Civilinė byla Nr. e2A-2016-653/2024
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00507-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai ,,TT Car rental“ dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo mainų sutartimi, mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei mažajai bendrijai (toliau – ir MB) ,,TT Car rental“, kuriuo teismo prašė pripažinti automobilių Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartis mainų sutartimi; automobilių 2023 m. lapkričio 21 d. mainų sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento; taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 10 000 Eur, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalys transporto priemonėmis apsikeitė sutarčių pasirašymo dieną. Transporto priemonių apsikeitimo metu ieškovas atsakovei papildomai sumokėjo 3 500 Eur, nes automobilio Audi A6 vertė buvo didesnė nei perleisto automobilio BMW X5. Paaiškino, kad po sutarčių sudarymo ieškovas kreipėsi į atsakovės atstovės sutuoktinį dėl sutarčių deklaravimo VĮ „Regitra“. Atsakovės atstovės sutuoktinis 2023 m. lapkričio 24 d. pokalbių programoje „Messenger“ nurodė, kad transporto priemonės pardavimo nedeklaruos, nes atsakovė nėra atsiskaičiusi už transporto priemonę Audi A6, o pirkimo–pardavimo sutartis bus deklaruota iš karto atsiskaičius už parduotą transporto priemonę.
2. Nurodė, kad 2024 m. sausio 18 d. transporto priemonė – Audi A6 iš ieškovo buvo paimta transporto priemonės savininkės UAB „EASY RENTAL“ atstovų. UAB „EASY RENTAL“ atstovai paaiškino, kad atsakovei MB „TT Car rental“ transporto priemonė Audi A6 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nepriklausė nuosavybes teise, o buvo valdoma išperkamosios nuomos pagrindu. 2024 m. sausio 18 d. sutartis buvo nutraukta dėl finansinių įsipareigojimų
nevykdymo ir automobilis atsiimtas.
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. birželio 14 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį atmesti.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2023 m. lapkričio 21 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas iš atsakovės įsigijo transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios sutartyje nurodyta kaina – 10000,00 Eur, o 2023 m. lapkričio 21 d. tarp A. K. ir MB ,,TT Car rental“ sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas iš ieškovo įsigijo transporto priemonę BMW X5, Valst. NR. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios sutartyje nurodyta kaina – 6500,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad atsakovui už transporto priemonę AUDI A6 papildomai sumokėjo 3500,00 Eur.
6. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo teiginio, kad šalys sudarė mainų sutartį, o ne pirkimo–pardavimo sutartis nurodė, kad transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo matyti, kad automobilio savininkas yra UAB ,,EASY RENTAL“, o atsakovas yra tik automobilio naudotojas. Nurodė, kad minėto sandorio sudarymo metu atsakovas buvo tik faktinio automobilio valdymo perleidėjas, valdęs automobilį išperkamosios nuomos sutarties pagrindu. Teismas sprendė, kad pardavęs jam nuosavybės teise nepriklausantį daiktą, atsakovas pažeidė CK 4.37 straipsnio ir 6.317 straipsnio imperatyviąsias nuostatas, reglamentuojančias pardavėjo pareigą garantuoti dėl parduodamo daikto nuosavybės. Nurodė, kad ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma automobilio pirkimo metu, nes jam kartu su automobiliu buvo perduotas ir automobilio registracijos liudijimas.
7. Teismas vertino, kad šiuo atveju buvo sudaryta neteisėta automobilio Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, todėl nėra pagrindo ją pripažinti mainų sutartimi, mainų sutartį pripažįstant negaliojančia ir taikyti restituciją, o ne CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu sutartį pripažinti negaliojančia ir atlyginti nuostolius. Sprendė, kad automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių nepripažinus mainų sutartimi bei nepripažinus šios sutarties negaliojančia, nėra pagrindo taikyti restituciją.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovas (apeliantas) A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 14 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. K. ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė teisingai ginčui išspręsti svarbias aplinkybes, neteisingai kvalifikavo ginčo šalis siejančius teisinius santykius, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas.
8.2. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju buvo sudaryta neteisėta automobilio Audi A6 valst. pirkimo–pardavimo sutartis. Apeliantas pažymėjo, kad tą pačią dieną 2023 m. lapkričio 21 d. tarp A. K. ir MB ,,TT Car rental“ buvo sudarytos dvi pirkimo–pardavimo sutartys, apie apsikeitimą transporto priemonėmis ir papildomų 3 500 Eur sumokėjimą atsakovui pažymėta abejose pirkimo–pardavimo sutartyse. Tai, jog apie apsikeitimą transporto priemonėmis šalys tarėsi matyti ir teismui pateiktuose šalių susirašinėjimuose.
8.3. Automobilis Audi A6 buvo perduotas ieškovui, tačiau jis už šį automobilį pinigų atsakovei nesumokėjo, o šalių susitarimu perleido atsakovei savo automobilį BMW X5 ir papildomai sumokėjo 3 500 Eur. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santykiai neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sampratos, nes pinigų perdavimo nebuvo. Tuo tarpu teismas visiškai nevertino sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių atitikties mainų sutarčiai, nors šios sutartys betarpiškai susijusios.
8.4. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovas prašo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis pripažinti mainų sutartimi, mainų sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ne sutartį pripažinti negaliojančia ir atlyginti nuostolius. CK 6.432 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos. Taigi ir mainų sutartis CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu galėtų būti pripažinta negaliojančia, teismui byloje mainų sutarčiai taikant pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančias teisės normas.
8.5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pirkimo – pardavimo sutarties neteisėtumas suponuoja išvadą, jog teismas neturi pagrindo ją pripažinti mainų sutartimi. Nepaisant to, ar sutartis teisėta ar ne, visų pirma turi būti tinkamai kvalifikuoti teisiniai santykiai. Apeliantas nesutinka su teismo išvada , jog ieškovas turėtų CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu prašyti pripažinti būtent automobilio Audi A6 pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ir atlyginti nuostolius, kadangi taikant CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nustatančią sandorio negaliojimą dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo, yra taikomos tokio sandorio negaliojimo teisines pasekmes – restitucija (CK 1.80 str. 2 d.). Tokiu atveju susidarytų situacija, kuomet atsakovui turėtų būti grąžintas automobilis Audi A6, o ieškovui už šį automobilį atsakovui sumokėti pinigai, kurių ieškovas atsakovui nesumokėjo, nes pinigų perleidimo fakto nebuvo (vietoj to atsakovui perleistas automobilis BMW X5).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
5. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.432 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. Kasacinio teismo praktikoje atskleista mainų sutarties esmė – tai apsikeitimas daiktais, kartu perleidžiant nuosavybės teises į juos. Prielaida šiai sutarčiai sudaryti yra tai, kad sutampa šalių ketinimai įsigyti atitinkamą daiktą, perleidžiant kitai šaliai nuosavybėn kitą daiktą. Esant sutarties šalių ketinimų (perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis) sutapčiai, sudarant mainų, o ne dvi pirkimo–pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Šalių siekį už perleidžiamą daiktą gauti ne pinigus, bet kitą daiktą gali lemti, inter alia (liet. be kita ko), įgyjamo daikto ypatybių priimtinumas, kitos objektyvios ir subjektyvios priežastys. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-421/2015).
7. Vertindama šalių tikruosius ketinimus sudarant sandorį teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalys sutartis, kurias pavadino pirkimo–pardavimo sutartimis, pasirašė tą pačią dieną. 2023 m. lapkričio 21 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad ieškovas iš atsakovės įsigijo transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kaina – 10 000 Eur. Sutartyje nurodoma, kad ieškovas papildomai atsakovei sumokėjo 3 500 Eur. 2023 m. lapkričio 21 d. tarp atsakovės ir ieškovo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas iš ieškovo įsigijo transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios kaina – 6 500 Eur. Iš kartu su ieškiniu pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys pradėjo pokalbį tardamosis dėl automobilių mainų, ieškovui papildomai sumokant 3 500 Eur.
8. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, vertina, kad šiuo atveju šalių sudarytos sutartys yra neatsiejamai tarpusavyje susijusios, kuomet tuo pačiu metu sutapo šalių ketinimai įgyti daiktus ir sumokėti šių daiktų kainos skirtumą.
9. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 41 punktą).
10. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio matyti, kad ieškovas siekia ne įgyti materialines teises, kylančias iš sutaries, kurią kvalifikuoja kaip mainų sutartį, bet siekia nuginčtyti šią sutartį ir apginti savo teises taikant restituciją. Taigi, nors ieškinyje ir suformuluotas reikalavimų dalyje prašymas pripažinti 2023 m. lapkričio 21 d. automobilių pirkimo–pardavimo sutartis mainų sutartimi, tačiau faktiškai tokiu pripažinimu ieškovas nesiekia įgyti teisių, kylančių iš mainų sutarties, t.y. tokiu pripažinimu savaime nesiekia materialinių teisinių pasekmių. Taigi, sandorio teisinis kvalifikavimas sudaro ieškinio pagrindą, kuriuo remiantis ieškovas prašo pripažinti šią mainų sutartį negaliojančia ir taikyti restitiuciją. Pritartina apeliantui, kad šiuo atveju jis tinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą, siekdamas visiškai apginti savo pažeistas turtines teises. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl byloje pareikštų reikalavimų apimties bei dėl teisinių santykių kvalifikavimo, dėl ko padarė neteisingas išvadas apie ieškovo netinkamai pasirinktą teisių gynimo būdą.
11. CK 6.432 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (šios knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei.
12. CK 6.307 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu sutartis negaliojančia pripažinta šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 4.96 straipsnyje. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ir jo pareigą patvirtinti daikto nuosavybės teisę. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantijos pagal įstatymą taisyklė reiškia, kad ne tik perduodamo daikto kokybė, bet ir jo nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui, yra vienas esminių reikalavimų jam vykdant pareigą perduoti daiktą. Pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise, bet ir tai, jog jo nuosavybės teisės į daiktą neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos (CK 6.321 straipsnis).
13. Su ieškiniu pateiktame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakyme nurodyta, kad automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 18 d. iš ieškovo A. K. buvo paimtas ir perduotas teisėtam automobilio savininkui – įmonei UAB „EASY RENTAL“, kuri pateikė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės dokumentus. Tuo tarpu A. K. turėjo tik transporto priemonės Audi A6 techninį pasą. UAB „EASY RENTAL“ 2024 m. vasario 13 d. rašte ieškovui paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. įmone su atsakove MB „TT car rental“ sudarė išperkamosios nuomos sutartį. 2024 m. sausio 18 d. sutartis buvo nutraukta ir automobilis Audi A6 atsiimtas, kadangi MB „TT car rental“ nevykdė prisiimtų finansinių įsipareigojimų.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė pažeidė pareigą patvirtinti daikto nuosavybės teisę ir šios pareigos, įtvirtintos CK 6.305 straipsnio 1 dalyje, CK 6.317 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.321 straipsnyje, pažeidimas yra laikomas imperatyvių įstatymo normų pažeidimu, sudarančiu pagrindą šalių sudarytą sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sandorio negaliojimo pagrindu. Pripažinus šalių sudarytą mainų sutartį negaliojančia, egzistuoja pagrindas taikyti restituciją, siekiant sandorio šalis grąžinti į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį.
15. Ieškovas nurodė, kad jo turimais duomenimis, jo atsakovei perduotas automobilis BMW X5 yra perleistas tretiesiems asmenims. Ieškovas nereiškia jokių reikalvimų daiktų savininkams, neginčija trečiųjų asmenų daiktinių ir kitų teisių. Šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimą tik atsakovui siekiant apginti savo turtines teises, kurios buvo pažeistos sudarius neteisėtą sandorį.
16. Restitucija įprastai suvokiama kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento) teisinė pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijai, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinei pasekmei, yra būdingas vienas specifinis bruožas, išskiriantis ją iš kitų civilinių teisių gynimo būdų, – kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014).
17. CK
6.146 straipsnis reglamentuoja restitucijos būdus. Pagal šią materialiosios teisės normą restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. 18. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo ginčo, jog automobilio priteisti natūra neįmanoma, taikoma restitucija iš atsakovės priteisiant jai ieškovo perleisto automobilio vertę ekvivalentą pinigais (6 500 Eur), ir ieškovo atsakovei sumokėtą 3 500 Eur sumą, iš viso – 10 000 Eur.
19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir neteisingai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius. Tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
22. Ieškovas nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme už ieškinio parengimą patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 334 Eur žyminį mokestį už ieškinį bei pateikė įrodymus, pagrindžiančius šių išlaidų apmokėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos yra realios, būtinos, pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iš atsakovės.
23. Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, taip pat sumokėjo 334 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos, neviršija rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 734 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo A. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. K. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai ,,TT Car rental“ tenkinti.
Pripažinti 2023 m. lapkričio 21 d. šalių sudarytą automobilių mainų sandorį niekiniu ir negaliojančiu.
Taikyti restituciją – iš atsakovės mažosios bendrijos ,,TT Car rental“, juridinio asmens kodas 306267575, ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) sumą.
Priteisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės mažosios bendrijos ,,TT Car rental“, juridinio asmens kodas 306267575, 834 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės mažosios bendrijos ,,TT Car rental“, juridinio asmens kodas 306267575, 734 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Margarita Stambrauskaitė
Jelena Šiškina
Renata Volodko