Administracinė byla Nr. A-58-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00437-2015-9

                                          Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Biržų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovui Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja M. V. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) per 30 dienų ar kitą teismo nustatytą terminą nuo Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti atsakymą į pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą, ar statiniai (kiemo aikštelė, tvora), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Biržuose, (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Statiniai) buvo Biržų rajono savivaldybės ar uždarosios akcinės bendrovės „Biržų butų ūkis“ (toliau – ir Bendrovė) nuosavybė; jei šis turtas buvo parduotas, pateikti informaciją, kokiems asmenims ir kada šis turtas perduotas.
2. Pareiškėja paaiškino, kad siekia atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, patenkantį į Biržuose, (duomenys neskelbtini), esančios turgavietės teritoriją. Administracija į pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą atsakė 2015 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. SN-1323 ,,Dėl 2015 m. rugpjūčio 17 d. gauto prašymo” (toliau – ir Atsakymas), kuriame, pareiškėjos teigimu, pateikė tik dalį pageidaujamos informacijos, nepateikė jokių duomenų apie tai, ar Statiniai buvo Biržų rajono savivaldybės ar Bendrovės nuosavybė, taip pat nepateikė informacijos, kada ir kam šis turtas perduotas. Pareiškėja tvirtino, kad Administracija disponuoja nurodyta informacija, todėl, būdama viešojo administravimo subjektu, privalo ją pateikti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4, 14 str.).
3. Atsakovas Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas pažymėjo, kad Atsakyme pareiškėjai pateikė visą turimą informaciją, nurodė, kad Biržų rajono savivaldybė ar jos įmonės Biržuose, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo nuosavybės teise nevaldo, duomenimis apie kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais būdais valdomą nekilnojamąjį ar kitokį turtą, šio turto ar teisių į jį įgijimo teisinį pagrindą bei tokio turto valdymo ar naudojimosi juo ypatumus nedisponuoja. Kadangi Bendrovė nėra savivaldybės ar jos kontroliuojama įmonė, todėl duomenų apie šios bendrovės turtą ar sandorius neturi. Atsakovas nurodytiems argumentams pagrįsti pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro ir Panevėžio apygardos prokuratūros 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. T2-448 ,,Atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo”.

II.

5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, įpareigojo Administraciją per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti M. V. 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo 2-ąjį klausimą. Kitą skundo dalį teismas atmetė. Teismas priteisė pareiškėjai iš Administracijos 14 Eur turėtų žyminio mokesčio išlaidų.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalimi, 15-17 straipsniais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėja prašė pateikti jai informaciją apie tai: 1) ar Statiniai tebėra Biržų rajono savivaldybei ir Bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas; 2) jeigu šis turtas buvo parduotas kitiems savininkams, pranešti, kokiems asmenims, kada ir kokiu sprendimu šis turtas buvo parduotas. Administracija Atsakyme pateikė tokią informaciją: 1) Biržų rajono savivaldybė ar jos įmonės Biržuose, (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype jokio turto neturi; 2) Administracija neturi duomenų apie kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais būdais valdomą nekilnojamąjį ar kitokį turtą, šio turto ar teisių į jį įgijimo teisinį pagrindą bei tokio turto valdymo ar naudojimosi juo ypatumus ir tokio turinio informacija nedisponuoja.
7. Teismas, išanalizavęs pareiškėjos prašymo 1 ir 2 punktuose suformuluotų prašymų turinį ir Atsakyme pateiktą informaciją, darė išvadą, kad Administracija iš esmės atsakė į pareiškėjos prašyme suformuluotą 1-ąjį klausimą. Įvertinęs išraše iš Nekilnojamojo turto registro esančius duomenis, teismas darė išvadą, kad ši informacija yra teisinga, nes Statiniai nuosavybės teise nepriklauso nei Biržų rajono savivaldybei, nei Bendrovei.
8. Teismas pagrįstais pripažino pareiškėjos argumentus, kad Administracija, atsakydama į pareiškėjos prašymo 2 punkte suformuluotą klausimą, pateikė neišsamią informaciją. Teismas rėmėsi Įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsniu, įvertino prie atsakovo atsiliepimo pridėtų dokumentų – Nekilnojamojo turto registro išrašo ir Panevėžio apygardos prokuratūros 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. T2-448 ,,Atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo” turinį ir darė išvadą, jog Administracija disponavo įvairiais dokumentais, kuriuose buvo užfiksuotas valstybinio turto perdavimas tuometinei valstybinei įmonei „Butų ūkis“, šios įmonės turto privatizavimas, Nekilnojamojo turto registre veikiančio Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas dėl nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo ir kt. Teismas sprendė, kad Administracijos turimi duomenys leido pareiškėjai pateikti informaciją, ar Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos Biržų rajono savivaldybės ir Bendrovės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar Biržų rajono savivaldybė ir Bendrovė disponavo šiuo nekilnojamuoju turtu. Be to, atsakovo turimi duomenys leido pareiškėjai pateikti informaciją, kada pirmą kartą, kokio asmens ir kokio dokumento pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į juos.
9. Teismas konstatavo, kad Administracija, Atsakyme nurodydama, jog neturi duomenų apie kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais būdais valdomą nekilnojamąjį ar kitokį turtą, šio turto ar teisių į jį įgijimo teisinį pagrindą bei tokio turto valdymo ar naudojimosi juo ypatumus ir tokio turinio informacija nedisponuoja, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnyje įtvirtintus informacijos teikimo principus. Teismas rėmėsi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad Administracija neprivalo pareiškėjai pateikti dokumentų, patvirtinančių suteikiamą informaciją, kopijų.
10. Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas nustatė, kad pareiškėja turėjo 28 Eur žyminio mokesčio išlaidų, rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 dalimis, atsižvelgė į tai, kad skundas tenkinamas iš dalies, ir darė išvadą, kad pareiškėja turi teisę gauti ½ -ąją dalį, t. y. 14 Eur, turėtų žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.

III.

11. Atsakovas Biržų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
12. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai, kadangi nepateikė teismui ankstesnio laikotarpio jos turimų dokumentų, tiesiogiai susijusių su bylos esme. Atsakovo teigimu, teismas neįvertino teismų sprendimų anksčiau nagrinėtose bylose. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nuo 2010 m. teismine tvarka ir visais kitais jai žinomais bei įstatymams neprieštaraujančiais būdais raštu kreipdamasi į įvairias institucijas siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į 671 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g., Biržuose. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 13.12.-50, kurį turi pareiškėja, yra pasisakyta dėl statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ištirtos šio turto (statinių) nuosavybės įgijimo teisėtumo aplinkybės. Kadangi atsakovas šio nutarimo neturi, prašo išreikalauti iš Generalinės prokuratūros. Atsakovas atkreipia dėmesį į Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5-320/2013, Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-20-434/2013 ir daro išvadą, kad visa tai, dėl ko pareiškėja kreipėsi į Administraciją, pareiškėja turi, jai yra žinomos statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo aplinkybės ir pagrindai, turto perleidimo iš vienų asmenų kitiems aplinkybės, sandorių teisėtumas, statinių įregistravimo registro centrinio duomenų banko išrašai. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėja pateikė teismui tikrovės neatitinkančias melagingas žinias, todėl spręstinas klausimas dėl pareiškėjos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už tyčinį melagingų duomenų pateikimą teismui. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjai pateikė visą turimą informaciją, tinkamos apimties, formos ir turinio.
13. Pareiškėja M. V. atsiliepime į skundą prašė Administracijos skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovas remiasi byloje nesančiais įrodymais. Pareiškėja sutinka su apeliantu, kad siekia atkurti nuosavybės teises, ir paaiškina, kad todėl ir ieško duomenų, kurie jai padėtų siekiant atkurti nuosavybės teises natūra į išlikusį žemės sklypą. Pareiškėja nesutinka su atsakovu, kad prašoma pateikti informacija jai yra žinoma, ir tvirtina, kad tokios informacijos neturi. Pareiškėjos teigimu, nėra pagrindo rinkti naujus įrodymus byloje, kadangi atsakovas nesidomėjo bylos eiga, nedalyvavo teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
16. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įgyvendinimas.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 17 d. pateikė Administracijos direktoriui prašymą (b. l. 9) pateikti informaciją: 1) ar Statiniai tebėra Biržų rajono savivaldybei ir Bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas; 2) jeigu šis turtas buvo parduotas kitiems savininkams, pranešti kokiems asmenims, kada ir kokiu sprendimu šis turtas buvo parduotas. Administracija 2015 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. SN-1323 (b. l. 10) atsakė pareiškėjai, pažymėdama, kad Biržų rajono savivaldybė ar savivaldybės įmonės neturi jokio turto žemės sklype Biržuose, (duomenys neskelbtini), bei pranešdama, kad Administracija duomenų apie kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais būdais valdomą nekilnojamąjį ar kitokį turtą, šio turto ar teisių į jį įgijimo teisinį pagrindą bei tokio turto valdymo ar naudojimosi juo ypatumus neturi ir jais nedisponuoja.
18. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Administraciją atsakyti į jos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Administraciją per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo 2-ąjį klausimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai atsakė į pirmąjį pareiškėjos klausimą, tačiau pateikė neišsamią informaciją, atsakydamas į pareiškėjos prašymo 2 punkte suformuluotą klausimą.
19. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu teismo sprendimu, tvirtindamas, kad pati pareiškėja turi prašomą pateikti informaciją.
20. Pažymėtina, jog asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (šiai bylai aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d.), kuris nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų disponuojamą informaciją ir ją panaudoti teisėtiems tikslams (1 str. 1, 2 d.). Įstatymu yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį informacija, kurią asmuo turi teisę gauti, – tai žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka.
21. Atsižvelgus į šį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad įstaigos: 1) privalo teikti disponuojamą informaciją; 2) atsisakyti teikti informaciją gali tik Įstatymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1865-492/2016, 2017 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017). Remiantis tuo pripažintina, kad nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga pateikti tik tą pareiškėją dominančią informaciją, kurią jis turėjo.
22. Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti informacijos teikimo principai, nurodant, kad įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją.
23. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti pagrindai, kada galima atsisakyti teikti informaciją, bei atsakymo pateikimo forma: įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu: 1) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 2) prašymo turinys yra nekonkretus; 3) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos; 4) prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; tokiu atveju įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos nurodo pareiškėjui jos paskelbimo šaltinį; 5) įstaiga tam tikros informacijos rinkimą ir tvarkymą nutraukia pasikeitus įstaigos funkcijoms.
24. Kaip matyti iš Administracijos 2015 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. SN-1323, Administracija, atsakydama į pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo 2-ąjį klausimą – jeigu Statiniai buvo parduoti kitiems savininkams, pranešti kokiems asmenims, kada ir kokiu sprendimu šis turtas buvo parduotas – tik nurodė, kad duomenų apie kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais būdais valdomą nekilnojamąjį ar kitokį turtą, šio turto ar teisių į jį įgijimo teisinį pagrindą bei tokio turto valdymo ar naudojimosi juo ypatumus neturi ir jais nedisponuoja. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. SN-1323 nebuvo prašoma pateikti duomenis apie kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais būdais valdomą nekilnojamąjį ar kitokį turtą, šio turto ar teisių į jį įgijimo teisinį pagrindą bei tokio turto valdymo ar naudojimosi juo ypatumus. Pareiškėja savo prašymo Administracijai antruoju punktu pateikė konkretų klausimą, t. y. esant neigiamam atsakymui į pirmąjį pareiškėjos klausimą – ar Statiniai tebėra Biržų rajono savivaldybei ir Bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas – prašė nurodyti kokiems asmenims, kada ir kokiu sprendimu šis turtas buvo parduotas. Įvertinusi su atsiliepimu į skundą atsakovo pateiktus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą bei Panevėžio apygardos prokuratūros 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad atsakovas pareiškėjos prašoma suteikti informacija disponavo.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas apeliaciniame skunde nors ir nurodo, kad Administracija pareiškėjai pateikė visą turimą informaciją, tinkamos apimties, formos ir turinio, jokių galiojančių teisės aktų nepažeidė, tačiau tokių savo teiginių, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nepateikė. Apeliantas akcentuoja, kad pareiškėja prašomą suteikti informaciją žino, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjai pateikto atsakymo, Administracija, atsakydama į pareiškėjos prašymą suteikti informaciją, neatsisakė jos suteikti Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 ar 4 punktuose įtvirtintais pagrindais, t. y. nepateikė duomenų, kad pareiškėja pakartotinai prašė Administracijos tos pačios informacijos, taip pat nenurodė pareiškėjai, kad jos prašoma informacija yra viešai paskelbta. Todėl apelianto teiginiai, kad pareiškėja turi turėti informaciją, kurios prašė suteikti atsakovą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai buvo tinkamai, vadovaujantis Įstatymu, suteikta informacija ar atsisakyta ją suteikti pagal jos prašymo 2 punkte išdėstytą prašymą. Tokios išvados nepaneigia ir atsakovo atkreiptas dėmesys į Panevėžio apygardos administracinio teismo bei Biržų rajono apylinkės teismo procesinius sprendimus, kadangi jais nebuvo grindžiamas atsakovo informacijos suteikimas ar atsisakymas ją suteikti atsakant į pareiškėjos prašymo 2 klausimą, taip pat atsakovas nenurodo, kad šiuose teismų sprendimuose būtų konstatuota, jog Administracija nedisponuoja pareiškėjos prašoma suteikti informacija.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai (ABTĮ 57 str. 1, 2, 4 d.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prašęs teismo išreikalauti kokius nors įrodymus, taip pat nėra duomenų, kad teismas būtų reikalavęs pareiškėją pateikti tam tikrus įrodymus, tačiau pareiškėja būtų to nepadariusi, todėl atmestini apelianto argumentai dėl pareiškėjos nesąžiningumo nepateikiant teismui ankstesnio laikotarpio jos turimų dokumentų, tiesiogiai susijusių su bylos esme.
27. Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad jame yra įtvirtinta taisyklė, jog visi įrodymai turi būti teikiami bei tiriami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismui jie teikiami, kai to padaryti nebuvo galima pirmosios instancijos teisme. Atsakovo apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl nebuvo galimybės prašyti išreikalauti Generalinės prokuratūros 2013 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 13.12.-50 bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat tinkamai nepagrindė tokių naujų įrodymų būtinybės šioje administracinėje byloje.
28. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja įvairiais įstatymams neprieštaraujančiais būdais raštu kreipdamasi į įvairias institucijas siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į 671 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g., Biržuose, pati savaime nesudaro pagrindo kitaip vertinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pati pareiškėja pripažįsta siekianti atkurti nuosavybės teises, todėl ir ieškanti reikiamos informacijos, padėsiančios jai atkurti nuosavybės teises natūra į išlikusį žemės sklypą. Tokie nurodyti pareiškėjos veiksmai nepaneigia atsakovo pareigos teikti informaciją vadovaujantis Įstatymo nuostatomis.
29. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo teismo spręsti klausimą dėl pareiškėjos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija jokių nusikalstamos veikos požymių nenustatė, todėl ir kreiptis į prokurorą nėra pagrindo.
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 balandžio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo Biržų rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Biržų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.