(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo A. S. prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pokomsta“ ieškinį atsakovui A. S., dalyvaujant tretiesiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kontausta“, G. G., dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu tenkino ieškovės BUAB „Pokomsta“ ieškinį ir pripažino niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. sausio 30 d. atsargų nurašymo aktą Nr. 4, 2009 m. sausio 30 d. nurašymo aktą Nr. 4.1, 2009 m. sausio 30 d. atsargų nurašymo aktą Nr. 5, 2009 m. gegužės 31 d. medžiagų nurašymo aktą Nr. 8, priteisė ieškovei iš atsakovo A. S. 159 931,15 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą nepakeistą.

3.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 474 948 Lt sumai, o 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi arešto mastą sumažino iki 159 931,15 Lt sumos.

4.       Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi vykdomojoje byloje išieškotoja BUAB „Pokomsta“ pakeista į išieškotoją UAB „Inkomlita“.

5.       Atsakovas A. S. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Klaipėdos apygardos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones – jo turto areštą, nurodęs, kad teismo sprendimas įsiteisėjęs, tačiau per nustatytą 5 metų laikotarpį išieškojimas nepradėtas, vykdomoji byla neužvesta.

6.       Antstolė A. R. Ž. pateikė atsiliepimą, nurodžiusi, kad vykdomojoje byloje vykdomas 48 036,43 Eur skolos ir 25 232,99 Eur palūkanų išieškojimas iš A. S. išieškotojai UAB „Inkomlita“. Skola yra padengta tik iš dalies (iš varžytynių buvo parduota skolininkui priklausanti buto dalis), todėl, jos nuomone, naikinti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi atsakovo A. S. prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

8.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pabaigą. Įvertinęs tai, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-487-125/2010, kurio įvykdymui buvo išduotas vykdomasis raštas, nėra įvykdytas, sprendė, kad nėra pagrindo naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovas A. S. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones, suėjus 5 metų terminui, panaikinti, pripažinti antstolės teiktą prašymą dėl išieškotojo pakeitimo negaliojančiu, dėl antstolės A. R. Ž. galimo dokumentų klastojimo pranešti prokuratūrai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis šališka ir neargumentuota. Remiantis CPK 55 straipsniu, antstolis pagal įstatymą nėra įgaliotas vesti bylų juridinio asmens vardu. Juridinio asmens atstovu gali būti advokatas, advokato padėjėjas arba juridinio asmens darbuotojas. Antstolė viršijo savo įgaliojimus ir pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas konstatavo, kad antstolė A. R. Ž. savavališkai, nebūdama atstove, teikia teismui paaiškinimus kaip pašalinis asmuo, nes nėra šioje byloje proceso dalyvis.

9.2.                      Teismo nustatytas turto arešto dydis 159 931,15 Lt, t. y. 46 319,26 Eur. Tuo tarpu pagal antstolės skaičiavimus – 48 036,43 Eur. Teismas nesiaiškino, kodėl toks skirtumas.

9.3.                      Palūkanos sudaro 25 232,99 Eur. Remiantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, sutrumpintas 5 metų senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Palūkanų norma negali būti didesnė, nei 25 procentai išieškomos sumos arba 11 579,81 Eur. Buvo pažeista CK 1.125 straipsnio 9 dalis.

9.4.                      Kaip matyti iš antstolės potvarkio, ji atlieka vykdymo veiksmus pagal svetimą vykdomąją bylą, kuri buvo perduota antstoliui G. K.. Tai akivaizdus savivaldžiavimas, teismo sprendimo nevykdymas ir ignoravimas.

9.5.                      Vykdomosios bylos numeris civilinėje byloje Nr. 2-2225-360/2009 yra 0075/11/01130, o civilinėje byloje Nr. 2-487-125/2009 – 0075/11/01132. Tai leidžia manyti, kad antstolė klastoja dokumentus ir yra pakankamas pagrindas kreiptis į prokuratūra.

10.       Išieškotoja UAB „Inkomlita“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Atsakovas teikia akivaizdžiai neteisingus duomenis, kad pagal byloje priimtą teismo sprendimą vykdymo procesas nebuvo pradėtas. Antstolė A. R. Ž. vykdo išieškojimą iš skolininko A. S. išieškotojui UAB „Inkomlita“ ir kt., vykdomosios bylos Nr.0075/11/01132, Nr.0075/18/00092 ir Nr.75-01151/08. Išieškotoja UAB „Pokomsta“ buvo pakeistas į išieškotoją UAB „Inkomlita“. Nutartis yra įsiteisėjusi, ir vykdytina.

10.2.                      Teismui nepateikta jokių duomenų, kad sprendimas butų įvykdytas ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui nebebūtų teisinio pagrindo. Skolininkas A. S. sprendimo nėra įvykdęs iki šiol.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas panaikinti jam taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, ieškinio reikalavimų užtikrinimui, 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones ir areštavęs atsakovo A. S. turtą 474 948 Lt sumai, o 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi taikyto arešto mastą sumažino iki 159 931,15 Lt. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu tenkino ieškovės BUAB „Pokomsta“ (vėliau pakeista į išieškotoją UAB „Inkomlita“) ieškinį, kuriuo pripažino niekiniais ir negaliojančiais atsargų nurašymo aktus bei priteisė iš atsakovo 159 931,15 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų ir 5 929 Lt bylinėjimosi išlaidų. Paminėtas sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Bylos duomenys patvirtina (to nepaneigė ir pats apeliantas), kad paminėtas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimas iki šiol nėra įvykdytas.

14.       Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgęs į antstolės A. R. Ž. pateiktą atsiliepimą, kad ji vykdo 48 036,43 Eur skolos ir 25 232,99 Eur palūkanų išieškojimą iš atsakovo A. S. ir kad skola dar nėra pilnai padengta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – jo turto arešto.

15.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi. Pažymėtina, kad bendrosios teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pirminė paskirtis yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, ji lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą laiko atžvilgiu. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, teismui sprendimu atmetus ieškinį, tuo pačiu sprendimu išsprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, paliekant galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Iš CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto reglamentavimo darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, įvykdymo arba iki sprendimo atmesti ieškinį įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

16.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimas dėl nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo A. S. iki šiol nėra pilnai įvykdytas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą panaikinti jam taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

17.       Nepagrįstas apelianto skundo argumentas dėl CPK 55 straipsnio pažeidimo, teigiant, kad antstolė, neturėdama teisės teikti atsiliepimo į A. S. prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, viršijo savo įgaliojimus, nes nėra įgaliota vesti bylų juridinio asmens vardu. Visų pirma, pažymėtina tai, kad antstolė A. R. Ž., priešingai nei teigia apeliantas, nevedė bylos teisme juridinio asmens vardu, jo neatstovavo, o tik, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį, pateikė atsiliepimą (nuomonę) į atsakovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdanti antstolė A. R. Ž., teismui paprašius, turi teisę teikti atsiliepimus, nuomonę ir, priešingai nei teigia apeliantas, tai nėra nei CPK 55 straipsnio pažeidimas, nei įgaliojimų viršijimas.

18.       Nepagrįstas apelianto skundo argumentas kad išieškomoms palūkanoms turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas 5 metų senaties terminas. Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties terminus, 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi paminėtoje nuostatoje aiškiai nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų senaties terminas yra taikomas ieškiniams dėl palūkanų priteisimo pareikšti, o ne įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų palūkanų išieškojimui atlikti. Atsižvelgiant į tai, apelianto skundo argumentas dėl CK 1.125 straipsnio 9 dalies pažeidimo yra visiškai nepagrįstas, kadangi vykdymo veiksmams CK 1.125 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai nėra taikomi.

19.       Apelianto teigimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas nesiaiškino skirtumo, kodėl teismo nustatytas turto areštas yra 159 931,15 Lt (46 319,26 Eur), o antstolė vykdo 48 036,43 Eur išieškojimą. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteisti ne tik 159 931,15 Lt (46 319,26 Eur) nuostoliai, bet ir 5 929 Lt (1 717,16 Eur) bylinėjimosi išlaidos, taigi bendra išieškotina suma ir sudaro 48 036,42 Eur.

20.       Kiti apelianto skunde nurodyti argumentai dėl antstolės vykdomų vykdomųjų bylų numerių nesutapimo ir pan., neturi jokios įtakos teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurių panaikinimo siekia atsakovas, teisėtumui ir (ar) galiojimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Esant klausimų ar abejonių dėl antstolės atliekamų vykdymo veiksmų, vykdomųjų bylos numerių nesutapimo ir pan., atsakovas turi teisę skųsti vykdymo veiksmus ar kreiptis į vykdymą atliekančią antstolę su prašymais suteikti informaciją.

21.       Apeliantas atskirajame skunde prašo pripažinti antstolės teiktą prašymą dėl išieškotojo pakeitimo negaliojančiu. Pažymėtina, kad apelianto nurodomas antstolės prašymas pakeisti išieškotoją jau yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi. Be to, nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro ne paminėtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties dėl išieškotojo pakeitimo, o nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas panaikinti jam taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas pripažinti antstolės prašymą dėl išieškotojo pakeitimo negaliojančiu yra nepagrįstas ir nenagrinėtinas šioje byloje.

22.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl nuostolių priteisimo iki šiol nėra įvykdytas ir dėl to atsisakęs tenkinti atsakovo A. S. prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė