Civilinė byla Nr. e2-937-790/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00541-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo       2019 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BISERIS“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo buvo pakeistos viešojo pirkimo sąlygos, panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BISERIS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 19 d. sprendimą, kuriuo neteisėtai pakeistos pirkimo sąlygos, bei pripažinti, kad atitiktis pirkimo sąlygų 32.3 bei 32.4 punktuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams gali būti grindžiama visomis priežiūros paslaugų rūšimis, įskaitant techninę priežiūrą, naudojimo priežiūrą bei statybos techninę priežiūrą; įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nutraukti viešojo pirkimo Nr. 424395 „Vilniaus miesto inžinerinių statinių keliuose priežiūros paslaugos“ (toliau – Pirkimas) procedūras ir skelbti jį iš naujo užtikrinant sąžiningą konkurenciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti viešojo pirkimo procedūras ir nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki ginčo šioje byloje išnagrinėjimo pabaigos. Nurodė, kad ieškinys atitinka tikėtino pagrįstumo reikalavimus, keliamus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti, o tiekėjas neturės jokių kitų galimybių apginti savo turtinį interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo bus neadekvačiai apsunkintas. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju viešasis interesas, susijęs su sąžiningos konkurencijos Pirkime užtikrinimu, pagrįstų ir proporcingų kvalifikacijos reikalavimų nustatymu bei viešųjų pirkimų principų užtikrinimu, turi būti ginamas labiau nei interesas užtikrinti susisiekimo komunikacijų keliuose priežiūros paslaugų skubų teikimą (nesumenkinant tokių paslaugų reikšmės). Ieškovė laiko, kad paslaugos yra kasdienės priežiūros ir nėra tokios, kurių neužtikrinus visuomenei kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala. Aplinkybę, jog paslaugų įsigijimas nėra skubus patvirtina ir tai, kad analogiška sutartis su UAB „Tiltuva“ jau šio ieškinio pateikimo metu pasibaigusi daugiau nei 4 mėnesius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „BISERIS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė viešojo pirkimo Nr. 424395 „Vilniaus miesto inžinerinių statinių keliuose priežiūros paslaugos“ procedūras, įpareigojo perkančiąją organizaciją Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovė iš esmės ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo buvo pakeistos ginčo viešojo pirkimo sąlygos, bei prašo pripažinti, kad tiekėjų atitiktis viešojo pirkimo sąlygų 32.3 ir 32.4 punktuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams galėtų būti grindžiama visomis priežiūros paslaugų rūšimis. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė siekia dalyvauti ginčo viešajame pirkime bei tokiu būdu sąžiningai konkuruoti su kitais tiekėjais dėl perkamų didelės vertės paslaugų teikimo.

5.       Atsakovė nesutiko su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės ginčydama ieškinio pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Teismas sprendė, kad ieškovė į bylą pateikė ieškinį, kuriame išsamiai aptarė faktines aplinkybes bei pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Pareikšto ieškinio forma ir turinys atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

6.       Teismas atmetė atsakovės paaiškinimus, kad vykdyti trumpalaikius paslaugų pirkimus yra neekonomiška, kaip deklaratyvius ir nepagrįstus rašytiniais įrodymais. Teismo vertinimu, vien atsakovės atsiliepime pateikti deklaratyvūs apskaičiavimai dėl galimai didelių išlaidų vykdant trumpalaikius susitarimus nepaneigia galimybės sustabdžius viešojo pirkimo procedūras tam tikrą laiką perkamas paslaugas teikti tokio pobūdžio sutarčių pagrindu. Be to, remiantis atsakovės pateiktais duomenimis, šiuo metu Vilniaus mieste viešojo pirkimo objekto paslaugos nėra teikiamos, tačiau UAB „Grinda“ atlieka kosmetinę inžinerinių statinių priežiūrą. Tai patvirtina, kad tam tikra apimtimi UAB „Grinda“ šiuo metu teikia dalį viešojo pirkimo perkamų paslaugų ir faktiškai Vilniaus mieste nėra visiškai nutrūkęs šių paslaugų teikimas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyti atsakovės argumentai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bei sustabdžius viešojo pirkimo procedūras būtų padaryta nepataisoma žala visuomenei, nes perkamos paslaugos nebūtų teikiamos.

7.       Teismas pažymėjo, kad netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ieškovės ieškinio reikalavimą vėliau patenkinus, žala jos atžvilgiu yra labai tikėtina, kadangi pagrindinis jos tikslas yra dalyvauti viešajame pirkime, jį laimėti bei vykdyti paslaugų teikimo sutartį. Šiuo atveju atsakovės atsiliepime į prašymą nurodyta galimybė ieškovei ginti savo teises pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo nelaikytina lygiaverte priemone ieškovės siekiamiems tikslams šioje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „BISERIS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Apeliantės teigimu, teismas neįsigilino į Pirkimo specifiką bei neįvertino, kokias neigiamas pasekmes sukels laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos, nepagrįstai suteikiamas pranašumas būtent ieškovo finansiniam interesui, nėra išlaikoma šalių interesų pusiausvyra, taip pat teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad tam tikrą dalį šių paslaugų iki šiol teikia UAB „Grinda“, kas pašalina neigiamų pasekmių perkančiajai organizacijai galimybę.

8.2.                      Perkamų paslaugų pobūdis ir specifika patvirtina, kad teikiamos paslaugos tiesiogiai susijusios su saugumu keliuose, perėjose. Pirkimo objektas apima transporto tiltų, pėsčiųjų tiltų, transporto viadukų, pėsčiųjų viadukų, viadukų per geležinkelį, estakadų, transporto tunelių, požeminių pėsčiųjų perėjų priežiūrą, defektų šalinimą ir remontą. Inžineriniais statiniais nuolat juda didžiuliai transporto kiekiai, viešasis transportas. Kai kurie inžineriniai statiniai Vilniaus mieste statyti seniai, nuo jų trupa betonas, kuris gali sužaloti pėsčiuosius, nukristi ant važiuojamosios kelio dalies. Pirkime egzistuoja ir turi būti ginamas viešasis interesas. Netinkamai įgyvendinant inžinerinių statinių keliuose priežiūrą, kyla grėsmė inžinerinių statinių būklei, nėra užtikrinama, kad bus šalinami defektai, avarijos, atliekamas remontas, dėl ko gali kilti grėsmė eismo saugumui keliuose.

8.3.                      Atsakovė pabrėžia, kad UAB „Grinda“ atlieka tik kosmetinę inžinerinių statinių priežiūrą, t. y. reaguoja į Vilniaus miesto gyventojų pateikiamus pranešimus ir pašalina nukritusį betoną, gali laikinai įrengti apsaugines tvoreles, užtaisyti atsivėrusią duobę asfalto dangoje. Tačiau UAB „Grinda“ specialistai neturi reikiamos kvalifikacijos atlikti visos apimties darbų, kurie yra perkami šiuo pirkimu, tai patvirtina UAB „Grinda“ 2019 m. balandžio 25 d. raštas Nr. 19.2-MT-(77.7) bei 2017 m. rugpjūčio 31 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotas atestatas Nr. 934.

8.4.                      Atsakovė akcentuoja, kad neįmanoma užtikrinti paslaugų teikimo mažos vertės pirkimo sutartimis, nes, Miesto ūkio ir transporto departamento duomenimis, perkamų paslaugų sumos šiltojo sezono metu siekia šimtais tūkstančių eurų, todėl reikiamo paslaugų kiekio mažos vertės pirkimais nėra įmanoma nupirkti. Atsakovė paaiškino, kad vienai miesto daliai aptarnauti vienai savaitei reikėtų daugiau nei 10 000 Eur, tai yra maksimali suma atliekant neskelbiamą apklausą. Tai reiškia, kad tokius konkursus tektų daryti kiekvieną savaitę. Be to, atkreipė dėmesį į kitus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ypatumus, jog tokiu būdu, vykdant mažos vertės neskelbiamą pirkimą, galima būtų pirkti paslaugų grupę, kol yra neviršijama 58 000 Eur suma be PVM. Siekiant pirkti tų pačių paslaugų vėliau, kad ir 1000 Eur vertės, būtų reikalinga skelbti atvirą konkursą, tai neabejotinai apsunkintų ir suvaržytų perkančiosios organizacijos veiksmus.

8.5.                      Atsakovė laiko esant reikšminga ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybei gali kilti civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis įvykus nenumatytam įvykiui, pavyzdžiui, nukritus betonui ant automobilio ar traukinio. Tokios rizikos būtų galima visiškai išvengti, jeigu inžinerinių statinių keliuose priežiūra būtų perduota rangovui.

8.6.                      Atsakovė pažymi ir tai, kad viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimas bet kokiu atveju užtrunka net esant sutrumpintiems bylų nagrinėjimo terminams.

8.7.                      Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškinys yra prima facie (liet. preliminariai) nepagrįstas. Savo raštuose tiekėja patvirtina, kad yra vykdžiusi tik inžinerinių statinių statybos/ rekonstravimo/ remonto darbus, tačiau nėra atlikusi priežiūros paslaugų, taigi ieškovė neturi reikiamos patirties ir kvalifikacijos perkamų paslaugų teikimui. Statinio statybos techninė priežiūra ir statinio techninė priežiūra nėra tapačios. Statinio statybos techninė priežiūra yra skirta statinio statybos proceso kontrolei, o statinio techninė priežiūra – statinio naudojimo kontrolei eksploatacijos metu. Tiekėjos nurodytų inžinerinių statinių statybos techninės priežiūros paslaugų teikimas nepatenka į šio pirkimo objektą.

8.8.                      Atsakovės teigimu, nėra jokios akivaizdžios grėsmės, kad ieškovė netektų realių galimybių varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Bet kokiu atveju, tai yra tęstinis prekių pirkimas. Paslaugas planuojama pirkti 36 mėnesiams, taigi, galimai ieškovei priėmus palankų sprendimą, būtų įvykdyta tik nedidelė dalis pirkimo sutarties ir ji galėtų būti nutraukta. Be to, ieškovė galėtų kreiptis į teismą ir dėl žalos atlyginimo, taigi ieškovei nekiltų kliūčių apginti savo teises.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „BISERIS“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus  apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:

9.1.                      Ieškinys tikėtinai pagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai ir teisėtai. Vertinant ieškinio prima facie pagrįstumą, atsakovės argumentai, jog tiekėjas neva neturi pakankamos kvalifikacijos ir patirties bei kad tiekėjas nėra pateikęs pasiūlymo Pirkime, neturi teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tiekėjas ieškinyje išsamiai aptarė faktines aplinkybės, ieškinio forma ir turinys atitinka jiems keliamus reikalavimus, tiekėjas taip pat pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl padarė teisingą išvadą, kad ieškinys yra prima facie  pagrįstas.

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovė neįrodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo procedūras, bus padaryta žala viešajam interesui. Inžinerinių statinių keliuose priežiūros paslaugos nėra skubaus pobūdžio, tokių paslaugų trumpalaikis teikimas gali būti užtikrintas kitais būdais, įskaitant mažos vertės ar supaprastintais pirkimais, pasitelkiant UAB „Grinda“. Ieškovės teigimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pirkimo procedūrų vykdymas bus sustabdytas neilgam laikui.

9.3.                      Ieškovės vertinimu, net pačios atsakovės veiksmai rodo, kad ypatingos skubos situacijos nėra. Atsakovė pirkimus pradėjo vykdyti likus vos dviems mėnesiams iki anksčiau galiojusios sutarties pabaigos, todėl net visiškai sklandžiai vykstant viešiesiems pirkimams, nebūtų spėta sutarties sudaryti iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovė jau keturis mėnesius neturi sutarties dėl inžinerinių statinių keliuose priežiūros paslaugų teikimo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų bent dėl atskirų itin kritinės būklės objektų. Atsakovės pateikti įrodymai – remontuotinų kelio statinių sąrašas ir nuotraukos, atspindinčios jų būklę – įrodo tik tai, kad defektai atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo, be to, defektai yra ne tokio pobūdžio, kad sukeltų grėsmę visuomenės saugumui.

9.4.                      Ieškovė akcentuoja, kad atsakovės nurodomi alternatyvūs gynybos būdai, kuriais neva gali pasinaudoti ieškovė, yra nelygiaverčiai ir juo labiau negarantuoti tiekėjui. Jie yra naudojami kaip kraštutinės priemonės tais atvejais, kai niekaip kitaip negali būti užtikrinti tiekėjo interesai. Šiuo atveju tiekėjo interesai gali būti užtikrinti tik taikant laikinąsias apsaugos priemones ir sudarant jam sąlygas dalyvauti Pirkime bei sudaryti Pirkimo sutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.  Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2019 m. balandžio 25 d. UAB „Grinda“ raštą Nr. 19.2-MT-(77.7) „Dėl inžinerinių statinių keliuose remonto ir priežiūros darbų“ ir prie rašo pridėtą 2017 m. rugpjūčio 31 d. kvalifikacijos atestatą, Vilniaus miesto savivaldybės remontuotinų kelio statinių sąrašą 2019 m. su tiltų, viadukų nuotraukomis, taip pat Vilniaus miesto inžinerinių statinių keliuose (pietinėje dalyje) priežiūros paslaugų aktus už 2018 m. birželio – rugpjūčio mėnesius.

11.       Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus. Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 314, 338 straipsniai).

12.       Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, siekiant pagrįsti atskirojo skundo argumentus. Pridedami įrodymai, atsakovės teigimu, pagrindžia šio Pirkimo svarbą ir būtinumą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo vertinimu, pateikti papildomi įrodymai priimtini, kadangi jie gali būti svarbūs teismui sprendžiant dėl to, ar ginčo Pirkimu siekiama visuomenės intereso patenkinimo ir jis reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

14.       Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros, įtvirtintos Tarybos direktyvose 89/665/EEB ir 92/13/EEB (su atitinkamais pakeitimais) bei jas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose, elementų, užtikrinantis tiekėjų galimai pažeistų teisių efektyvų gynimą. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teismo priimami sprendimai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų galėtų būti veiksmingai įgyvendinti. 

15.       Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose svarbu įvertinti ne tik grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėms, bet ir atsižvelgiama į kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes. CPK 4237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

16.       Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė paskelbė ir atviro konkurso būdu vykdo tarptautinės vertės viešąjį pirkimą „Vilniaus miesto inžinerinių statinių keliuose priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 424395. Pirkimo sąlygose nuo pat pradžių buvo įtvirtinti kvalifikacijos reikalavimai, susiję su tiekėjų techniniu ir profesiniu pajėgumu. Konkrečiai, buvo keliami šie kvalifikacijos reikalavimai: 1) Pirkimo sąlygų 32.3 punkte numatytas reikalavimas per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos būti įvykdžius ar vykdyti 1 ar daugiau atitinkamos vertės susisiekimo komunikacijų (tiltų ir/ar viadukų ir/ar tunelių ir/ar estakadų) priežiūros sutartis; 2) Pirkimo sąlygų 32.4 punkte numatytas reikalavimas turėti arba pasitelkti konkrečius vadovaujančius bei už Pirkimo sutarties vykdymą atsakingus specialistus, kurie turi turėti patirtį teikiant priežiūros paslaugas atitinkamose srityse. Ginčas kilo dėl šių kvalifikacijos reikalavimų aiškinimo. Ieškovė teigė, kad ginčijamu sprendimu atsakovė pateikė Pirkimo sąlygų paaiškinimą, kuriuo susiaurino Pirkimo sąlygų 32.3 bei 32.4 punktuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų aiškinimą.

17.       Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti viešojo pirkimo procedūras ir nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki ginčo šioje byloje išnagrinėjimo pabaigos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įvertinęs, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, kad nesustabdžius viešojo pirkimo konkurso procedūrų susilpnėtų ieškovės pažeistų teisių gynybos mechanizmas, nenustatęs, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visuomenei galėtų kilti reali esminė žala, tenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu atsakovė nesutinka, nurodydama argumentus dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo ir akcentuodama neigiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės teisingai įvertino klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Ieškovė savo reikalavimus tikėtinai pagrindė, teismui buvo pateikti duomenys, kad yra grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negalėtų dalyvauti konkurse, o vėlesnis pažeistų teisių gynimas galėtų būti neadekvačiai apsunkintas. Be to, atsakovė pirmosios instancijos teismui nors ir pateikė atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau jo tinkamai nepagrindė įrodymais.

19.       Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodytus argumentus ir Pirkime šiuo metu susiklosčiusią situaciją, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra tikslingas.

20.       Visų pirma, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėta, Vilniaus apygardos teismo      2019 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinys yra atmestas. Nors šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tai suteikia pagrindą preliminariai konstatuoti, kad ieškovės ieškinio reikalavimai tikėtinai gali būti nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017).

21.       Antra, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos atsižvelgiant į tai, kad galimai priėmus ieškovei palankų sprendimą, žala jos atžvilgiu yra labai tikėtina, kadangi pagrindinis jos tikslas yra dalyvauti viešajame pirkime, jį laimėti bei vykdyti paslaugų teikimo sutartį. Šiuo atveju atsakovės atsiliepime į prašymą nurodyta galimybė ieškovei ginti savo teises pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo nelaikytina lygiaverte priemone ieškovės siekiamiems tikslams šioje byloje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras nebūtų padaryta nepataisoma žala visuomenei, kadangi dalį paslaugų šiuo metu teikia UAB „Grinda“.

22.       Tačiau atsakovė su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kad UAB „Grinda“ iš tiesų negali užtikrinti reikiamos paslaugų apimties. UAB „Grinda“ 2019 m. balandžio 24 d. rašte pažymėjo, kad ji neatlieka inžinerinių statinių keliuose remonto ir priežiūros paslaugų, nes neturi teisės verstis minėta veikla. UAB „Grinda“ atlieka tik avarijų lokalizavimo darbus: stato užtvaras, užpila duobes ir kitus smulkius avarinius darbus.

23.       Atsakovė taip pat pateikė įrodymus apie praeitų metų darbų apimtis, iš kurių matyti, kad, pavyzdžiui, 2018 m. birželio mėn. akte Nr. 42/18 už tiltų, viadukų ir estakadų, tunelių, požeminių pėsčiųjų perėjų, vandens pralaidų remonto darbus pietinėje miesto dalyje buvo sumokėta 122 216,53 Eur su PVM; už tiltų, viadukų ir estakadų, tunelių, požeminių pėsčiųjų perėjų, vandens pralaidų remonto darbus šiaurinėje miesto dalyje buvo sumokėta 52 477,70 Eur su PVM. Tai pagrindžia atskirojo skundo argumentus, kad netgi perkant tik dalį paslaugų, mažos vertės pirkimų vykdymas yra ekonomiškai nenaudingas ir netikslingas.

24.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju perkamos paslaugos yra itin svarbios viešojo intereso aspektu. Iš pateiktų atsakovės nuotraukų aiškiai matyti tilto konstrukcijų įtrūkimo vietos, surūdijusios konstrukcijos, byrantis tinkas ir betono atplaišos, taigi laikytina, kad atsakovė įrodė, jog inžinerinių statinių būklė gali kelti grėsmę visuomenės saugumui. Nors ieškovė teisingai pažymi, kad tikėtina, jog šie defektai neatsirado iš karto po atsakovės ir rangovės UAB „Tiltuva“ sutarties pasibaigimo, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad defektai turi būti tvarkomi kuo greičiau, o Pirkimas yra itin svarbus viešojo intereso aspektu. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir atsakovės negalėjimas vykdyti viešojo pirkimo ieškovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, tikėtina, sukeltų grėsmę svarbią visuomeninę reikšmę turinčių paslaugų pirkimui.

25.       Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip pagrįstai nurodė atsakovė atskirajame skunde, atsakovė perka paslaugų teikimą 36 mėnesių laikotarpiui, todėl netgi teismui galimai priėmus palankų ieškovei sprendimą, atsižvelgiant į trumpus ginčų dėl viešųjų pirkimų nagrinėjimo terminus, pirkimo sutartis, sudaryta su konkurso laimėtoju, gali būti nutraukta arba jos galiojimo terminas sutrumpintas. Tikėtina, kad iki ginčo išnagrinėjimo būtų įvykdyta tik labai nedidelė sutarties dalis, o tai sąlygotų ieškovės galimybę pretenduoti į naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymą iš esmės tai pačiai pirkimo apimčiai bei santykinai nedidelius nuostolius ir teisę į jų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal šiuo metu susiklosčiusias aplinkybes netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius pirkimo būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas neturėtų iš esmės pasunkėti.

26.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tikėtiną ieškinio reikalavimų nepagrįstumą, duomenis, kad šiuo metu nėra ir racionaliai negali būti užtikrinamas perkamų paslaugų teikimas, atsižvelgęs į tai, kad svarbią visuomeninę reikšmę turinčių paslaugų pirkimui reikalinga kuo skubiau vykdyti pirkimą, įvertinęs, kad perkamos ilgalaikės paslaugos, todėl ieškovei palankaus sprendimo priėmimo atveju, viešojo pirkimo sutartis su konkurso laimėtoju galėtų būti nutraukta arba jos galiojimo terminas sutrumpintas, ieškovė pretenduotų sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį iš esmės tai pačiai pirkimo apimčiai bei galimai patirtų tik santykinai nedidelius nuostolius, konstatuoja, kad nėra sąlygų tolesniam laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje proceso stadijoje neatitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso apsaugos, jų teikiama nauda nėra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės (CPK 144 straipsnio 1 dalis; 4237 straipsnio 1 dalis).

27.       Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas panaikina Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BISERIS“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.

Teisėjas                                                        Marius Bajoras