Nr. DOK-46 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18743-2023-9 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės, 

susipažinusi su 2025 m. sausio 7 d. paduotu ieškovo R. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo, tretieji asmenys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, A. Ž. 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. sprendimu nusprendė ieškinį iš dalies tenkinti ir pripažinti negaliojančiais atsakovo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos organizuoto ir vykdyto 2023 m. lapkričio 23 d. konkurso Nr. 91565 į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas rezultatus ir panaikinti 2023 m. lapkričio 23 d. konkurso komisijos protokolą Nr. EK-31-12; kitoje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti; teismas sprendimu išaiškino, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos organizuoto ir vykdyto 2023 m. lapkričio 23 d. konkurso Nr. 91565 į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas rezultatus pripažinus neteisėtais, konkurso pagrindu sudaryta darbo sutartis (įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje) taps prieštaraujančia įstatymo reikalavimams ir turės būti nutraukiama (Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba, darbuotojui sutinkant su kitomis nekonkursinėmis pareigomis, pakeičiama. 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir šioje sprendimo dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo R. G. ieškinį atmesti, o likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. 

Kasaciniu skundu ieškovas R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą. 

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Apeliacinės instancijos teismas priimtame sprendime netinkamai aiškino Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, ir savivaldybių kultūros centruose, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga ir kurių dalininkės yra dvi ar daugiau savivaldybių, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Konkursų organizavimo ir vykdymo aprašas arba Aprašas), patvirtinto Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 247 redakcija), 5, 18-20 punktus dėl balų pretendentams skaičiavimo, ir tai turėjo esminę įtaką apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvų nepagrįstumui ir atitinkamai konkurso rezultatams (tinkamai skaičiuojant galutinį balą – laimėtoju turėjo būti paskelbtas ieškovas). Sistemiškai aiškinant Konkursų organizavimo ir vykdymo aprašo 5, 18–20 punktus, konstatuotina, kad, kai konkursas vyksta dviem atrankos būdais (testas žodžiu ir testas raštu), už kiekvieną testą (testą raštu ir testą žodžiu) turi būti skaičiuojamas atskiras balas, tie du balai sudedami ir laimi tas pretendentas, kurio dviejų testų rezultatas yra aukštesnis. Pagal Aprašo 5 punktą, testas suprantamas kaip testas žodžiu arba/ir testas raštu (19 punkte kalbama apie tai, kad turi būti surinkta ne mažiau kaip 6 balus už vieną testą ir ne mažiau 12 balų už abu (du) testus tam, kad pereiti konkursą ar tam tikrą jo etapą). Iš esmės konkurso rezultatą nulėmė neteisingas konkurso balų skaičiavimas pagal Konkurso organizavimo ir vykdymo aprašo 5, 18-20 punktus. 

2.       Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendime laikėsi kitokio Konkursų organizavimo ir vykdymo aprašo 5, 18-20 punktų aiškinimo, teismas nurodė, kad: „vienas balas buvo rašomas už raštu pateiktą ir pristatytą 5 metų bibliotekos veiklos programą (testas raštu), antras balas buvo rašomas už praktinę užduotį, kurios metu buvo tikrinamos vadybinės ir lyderystės kompetencijos (vadovavimo gebėjimai) ir trečiasis balas – už pokalbį, kurio metu buvo vertinama pretendento profesinė ir (ar) darbo patirtis ir dalykinės savybės, pretendentams pateikiant klausimus, susijusius su Bibliotekos veiklos koordinavimu, funkcijų bei atsakomybių įgyvendinimu bei stiprinimu“. 

3.       Dėl netinkamo teisės aktų, reglamentuojančių pretendentų atitikimo minimaliems konkurso kvalifikaciniams reikalavimams patikrinimą, aiškinimo ir taikymo – apeliacinės instancijos teismas padarė tris teisės aiškinimo ir taikymo klaidas: 

3.1.                      Pirma, dėl dokumentų nepateikimo pasekmių – apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad konkursą organizuojantis asmuo, vertindamas pretendentų atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams, gali remtis turimais duomenims (nepateiktais į konkursą). Ši teismo išvada prieštarauja Aprašo 11 punktui, kuriame expressis verbis įtvirtinta, jog pretendentui, kuris neatitinka konkurso skelbime nustatytų kvalifikacinių reikalavimų ar nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, neleidžiama dalyvauti konkurse.

3.2.                      Antra, dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo – apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog konkurso laimėtoja neatitinka kvalifikacinių 6.3, 6.5, 6.6 punktų reikalavimų, todėl laikytina, kad pretendentė atitinka šiuos reikalavimus. Tačiau ši teismo išvada prieštarauja Darbo kodekso 214 straipsnio 3 daliai, pagal kurią būtent darbo konkursą organizuojantis asmuo turi įrodyti, kad jis tinkamai laikėsi visų konkurso organizavimo ir vykdymo reikalavimų (tarp jų ir patikrinti, ar pretendentai atitinka konkurso kvalifikacinius reikalavimus), tą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai: tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024); asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, nes asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta, o priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019, 107 punktas; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 40 punktas; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 24–25 punktai). 

3.3.                      Trečia, dėl įrodymų vertinimo – apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus: nors byloje pateikti konkurso laimėtojos dokumentai (CV, įsakymas dėl priėmimo į darbą, darbo sutartis, pareigybės aprašymas) rodo, kad ji 2014-2022 m. vadovavo Lietuvos kultūros institutui, tačiau konkurso 6.3, 6.5, 6.6 punktų reikalavimai tik iš dalies atitinka Lietuvos Kultūros instituto direktoriui keliamiems 5.1-5.10 punktų reikalavimams. 

4.       Dėl konkurso komisijos pareigos pagal Aprašo 16 punktą vertinti visus pretendentų pasisakymus, darbo, profesinę patirtį, dalykines savybes – vertinant pretendentus, turi dalyvauti daugiau kaip pusė komisijos narių (Aprašo 18 punktas), vadinasi, ne mažiau kaip 4 komisijos nariai turi dalyvauti vertinant pretendentus. Tuo tarpu dėl trečiosios konkurso dalies (atsakymai į užduotus klausimus) vertinimų, nors buvo užduoti 7 klausimai, atsakymą į kiekvieną klausimą vertino tik vienas komisijos narys/pirmininkas. Tai lėmė, kad komisijos pirmininkas/nariai apskritai nevertino pretendentų 86 proc. trečios konkurso dalies (6 atsakymų iš 7). Kadangi skelbiant, organizuojant konkursą nebuvo nustatyta jokių detalesnių nuostatų dėl konkurso pretendentų atrankos, jo eigos ir svarbiausia pretendentų vertinimo ir laimėtojo nustatymo kriterijų, buvo absoliučiai neaišku, kokiais kriterijais bei kokia balų nustatymo ir skyrimo tvarka remiantis buvo vertinami konkurso pretendentai, jų profesinė ir darbo patirtis, žinios, įgūdžiai, gebėjimai. 

5.       Dėl komisijos narės (G. T.) šališkumo – komisijos narė G. T. buvo šališka ieškovo atžvilgiu, nes ji konkurso metu pareiškė kritišką, neigiamą nusistatymą dėl ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, rodančius komisijos narės G. T. šališkumą. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                      Donatas Šernas

                                                                                                   Egidija Tamošiūnienė 

        Jūratė Varanauskaitė