Civilinė byla Nr. 3K-3-303/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos:
34.4.1; 116.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Juozo Šerkšno
(kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. V., V. L. ir trečiojo asmens
Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. S. kasacinius skundus dėl Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario
25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį
atsakovams V. V. ir V. L. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu; trečiasis
asmuo – Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė Ramutė Siliūnienė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I. Ginčo esmė
Byloje kilo
ginčas dėl testamento galiojimo.
Testatorius
V. L. testamentu visą savo turtą paliko dviem vaikams – atsakovams V. V. ir V.
L., o dukters – ieškovės R. S. – į testamentą neįtraukė. Ieškovė teigia, kad dėl
patirto insulto, vėžio, vartojamų vaistų ir narkotinių medžiagų bei psichinės
sveikatos būklės tėvas, sudarydamas testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų
reikšmės, jų valdyti ir išreikšti tikrosios valios. Be to, sudarant testamentą
buvo pažeista jo sudarymo ir pasirašymo tvarka. Ieškovė prašo pripažinti
negaliojančiu 2006 m. lapkričio 14 d. sudarytą V. L. testamentą,
patvirtintą Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės Ramutės Siliūnienės.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d.
sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2006 m. lapkričio 14 d. testamentu
V. L. visą savo turtą lygiomis dalimis paliko atsakovams – dukteriai V. V. ir
sūnui V. L. Testamentą už jį pasirašė kitas asmuo – V. R. Testamentas buvo
surašytas dalyvaujant liudytojoms M. L. ir I. Ž. ir patvirtintas notarės R.
Siliūnienės. Testatorius mirė 2007 m. gegužės 15 d. Atsakovai V. V. ir V. L. jo
palikimą priėmė, šis faktas įregistruotas testamentų registre.
Teismas, siekdamas nustatyti, ar testatorius, surašydamas testamentą,
išreiškė savo tikrąją valią, paskyrė byloje pomirtinę teismo psichiatrijos
ekspertizę. 2009 m. sausio 13 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta,
kad apie V. L. psichinę būseną, kuri būtų ribojusi jo gebėjimą išreikšti savo
valią, visiškai suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti testamento sudarymo
metu, nėra bei padaryta išvada, kad bendra jo sveikatos būklė testamento
sudarymo metu buvo stabili ir negalėjo turėti įtakos jo psichinei būklei,
valiai sudarant testamentą. Ekspertizės akto išvados teismui abejonių nekėlė, todėl jis vadovautasi šiuo aktu. Teismas
taip pat įvertino kitus byloje esančius įrodymus: 1) gydytojo A. G. parodymus,
kad V. L. nuo 2006 m. birželio 9 d. buvo gydytas dėl insulto ir išėminės ligos,
o pasibaigus gydymui jis buvo sąmoningas, visiškai orientuotas, tik nustatytas
kalbos sutrikimas; 2) šeimos gydytojos D. D. ir psichiatrės A. A. parodymus,
kad 2006 m. sausio 26 d. V. L. buvo rekomenduota psichiatro konsultacija, nes
jį kankino nemiga. Po psichiatro apžiūros buvo nustatyta, kad jo atmintis
vidutinė pagal amžių, dimensijos požymių ir suvokimo sutrikimų nėra, jam nustatyta
speciali priežiūra, morfijus skirtas nebuvo, nuskausminti skirtas ketanovas; duomenų,
kad jis būtų buvęs gydytas psichiatrų, nėra; 3) liudytojų V. R., M. L., I. Ž. ir
notarės R. Siliūnienės parodymus, kad, sudarydamas testamentą, V. L. su visais
bendravo normaliai ir jokių abejonių dėl jo psichikos niekam nekilo, kad jis pats
nurodė, kam palieka savo turtą, o surašytas testamentas buvo perskaitytas
girdint testatoriui ir liudytojams, jokių pastabų dėl testamento turinio
pareikšta nebuvo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti šių liudytojų ir
notaro parodymais. Teismas nurodė, kad pagal CK 5.29 straipsnį, jeigu
testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats
pasirašyti testamento, tai jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro
ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip
dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis
pagal testamentą, kartu nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo
pats pasirašyti testamento. Atsakovas V. L. patvirtino, kad tėvo regėjimas buvo
blogas. Iš 2006 m. liepos 13 d. įgaliojimo matyti, kad, tvirtinant įgaliojimą, už
V. L. pasirašė kitas asmuo. Taigi jau tuo metu testatorius dėl sveikatos būklės
negalėjo pats pasirašyti. Teismo psichiatrinės ekspertizės akte taip pat padaryta
prielaida, kad jis galėjo nepasirašyti testamento dėl sutrikusio regėjimo. Notaras,
įsitikinęs, kad testatorius dėl regėjimo, amžiaus bei sveikatos būklės negali testamento
pasirašyti, pateikė šį pasirašyti už testatorių kitam asmeniui dviejų liudytojų
akivaizdoje. Byloje nenustatyta, kad testatorius būtų prieštaravęs, jog už jį
testamentą pasirašytų kitas asmuo. Dėl to teismas sprendė, kad testamentas buvo
sudarytas ir pasirašytas tinkamai. Teismas padarė išvadą, kad byloje
nenustatyta, jog testatorius buvo tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmų
reikšmės ir negalėjo jų valdyti, taigi suprato testamento reikšmę ir jo turinį;
testamentas pasirašytas kito asmens esant testatoriaus valiai dėl tokio veiksmo,
todėl nėra pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu.
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
ieškovės apeliacinį skundą, 2010 m. vasario 25 d. sprendimu pirmosios
instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino: pripažino
negaliojančiu 2006 m. lapkričio 14 d. sudarytą V. L. testamentą. Teisėjų
kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad
testatorius aiškiai išreiškė savo valią, suprato testamento reikšmę ir jo
turinį ir kad testamentas buvo pasirašytas kito asmens esant testatoriaus
valiai dėl tokio veiksmo. Teisėjų kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė
į liudytojų, atsakovės V. V. ir notaro parodymų
prieštaravimus dėl testamento sudarymo aplinkybių ir sąlygų. Nė vienas iš liudytojų ir atsakovų
nepatvirtino aplinkybės, kad, sudarant
testamentą, iš patalpos būtų pašalinta atsakovė V. Tai prieštaravo
Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalies normai,
kad testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas
turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad, sudarant
testamentą, be testatoriaus prašymo dalyvavo atsakovė V. V., kuri pagal
liudytojos I. Ž. parodymus visą laiką sėdėjo prie testatoriaus, leidžia
vertinti, jog testatoriui galėjo būti daromas poveikis. Abejonių apie aiškiai
išreikštą testatoriaus valią kelia ir ta aplinkybė, kad tik atsakovė V. V. ir
notarė R. Siliūnienė nurodė, jog testatorius motyvuotai paaiškino, kodėl turtą
palieka tik dviem vaikams. Liudytojai V. R., I. Ž. ir M. L. to nepatvirtino. Pagal
Notariato įstatymo 47 straipsnio 2 dalį notaras gali tvirtinti testamentus
dalyvaujant liudytojams, jeigu to prašo testatorius. Kad tokį prašymą būtų
išreiškęs testatorius, byloje įrodymų nėra. Taip pat nė vienas iš testamento
sudarymo metu dalyvavusių asmenų nepatvirtino, kad testatorius išreiškė valią, jog
testamentą už jį pasirašytų kitas asmuo, nors tai ir nurodyta testamente. Apklaustas
kaip liudytojas V. R. parodė, kad testatorius neprašė jo pasirašyti už jį testamentą,
tai padaryti jam nurodė notaras. CK 5.29 straipsnyje nustatyta, kad jeigu
testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats
pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą už jį gali pasirašyti notaro ir ne
mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris
nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios
testatorius negalėjo pats pasirašyti
testamento. V. R. nenurodė priežasties, dėl ko nepasirašė testatorius, be to, paaiškino,
kad net negali vertinti, ar testatorius galėjo pasirašyti. Nors testatoriaus
negalėjimo pasirašyti priežastį turėjo nurodyti pasirašantis už jį asmuo, tačiau
iš testamento matuti, jog tai buvo padaryta iš anksto, notarei parengus
testamento blanką, bei nesuprantama dėl kokių priežasčių įvertinus, kad
testatorius būtent dėl ligos negalės pasirašyti. Teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad testatorius
galėjo ir nesuvokti be jo prašymų bei valios su juo atliekamų notarinių veiksmų
esmės ir prasmės, taigi ir neišreikšti savo tikrosios valios. Kai testatorius nepaveda,
kad testamentą už jį pasirašytų kitas asmuo, o šis pasirašo, būdamas pakviestas
ne testatoriaus prašymu, tai toks testamentas prieštarauja imperatyviosioms
įstatymo normoms (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.29 straipsnis), yra
niekinis sandoris ir negalioja nuo jo patvirtinimo momento (CK
1.80 straipsnio 1 dalis) .
III. Kasacinių skundų
ir atsiliepimo teisiniai argumentai
Kasaciniais
skundais atsakovai V. V., V. L. ir trečiasis asmuo notarė R. Siliūnienė prašo
apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti
pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatorių nuomone, apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas,
pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose, dėl to priėmė nepagrįstą ir
neteisėtą sprendimą. Kasaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais:
1. Dėl CK 5.29 straipsnio netinkamo aiškinimo
ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad,
nesant tiesioginio testatoriaus prašymo ar pavedimo liudytojui V. R. pasirašyti
už jį testamentą, laikytina, jog testamentas nepasirašytas ir negali būti
notaro tvirtinamas, o patvirtintas tampa niekinis kaip prieštaraujantis imperatyviosioms
įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.29
straipsnis). CK 5.29 straipsnio norma, kurioje nustatyta, kad testamentą gali
pasirašyti kitas asmuo testatoriaus prašymu, reiškia, jog testamentą
pasirašantis asmuo turi turėti testatoriaus sutikimą, pritarimą, bet nebūtinai
prašymą. Svarbi yra testatoriaus valia, o ne būdas, kuriuo ji išreikšta.
Testatorius savo valią dėl kito asmens pasirašymo testamente gali išreikšti bet
kokia CK 1.64 straipsnio 1 dalyje nustatyta forma, kurią patikrina ir
patvirtina sandorį tvirtinantis notaras. Kad testamentas galiotų, svarbu
nustatyti, ar testatoriaus valia išreikšta tinkamai, o tik formalus faktas, kad
testatorius paprašė liudytojo V. R. už jį pasirašyti netiesiogiai, negali savaime
paneigti jo valios sudaryti testamentą. Dėl to procedūra, kai liudytojas V. R.
be atskiro oficialaus testatoriaus prašymo, tačiau jo paties, notaro ir dviejų
liudytojų akivaizdoje, testatoriui sutinkant ir pritariant, pasirašė
testamentą, nelaikytina prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo normoms.
Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. R. v. J. P., bylos Nr.
3K-3-135/2007, nurodyta, kad kitą asmenį pasirašyti už testatorių ir liudytojus
pakvietė notaras. Formaliai dėl tokio notaro veiksmo galima įžvelgti įstatymo pažeidimą,
nes kitas asmuo turi teisę pasirašyti tada, kai jo prašo pats testatorius. Tačiau
šiuo atveju pagal teismų nustatytą aplinkybę testamentas negali būti
pripažintas negaliojančiu, nes, kitam asmeniui pasirašant testamentą ir
dalyvaujant dviem liudytojams, dalyvavo ir pats testatorius. Testatorius
neprieštaravo, kad už jį pasirašytų kitas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas
taip pat nepagrįstai sprendė, kad CK 5.29 straipsnio norma buvo pažeista ir dėl
to, kad už testatorių testamentą pasirašęs V. R. nenurodė priežasties, dėl
kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Neteisinga reikalauti
iš asmens, už testatorių pasirašančio testamente, savarankiškai išsiaiškinti,
patikrinti ir nurodyti tikrąsias testatoriaus negalėjimo pasirašyti priežastis.
Testamente ties V. R. įrašytais duomenimis ir parašu nurodyta, kad testatorius
testamento pasirašyti negali dėl ligos. V. R., pasirašydamas testamentą,
patvirtino šią priežastį, bet negalėjo įvardyti, dėl kokios konkrečiai ligos
testatorius negalėjo pasirašyti. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi
pozicijos, kad testatoriaus galėjimą ar negalėjimą pasirašyti vertina ne už jį
pasirašantis asmuo, bet pats testatorius ir notaras (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. J. P., bylos Nr.
3K-3-135/2007). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriuo
atveju testamentą tvirtinantis notaras neprivalo patikrinti testatoriaus
nurodytos negalėjimo pasirašyti priežasties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. gegužės 28 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje A. N. v. H. V., jo teisių perėmėja A. Č.,
bylos Nr. 3K-3-637/2003, konstatavo, kad, atvykus
asmeniui sudaryti testamento, notarui yra svarbu nustatyti asmens tapatybę, jo
veiksnumą ir aplinkybę, ar testamentas sudaromas laisva valia. Tuo atveju, kai
asmuo, atvykęs sudaryti testamento, pareiškia, kad jis yra neraštingas, notarui
neatsiranda pareigos išsiaiškinti šią tik su testatoriaus asmeniu susijusią
aplinkybę. Net jei raštingas asmuo notarui pareikštų apie savo neraštingumą ir
jei testamentas būtų sudarytas laikantis visų neraštingo asmens sudaromam
testamentui keliamų reikalavimų, toks testamentas atitiktų savo esmę ir
paskirtį. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas remdamasis vien
formaliais ir neesminiais procedūriniais trūkumais nepagrįstai paneigė tikrąją testatoriaus
valią ir pripažino testamentą negaliojančiu.
2. Dėl Notariato įstatymo 14 straipsnio 1
dalies netinkamo aiškinimo, CPK 197 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Apeliacinės
instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad testatorius galėjo
neišreikšti savo valios, nes testamento sudarymo procedūroje dalyvavę
liudytojai nepaaiškino, kodėl testatorius palieka turtą tik dviem vaikams.
Teismas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad liudytojai žinotų testamento
turinį, nes tai aptaria tik notaras ir testatorius, o dalyvaujantys asmenys
gali žinoti tik tiek, kiek pageidauja atskleisti pats testatorius. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. R. v. J. P., bylos
Nr. 3K-3-135/2007, nurodyta, kad teismo motyvai, kuriais remiantis teigiama,
kad už testatorių pasirašančiam asmeniui turi būti žinoma testatoriaus valia,
išreikšta testamente, nepagrįsti įstatymu. Asmeniui, pasirašančiam testamentą,
ir liudytojams, dalyvaujantiems pasirašymo metu, galėjo būti žinoma tik asmens valia
sudaryti testamentą, bet ne testamento turinys. Apeliacinės instancijos teismas
sprendimą grindė išvadomis, neatitinkančiomis leistinomis įrodinėjimo
priemonėmis nustatytų bylos aplinkybių. Testamentas yra vienintelis
testatoriaus valios išreiškimo įrodymas, tačiau teismas tai paneigė remdamasis
liudytojų parodymais, taip pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies normą, kad
oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytos aplinkybės negali būti
paneigtos liudytojų parodymais.
3. Dėl Notariato įstatymo 47 straipsnio 2
dalies, 48 straipsnio 2 dalies netinkamo aiškinimo. Apeliacinės instancijos
teismas nepagrįstai sprendė, kad, sudarant testamentą, liudytojai galėjo
dalyvauti tik esant testatoriaus prašymui. Aplinkybė, kad dėl testatoriaus negalėjimo
pasirašyti testamentas negalėjo būti sudarytas kitaip, kaip tik dalyvaujant
liudytojams, o testatorius sutiko su jų dalyvavimu, rodo, jog jo valia dėl
testamento sudarymo būdo – dalyvaujant liudytojams – buvo išreikšta tinkamai. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad testatoriui galėjo būti daromas
poveikis, nes nebuvo pašalinta įpėdinė – atsakovė V. V., o liudytojas V. R.
negalėjo nurodyti, kas sakė testamento turinį. Pagal Notariato įstatymo 48
straipsnio 2 dalį dėl įpėdinio dalyvavimo sudarant testamentą sprendžia pats
testatorius. Šia norma siekiama užtikrinti testatoriaus teisę į testamento
paslaptį, bet ne apsaugoti jo nuo įpėdinių poveikio. CK 5.18 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad įprastinis įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti
jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento
galiojimui. Byloje nustatyta, kad atsakovė V. V. dalyvavo sudarant testamentą, bet
neišsiaiškinta, kodėl ji dalyvavo ir ar buvo toks testatoriaus prašymas. Tačiau
sprendžiant iš to, kad testatorius neprieštaravo, jog ji dalyvautų, darytina
išvada, jog jis to norėjo. Aplinkybė, jog liudytojas V. R. neatsiminė, kas sakė
testamento turinį, nereiškia, jog testatoriui buvo daromas poveikis. Jei
liudytojas neatsimena, t. y. nepatvirtina ir nepaneigia kokių nors aplinkybių,
tai reiškia, kad jos nenustatytos.
4. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
taisyklių pažeidimo (CPK 176, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos
teismas visiškai neįvertino rašytinio įrodymo – 2006 m. liepos 13 d.
įgaliojimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad testatoriaus negalėjimo
pasirašyti testamente priežastis (dėl ligos) buvo nustatyta iš anksto, notarui
tik parengus testamento blanką. 2006 m. liepos 13 d. notaras, tvirtindamas testatoriaus
išduotą įgaliojimą, išsiaiškino, kad jis dėl sveikatos būklės pats negali
pasirašyti šio dokumento, todėl įgaliojimą už jį pasirašė kitas asmuo. Taigi
notarui dar iki testamento patvirtinimo (2006 m. lapkričio 14 d.) buvo žinoma
apie testatoriaus sveikatos būklę, dėl kurios jis negali pats pasirašyti.
5. Dėl CPK 270 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas
nepagrindė jokia teisės norma savo išvados,
kad testatorius galėjo nesuvokti atliekamų su juo notarinių veiksmų esmės ir dėl
to neišreikšti savo tikrosios valios. Iš teismo sprendimo motyvų neaišku, ar
testamentas yra niekinis dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms
(CK 1.80 straipsnis), ar dėl testatoriaus valios trūkumų (CK 1.89 straipsnis).
Teismui nepritaikius nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms
teisės normos, neaišku, kiek tos aplinkybės ir išvados yra teisiškai
reikšmingos, todėl toks sprendimas laikytinas teisiškai nemotyvuotu ir nepagrįstu.
Atsiliepimuose į atsakovų V. V., V. L. ir trečiojo asmens notarės R.
Siliūnienės kasacinius skundus ieškovė R. S. prašo skundus atmesti, apeliacinės
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Juose nurodoma, kad apeliacinės
instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai
taikė CK 1.80, 1.63, 5.29 straipsnius, nenukrypo nuo suformuotos teismų
praktikos, pagrįstai pripažino ginčijamą testamentą negaliojančiu. Byloje
nenustatyta, kad testatorius būtų pareiškęs, jog jis negali pasirašyti
testamento ir jog už jį pasirašytų kitas asmuo, taip pat jog sudarant
testamentą dalyvautų liudytojai ir atsakovė V. V. Šiuos klausimus už testatorių
išsprendė notaras kartu su testamento surašymu suinteresuotais asmenimis, taip
pažeisdamas CK 5.29 straipsnį, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, 47
straipsnio 2 dalį, 48 straipsnio 2 dalį. Ginčijamas testamentas pasirašytas
netinkamo asmens, todėl yra negaliojantis. Apeliacinės instancijos teismas
pagrįstai atsakovės dalyvavimą sudarant testamentą be testatoriaus prašymo
įvertino kaip daromą poveikį testatoriaus valiai. Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad 2006 m. lapkričio 14 d. testatorius sudarė ne tik testamentą, bet iš
pradžių išdavė atsakovei V. V. įgaliojimą tvarkyti jo nekilnojamąjį turtą. Abu
šiuos dokumentus už jį pasirašė V. R. Apie įgaliojimo sudarymą nė vienas
liudytojas parodymų nedavė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar
testatorius išreiškė valią sudaryti testamentą, ar išduoti įgaliojimą ir ar suvokė
su juo atliekamų notarinių veiksmų reikšmę.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai
Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą
(nutartį)
Teismo
sprendimas (nutartis) turi būti motyvuotas (CPK 270, 331 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje turi būti
nurodyti įstatymai, kiti teisės aktai bei
kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas
(CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su kasatorių argumentais,
kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė šį proceso teisės normų
reikalavimą.
Apeliacinės
instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiu ginčijamą testamentą, kaip
matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, iš esmės išskyrė dviem
savarankiškiems CK 1.80 ir 1.89 straipsniuose įtvirtintiems testamento
negaliojimo pagrindams reikšmingas aplinkybes. Pagal CK 1.80 straipsnį
negalioja imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris. Tuo
tarpu pagal CK 1.89 straipsnį gali būti pripažintas negaliojančiu fizinio
asmens sudarytas sandoris, kurį šis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sudarė
sandorio sudarymo metu būdamas tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo
veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Apeliacinės
instancijos teismas, remdamasis tuo, kad atsakovė V. V. dalyvavo surašant
testamentą ir dėl to testatoriui galėjo būti daromas poveikis; nėra įrodymų,
kad surašant testamentą liudytojai bei testamentą pasirašęs V. R. dalyvavo
testatoriaus prašymu; tik atsakovė V. V. ir notarė patvirtino, kad testatorius
motyvuotai paaiškino, kodėl turtą palieka tik dviem vaikams, tuo tarpu kiti
liudytojai to nepatvirtino, sprendė, kad testatorius galėjo ir nesuvokti
atliekamų su juo notarinių veiksmų esmės ir prasmės, taigi ir neišreikšti savo
tikrosios valios. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti apeliacinės instancijos
teismo argumentai yra susiję su CK 1.89 straipsnyje (CK 5.16 straipsnio 2
dalis) įtvirtintu sandorių negaliojimo dėl valios trūkumų teisiniu pagrindu,
tačiau dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismo sprendimo negalima
laikyti motyvuotu. Teismo sprendimas (nutartis) negali būti grindžiamas
prielaidomis apie bylos aplinkybes. Teismas priima sprendimą (nutartį)
vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis (CPK 331 straipsnio 4 dalies 1
punktas). Darydamas išvadas teismas privalo nurodyti, kokiais įstatymais,
kitais teisės aktais bei kitais teisiniais argumentais jis vadovavosi (CPK 331
straipsnio 4 dalies 4 punktas). Tuo tarpu skundžiamame apeliacinės instancijos
teismo sprendime nenurodyta, koks įstatymas (CK 1.89 straipsnis) taikytinas,
kokios nustatytos bylos aplinkybės atitinka teisinio pagrindo taikymo sąlygas bei
nepateikta išvados, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių testamentas negalioja.
Išvadą dėl testamento negaliojimo apeliacinės instancijos teismas daro
remdamasis net ne iškelta prielaida dėl testatoriaus tikrosios valios, bet
grįsdamas ją testamento pasirašymo procedūrų pažeidimu ir dėl to pripažindamas
testamentą negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms
(CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.29 straipsnis). Dėl
nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje
pasisakyta dėl testatoriaus valios surašant testamentą, negali būti laikoma
motyvuota, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas dėl šios dalies pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį. Tačiau šis
pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes dėl likusios
dalies sprendimas yra motyvuotas, tačiau kasacinis teismas patikrina šią
sprendimo dalį teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl CK 5.29 straipsnio, Notariato įstatymo
48 straipsnio 2 dalies taikymo
Apeliacinės
instancijos teismas taikė testamento pasirašymo tvarką reglamentuojančias
teisės normas, jų netinkamo taikymo klausimai iškelti kasaciniuose skunduose,
todėl teisėjų kolegija pasisako dėl CK 5.29 straipsnio, Notariato įstatymo 48
straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo.
CK 5.29
straipsnyje nustatyta, kad jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar
kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą
gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą
pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis
asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl
kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat
turi pasirašyti testamente.
Pagal Notariato
įstatymo 48 straipsnio 2 dalį testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant
asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo
testatorius.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad nurodytomis testamento sudarymo tvarką
reglamentuojančiomis teisės normomis visų pirma siekiama užtikrinti tinkamą
testatoriaus teisės palikti testamentu turtą savo nuožiūra teisės įgyvendinimą.
Gero elgesio (geros moralės) taisyklės reikalauja gerbti testatoriaus valią. Ši
moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas
įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą
įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme
nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus
bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Bylą nagrinėję teismai,
remdamiesi pomirtine teismo psichiatrijos ekspertize, nustatė, kad, sudarydamas
testamentą, testatorius galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, bendra
sveikatos būklė ir vartojami vaistai negalėjo turėti įtakos jo valiai. Minėta, kad
apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje pasisakyta dėl
testatoriaus valios, yra nemotyvuota. Taigi byloje nenustatyta, kad testamente
išreikšta testatoriaus valia neatitiko jo tikrosios valios.
Teisėjų
kolegija taip pat pažymi, kad Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje
nustatytas reikalavimas, kad testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant
asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius,
yra susijęs su testatoriaus teisės į testamento turinio slaptumą užtikrinimu. Įpėdinių
dalyvavimo faktas, kaip toks, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad
testatoriaus valiai buvo daromas poveikis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad
pagal CK 5.18 straipsnio 1 dalį įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas
ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi
įtakos testamento galiojimui. Įstatyme nenustatyta, kada ir kaip turi būti pareikštas
testatoriaus prašymas dėl įpėdinių dalyvavimo bei kokia forma jis turi būti
išreikštas. Nesant įstatyminio reguliavimo yra leidžiamos įvairios faktinės
situacijos, toks prašymas žodžiu, raštu ar kitokia asmens valią leidžiančia
nustatyti forma gali būti išreikštas tiek prieš testamento pasirašymą, tiek ir
sudarant jį. Sprendžiant dėl Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalies
pažeidimo visų pirma turi būti nustatoma testatoriaus valia dėl įpėdinio
dalyvavimo. Testamentas yra vienašališkai sudaromas testatoriaus sandoris.
Įpėdinio dalyvavimas sudarant testamentą paprastai rodo, kad įpėdinis yra
informuotas apie testamento surašymą ir tai yra suderinti su testatoriumi
veiksmai. Jeigu nenustatyta, kad įpėdinio dalyvavimas įvyko prieš testatoriaus
valią, nėra pagrindo teigti, jog Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalis buvo
pažeista.
Pripažindamas
ginčijamą testamentą negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip
prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.63 straipsnio 3 dalis,
5.29 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą grindė teiginiu,
kad tuo atveju, jei testatorius nepaveda, jog testamentą už jį pasirašytų kitas
asmuo, o šis pasirašo sandorį būdamas pakviestas kito asmens iniciatyva ir ne
testatoriaus prašymu, tai toks testamentas pripažintinas nepasirašytu ir negali
būti notaro tvirtinamas. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.
Aiškindamas CK
5.29 straipsniui analogišką 1964 m. CK 583 straipsnio normą, Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokia testamento pasirašymo procedūra
yra leidžiama. Nors formaliai situacijoje, kai asmenį pasirašyti ir liudytojus
pakvietė notaras, galima įžvelgti nurodytoje normoje nustatyto reikalavimo
pažeidimą, nes kitas asmuo turi teisę pasirašyti tada, kai jo prašo pats
testatorius, tačiau testamentas negali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu,
kitam asmeniui pasirašant testamentą ir dalyvaujant dviem liudytojams, dalyvavo
ir pats testatorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R.
v. J. P., bylos Nr.
3K-3-135/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad testamento sudarymo procedūroms
užtikrinti testatorius gali pasitelkti ir kitus asmenis, įskaitant ir notarą ar
būsimus įpėdinius. Vertinant, ar testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų
nustatytos tvarkos, nėra teisiškai reikšminga, kaip šis procesas buvo
organizuotas – testatoriui tiesiogiai paprašius liudytojų ir pasirašančio
asmens, ar tai padarant per kitus asmenis. Tokiais atvejais svarbu yra
nustatyti, kad testamentas buvo pasirašomas liudytojų bei jį pasirašančio
asmens testatoriui dalyvaujant. Nenustačius, kad tokių asmenų dalyvavimas
neatitiko testatoriaus valios, nėra pagrindo konstatuoti CK 5.29 straipsnio
pažeidimo.
Pirmosios
instancijos teismas konstatavo, kad notarė, įsitikinusi, jog dėl regėjimo,
amžiaus ir sveikatos būklės testatorius negali pasirašyti testamento, todėl
dalyvaujant testatoriui ir dviem liudytojams testamentas buvo pateiktas
pasirašyti V. R., esant testatoriaus valiai dėl tokio veiksmo. Šios teismo
nustatytos aplinkybės nepaneigtos apeliacinės instancijos teismo argumentų,
todėl teisėjų kolegija jomis vadovaujasi ir konstatuoja, kad apeliacinės
instancijos teismas netinkamai taikė CK 5.29 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl
apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti
pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas,
3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus
kasacinius skundus, iš ieškovės kasatoriams priteisiamos jų turėtos kasaciniame
teisme bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos už advokato pagalbą)
(CPK 93, 98 straipsniai). Kasatoriai pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą
sumokėjo po 2000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, advokato
darbo ir laiko sąnaudas parengiant kasacinius skundus, sprendžia, kad išlaidų už
advokato pagalbą suma mažintina iki 1500 Lt. Iš ieškovės į valstybės biudžetą
taip pat priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu
kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. sprendimą
panaikinti ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d.
sprendimą.
Priteisti iš ieškovės
R. S. atsakovams V. V. ir V. L. 130 (vieną šimtą trisdešimt litų) Lt žyminio
mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą ir 1500 (vieną tūkstantį
penkis šimtus litų) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.
Priteisti iš ieškovės
R. S. trečiajam asmeniui Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarei Ramutei
Siliūnienei 130 (vieną šimtą trisdešimt litų) Lt žyminio mokesčio, sumokėto
paduodant kasacinį skundą ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) Lt
išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.
Priteisti iš
ieškovės R. S. į valstybės biudžetą 89,15 Lt (aštuoniasdešimt devynis litus 15
ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Juozas Šerkšnas
Pranas
Žeimys