėjimu atsakovei, o ne su palankiu įsakymo skirti finansavimą projektui priėmimu, paslaugų perdavimo–priėmimo akto ir sąskaitos faktūros gavimu. Pažymėjo, kad Sutartis buvo sudaryta tarp verslininkių, juridinių asmenų, todėl jos lygiomis teisėmis turėjo (galėjo) derėtis, ir, kaip matyti iš ikisutartinio susirašinėjimo, derėjosi dėl Sutarties sąlygos apie sėkmės mokesčio mokėjimą, o nepasiekus susitarimo galėjo atsisakyti nuo Sutarties sudarymo. Atsakovė, prieš pasirašydama Sutartį, turėjo susipažinti su svarbiomis sutarties nuostatomis, galėjo inicijuoti Sutartis pakeitimą ar laiku inicijuoti jos nutraukimą.

28.       Teismas nurodė, kad nėra pagrindo vertinti, jog atsakovė atitinka silpnesnės sutarties šalies kriterijus, nes yra juridinis asmuo, savo noru ir valia pasirinkęs kitą juridinį asmenį, galintį jam suteikti Sutartyje nurodytas atlygintines paslaugas. Pažymėjo, kad atsakovės atstovai teisme nurodė, jog sprendimą pasirinkti paslaugos teikėja ieškovę lėmė abiejų šalių atstovų ankstesnė pažintis ir draugiški, tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, be to, pripažino, kad buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi susipažindami su Sutarties sąlygomis bei sudarydami Sutartį.

29.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė pakankamai patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog Sutarties sudarymo metu egzistavo didelė sutarties šalių tarpusavio įsipareigojimų nelygybė, suteikusi ieškovei nepateisinamai perdėtą pranašumą prieš atsakovę, kad atsakovė buvo nepatyrusi, neturėjo derybų patirties, buvo neinformuota, turėjo ekonominių sunkumų, priklausė nuo ieškovės, o ieškovė nesąžiningai tuo pasinaudojo. Teismo įsitikinimu, atsakovės vertinimas nepatyrusia, neinformuota, ekonomiškai silpna, nepatyrusia verslo srityje nesuderinamas ir su atsakovės siekto įgyvendinti pakankami sudėtingo ir didelės vertės projekto prigimtimi ir tikslu. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog sudarant Sutartį atsakovei buvo daromas spaudimas dėl ginčijamos Sutarties sąlygos, priešingai, iš ikisutartinio susirašinėjimo nustatė, kad šalys dėl šios sąlygos derėjosi, ją keitė. Teismo vertinimu, lyginant atsakovės siekto finansavimo projekto įgyvendinimui vertę, laikotarpį, rezultatą, reikšmingumą odontologijai ir pacientams su Sutartyje numatyta kintamos kainos už ieškovės suteiktas paslaugas dalimi, nėra pagrindo konstatuoti buvus šokiruojančią disproporciją tarp šalių gaunamos naudos iš Sutarties.

30.       Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad, sudarant Sutartį, šalys veikė kaip lygiaverčiai rinkos dalyviai, o atsakovė Sutartį su ginčijama sąlyga sudarė savo valia ir interesais, prisiimdama verslo riziką.

Dėl delspinigių priteisimo

31.       Teismas nustatė, kad Sutarties V dalies 1.7 punktu šalys susitarė, jog jeigu atsakovė neatlieka apmokėjimo numatytais terminais, ieškovei pareikalavus atsakovė turi sumokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už faktiškai atliktas ir užakuotas paslaugas už kiekvieną uždelstą dieną. Nurodė, kad ieškovė laisva valia pasirinko iš atsakovės reikalauti sumažintų iki 0,1 procento delspinigių pagal Sutartį CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyto 6 mėnesių senaties termino ribose. Atsakovė šios ieškinio reikalavimo dalies iš esmės neginčijo.

32.       Konstatavęs, kad atsakovė ieškovei pagal Sutartį už suteiktas paslaugas turi pareigą sumokėti 26 977,71 Eur, nusprendė, jog yra pagrindas priteisti pagal Sutartį 4 855,99 Eur delspinigius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Teismas, remdamasis byloje esančiais dokumentais, nustatė, kad ieškovė patyrė 27 600,29 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė – 9 323,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Konstatavo, kad atsakovės byloje patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) numatyto maksimalaus dydžio, o ieškovės – viršija, nes pagal byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičių, posėdžių laiką, paslaugų suteikimo laiką ir kitas Rekomendacijose nurodytas aplinkybes maksimalus tokių išlaidų dydis šioje byloje yra 17 168,30 Eur.

34.       Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas apie 70 procentų, atlikęs įskaitymą, priteisė iš atsakovės ieškovei 809 Eur žyminį mokestį ir 9 277 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

35.       Ieškovė UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1.                      Teismas nepagrįstai sumažino Sutarties III dalies 1.2 punkte nustatytą sėkmės mokesčio dydį (65 955,43 Eur) projekto administravimo paslaugų verte (24 000 Eur) ir gautą sumą (41 955,43 Eur) sumažino dar per pusę (iki 20 977,72 Eur). Teismo sprendimo argumentai dėl sėkmės mokesčio sumažinimo nelaikytini tinkamai motyvuotais. Teismas sprendime nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu sumažino ieškovei priteistiną sėkmės mokesčio dydį. Be to, teismo sprendimas net per pusę sumažinti sėkmės mokesčio dydį yra deklaratyvus ir abstraktus. Teismo sprendimas yra pagrįstas ne konkrečiais faktais ir teise, o išimtinai vien bylą nagrinėjančių teisėjų valia.

35.2.                      Teismas peržengė šalių apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas. Nors atsakovė neprašė atleisti jos nuo prievolės vykdymo bei neprašė sumažinti sėkmės mokesčio, teismas, iš dalies atleisdamas atsakovę nuo prievolės, sumažino ieškovei priteistiną sumą. Tai teismas padarė be jokio teisinio pagrindo.

35.3.                      Teismas, iš dalies atleisdamas atsakovę nuo prievolės sumokėti ieškovei sėkmės mokestį vykdymo, faktiškai pakeitė Sutartį, t. y. sumažino Sutarties kainą. Teismas neteisėtai įsiterpė į šalių sutartinius santykius.

35.4.                      Šalys Sutarties III dalies 3 punktu susitarė, kokiais atvejais atsakovė nebus atleidžiama nuo prievolės ieškovei sumokėti sėkmės mokestį vykdymo, t. y. „Jeigu Klientas savo noru atsisako pasiūlymo pasirašyti Projekto finansavimo sutartį, tai jo neatleidžia nuo Sėkmės mokesčio sumokėjimo“. Teismas šią nuostatą aiškino kaip apimančią ne tik atvejus, kai klientas atsisako sudaryti finansavimo sutartį, bet ir atvejus, kai finansavimo sutartis yra pasirašoma, tačiau vėliau yra nutraukiama. Teismas nenustatė nei verslo plano kokybės trūkumų, nei esminės karantino ribojimų įtakos projekto vykdymui, nei kitų priežasčių, kurios nulemtų objektyvų poreikį nutraukti finansavimo sutartį. Tai reiškia, kad Sutarties III dalies 3 punkto nuostatos draudžia visiškai ar iš dalies atleisti atsakovę nuo prievolės mokėti sėkmės mokestį ieškovei ir tais atvejais, kai atsakovė savo iniciatyva nutraukia Finansavimo sutartį ir ieškovė nesuteikia visų projekto administravimo paslaugų. Teismas, sumažindamas sėkmės mokestį projekto administravimo paslaugų verte ir vertindamas, kiek ieškovė atsakovei faktiškai suteikė projekto administravimo paslaugų, nepagrįstai neatsižvelgė į Sutarties III dalies 3 punkto nuostatas.

35.5.                      Projekto administravimo paslaugų vertė Sutartimi yra įskaityta į sėkmės mokestį, todėl teismas neturėjo pagrindo ieškovės reikalavimą dalyje dėl 24 000 Eur priteisimo vertinti atskirai nuo bendro ieškovės reikalavimo dėl sėkmės mokesčio priteisimo. Šalys Sutarties III dalies 1.2 punktu susitarė, kad ieškovės teikiamos projekto administravimo paslaugos atsakovės nebus atskirai apmokamos, o projekto administravimo paslaugų vertė bus įtraukta į sėkmės mokestį. Atsakovė neprieštaravo ir pasirašė Sutartį, kurios III dalies 1.2 punkte yra įtvirtintas ikisutartinių santykių metu aptartas klausimas dėl administravimo paslaugų. Šalys pasirašydamos Sutartį aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad administravimo paslaugų vertė, nepriklausomai nuo projekto administravimo paslaugų teikimo fakto ir apimties, bus 24 000 Eur, o šios sumos atsakovė neturės atskirai apmokėti, nes ji bus įtraukta į sėkmės mokestį. Taip pat šalys susitarė, kad pareiga atsakovei mokėti sėkmės mokestį ieškovei nėra susijusi projekto administravimo paslaugų suteikimu (nesuteikimu), o su teigiamu įsakymu skirti finansavimą projektui. Teismui nustačius, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai reikalauja atsakovės sumokėti sėkmės mokestį pagal Sutartį, laikytina, jog teismas visiškai nepagrįstai vertino, ar ieškovė faktiškai suteikė projekto administravimo paslaugas ir kokia suteiktų paslaugų apimtis bei, atitinkamai, visiškai nepagrįstai mažino sėkmės mokestį pagal faktiškai suteiktų administravimo paslaugų vertę.

35.6.                      Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė turi teisę tik į 6 000 Eur atlygį už suteiktas projekto administravimo paslaugas, remdamasis tuo, kad ieškovė atsakovei perduotame paslaugų perdavimo–priėmimo akte, nesant nurodytų suteiktų paslaugų pavadinimo ir apimties nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti kada, kokias ir ar kokybiškas paslaugas ieškovė suteikė ir siekė perduoti atsakovei. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teikė įrodymus, pagrindžiančius, kad administravimo paslaugos buvo teiktos. Be to, teismas nepagrįstai skaičiavo ieškovės faktiškai teiktų administravimo paslaugų terminą, atsižvelgdamas į 24 mėnesių lengvatinį terminą, susietą su finansavimo sutarties vykdymu, kai ieškovė negalėjo tęsti projekto administravimo paslaugų teikimo būtent dėl atsakovės iniciatyva nutrūkusios finansavimo sutarties. Teismas nurodo, kad ieškovė faktiškai administravimo paslaugas teikė apie 6–7 mėnesius, tačiau nepateikia jokio detalesnio paaiškinimo, kodėl laiko, jog ieškovė teikė Projekto administravimo paslaugas būtent tiek laiko.

35.7.                      Teismas sumažinęs ieškovei priteistiną sėkmės mokestį, atitinkamai, sumažino ir delspinigius, t. y. skaičiavo juos nuo 26 977,71 Eur sumos. Pakeitus teismo sprendimą, keistina dalis ir dėl delspinigių.

35.8.                      Teismas, vertindamas ieškovės patirtų ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, sprendime iš viso neatskleidžia, kokiems konkrečiai veiksmams atlikti ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija numatytas Rekomendacijose. Tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė mažiau bylinėjimosi išlaidų nėra ir negali būti laikoma pagrindu mažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

36.       Atsakovė UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1.                      Kilus ginčui dėl Sutarties punktų taikymo dėl kintamosios kainos dalies išmokėjimo tvarkos atsiradimo momento, teismas privalėjo nustatinėti tikrąją šalių valią dėl šio punkto ir vertinti šalių derybas. Akivaizdu, kad Sutartyje nėra aiškiai sutartas kintamosios kainos dalies mokėjimo atsiradimo momentas, nes jeigu jis būtų nustatytas aiškiai ir nedviprasmiškai, šalys nesibylinėtų teisme. Sutarties punktai dėl kintamosios kainos dalies išmokėjimo yra dviprasmiški. Pirmosios instancijos teismas, nors ir teigdamas, kad kintamoji kainos dalis, jos išmokėjimas, yra sietinas tik su ministro įsakymu dėl finansavimo skyrimo, taip ir neatsakė į klausimą, kodėl tuomet šalims Sutartyje reikėjo nustatyti, kad kintamoji kainos dalis turi būti išmokėta per du metus, kas mėnesį ieškovei rašant sąskaitą faktūrą ir perdavimo–priėmimo aktą. Kintamoji kainos dalis nebuvo siejama tik su ministro įsakymo teigiamu sprendimu, o su konkrečiomis ieškovės toliau teikiamomis paslaugomis. Tiek šalių susirašinėjimas, tiek atsakovės paaiškinimai, tiek ir pats Sutarties tekstas ir kintamosios kainos dalies išmokėjimas kas mėnesį, teikiant paslaugas, jas perduodant perdavimo–priėmimo aktais, nebuvo paneigti jokiu įrodymu byloje.

36.2.                      Teismas nevertino ieškovės elgesio po to, kai atsakovė nurodė, kad ji negali vykdyti projekto. Atsakovė, supratusi, kad ieškovės parengto projekto neįmanoma įgyvendinti, susipažinusi su finansavimo sutartimi ir projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis bei suprasdama, kad ES lėšos turi būti įsisavinamos sąžiningai, skaidriai, laikantis teisės aktų reikalavimų, pranešė ieškovei, jog projekto ji negalės įvykdyti. Projekte išsikelti tikslai ir uždaviniai yra nerealūs, o gauto finansavimo nebus galima įsisavinti arba įsisavinimas bus tik fiktyvus. Atsakovė pranešė ieškovei, kad projekto negalės vykdyti, ieškovė sutiko su tuo, kad atsakovė ketina nutraukti finansavimo sutartį, jokių pretenzijų dėl to nereiškė, neatskleidė, kad kintamąją kainos dalį vis tiek reiktų mokėti, toliau nesiuntė nei sąskaitų faktūrų, nei perdavimo–priėmimo aktų. Atsižvelgus į šalių susirašinėjimą, elgesį, derybas iki Sutarties sudarymo ir po Sutarties sudarymo, labiausiai tikėtina, kad šalys susitarė, jog kintamosios Sutarties kainos dalies išmokėjimas siejamas su faktiniu paramos išmokėjimu ir įsisavintas per ieškovės toliau teikiamas paslaugas atsakovei.

36.3.                      Teismas kaip sąžiningą ir normalią verslo praktiką atitinkančią pripažino 75 635,43 Eur kainą (nors galiausiai kaina buvo sumažinta dėl to, kad projektas nebuvo vykdomas), tačiau tokia kaina už verslo plano parengimą, net jeigu jam buvo skirtas finansavimas, negali būti laikoma adekvačia, sąžininga kaina. Juo labiau kad pats verslo planas parengtas nekokybiškai. Projekte surašyta tikrovės neatitinkanti informacija, iškelti tikslai praktiškai neįgyvendinami.

36.4.                      Atsakovė prašė byloje skirti ekspertizę, kad būtų atsakyta, ar projekte keliami tikslai, uždaviniai yra nauji, ar įmanoma iš viso odontologijos klinikai išrasti skysčius ir pan., tačiau teismas atsisakė skirti ekspertizę byloje, motyvuodamas tuo, jog net ir nustačius, kad ieškovės parengtame verslo plane numatyti tikslai ir uždaviniai yra objektyviai įgyvendinami ar (ir) sunkiai įgyvendinami, tai savaime nei patvirtintų, nei paneigtų ieškovės įrodinėjamą aplinkybę dėl priteistinos sumos už atliktas paslaugas priteisimo. Tokia teismo praktika paneigia paslaugų tiekėjo pareigą, įtvirtintą CK 6.718 straipsnyje, veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Atsakovės vadovas epizodiškai dalyvavo verslo plano kūrime, pasirašydavo dokumentus nuotoliu, net jų nematęs, neskaitęs, neįsigilinęs, besąlygiškai pasitikėdamas ne tik savo srities profesionalu, bet ir draugu Airidu Juškaičiu.

36.5.                      Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė, kad ieškovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius.

37.       Ieškovė UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1.                      Teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistinos sumos, nepagrįstai iš bendros sėkmės mokesčio sumos atėmė projekto administravimo paslaugų vertę. Nepaisant to, teismas, spręsdamas dėl prievolės mokėti sėkmės mokestį atsiradimo sąlygos, padarė pagrįstą išvadą, jog Sutartyje lingvistiškai vienareikšmiškai ir aiškiai sėkmės mokesčio mokėjimas susietas su įsakymo skirti finansavimą projektui priėmimu, o ne su skirto finansavimo faktiniu išmokėjimu atsakovei, todėl atsakovės prievolė sumokėti ieškovei sėkmės mokestį atsirado įsakymu skyrus paramą ir nepasibaigė atsakovei nutraukus finansavimo sutartį. Sutarties nuostatų analizė patvirtina, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai Sutartimi susitarė tiek dėl sėkmės mokesčio mokėjimo prievolės atsiradimo momento, tiek dėl sėkmės mokesčio paskirties. Atsakovės pozicija, kad sėkmės mokesčiu yra apmokamos tik projekto administravimo paslaugos, ir kad kliento prievolė sumokėti ieškovei sėkmės mokestį atsiranda tik vykdant projektą, tiesiogiai prieštarauja Sutarties nuostatoms.

37.2.                      Šalių ikisutartiniai santykiai taip pat patvirtintina, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai Sutartimi susitarė tiek dėl sėkmės mokesčio mokėjimo prievolės atsiradimo momento, tiek dėl sėkmės mokesčio paskirties. Palyginus Sutarties projektų turinį su Sutarties turiniu, matyti, kad ieškovės valia dėl sėkmės mokesčio paskirties, projekto administravimo paslaugų ir paraiškos parengimo paslaugų vertės bei dėl kliento atsisakymo vykdyti projektą padarinių buvo nuosekli. Ieškovė niekada atsakovei nesiūlė ir ieškovė niekada nesutiko susitarti, kad sėkmės mokesčiu yra atsiskaitoma už projekto administravimo paslaugas.

37.3.                      Atsakovė visiškai nepagrįstai ir melagingai nurodo, neva pasitikėdama ieškovės profesionalumu ir dar draugu, nesigilino į rengiamo projekto turinį, tik epizodiškai dalyvavo projekto rengime, net nematė dokumentų, kuriuos pasirašinėjo nuotoliniu būdu, elektroniniu parašu. Sutartį sudarė ne du draugai, o du verslo subjektai – juridiniai asmenys. Be to, atsakovė dalyvavo projekto – verslo plano rengime.

37.4.                      Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad projekto administravimo paslaugų UAB „Nacionalinis projektų rengimas“ neva nesuteikė ir kad ieškovės paruoštas projektas buvo neva neįgyvendinamas. Ieškovė sutiko ir nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad atsakovė nutarė nutraukti finansavimo sutartį – ieškovė nėra finansavimo sutarties šalis ir negali įpareigoti atsakovės ją vykdyti. Finansavimo sutarties nutraukimo raštą ieškovė parengė veikdama išimtinai atsakovės interesais ir siekdama išvengti atsakovei galinčių kilti pasekmių dėl finansavimo sutarties nutraukimo. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė finansavimo sutarties nutraukimo rašte nenurodė, kad finansavimo sutartis yra nutraukiama dėl verslo plano nekokybiškumo. Šiame pranešime yra nurodyta, kad atsakovė priėmė sprendimą nevykdyti projekto dėl nuo jo priklausančių priežasčių.

37.5.                      Atsakovė visiškai nepagrįstai tvirtinta, kad teismas neva formaliai priteisė už neidentifikuotas paslaugas 6 000 Eur. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teikė įrodymus apie teiktas projekto administravimo paslaugas, o atsakovė neginčijo įrodymų, pagrindžiančių projekto administravimo paslaugų suteikimą, taip pat ir fakto, kad tokios paslaugos buvo realiai suteiktos.

37.6.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad Sutartyje sutartas sėkmės mokestis yra protingas, o atsakovė neįrodė, kad šalių Sutartyje nustatytas sėkmės mokesčio dydis neatitinka rinkoje nusistovėjusios kainos už tokio pobūdžio paslaugas.

37.7.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė kokybiškai parengė dokumentus pagal Sutartį ir tinkamai suteikė paslaugą. Verslo plano kokybės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė nereiškė reikalavimo dėl suteiktų paslaugų trūkumų pašalinimo, dėl atleidimo ar dalinio atleidimo nuo prievolės sumokėti ieškovei sėkmės mokestį vykdymo. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį dėl Sutarties modifikavimo, kuri pasibaigė nutraukus finansavimo sutartį. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad tik pasirašiusi finansavimo sutartį ir susipažinusi su projekto – verslo plano, mokslinės dalies turiniu, suprato, jog projektas yra faktiškai neįgyvendinamas, neatitinka tikrovės. Pirminis verslo planas Agentūrai buvo pateiktas kartu su paraiška 2020 m. vasario 12 d. Vėliau šis planas buvo tikslinamas pagal Agentūros nurodymus. Šio verslo plano turinys buvo derinamas gyvai, susitikimų metu, taip pat ir raštu. Atsakovė pateikė Bioetikos komisijai prašymą išduoti leidimą atlikti biomedicininį tyrimą. Prie prašymo pridėtame biomedicininio tyrimo protokole yra nurodyti tapatūs verslo plane nurodytiems biomedicininio tyrimo tikslai ir uždaviniai, nurodyti tie patys argumentai dėl produktų naujumo lygio ir t. t. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad dar iki finansavimo sutarties sudarymo atsakovė puikiai žinojo, koks yra verslo plano turinys ir atsakovė siekė šį planą vykdyti.

37.8.                      Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad teismas neva nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę nagrinėjamoje byloje ieškovės suteiktų paslaugų kokybei nustatyti ir paneigė ieškovės pareigą, įtvirtiną CK 6.718 straipsnyje, veikti sąžiningai, protingai, kliento interesais. Verslo plano kokybės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

37.9.                      Nesutinka, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės. Dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ieškovės išsamiai pasisakė apeliaciniame skunde.

38.       Atsakovė UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

38.1.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, sprendime net nepasisakė, kad Sutartis buvo pasirašyta ne tik tarp dviejų nepažįstamų verslininkų, o tarp gerų, senų draugų, dėl ko, atsakovės pasitikėjimo lygis ieškove, tiek rengiant dokumentus, tiek ir pasirašinėjant Sutartį, ją taisant, koreguojant, buvo aplaidžiai didelis. Rašytiniai įrodymai ir atsakovės žodiniai paaiškinimai suponuoja, kad atsakovė ieškovei nurodė, jog jai netinka Sutarties sąlyga, kad atsakovė per 30 d. nuo paramos gavimo išmokės kintamąją Sutarties dalį. Šalys derėjosi, kad vienintelė atsakovės investicija į šį projektą yra fiksuota kainos dalis. Ieškovė paaiškino atsakovei, kad gavus paramą reikės ją įsisavinti ir kad ieškovė toliau teiks paslaugas, tokias kaip paramos administravimo ir taip įsisavins (gaus) kintamąją Sutarties kainos dalį. Šalys susitarė, kad kintamosios dalies išmokėjimas – įsisavinimas yra susietas su ieškovės toliau atsakovei teikiamomis paslaugomis. Dėl to buvo koreguotos Sutarties nuostatos. Teismas visiškai šių susirašinėjimų ir atsakovės žodinių paaiškinimų nevertino ir netyrė. Kadangi parama nebuvo faktiškai gauta, ieškovė neteikė atsakovei nei perdavimo–priėmimo aktų, nei sąskaitų faktūrų už teikiamas paslaugas. Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad fiksuota kainos dalis yra mokama už verslo plano parengimą, paraiškos parengimą, mokslinės projekto dalies parengimą, o kintamoji – už administravimo paslaugas, kurių kaina yra nemažesnė negu 24 000 Eur. Atsakovė griežtai nesutinka, kad jai kilo pareiga mokėti kintamąją kainos dalį.

38.2.                      Projektas yra faktiškai neįgyvendinamas, jame surašyta tikrovės neatitinkanti informacija, iškelti tikslai praktiškai neįgyvendinami, be to, ieškovė nesukūrė verslo plano, o tiesiog informaciją nukopijavo iš interneto. Ieškovės darbuotojas, kuris rengė projektą, nuolat skubino atsakovę pasirašyti dokumentus, nežinojo ką įrašyti į verslo planą, rengė jį atsainiai.

38.3.                      Nors teismas ir sumažino kintamąją Sutarties kainą iš jos atimdamas administravimo kaštus ir už administravimo paslaugas ieškovei priteisė 6 000 Eur už, tačiau pati ieškovė Sutarties nuostatų nesilaikė, jokių administravimo paslaugų jokiais perdavimo aktais atsakovei neperdavė, nerašė sąskaitų faktūrų. Šis ieškovės elgesys tik dar labiau patvirtina atsakovės poziciją, kad tarp šalių egzistavo kitoks susitarimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovei pateikto paslaugų perdavimo–priėmimo akto 1 punkte, kuriame turėjo būti tiksliai nurodyta kokias konkrečiai paslaugas ieškovė perduoda, o atsakovė priima, kaip to reikalavo Sutarties II dalies 3 punktas, IV dalies 4 punktas, V dalies 1.2 punktas, nurodytas kintamos kainos dalies – sėkmės mokesčio – dydis, o perduodamos–priimamos paslaugos nenurodytos. Akte nesant nurodytų suteiktų paslaugų pavadinimo ir apimties, nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima konkrečiai ir tiksliai nustatyti kada, kokias ir ar kokybiškas paslaugas pagal Sutartį ieškovė suteikė ir siekė perduoti atsakovei. Nors ieškovė teigia, kad ji administravimo paslaugas teikė 13 mėn., dėl to jai turėtų būti priteista ne 6 000 Eur, o 13 000 Eur (vieno mėnesio kaina 1 000 Eur), tačiau, visų pirma, pati ieškovė jokių teikiamų paslaugų atsakovei neperdavė, parangė viso labo keletą raštų, parama nebuvo gauta, o finansavimo sutartis net nepradėta vykdyti.

38.4.                      Atsakovė apie ieškovės patirtas ir pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas plačiau pasisakė apeliaciniame skunde. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovės prašoma priteisti advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius didžius.

 

 

Teisėjų kolegija

 

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

39.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

40.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ ir atsakovė UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarė verslo plano ir paraiškos parengimo paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei verslo plano ir paraiškos parengimo bei mokslinės projekto dalies aprašymo (parengimo) paslaugas pagal 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonę „Eksperimentas“, taip pat tikslinti parengtus dokumentus ir teikti informaciją paraiškos vertinimo metu, kol ją vertins Agentūra (Sutarties I dalies 1 punktas), ir, esant teigiamam Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar kito kompetentingo organo įsakymui dėl projekto „Odontologijos technologijos vystymas naudojant 3D modeliavimo ir spausdinimo įrankius, naujos gydymo metodikos ir mokymo platformos sukūrimas“ finansavimo, teikti atsakovei projekto administravimo paslaugas. Atsakovė įsipareigojo šias paslaugas priimti ir sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties I dalies 2 punktas).

41.       Sutarties III dalyje šalys susitarė, kad Sutartyje nurodytas paslaugas ieškovė suteiks už bendrą Sutarties kainą, kurią sudaro: fiksuota kainos dalis – 9 680 Eur su PVM (verslo plano parengimas 4 235 Eur, paraiškos parengimas 605 Eur, mokslinės projekto dalies aprašymo parengimas 4 840 Eur) (1.1 punktas) ir kintama kainos dalis – sėkmės mokestis – 5 procentai plius PVM nuo projektui gautos paramos sumos, esant teigiamam Ekonomikos ministerijos ministro ar kito kompetentingo organo įsakymui dėl projekto finansavimo; iš šios dalies bus atsiskaitoma su ieškove už projekto administravimo paslaugas ne mažiau nei 24 000 Eur proporcingai kas mėnesį per 24 mėnesius (1.2 punktas).

42.       Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. birželio 12 d. įsakymu projektui įgyvendinti atsakovei buvo skirtas 1 090 172,44 Eur finansavimas, atitinkamai, paaiškėjo ir sėkmės mokesčio suma – 65 955,43 Eur. Ieškovė 2020 m. vasario 13 d. pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas – verslo plano parengimą, paraiškos rengimą ir mokslinės projekto dalies aprašymo parengimą. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo ieškovei 4 000 Eur avansą, o 2020 m. vasario 19 d. likusią fiksuotos paslaugų kainos dalį – 5 680 Eur.

43.       Atsakovė su Agentūra 2020 m. rugsėjo 10 d. pasirašė iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto sutartį, pagal kurią buvo nustatyta, kad projekto veiklų įgyvendinimo trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 24 mėnesiai nuo Sutarties pasirašymo dienos, terminas gali būti pratęstas Sutarties 4.3 punkte nustatyta tvarka.

44.       Nustatyta, kad ieškovė UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ atsakovės prašymu 2021 m. liepos 12 d. parengė raštą, prašydama nutraukti 2020 m. rugsėjo 10 d. finansavimo sutartį, nes dėl ekonominės situacijos rinkoje ir dėl COVID-19 karantino metu taikytų apribojimų sumažėjo klientų srautai, jie nebesutiko dalyvauti eksperimentuose, sumažėjo klinikos pajamos, todėl, kitam vykdytojui neperėmus projekto vykdymo, nebemato galimybių toliau įgyvendinti projektą. Agentūra 2021 m. liepos 22 d. nurodė, kad neprieštarauja, jog finansavimo sutartis būtų nutraukta nuo 2021 m. liepos 16 d., o 2021 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu informavo atsakovę, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-916 panaikintas sprendimas finansuoti projektą.

45.       Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties III straipsnio 1.2 punktu ir III dalies 3 punktu, 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė atsakovei paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, o 2022 m. kovo 2 d. sąskaitą faktūrą, prašydama apmokėti kintamą kainos dalį (sėkmės mokestį) – 65 955,43 Eur, į kurį buvo įskaitytas ir 24 000 Eur administravimo mokestis. Atsakovė sąskaitą atsisakė apmokėti.

46.       Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl šalių 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarytos verslo plano ir paraiškos parengimo paslaugų sutarties nuostatų, nustatančių atsakovės pareigą atsiskaityti už suteiktas atlygintines paslaugas, sumokant kintamą kainos dalį (sėkmės mokestį), aiškinimo ir jos vykdymo.

47.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad finansavimo sutartis buvo nutraukta ir įvertinęs tai, jog paslaugas ieškovė faktiškai teikė apie 6–7 mėn., nusprendė, kad ji proporcingai turi teisę ne į 24 000 Eur, o tik 6 000 Eur administravimo mokestį ir toliau priteistą sėkmės mokestį apskaičiavo taip: iš pagal Sutarties III dalies 1.2 punkto pagrindu apskaičiuoto ir reikalauto priteisti 65 955,43 Eur sėkmės mokesčio atėmė 24 000 Eur administravimo mokestį (65 955,43 Eur – 24 000 Eur = 41 955,43 Eur) ir, įvertinęs verslo plano reikšmingumą, kad finansavimo sutartis buvo nutraukta faktiškai atsakovei dar neišmokėjus paramos ir nepradėjus įgyvendinti projekto, nusprendė sėkmės mokestį mažinti dar per pusę iki 20 977,71 Eur (41 955,43 Eur / 2) ir pridėti 6 000 Eur administravimo mokestį už 6–7 mėn. teiktas paslaugas, priteisiant iš viso ieškovei 26 977,71 Eur (20 977,71 Eur + 6 000 Eur).

48.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Nacionalinių projektų rengimas“, nesutikdama su tokiu sprendimu iš dalies tenkinti ieškinį ir priteisti tik 26 977,71 Eur skolą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo sumažino priteistiną sėkmės mokesčio dydį, nes pareiga atsakovei mokėti sėkmės mokestį, remiantis Sutarties nuostatomis, buvo siejama su teigiamu kompetentingo organo įsakymu skirti finansavimą projektui, o ne su projekto administravimo paslaugų suteikimu / nesuteikimu, be to, šalys aiškiai susitarė, kad administravimo paslaugų vertė, nepriklausomai nuo projekto administravimo paslaugų teikimo fakto ir apimties, bus 24 000 Eur ir šis mokestis bus įskaitytas į sėkmės mokestį. Tuo tarpu apeliantė (atsakovė) UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“, nesutikdama su skundžiamu sprendimu ir prašydama ieškovės ieškinį atmesti visiškai, teigia, kad kintama kainos dalis (sėkmės mokestis) nebuvo siejama tik su ministro įsakymo teigiamu sprendimu, o su konkrečiomis ieškovės toliau teikiamomis paslaugomis, be to, ieškovės parengtą projektą įgyvendinti buvo neįmanoma, išsikelti tikslai ir uždaviniai nerealūs, dėl to ir buvo priimtas sprendimas projektą nutraukti.

Dėl sutarties aiškinimo ir kintamos kainos (sėkmės mokesčio) dalies už suteiktas paslaugas priteisimo

49.       Taigi ginčas tarp šalių visų pirma kilo dėl Sutarties nuostatų, reglamentuojančių ieškovės teisę gauti kintamą kainos (sėkmės mokesčio) dalį, aiškinimo.

50.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022, 70 punktas).

51.       Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30 31 punktą; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

52.       Kaip jau buvo minėta, Sutarties III dalyje šalys susitarė dėl paslaugų kainos ir apmokėjimo tvarkos. Sutarties III dalies 1 punkte šalys nustatė, kad paslaugas ieškovė suteiks už bendrą kainą, kurią sudaro fiksuota kainos dalis – 9 680 Eur su PVM (Sutarties III dalies 1.1 punktas) ir kintama kainos dalis (sėkmės mokestis) – 5 proc. plius PVM nuo projektui gautos paramos sumos, esant teigiamam Ekonomikos ministerijos ministro ar kito kompetentingo organo įsakymui dėl projekto finansavimo. Iš šios dalies bus atsiskaitoma su ieškove už projekto administravimo paslaugas ne mažiau nei 24 000 Eur proporcingai kas mėnesį per 24 mėnesius (Sutarties III dalies 1.2 punktas). Sutarties III dalies 3 punkte šalys nustatė, kad kintamą kainos dalį – sėkmės mokestį – atsakovė sumokės per 24 mėnesius po ministro ar kito kompetentingo organo įsakymo skirti finansavimą projektui pagal priemonę „Eksperimentas“ bei paslaugų perdavimo–priėmimo akto ir sąskaitos faktūros gavimo. Jei atsakovė savo noru atsisako pasiūlymo pasirašyti projekto finansavimo sutartį, tai jos neatleidžia nuo kintamos kainos dalies – sėkmės mokesčio – sumokėjimo. Jeigu finansavimas projektui neskiriamas, atsakovė kintamos kainos dalies nemoka.

53.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas Sutarties III dalies nuostatas, įtvirtinančias paslaugų kainą ir apmokėjimo tvarką, negali nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad tiek subjektyvusis (šalių tikrųjų ketinimų), tiek lingvistinis (pažodinis), tiek loginis sutarties sąlygų aiškinimas leidžia daryti išvadas, kad pareiga atsakovei mokėti kintamą kainos dalį (sėkmės mokestį) ieškovei, priešingai nei teigia UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“, nėra susijusi su konkrečiomis ieškovės suteiktomis projekto administravimo paslaugomis ir jų apimtimi. Priešingai, Sutarties III dalies 1.2 punkto nuostata aiškiai ir nedviprasmiškai kintamos kainos (sėkmės mokesčio) dalies išmokėjimą sieja tik su teigiamu kompetentingo subjekto įsakymu skirti finansavimą projektui. Jokių kitų papildomų sąlygų, susijusių su suteiktų paslaugų apimtimi ar kokybe, nuo kurių priklausytų sėkmės mokesčio sumokėjimas, Sutartyje nebuvo nustatyta. Sutarties III dalies 3 punkte aiškiai buvo nustatyta vienintelė išimtis, kuomet atsakovei UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ nekiltų pareiga mokėti ieškovei kintamą kainos (sėkmės mokesčio) dalį – jeigu neskiriamas finansavimas projektui. Visais kitais atvejais, esant teigiamam įsakymui dėl finansavimo skyrimo, nepriklausomai nuo to sudarė atsakovė finansavimo sutartį ar atsisakė ją pasirašyti, jai kyla pareiga sumokėti ieškovei už suteiktas verslo plano ir paraiškos parengimo bei mokslinės projekto dalies aprašymo (parengimo) paslaugas Sutartyje sulygtą sėkmės mokesčio kainą.

54.       Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, ieškovė savo prievoles pagal šalių pasirašytą Sutartį įvykdė – parengė atsakovei verslo planą projektui, kuriam įgyvendinti kompetentingo organo – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. birželio 12 d. įsakymu atsakovei buvo skirtas 1 090 172,44 Eur finansavimas, atsakovė su Agentūra 2020 m. rugsėjo 10 d. pasirašė iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto sutartį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aptartas Sutarties nuostatas, reglamentuojančias paslaugų kainą ir apmokėjimo tvarką, konstatuoja, kad, esant atsakovei paskirtam finansavimui ir Sutarties nuostatai, įtvirtinančiai, kad sėkmės mokesčio sumokėjimas priklauso nuo teigiamo kompetentingo organo įsakymo dėl projekto finansavimo priėmimo, visiškai nesvarbu pradėjo atsakovė vykdyti su Agentūra pasirašytą finansavimo sutartį ar ne ir ar faktiškai gavo skirtą finansavimą, ji turi pareigą sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas Sutartyje sulygtą kintamos kainos (sėkmės mokesčio) dalį, nepaisant to, kad finansavimo sutartį UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ vėliau nusprendė nutraukti.

55.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvados, kad sėkmės mokesčio mokėjimas buvo susietas su įsakymo skirti finansavimą projektui priėmimu, o ne su skirto finansavimo faktiniu išmokėjimu atsakovei ar kitomis aplinkybėmis, yra teisingos ir pagrįstos. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo tolimesni argumentai, kuriais remdamasis jis per pusę sumažino priteistiną sėkmės mokesčio dydį, nurodydamas, kad sėkmės mokestis ieškovei negali būti apskaičiuojamas pagal visą projektui finansuoti paskirtų lėšų dydį, o nustatomas proporcingai suteiktų paslaugų daliai bei įvertinus tai, kad finansavimo sutartis buvo nutraukta atsakovei faktiškai lėšų neišmokėjus ir nepradėjus įgyvendinti projekto, yra visiškai nepagrįsti, prieštarauja tiek prieš tai nurodytoms paties teismo padarytoms išvadoms, tiek ir aptartoms paslaugų apmokėjimo kainą ir tvarką nustatančioms Sutarties sąlygoms, kurios yra aiškios ir nedviprasmiškos.

56.       Pažymėtina, kad atsakovė nei priešieškiniu, nei atsiliepimu į ieškovės ieškinį neprašė sumažinti paslaugų kainos, visiškai ar iš dalies atleidžiant ją nuo prievolės, neįrodinėjo visiško ar dalinio atleidimo nuo prievolės pagrindų. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo prievoles pagal Sutartį, kad atsakovės prievolė sumokėti ieškovei sėkmės mokestį yra atsiradusi ir nepasibaigusi, kad atsakovė Sutartį su sąlyga, nustatančia kintamos kainos dalies sumokėjimo tvarką, sudarė savo valia ir interesais, prisiimdama verslo riziką, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo pakeisti Sutartyje šalių sulygtą kainą.

57.       Taip pat nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis remdamasis, jis iš per pusę sumažinto sėkmės mokesčio atėmė šalių Sutartyje sulygtą 24 000 Eur administravimo mokestį ir, įvertinęs tai, kad paslaugas ieškovė faktiškai teikė tik apie 6–7 mėn., nusprendė, kad ieškovė proporcingai turi teisę tik į 6 000 Eur dydžio administravimo mokestį.

58.       Kaip jau buvo minėta, šalių sudarytos Sutarties III dalies 1.2 punkte aiškiai buvo nustatyta, kad iš kintamos kainos (sėkmės mokesčio) dalies bus atsiskaitoma su ieškove už projekto administravimo paslaugas ne mažiau nei 24 000 Eur proporcingai kas mėnesį per 24 mėnesius. Remiantis paminėta Sutarties nuostata, administravimo mokestis, nepriklausomai nuo paslaugų teikimo fakto ir apimties, šalių buvo sutartas ne mažesnis kaip 24 000 Eur ir byloje nekilo ginčo, kad ši suma įtrauktina į kintamos kainos (sėkmės mokesčio) dalį, jos atskirai apmokėti nereikia. Sutartyje nėra jokių sąlygų (nuostatų), kad administravimo mokesčio dydis priklauso nuo to, kiek laiko paslaugos faktiškai bus teikiamos. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą Sutarties III dalies 1.2 punkto sąlygą, kurioje šalys aiškiai sutarė dėl ne mažesnio kaip 24 000 Eur administravimo mokesčio, kuris įskaitomas į ieškovei mokėtiną sėkmės mokestį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteistiną kintamos kainos dalį sumažino dar ir atitinkama administravimo mokesčio, apskaičiuoto proporcingai faktiškai teiktų paslaugų laikui, dalimi.

59.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu sumažino ieškovei UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ Sutarties III dalies 1.2 punkte šalių sulygtą ir ieškovės reikalautą priteisti kintamos kainos (sėkmės mokesčio) dalį.

60.       Nepagrįstas apeliantės (atsakovės) UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ skundo argumentas, kad jai nekilo pareiga mokėti kintamą kainos dalį (sėkmės mokestį), nes ieškovės parengtą projektą buvo neįmanoma įgyvendinti, išsikelti tikslai ir uždaviniai nerealūs, dėl to ir buvo priimtas sprendimas nutraukti projektą.

61.       Visų pirma pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės yra sprendžiamas šalių ginčas dėl to, ar ieškovė, suteikusi atsakovei verslo plano ir paraiškos parengimo bei mokslinės projekto dalies aprašymo (parengimo) paslaugas, dėl ko atsakovei, vadovaujantis kompetentingo organo įsakymu, buvo skirtas finansavimas projekto įgyvendinimui, įgijo teisę reikalauti sumokėti Sutartyje įtvirtintą kintamos kainos dalį – sėkmės mokestį. Byloje nėra vertinama, ar ieškovės parengtas verslo plano projektas, kurio įgyvendinimui atsakovei buvo paskirtas finansavimas, yra kokybiškas, o išsikelti tikslai – realūs, dėl to ir apeliantės (atsakovės) skundo argumentas dėl ekspertizės skyrimo yra nepagrįstas. Kita vertus, teisėjų kolegija negali nepažymėti ir to, kad, kaip patvirtina bylos duomenys, projektui įgyvendinti kompetentingo organo 2020 m. birželio 12 d. įsakymu atsakovei buvo skirtas 1 090 172,44 Eur finansavimas. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai reiškia, kad atsakovės paraiška nebuvo pripažinta netinkamai paruošta, jos esminiai trūkumai nebuvo nustatyti. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės pagal Sutartį parengti dokumentai, įskaitant ir verslo plano projektą, buvo kokybiški. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl netinkamo Sutarties vykdymo ir nekokybiško, neįgyvendinamo verslo plano parengimo. Priešingai, atsakovė pateikė Agentūrai ieškovės parengtą projektą, kaip tinkamai paruoštą, aktualų odontologams ir pacientams, o vėliau sudarytą finansavimo sutartį su Agentūra nutraukė, nurodydama ne parengto plano ydingumo priežastis, o karantino sukeltas pasekmes (sumažėjusius klientų srautus, pajamas ir pan.). Atsižvelgiant į tai, atsakovės skundo argumentai dėl neva netinkamai parengto verslo plano projekto neturi jokios įtakos ieškovei priklausančio pagal Sutartį sėkmės mokesčio sumokėjimui.

62.       Apibendrindama aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės (atsakovės) UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ apeliacinį skundą ir ieškovės ieškinį atmesti. Kita vertus, įvertinusi bylos duomenis, šalių sudarytos Sutarties sąlygas, nustatančias paslaugų sutarties kainą ir apmokėjimo tvarką, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai aiškino šalių sudarytos Sutarties sąlygas dėl kintamos kainos dalies apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos, tačiau priėjo visiškai nepagrįstą išvadą, kad yra pagrindas mažinti priteistiną sėkmės mokesčio dydį, atsižvelgiant į proporcingai suteiktų paslaugų dalį, laiką bei įvertinus tai, kad finansavimo sutartis buvo nutraukta atsakovei faktiškai lėšų neišmokėjus ir nepradėjus įgyvendinti projekto. Dėl to yra pagrindas apeliantės (ieškovės) UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeisti ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovės 65 955,43 Eur skolą (sėkmės mokestį).

Dėl delspinigių priteisimo

63.       Sutarties V dalies 1.7 punktu šalys susitarė, kad jei atsakovė neatlieka apmokėjimo numatytais terminais, ieškovei pareikalavus, atsakovė turi sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už faktiškai atliktas paslaugas už kiekvieną uždelstą dieną. Nustatyta, kad ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti 0,1 proc. dydžio delspinigius, pirmosios instancijos teismui paaiškinusi, kad laisva valia pasirinko reikalauti mažesnių delspinigių CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto 6 mėnesių ieškinio senaties termino ribose (už 180 dienų).

64.       Pirmosios instancijos teismas, priteisęs ieškovei 26 977,71 Eur sėkmės mokestį (kintamą kainos dalį), atitinkamai, apskaičiavo ir priteisė 4 855,99 Eur delspinigius. Apeliacinės instancijos teismui skundžiamą sprendimą pakeitus ir priteisus ieškovei visą reikalautą skolą – 65 955,43 Eur, atitinkamai perskaičiuotini ir delspinigiai, kurie sudaro 11 872,80 Eur ((65 955,43 Eur x 0,1 proc. / 100 proc.) x 180 d.) ir kurie priteistini ieškovei iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

66.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičių, posėdžių laiką, paslaugų suteikimo laiką ir kitas Rekomendacijose nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovės UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, nurodęs, kad maksimalus išlaidų dydis sudarytų 17 168,30 Eur (neatsižvelgiant į tenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų proporcijas). Apeliantės (atsakovės) UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ teigimu, tokios advokato pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijų 8 punkte nustatytus dydžius. Tuo tarpu apeliantė (ieškovė) UAB „Nacionalinių projektų rengimas“, nesutikdama su jai priteistomis advokato pagalbos išlaidomis, teigia, kad teismas visiškai nedetalizavo, kokios bylinėjimosi išlaidos viršijo Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.

67.       Skundžiamą sprendimą iš dalies pakeitus, atitinkamai perskirstytinos ir šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, įvertinant jų pagrįstumą.

68.       Nustatyta, kad ieškovės UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 27 600,29 Eur, t. y. 1 214 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 26 386,29 Eur advokato pagalbos išlaidų, o atsakovės UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ – 9 323,50 Eur, t. y. 188 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir 9 135,50 Eur advokato pagalbos išlaidų.

69.       Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, o atsakovės priešieškinį atmetus, atsakovės UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

70.       Vertindama ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų advokato pagalbos išlaidų pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

71.       Byloje esantys duomenys (sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos) patvirtina, kad ieškovės UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ advokato pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme iš esmės sudarė ieškinio, prašymo pratęsti terminą dublikui pateikti, dubliko rengimas (2022 m. gegužės 9 d. apmokėta sąskaita faktūra), atsiliepimo į priešieškinį, tripliko rengimas (2022 m. rugpjūčio 1 d. apmokėta sąskaita faktūra), pranešimo, atsiliepimo į atsakovės prašymą, atsikirtimų dėl ekspertizės skyrimo rengimas, pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. spalio 11 d., 2022 m. lapkričio 8 d., 2022 m. lapkričio 15 d., 2023 m. sausio 5 d. ir 2023 m. vasario 14 d. teismo posėdžiuose (2023 m. vasario 22 d. apmokėta sąskaita faktūra).

72.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16 punktais, konstatuoja, kad vien už teismui skirtų procesinių dokumentų (ieškinio, dubliko, tripliko, atsiliepimo į priešieškinį, įvairių kitų prašymų ir atsikirtimų) parengimą, neskaitant posėdžių, maksimali suma, atsižvelgiant į tuo metu galiojusį užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas), būtų 16 467,32 Eur.

73.       Kaip minėta, ieškovės patirtas advokato pagalbos išlaidas, remiantis byloje esančia teisinių paslaugų ataskaita, taip pat sudarė ir advokato pasiruošimas bei atstovavimas 2022 m. spalio 11 d., 2022 m. lapkričio 8 d., 2022 m. lapkričio 15 d., 2023 m. sausio 5 d. ir 2023 m. vasario 14 d. teismo posėdžiuose. Iš teisinių paslaugų ataskaitos nustatyta, kad advokato išlaidos už pasiruošimą 2022 m. spalio 11 d. posėdžiui, kuris neįvyko, sudarė 3 569,80 Eur, už pasiruošimą 2022 m. lapkričio 8 d. posėdžiui, kuris truko apie 2.30 val. – 2 821 Eur, o atstovavimą – 325 Eur, už pasiruošimą 2022 m. lapkričio 15 d. posėdžiui, kuris truko 6 val. – 791,70 Eur, atstovavimą – 585 Eur, už pasiruošimą 2023 m. sausio 5 d. posėdžiui, kuris truko apie 7 min. – 393,90 Eur, atstovavimą – 22,10 Eur, už pasiruošimą 2023 m. vasario 14 d. posėdžiui, kuris truko apie 4.30 val. – 366,60 Eur, atstovavimą – 367,90 Eur.

74.       Rekomendacijų 8.19 punktas nustato, kad už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Taigi, remiantis paminėtomis Rekomendacijų nuostatomis, advokatui turi būti atlyginama ne tik už atstovavimą teismo posėdyje, bet ir pasirengimą jam, nepaisant to, kiek posėdis truko ir ar jis išvis įvyko.

75.       Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės patirtas advokato pagalbos išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytu koeficientu bei tuo metu galiojusiu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (išlaidos patirtos 2023 m. vasario 22 d., todėl taikytinas 2022 m. III ketvirčio bruto darbo užmokestis – 1 799 Eur) (Rekomendacijų 7 punktas), vienos atstovavimo teisme ir (ar) pasirengimo posėdžiui valandos maksimali kaina – 179,90 Eur. Iš teisinių paslaugų ataskaitos nustatyta, kad advokatė taikė 130 Eur valandinį įkainį, t. y. mažesnį, nei nustatytas Rekomendacijose.

76.       Remiantis teisinių paslaugų ataskaita, advokato pagalbos išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose (nurodytas atstovavimo laikas iš esmės sutampa su teismo informacinėje pažymoje apie posėdį nurodytu laiku), išskyrus 2023 m. sausio 5 d. posėdį, kuris truko 7 min., sudaro1 277,90 Eur, o už pasirengimą visiems posėdžiams – 7 943 Eur, iš viso už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose išlaidos sudarė 9 220,90 Eur (1 277,90 + 7 943 Eur). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios advokato pagalbos išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl jas mažinti nėra pagrindo.

77.       Iš viso ieškovės UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, sudaro 25 386,29 Eur (16 467,32 Eur + 9 220,90 Eur). Šios išlaidos, ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, priteistinos iš atsakovės.

78.       Nustatyta, kad ieškovė UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ taip pat sumokėjo 1 214 Eur žyminį mokestį už ieškinį, kuris, tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, priteisiamas iš atsakovės.

79.       Iš viso ieškovei UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ priteisiamos 26 902,22 Eur (25 386,29 Eur advokato pagalbos išlaidos + 1 214 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

80.       Atsakovės UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

81.       Ieškovės UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ apeliacinį skundą tenkinus, jai priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

82.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ už apeliacinį skundą sumokėjo 915 Eur žyminį mokestį, kuris, apeliacinį skundą tenkinus, priteistinas iš atsakovės UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“.

83.       Byloje esanti 2023 m. gegužės 26 d. sąskaitą faktūrą ir 2023 m. birželio 1 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 6 694,69 Eur advokato pagalbos išlaidų.

84.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2023 m. birželio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 900,30 Eur. Rekomendacijų 8.10 punktas nustato, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas 1,7 koeficientas, todėl maksimali už apeliacinio skundo parengimą priteistina suma sudarytų 3 230,51 Eur (1,7 x 1 900,30 Eur). Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 470,39 Eur (1,3 x 1 900,30 Eur). Iš viso už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali priteistina suma, remiantis Rekomendacijomis, sudarytų 5 700,90 Eur (3 230,51 Eur + 2 470,39 Eur). Ieškovės prašomos priteisti 6 694,69 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl mažintinos iki 5 700,90 Eur ir, ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, o atsakovės apeliacinį skundą atmetus, priteistinos ieškovei iš atsakovės.

85.       Iš viso ieškovei UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ iš atsakovės UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ priteistina 6 615,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinių projektų rengimas“ ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ 26 977,71 Eur skolą, 4 855,99 Eur delspinigių ir 10 086 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinių projektų rengimas“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nacionalinių projektų rengimas“ (juridinio asmens kodas 300898594) 65 955,43 Eur (šešiasdešimt penkis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 43 ct) skolą, 11 872,80 Eur (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 80 ct) delspinigius ir 26 902,22 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius devynis šimtus du eurus ir 22 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ (juridinio asmens kodas 302545792)“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nacionalinių projektų rengimas“ (juridinio asmens kodas 300898594) 6 615,90 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus penkiolika eurų ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ (juridinio asmens kodas 302545792)

 

 

Teisėjai                                                                        Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                                Gintaras Pečiulis

 

 

                                                                                Vigintas Višinskis