Civilinė byla Nr. e2-16785-599/2023

  Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01141-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.6.1.; 2.6.1.4; 2.6.1.3.6; 2.6.10.2.4.1; 

(S)

 

 

 

 

       VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė,

sekretoriaujant Ilonai Kaziukevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei D. S.,

atsakovo atstovui advokatui Eligijui Seniučiui,

 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“ dėl žalos atlyginimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Marijampolės apylinkės teisme 2023 m. liepos 14 d. buvo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-6525-714/2023 dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Rasų valda” kreditorės  akcinės draudimo bendrovės (toliau ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group” naudai.

2.       2023 m. liepos 19 d. buvo priimti skolininkės prieštaravimai dėl teismo įsakymo. Kreditorei pranešta, jog ji ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisenos taisykles.

3.       Teisme 2023 m. rugpjūčio 3 d. gautas ADB „Compensa Vienna Insurance Group” ieškinys dėl skolos priteisimo. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-6525-714/2023 dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Rasų valda” kreditorės ADB „Compensa Vienna Insurance Group” naudai. ADB „Compensa Vienna Insurance Group” ieškinį atsakovei UAB „Rasų valda“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apylinkės teismui.

4.       Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės 3 000 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad 2023-03-25 dėl nesandarių daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų, prasiskverbęs vanduo apgadino ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apdraustą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir draudėjas J. U. 2022-06-25 sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 220 0236915), kuria laikotarpiui nuo 2022-06-25 iki 2023-06-24 buvo apdraustas draudėjo turtas. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio turto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovei atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 3000,00 Eur draudimo išmoka draudėjo turtui padarytai žalai atlyginti. Žalos dydį pagrindžia prie ieškinio pridedamos apgadinto turto fotonuotraukos, sąmatos, mokėjimo nurodymai. Ieškovė paaiškino, kad bendras nuostolio dydis sudarė 3 260,00 Eur sumą, tačiau Gyventojų turto draudimo taisyklėse numatyta, kad dėl drėgmės prasiskverbimo per išorines konstrukcijas mokama draudimo išmoka negali viršyti 3 000,00 Eur sumos. Taigi, draudikas išmokėjo 3 000,00 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

6.       Atsakovė UAB „Rasų valda“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

7.       Dėl netinkamo atsakovo nurodė, kad atsakovė 2016-03-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-664 „Dėl UAB „RASŲ VALDA“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ paskirta Daugiabučio namo administratore. Atsakovę paskyrus Daugiabučio namo administratore ir atsakovei susipažinus su 1984 metų statybos Daugiabučio namo būkle, įvertinus bendrojo naudojimo objektų amžių, su tuo susijusį natūralų jų nusidėvėjimą ir galimus dėl to ateityje bet kuriuo metu atsirasti bendrojo naudojimo objektų trūkumus, 2016-06-15 Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų surinkimo darbotvarkėje numatyta svarstyti klausimą dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto (4 darbotvarkės klausimas). Susirinkimo metu Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams buvo siūloma priimti sprendimus tvarkyti Daugiabučio namo fasado ištrupėjusio mūro vietas, pakeisti šalto, karšto ir šildymo vamzdynus, ventilius, lietaus ir fekalinės kanalizacijos stovus, rūsio konteinerinės patalpos ir laiptinės (iš pagrindinio įėjimo) duris, pakeisti laiptinės langus. Daugiabučio namo butų ir kitų patalų savininkai 4 darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą: 1. Dėl namo fasado ištrupėjusios mūro vietų remonto; 2. Dėl šalto, karšto ir šildymo vamzdynų, ventilių keitimo; 3. Dėl laiptinės durų pakeitimo; 4. Dėl rūsio durų pakeitimo; 5. Dėl konteinerinės patalpos durų pakeitimo; 6. Dėl laiptinės langų pakeitimo. Lietaus ir fekalinės kanalizacijos stovų keitimui Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 2016-06-15 susirinkime nepritarė. Vėliau Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai jokių sprendimų dėl prevencinių priemonių įgyvendinimo pakeisti lietaus stovus taip pat nepriėmė. Pagal CK 4.75 str. 1 d., 4.76 str., 4.83 str. 3 d. tokia pareiga tenka Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, ne atsakovei.

8.       Pažymėjo, kad po 2016 metų birželio mėnesį vykusio susirinkimo, kurio metu buvo atsisakyta priimti sprendimą keisti lietaus stovus, Daugiabučiame name įvykių dėl vandens prasiskverbimo pro bendrojo naudojimo lietaus stovus ar kitus bendrojo naudojimo objektus fiksuota nebuvo. Atsakovės atstovams gavus informaciją apie galimą vandens prasiskverbimą į Daugiabučiame name esantį butą Nr. 16, 2023-03-28 atsakovės atstovai (sudaryta komisija) apžiūrėjo Daugiabučiame name esantį butą Nr. 16, nustatė, kad koridoriuje lubų kampe ir ant sienos matomas vandens prasiskverbimas, kad yra sudrėkęs lubų ir sienos kampas. Patikrinus laiptinės sieną ir lubas taip pat nustatytas vandens pratekėjimas. Šios aplinkybės nurodyto atsakovės 2023-03-28 apžiūros akte. Apžiūros akte taip konstatuota, kad vandens pratekėjimo vietoje praeina senas špižinis lietaus stovas, kurio būklės patikrinti neįmanoma dėl to, kad jis užmūrytas sienoje. Atsakovės atstovų apžiūrėjus butą ir laiptinę nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog vandens pratekėjimas galėjo atsirasti dėl nusidėvėjusio lietaus stovo. Lietaus stovo, kurį Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pakeisti atsisakė ir nuo to laiko prisiėmė riziką dėl galinčių atsirasti pasekmių, jeigu tokios atsirastų dėl natūraliai nusidėvėjusio lietaus stovo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovė yra tinkamu subjektu, iš kurio galima būtų pagrįstai reikalauti žalos atlyginimo. Atsakovė yra Daugiabučio namo administratorė, tačiau teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapačios pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad Daugiabutis namas perduotas prižiūrėti Atsakovei kaip administratorei, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Taigi, šiuo atveju ieškovės ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Šiuo atveju ne atsakovė, bet Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, esantys bendrojo naudojimo objektų, įskaitant lietaus stovą, savininkais, galėtų būti svarstomi kaip potencialūs atsakomybės subjektai.

9.       Dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo nurodė, kad ieškovė ne tik ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui, kuris analizuojamu atveju negali būti deliktinės civilinės atsakomybės subjektu ir būti kaip nors atsakingu prieš ieškovę, bet taip pat neįrodo ir atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pažymėtina, kad būtent ieškovė turi procesinę pareigą įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę dėl jų padarymo, žalą ir priežastinį ryšį tarp nustatytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246 – 6.249 str.). Ieškovė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodo, dėl jų pareikštame ieškinyje apskritai nepasisako, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu, t.y. dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodymo. Atsakovė nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų. Jokie atsakovės veiksmai nėra priežastiniu ryšiu susiję su vandens prasiskverbimu į butą. Atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir jos kaltės dėl vandens pratekėjimo nėra.

10.       Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad ieškinį palaiko pilnai.

11.       Papildomai pažymėjo, kad ieškovė kategoriškai nesutinka su tokiais atsakovės samprotavimais. Visų pirma, pažymėjo, kad klausimas dėl lietaus stovo keitimo buvo svarstytas 2016 m., kai tuo tarpu vandens avarija įvyko 2023 m. Atsakovė, vykdydamas daugiabučio namo administratoriaus pareigas, savo veikloje turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamentas, be kita ko, atsakovei nustatė pareigas atlikti nuolatines ir sezonines daugiabučio namo konstrukcijų apžiūras, Reglamentas atsakovę taip pat įpareigojo užtikrinant namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Taigi, net ir daugiabučio namo patalpų savininkams 2016 m. nesutikus keisti bendrojo naudojimo lietaus stovo, atsakovei išliko pareiga prižiūrėti šį daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektą, imtis prevencinių veiksmų, kad trečiųjų asmenų turtui nebūtų padaryta žala. Ieškovės įsitikinimu, atsakovei tinkamai neatlikus nurodytų pareigų nebuvo laiku pastebėti ir likviduoti lietaus stovo trūkumai bei dėl nurodyto padaryta žala.

12.       Pažymėjo, kad atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie tinkamai atliekamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, t. y. nepateikti jokie įrodymai, kad atsakovė apskritai atliko kokius nors bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus – atliko kasmetines bei nuolatines objekto apžiūras, po 2016 m. organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir pan. Ieškovės teigimu, vertinant tai, kad atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, turėjo pareigą veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, t. y. sukūrė sąlygas tokiems padariniams (žalai) atsirasti, akivaizdu, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių, t. y. buto apliejimo.

13.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė argumentus, išdėstytus ieškovės procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai.

14.       Atsakovė UAB „Rasų valda“ pateikė teismui tripliką, kuriame nurodo, kad atsiliepime išdėstytus argumentus palaiko pilnai.

15.       Papildomai nurodė, kad pati ieškovė neadekvačiai vertina faktinę situaciją ir teisinį reguliavimą, reglamentuojantį daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus ir savininkų funkcijas bei pareigas. Ieškovė nedetalizuoja ką ir kada atsakovė esą pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo atlikti (veikti), tačiau neatliko (neveikė), ką turėjo pastebėti, tačiau nepastebėjo, kokių konkrečių teisės aktais įtvirtintų pareigų neatliko ir kad dėl jų neatlikimo (netinkamo atlikimo) atsakovei tenka pareiga atlyginti žalą dėl ieškinyje įvardijamo 2023-03-25 vandens prasiskverbimo per lietaus stovą (bendrojo naudojimo objektas) ir atsiradusio buto apgadinimo. Ieškovė siekia nepagrįstai plėsti administratoriaus pareigų apimtį ir nustatyti, kad už bet kokį atsiradusį bendrojo naudojimo defekto atsiradimą atsakomybė ir pareiga atlyginti žalą visais atvejais būtų nustatoma daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Toks požiūris ir bandoma formuoti pozicija yra iš esmės ydingi ir negali būti pateisinama, kadangi iškreipia teisinį reguliavimą, administratorių bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas bei atsakomybę už bendrojo naudojimo objektų trūkumus, šių trūkumų atsiradimą ir atsiradusią žalą. Kiekviena faktinė situacija su ją identifikuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis privalo būti vertinama individualiai ir kompleksiškai. Byloje taip pat negali būti siūloma spręsti ginčą ir vadovautis teismų praktika, suformuota byloje, kurios ratio decidendi skiriasi nuo ginčą nagrinėjančio teismo bylos ratio decidendi.

16.       Pažymėjo, kad byloje nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų, pagal įrodinėjimo pareigą administratoriui esą atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių išvengti žalos dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumo. Jeigu administratorius to neįrodo, iš ieškovės dubliko galima suprasti, kad administratorius dėl neveikimo turi būti laikomas atsakingu už žalą subjektu, visos jo civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos ir jų nėra pareigos įrodyti. Kartu su 2023-08-31 atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad atsakovei tapus Daugiabučio namo administratore 2016-06-15 Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų surinkime buvo siūloma priimti sprendimus tvarkyti Daugiabučio namo fasado ištrupėjusio mūro vietas, pakeisti šalto, karšto ir šildymo vamzdynus, ventilius, lietaus ir fekalinės kanalizacijos stovus, rūsio konteinerinės patalpos ir laiptinės (iš pagrindinio įėjimo) duris, pakeisti laiptinės langus.

17.       Lietaus ir fekalinės kanalizacijos stovų keitimui Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 2016-06-15 susirinkime nepritarė. Pažymėjo, kad lietaus ir fekalinės kanalizacijos stovus buvo siūloma pakeisti ne dėl kokio nors nustatyto jų defekto, bet įvertinus bendrojo naudojimo objektų amžių ir galimus dėl to ateityje bet kuriuo metu atsirasti bendrojo naudojimo objektų trūkumus. Iš Techninės priežiūros žurnalo matyti, kad 2017-08-04 buvo nustatyta, kad lietvamzdis trūko ir 2017-08-28 buvo atlikti jo remonto darbai. Po 2017-08-28 jokių nustatyta nebuvo. Periodinių (sezoninių) apžiūrų vykdymo metu, kurių atlikimą patvirtina pridedami 2016-05-05, 2016-09-01, 2017-05-12, 2017-09-05, 2018-05-31, 2018-09-26, 2019-05-07, 2019-09-09, 2020-05-07, 2020-09-10, 2021-05-14, 2021-09-20, 2022-05-18, 2022-09-07 statinio apžiūros aktai lietaus stovų defektų nustatyta taip pat nebuvo. Apžiūros aktuose fiksuotas įrašas : „išorinėse vamzdyno sienose defektų nepastebėta. Dalis vamzdyno yra namo konstrukcijos, apžiūra neįmanoma.“ Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad iki ieškovės įvardijamo lietaus prasiskverbimo 2023-03-25 pro vandens stovą, daugiau negu penkerius metus jokių lietaus stovo defektų nebuvo nustatyta.

18.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas argumentus, išdėstytus atsakovės procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

 

Ieškinys atmestinas.

 

19.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2023-03-25 dėl nesandarių daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų, prasiskverbęs vanduo apgadino ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apdraustą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

20.       Ieškovė ir draudėjas J. U. 2022-06-25 sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 220 0236915), kuria buvo apdraustas draudėjo turtas ; draudimo laikotarpis : 2022-06-25, 00.00 val. iki 2023 06 24, 24.00 val..

21.       Į bylą pateiktas pranešimas apie žalą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. kovo 25 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra penktame aukšte, pačiame viršutiniame kampe nuo sienos šlampa, drėgsta, buto lubos, sienos, koridoriuje grindų danga ir spinta. Bute jaučiamas aštrus lyg pelėsio kvapas, drėgmės lygis užfiksuotas.

22.       Į bylą pateikta 2023-03-25 nuostolio apskaičiavimo, nekilnojamojo remonto sąmata 2 760 Eur sumai bei kilnojamojo turto remonto samata 500 Eur. Bendras nuostolio dydis sudarė 3 260,00 Eur sumą, tačiau Gyventojų turto draudimo taisyklėse numatyta, jog dėl drėgmės prasiskverbimo per išorines konstrukcijas mokama draudimo išmoka negali viršyti 3 000,00 Eur sumos. Be to, į bylą pateikti mokėjimo nurodymai, patvirtinantys 3 000 Eur sumokėjimą Z. U..

23.       Atsakovė 2016-03-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-664 „Dėl UAB „RASŲ VALDA“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ paskirta Daugiabučio namo administratore.

24.       Į bylą pateiktas Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų 2016-06-15 susirinkimo protokolas Nr. 16-06-0065, kuriame Daugiabučio namo butų ir kitų patalų savininkai 4 darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą: 1. Dėl namo fasado ištrupėjusios mūro vietų remonto; 2. Dėl šalto, karšto ir šildymo vamzdynų, ventilių keitimo; 3. Dėl laiptinės durų pakeitimo; 4. Dėl rūsio durų pakeitimo; 5. Dėl konteinerinės patalpos durų pakeitimo; 6. Dėl laiptinės langų pakeitimo. Pažymėtiona tai, kad lietaus ir fekalinės kanalizacijos stovų keitimui Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 2016-06-15 susirinkime nepritarė.

25.       Į bylą yra pateiktas ir 2023-03-28 apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad atsakovės atstovai (sudaryta komisija) apžiūrėjo Daugiabučiame name esantį butą Nr. 16, ir nustatė, jog koridoriuje lubų kampe ir ant sienos matomas vandens prasiskverbimas, kad yra sudrėkęs lubų ir sienos kampas. Patikrinus laiptinės sieną ir lubas taip pat buvo nustatytas vandens pratekėjimas. Apžiūros akte taip konstatuota, kad vandens pratekėjimo vietoje praeina senas špižinis lietaus stovas, kurio būklės patikrinti neįmanoma dėl to, kad jis yra užmūrytas sienoje.

26.       Iš į bylą pateiktų statinio apžiūros aktų turinio nustatyta, kad periodinių (sezoninių) apžiūrų vykdymo metu, t. y. 2016-05-05, 2016-09-01, 2017-05-12, 2017-09-05, 2018-05-31, 2018-09-26, 2019-05-07, 2019-09-09, 2020-05-07, 2020-09-10, 2021-05-14, 2021-09-20, 2022-05-18 bei 2022-09-07 lietaus stovų defektų nebuvo nustatyta.

27.       Iš Techninės priežiūros žurnalo turinio nustatyta, jog 2017-08-04 buvo nustatyta aplinkybė, kad lietvamzdis trūko ir 2017-08-28 buvo atlikti jo remonto darbai.

28.       Pažymėtina tai, kad ieškovė, būdama nukentėjusio nuo užpylimo asmens draudiku bei atlyginusi nukentėjusiam padarytą žalą, reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. pagrindu žalos atlyginimą iš atsakovės ir prašoma priteisti iš atsakovės suma sudaro 3 000 Eur sumą.

29.       CK 6.1015 str. nuostatose yra numatytas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Minimo straipsnio 1 dalis numato, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

30.       Šioje civilinėje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė draudimo sutarties pagrindu atlygino žalą draudėjui už patirtą žalą ir dėl to draudikui perėjusi reikalavimo teisė šiuo atveju yra įgyvendinama remiantis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK šeštosios knygos normomis.

31.       CK 6.263 str. 1 ir 3 dalys nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu / neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.

32.       CK 4.75 str. 1 dalyje numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.84 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, tai yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. CK 4.82 str. 1 dalies nuostatose yra numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.

33.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas : neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę, kuri yra preziumuojama (CK 6.246 – 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. e3K-3-474-219/2017).

34.       Teismas, įvertinęs ieškinio dalyko turinį ir faktinį pagrindą, daro išvadą, kad byloje kilo ginčas, ar atsakovui, kaip daugiabučio namo administratoriui, šiuo atveju kyla civilinė atsakomybė už padarytą turtinę žalą aplieto buto savininkui, ieškovui iškėlus prielaidą, kad atsakovas netinkamai vykdė namo bendro naudojimo nuotekų vamzdyno priežiūrą / prevenciją.

35.       Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

36.       Vadinasi, nagrinėjamu atveju ieškovė, keldama prielaidą dėl atsakovės kaip daugiabučio namo administratoriaus civilinės atsakomybės taikymo, visų pirma turi įrodyti, kad žalą sukėlė būtent senas špižinis lietaus stovo defektas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), o atsakovė gindamasi nuo tokios prielaidos, turėtų įrodyti, jog ji tinkamai atliko savo pareigą, susijusią su lietaus stovo priežiūra (CK 4.84 straipsnio 8 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

37.       Nagrinėjamu atveju namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų administratore Vilniaus miesto savivaldybė yra paskyrusi atsakovę UAB „Rasų valda“. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų nustatyta, kad avarija įvyko dėl lietaus stovo defekto ir ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės byloje nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.).

38.       Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad ieškovė, atlyginusi draudėjui žalą, reiškia ieškinį atsakovei, nes atsakovė netinkamai vykdė šio namo bendrojo naudojimo vamzdžio priežiūrą / prevenciją, todėl atsakovė ir privalo atlyginti avarijos metu padarytą žalą LR CK 6.263 straipsnio nuostatų pagrindu.

39.       Atsakovė nurodė, jog nesutika su šiomis aplinkybėmis, kad avarija įvyko dėl atsakovės netinkamos priežiūros ar dėl atsakovės neveikimo, nes atsakovė teikė siūlymus daugiabučio namo butų savininkams dėl lietaus stovų keitimo. Atsakovė pažymėjo, kad lietaus ir fekalinės kanalizacijos stovų keitimui Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 2016-06-15 susirinkime nepritarė. Vėliau Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai jokių sprendimų dėl prevencinių priemonių įgyvendinimo pakeisti lietaus stovus taip pat nepriėmė.

40.       Iš visos bylos medžiagos turinio matyti, jog šioje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės, t. y. kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, funkcijų apimties ir tinkamo / netinkamo pareigų vykdymo.

41.       CK 6.1015

 straipsnyje nurodyta, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama, laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis Nr.3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovui.

42.       Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

43.       Nagrinėjamu atveju svarbu yra nustatyti, ar atsakovė tinkamai vykdė namo administratoriaus pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala.

44.       Atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorius, privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jų remontą, atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ). Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

45.       Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.85 str. nuostatomis, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

46.       CK 4.83

 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

47.       CK 4.236 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administratorius yra asmuo, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą ir bendrojo naudojimo objektus administratorius administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“.

48.       Nurodytų nuostatų 2 punktas numato, kad administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais. Tų pačių nuostatų 3 punktas apibrėžia, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Be to, administratorius taip pat atlieka ir šias funkcijas : vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“, rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti bei patvirtintą ilgalaikį planą ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą per 5 darbo dienas skelbia ir šio plano kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais.

49.       Taigi, atsakovas, būdamas ginčo namo administratorius / techninis prižiūrėtojas, yra atsakingas už namo bendruosius inžinerinius objektus ir privalo užtikrinti tinkamą vamzdynų funkcionavimą name.

50.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).

51.       Pažymėtina tai, kad panašias civilines bylas nagrinėję teismai yra paskirstę įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose : nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų, būtent bendro naudojimo objektų administratoriui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-642/2021).

52.       Iš šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė teismui statinio apžiūros aktus, iš kurių turinio matyti, jog periodinių (sezoninių) apžiūrų vykdymo metu 2016-05-05, 2016-09-01, 2017-05-12, 2017-09-05, 2018-05-31, 2018-09-26, 2019-05-07, 2019-09-09, 2020-05-07, 2020-09-10, 2021-05-14, 2021-09-20, 2022-05-18 bei 2022-09-07 lietaus stovų defektų nebuvo nustatyta, tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovė tinkamai / laiku / sistemingai vykdė savo funkcijas (pareigas) statinio apžiūros klausimu. Pažymėtina ir tai, kad 2023-03-28 atsakovės atstovai (sudaryta komisija) apžiūrėjo Daugiabučiame name esantį butą Nr. 16 ir nustatė, jog koridoriuje lubų kampe ir ant sienos matomas vandens prasiskverbimas, kad yra sudrėkęs lubų ir sienos kampas. Patikrinus laiptinės sieną ir lubas taip pat nustatytas vandens pratekėjimas ir šios aplinkybės yra nurodytos atsakovės 2023-03-28 apžiūros akte. Be to, apžiūros akte taip konstatuota, kad vandens pratekėjimo vietoje praeina senas špižinis lietaus stovas, kurio būklės patikrinti neįmanoma dėl to, kad jis yra užmūrytas sienoje.

53.       Teismas daro išvadą, kad esant tokiai situacijai atsakovė negalėjo ir neturėjo jokios realios galimybės pamatyti būsimus ar jau esamus lietaus stovo trūkumus bei imtis savalaikių veiksmų juos laiku pašalinti.

54.       Darytina išvada, kad prie šios avarinės situacijos susidarymo savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo butų savininkai, kurie taip pat yra atsakingi už pastato trūkumus.

55.       Be to, šiuo atveju negalima daryti ir pagrįstos išvados, jog dėl įvykusios avarijos yra būtent atsakovės kalti veiksmai / neveikimas, kadangi kaip matyti iš visos šios civilinės bylos medžiagos, atsakovė šiuo atveju reguliariai atlikinėjo statinio apžiūrą, be to, 2016-06-15 daugiabučio namo susirinkime lietaus ir fekalinės kanalizacijos stovų keitimui Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepritarė ir vėliau Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai absoliučiai jokių sprendimų dėl prevencinių priemonių įgyvendinimo pakeisti lietaus stovus taip pat nepriėmė, todėl vadovautis vien tik ta formalia aplinkybe, jog atsakovė visais atvejais formaliai atsako už savo veiksmus / neveikimą, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.  

56.       Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas numatytą deliktinę atsakomybę, kadangi nėra nustatytos vienos iš esminių jos taikymo sąlygų, t. y. atsakovės kaltės.

57.       Pažymėtina tai, kad CK nereglamentuoja, jog paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojamos patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus. Taigi, nors nurodytos nuostatos ir įtvirtinta, jog administratorė vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą bei techninę priežiūrą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau, iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, kad dalies šių funkcijų, tokių, t. y. kaip nusidėvėjusių vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų, keitimo, administratorė savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus ir gavusi atitinkamus prašymus pakeisti senus vamzdynus naujais.

58.       Teismas daro išvadą, kad atmetus galimybę šioje civilinėje byloje taikyti LR CK 6.263 straipsnio nuostatas, t. y. deliktinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką turėjo įrodyti visas būtinąsias deliktinės atsakomybės sąlygas. Taigi, ieškovė privalėjo įrodyti ir atsakovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

59.       Šiuo atveju kadangi neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nėra nustatyta, t. y. nėra nustatyta nei vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, jog ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį ieškininį reikalavimą atlyginti žalą. Ir vien ta aplinkybė, kad trūko lietaus vamzdis, net neatlikus išsamaus tyrimo dėl kokių visgi priežasčių šis vamzdis trūko, šiuo atveju neįrodo atsakovės kaltų veiksmų / neveikimo (CPK 176 str. – 179 str.).

60.       Be to, šioje civilinėje byloje neįrodyta ir ta aplinkybė, jog atsakovė turėjo kokios nors informacijos dar iki avarijos apie tai, kad ginčo vamzdis buvo ant tiek jau nusidėvėjęs, jog buvo būtina jį skubos tvarka pakeisti nauju ir būtent tik dėl atsakovės neteisėto neveikimo jis laiku nebuvo pakeistas (CPK 176 str. – 179 str.).

61.       Pažymėtina ir tai, kad nusidėvėjusių vamzdžių keitimas nėra vertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turi pareigą be bendraturčių sutikimo (tarp jų ir pačio draudėjo), sutvarkyti. Be to, jeigu šis vamzdis dar buvo nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje, tai atsakovė tokių vamzdžių pakeitimą ir priežiūrą savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, kadangi pagal CK 4.83 str. 3 d. nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (Vilniaus apygardos teismo 2015-08-27 nutartis Nr. e2A-2254-392/2015).

62.       Be to, ardant nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje esančius vamzdžius atitinkamai yra padaroma žala namo (butų savininkų) apdailos detalėms, didėja administravimo išlaidos, reikalingos tokiai apžiūrai, todėl tokiu atveju yra reikalingas / būtinas butų savininkų sutikimas (Kauno apygardos teismo 2015-02-23 nutartis Nr. e2A-234-343/2015).

63.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šioje civilinėje byloje nėra nustatyta, jog atsakovė šiuo atveju būtų veikusi neteisėtai ir būtų neatlikusi visų atsakovei privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl nenustačius nei vienos iš keturių būtinųjų sąlygų atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra jokio teisinio pagrindo ir tokiu būdu ieškovės ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 176 str. – 179 str.).

64.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.).

65.       Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys buvo atmestas visa apimtimi, todėl būtų pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės atsakovės naudai, atsakovė teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas 3 345,65 Eur sumoje. 

66.       Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą bei į advokato sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad atsakovo pateiktos išlaidos 3 345,65 Eur advokato pagalbai apmokėti yra mažintinos iki 2000,00 Eur sumos, kadangi darytina išvada, jog ši civilinė byla nebuvo sudėtinga bei nebuvo didelės apimties, be to, ši civilinė byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį ir procesiniai dokumentai šalių taip pat nebuvo sudėtingi, t. y. nebuvo jais formuojama nauja teismų praktika. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, iš ieškovės atsakovės naudai yra priteistinos 2000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

67.       Pašto išlaidų nėra, todėl jos nėra ir priteisiamos.

68.       Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

 

 

Vadovaudamasis LR CPK 178, 259-260 str., 270 str. nuostatomis,  teismas,

 

 

n u s p r e n d ž i a :

 

 

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas 304080146, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“, juridinio asmens kodas 121475275, naudai 2000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

          Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

 

 

 

Teisėja         Erika Stočkienė