Civilinė byla Nr. e2-1700-464/2018
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00670-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3;
(S)
3.2.4.10.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. e2-2166-221/2018 pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovams A. K., M. G., uždarajai akcinei bendrovei „Ecofuture“, uždarajai akcinei bendrovei „Matesa“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, kurio naudai prašoma žalos atlyginimo, uždaroji akcinė bendrovė „Togri“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. uždrausti atsakovui A. K. atlikti UAB „Togri“ direktoriaus funkcijas ir paskirti UAB „Togri“ visišką turto administravimą, turto administratore paskiriant UAB „Renavita“, pavedant jai administruoti UAB „Togri“ turtą ir atlikti UAB „Togri“ vadovo funkcijas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti administratorei 3 000 plius PVM Eur/mėn. atlyginimą už administravimo paslaugas;
1.2. priteisti trečiojo asmens UAB „Togri“ naudai solidariai 49 344,25 Eur iš atsakovų A. K., M. G. ir UAB „Matesa“;
1.3. priteisti trečiojo asmens UAB „Togri“ naudai solidariai 310 860 Eur iš atsakovų A. K., M. G. ir UAB „Ecofuture“;
1.4. priteisti trečiojo asmens UAB „Togri“ naudai solidariai 23 893,2 Eur iš atsakovų A. K., M. G. ir UAB „Matesa“;
1.5. priteisti trečiojo asmens UAB „Togri“ naudai solidariai 200 000 Eur iš atsakovų A. K., M. G. ir UAB „Matesa“;
1.6. priteisti trečiojo asmens UAB „Togri“ naudai solidariai 11 314 Eur iš atsakovų A. K., M. G. ir UAB „Ecofuture“;
1.7. priteisti iš atsakovų A. K., M. G., UAB „Matesa“ ir UAB „Ecofuture“ bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
2.1. 322 174 Eur reikalavimo užtikrinimui areštuoti solidariems atsakovams A. K., M. G. ir UAB „Ecofuture“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, o nesant pakankamai šio turto, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams disponuoti areštuotu nekilnojamuoju, kilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su trečiuoju asmeniu UAB „Togri“, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas;
2.2. 273 237,45 Eur reikalavimo užtikrinimui areštuoti solidariems atsakovams A. K., M. G. ir UAB „Matesa“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, o nesant pakankamai šio turto, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti atsakovams areštuotu nekilnojamuoju, kilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su trečiuoju asmeniu UAB „Togri“, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas;
2.3. uždrausti atsakovui A. K. atlikti UAB „Togri“ direktoriaus funkcijas ir paskirti UAB „Togri“ visišką turto administravimą, turto administratore paskiriant UAB „Renavita“, pavedant jai administruoti UAB „Togri“ turtą ir atlikti UAB „Togri“ vadovo funkcijas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti administratorei 3 000 plius PVM Eur mėnesį atlyginimą už administravimo paslaugas.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ieškinio preliminariu pagrįstumu, didele ieškinio suma, atsižvelgiant į tai, jog atsakovai A. K. ir M. G. yra fiziniai asmenys. Atsakovas A. K. neturi registruoto nekilnojamojo ar kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Atsakovas M. G. turi registruoto nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė 217 260 Eur, tačiau atsakovui M. G. priklauso tik 1/2 nurodyto turto, atitinkamai 108 630 Eur, todėl atsakovas neturi pakankamai lėšų galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas M. G. ir S. G. 2016-08-08 yra sudarę kredito sutartį su kredito davėjais UAB „Teisinių paslaugų biuras Tax LAW“ ir UAB „Finansistas“, o tai pagrindžia faktą apie turimus finansinius įsipareigojimus ir ribotas galimybės įvykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą. Atsakovė UAB „Ecofuture“ neturi nekilnojamojo turto, iš 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog įmonė 2017 metus baigė su 81 353 Eur nuostoliu. Atsakovė UAB „Matesa“ taip pat neturi turto. Dėl to galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu minėtos įmonės imtųsi nesąžiningų veiksmų ir turimą kilnojamąjį turtą ir/ar pinigines lėšas perleistų tretiesiems asmenims.
4. Prašymą uždrausti atsakovui A. K. atlikti direktoriaus funkcijas ieškovas grindžia tuo, kad atsakovo A. K. atliekamais veiksmais tikslingai siekiamai UAB „Togri“ bankroto ir UAB „Togri“ veiklos perkėlimo į kitas įmones. Visi teisiniai būdai pakeisti direktorių, kuris daro žalą, yra išnaudoti, o buvęs akcininkas M. G. ir dabartinis akcininkas S. G. yra naudos gavėjai dėl daromos žalos, todėl tarp akcininkų susitarimas dėl direktoriaus pakeitimo nėra įmanomas. Nenušalinus direktoriaus nuo pareigų bus padaryta žala ir ateityje ieškinio reikalavimas nebus galimas patenkinti, nes UAB „Togri“ bankrutuos arba bus likviduota dėl nevykdomos veiklos.
5. Ieškovas taip pat prašė taikyti įrodymų užtikrinimą (prašomų užtikrinti įrodymų sąrašas pateiktas kartu su ieškiniu), nurodydamas, kad visi atsakovai yra tarpusavyje susiję verslo ir giminystės ryšiais. UAB „Togri“ direktorius A. K. veikia atsakovo M. G. interesais ir vykdo visus faktinio vadovo nurodymus. Atsakovas M. G. per savo žmoną S. G. valdo įmonę UAB „Matesa“, į uošvio valdomą įmonę UAB „Ecofuture“ perkėlinėja UAB „Togri“ vykdomą veiklą. Visų trijų įmonių UAB „Togri“, UAB „Matesa“ ir UAB „Ecofuture“ buhalterinę apskaitą tvarko UAB „Finansistas“, vadovaujama V. Š., kuris įvairių įgaliojimų pagrindu atstovauja atsakovą M. G., UAB „Togri“, UAB „Matesa“. Minėti asmenys įmonėse užima vadovaujančias pareigas, todėl turi įgaliojimus įmonių vardu sudaryti sutartis, priimti atitinkamus sprendimus. Atsižvelgiant į atsakovų tarpusavio ryšius, kyla grėsmė, kad bylai reikšmingi dokumentai gali būti pakeisti ar sunaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2018-08-23 nutartimi netenkino ieškovo T. J. prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo.
7. Teismas, įvertinęs suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstytas faktines aplinkybes, ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad atsakovai ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti turimą turtą ar lėšas. Įvertinęs ieškovo dėstomos aplinkybes dėl atsakovų nesąžiningumo, teismas padarė išvadą, kad ieškovo ir atsakovų santykiai yra komplikuoti, konfliktiški, tačiau vien šios aplinkybės nepagrindžia atsakovų sąmoningo siekio sumažinti savo turimo turto masę ir taip išvengti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, juo labiau kad atsakovai A. K., UAB „Ecofuture“ ir UAB „Matesa“ net neturi turto.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovų daromą žalą UAB „Togri“ yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl jos nenagrinėtinos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10. Teismas, nustatęs, kad ieškovas prašo taikyti visišką UAB „Togri“ turto administravimą, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, kad laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2013), sprendė, kad ieškovo prašymas kaip laikinąją apsaugos priemonę taikyti visišką UAB „Togri“ turto administravimą negali būti tenkinamas.
11. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, negali įvertinti, kad UAB „Togri“ vadovo veiksmai yra neteisėti ar netinkami, lemiantys UAB „Togri“ finansinės padėties prastėjimą. Įmonės veikla ir vykdomos veiklos sėkmė priklauso nuo daugelio aplinkybių, todėl šioje bylos proceso stadijoje negalima teigti, jog UAB „Togri“ veiklos rodikliai sąlygoti išimtinai UAB „Togri“ vadovo netinkamų veiksmų.
12. Teismas sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos. Kilus teisminiams ginčams tarp įmonės akcininkų dėl įmonės valdymo ir jį perdavus vieno iš akcininkų pasiūlytai administratorei (šiuo atveju – UAB „Renavita“), nepaneigiama tikimybė, kad dėl ūkio subjekto valdymo specifikos nežinojimo, neišmanymo, valdymo patirties stokos galėtų būti sutrikdyta įprastinė įmonės ūkinė komercinė veikla, pažeistos įmonės, jos partnerių, darbuotojų ir kitų susijusių asmenų, teisės ir teisėti interesai, t. y. atsirastų neadekvatūs ir neproporcingi taikomoms laikinosioms apsaugos priemonėms padariniai.
13. Teismas, nustatęs, kad ieškovas prašymą dėl itin didelės apimties įrodymų užtikrinimo grindė atsakovų tarpusavio ryšiais ir tuo, kad įrodymai yra pas atsakovus, kurie dėl to turi neribotą galimybę keisti, naikinti ar atlikti kitus veiksmus su šiais įrodymais, pripažino, kad šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pakankami argumentai įrodymų užtikrinimo institutui taikyti.
14. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai yra pasiryžę naikinti ar keisti turimus duomenis, siekdami išvengti jų pateikimo teismui ar dėl kitų priežasčių. Ieškovas neįrodė esminės įrodymų užtikrinimo sąlygos – įrodymų pateikimo į bylą apsunkinimo, kurios nenustačius įrodymų užtikrinimo instituto taikymas negalimas. Be to, dalis prašomų užtikrinti įrodymų nėra tinkamai detalizuoti, nėra išsamiai nurodyta, kurias konkrečias aplinkybes turi patvirtinti prašomi užtikrinti konkretūs įrodymai. Prašomi užtikrinti įrodymai yra itin didelės apimties, todėl tokių įrodymų užtikrinimas akivaizdžiai pažeistų proporcingumo principą.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Ieškovas T. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-08-23 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu ieškovui įrodyti yra praktiškai neįmanoma, kadangi ieškovas neturi galimybės pateikti rašytinius įrodymus dėl atsakovų ketinimo imtis nesąžiningų veiksmų tam, kad apsunkintų galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
15.2. Ieškovas neturi objektyvios galimybės pateikti duomenis apie atsakovų turimą turtą ar jų atliekamus veiksmus, nes tokia informacija nedisponuoja ir teisėtomis priemonėmis jam tokia informacija dėl asmens duomenų ir konfidencialios informacijos apsaugos yra neprieinama.
15.3. Ieškinyje buvo išdėstytos visos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovų nesąžiningus veiksmus tiek ieškovo, kaip įmonės akcininko, tiek pačios įmonės atžvilgiu.
15.4. Atsakovo A. K. nesąžiningus veiksmus įrodo aplinkybė, kad jis siekia nuslėpti tikrąją įmonės finansinę būklę, teikdamas galimai suklastotą informaciją apie įmonę. Atsižvelgiant į tai, atsakovas A. K. gali imtis ir kitų nesąžiningų veiksmų, taip pat savo turto paslėpimo ar iššvaistymo.
15.5. Atsakovas M. G., siekdamas išvengti galimos atsakomybės, gali sumažinti savo turimą turtą. 2017-10-26 dovanojimo sutarties pagrindu M. G. perleido savo turimus 50 procentų UAB „Togri“ akcijų broliui S. G., kuris po akcijų perleidimo jokių akcininko teisių ir pareigų neįgyvendino, o jo vardu kaip UAB „Togri“ akcininkas veikia atsakovas M. G..
15.6. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja įrodyti aplinkybes, kurios objektyviai šioje proceso stadijoje yra neįrodomos, kadangi yra neįmanoma įrodyti to, kas dar nevyksta, t. y. galimų atsakovų veiksmų, siekiant sumažinti savo turimo turto mastą.
15.7. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti atsakovų turto areštą, pasisakė tik dėl galimų atsakovų teisėtų interesų pažeidimo, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl to, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti ieškovo teisėti interesai gauti iš jo nuosavybės teise valdomos įmonės dividendus bei apsaugoti UAB „Togri“ įmonės veiklą nuo nesąžiningos konkurencijos ir sustabdyti atsakovų pradėtus verslo perkėlimo veiksmus.
15.8. Teismas neįvertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant išlaikyti esamą UAB „Togri“ padėtį. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti visišką turto administravimą, galėjo ieškovo prašymą tenkinti iš dalies ir taikyti paprastąjį turto administravimą. Taip pat nenurodė, kodėl paskyrus įmonės UAB „Togri“ turto administratoriumi UAB „Renavita“ bus sutrikdyta įmonės veikla. UAB „Renavita“ yra administravimo paslaugas teikianti įmonė, vykdanti 27 bankroto procedūras, užbaigusi 74 bankroto procedūras, todėl turinti pakankamą kompetenciją ir žinias įvairių įmonių, užsiimančių skirtingomis veiklomis, administravimo srityje.
15.9. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atmetė formaliais pagrindais, neįsigilinęs ir neįvertinęs bylos aplinkybių. Visi atsakovai yra tarpusavyje susiję verslo ir giminystės ryšiais, todėl jie turi galimybę derinti bei keisti jų valdomų įmonių dokumentus. Ieškovo teigimu, atsakovams suderinus savo nesąžiningus veiksmus, vėliau pateikti byloje reikalingus įrodymus pasidarys negalima arba sunku.
15.10. Atsižvelgiant į bylos specifiką, visi tiesioginiai įrodymai yra pas atsakovus, todėl ieškovui juos pateikti yra sudėtinga, o po ieškinio pateikimo gali būti neįmanoma, nes atsakovai gali imtis veiksmų tam, kad paslėptų nesąžiningos konkurencijos faktą pagrindžiančius įrodymus.
16. Trečiasis asmuo UAB „Togri“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiai argumentais:
16.1. Ieškovas nepagrindė, kad atsakovai siekia pabloginti savo turtinę padėtį, norėdami išvengti galimo išieškojimo.
16.2. Prašyme dėl įrodymų užtikrinimo nurodytos neteisingos faktinės aplinkybės, susijusios su tariamai ieškovui T. J. netinkamai suteikta informacija. Trečiasis asmuo, teikdamas informacija bendrovės akcininkams, vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio nuostata, kuri reglamentuoja akcininkų teisę gauti informaciją. Ieškovas nuo 2018 m. sausio mėnesio yra pateikęs kelias dešimtis prašymų UAB „Togri“ suteikti jam informaciją pagal ABĮ 18 straipsnį. UAB „Togri“ atsakė į visus ieškovo pateiktus paklausimus. UAB „Togri“ pateikė ieškovui ne mažiau kaip 27 atsakymus raštu į jo pateiktus klausimus. Ieškovas niekada nesikreipė į UAB „Togri“ dėl netinkamai akcininkams teikiamos informacijos.
16.3. Ieškovas inicijavo UAB „Togri“ akcininkų susirinkimą 2018-07-04, tačiau pats į jį neatvyko. Minėtame susirinkime dalyvavo akcininko S. G. atstovas V. Š. ir UAB „Togri“ direktorius A. K.. Ieškovas pats nesiekė spręsti bendrovei aktualių klausimų akcininkų susirinkimo metu, nepaisant to, kad jam buvo sudarytos visos galimybės tai padaryti.
16.4. Kauno apylinkės teismas 2018-05-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14481-451/2018 uždraudė T. J. parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitu būdų perleisti ar disponuoti UAB „Togri“ akcijomis, konstatuodamas neteisėtus T. J. veiksmus buvusio UAB „Togri“ akcininko M. G. atžvilgiu.
16.5. Ieškovas T. J. pateikė ieškinį nagrinėjamoje byloje, nes jo ir jo brolio Ž. J. atžvilgiu M. G. ir S. G., o taip pat UAB „Matesa“ yra pareiškę ieškinius civilinėse bylose Nr. e2-14481-451/2018, Nr. e2-1935-480/2018, Nr.e2-4570-580/2018.
16.6. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad S. G. neįgyvendina jokių akcininko teisių ir pareigų. Ieškovas nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų, todėl šie teiginiai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
16.7. Trečiojo asmens UAB „Togri“ teigimu, dėl tarp šalių vykstančių teisminių ginčų skirtingose civilinėse bylose, prašymą uždrausti A. K. atlikti UAB „Togri“ vadovo pareigas šioje byloje teikia vedamas asmeniniais interesais dėl to, kad tiek ieškovas, tiek Ž. J. (ieškovo brolis) siekia išvengti pareigos kompensuoti nuostolius, sukeltus UAB „Togri“.
16.8. Trečiasis asmuo UAB „Togri“ naudojasi „pizza EXPRESS“ prekės ženklu pagal 2016-08-22 sudarytą franšizės sutartį tarp UAB „Matesa“ ir UAB „Togri“. Trečiasis asmuo veikia labai sudėtingoje ir konkurencingoje maitinimo paslaugas teikiančių įmonių rinkoje. Įmonėje dirba 110 darbuotojų. Trečiasis asmuo dirba finansiškai sėkmingai ir stabiliai. Vidutinis atlyginimas sudaro net 981,08 Eur. Bendros pajamos 2017 m. sudarė 3 963 355 Eur. Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad A. K. netinkamai atlieka savo pareigas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad A. K. netinkamai atlieka savo pareigas ir pažeidžia kokius nors teisės aktus.
16.9. Ieškovas klaidina teismą dėl neteisingos 2017 m. įmonės finansinės atskaitomybės. Duomenys 2017 m. finansinėje atskaitomybėje keitėsi dėl klaidos neteisingai įvedus datą amortizacijos paskaičiavimuose. UAB „Togri“ ilgalaikio turto kortelių didelis kiekis yra virš 300 vnt. ir programa skaičiuoja jas automatiškai. Patikrinus išaiškėjo, kad buvo įsivėlusi klaida, kuri vėliau ištaisyta.
16.10. Sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad didžiąją dalį ieškovo prašomų užtikrinti įrodymų sudaro trečiojo asmens UAB „Togri“ 2016-2018 metų finansiniai dokumentai, kurių apskaita yra griežtai reglamentuojama teisės aktų ir kurie nėra lengvai pakeičiami ar sunaikinami. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių manyti, kad atsakovai yra pasiryžę naikinti ar keisti turimus duomenis, siekdami išvengti jų pateikimo teismui ar dėl kitų priežasčių, o tai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės taikyti įrodymų užtikrinimo institutą.
17. Atsakovas M. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiai argumentais:
17.1. Ieškovas T. J. pateikė ieškinį nagrinėjamoje byloje, nes jo ir jo brolio Ž. J. atžvilgiu M. G. ir S. G., o taip pat UAB „Matesa“ yra pareiškę ieškinius civilinėse bylose Nr. e2-14481-451/2018, Nr. e2-1935-480/2018, Nr.e2-4570-580/2018.
17.2. Ieškovas nepagrįstai teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams. Ieškovas nepagrindė teiginių, kad atsakovai siekia pabloginti savo turtinę padėtį, tokiu būdu norėdami išvengti galimo išieškojimo. Atsakovas M. G. sėkmingai vysto picerijų verslą nuo 2007 metų, jo sutuoktinės S. G. bendrovei UAB „Matesa“ priklauso prekės ženklai „pizza EXPRESS“, „SUSHI BOX“ ir „grill EXPRESS“, kurių bendra vertė sudaro apie 850 000 Eur.
17.3. Nepagrįstai yra teigiama, kad atsakovas M. G. siekė perkelti verslą į UAB „Matesa“ ir tariamai pasinaudojo UAB „Togri“ turėtomis komercinėmis paslaptimis. Ieškovas neteisingai aiškina tarp bylos šalių susiklosčiusius santykius. Ieškinyje neteisingai nurodoma, kad UAB „Togri“ suteikė franšizę UAB „Matesa“, nes būtent UAB „Matesa“ suteikė franšizę UAB „Togri“.
18. Atsakovė UAB „Matesa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiai argumentais:
18.1. Ieškovas T. J. pareiškė ieškinį nagrinėjamoje byloje, nes jo atžvilgiu atsakovė UAB „Matesa“ yra pareiškusi civilinį ieškinį byloje Nr. e2-4570-580/2018 dėl neteisėto prekių ženklų „pizza EXPRESS“, „SUSHI BOX“ ir „grill EXPRESS“ naudojimo. Nurodo, kad UAB „Matesa“ yra prekės ženklų „pizza EXPRESS“, „SUSHI BOX“ ir „grill EXPRESS“ savininkė. T. J. savo komercinėje veikloje neteisėtai naudoja minėtus prekės ženklus savo Linkedin ir Facebook socialinių tinklų paskyrose, neteisėtai skelbiasi esantis šių prekės ženklų savininkas ir kūrėjas. Prekės ženklai „pizza EXPRESS“, „SUSHI BOX“ ir „grill EXPRESS“ turi didelę komercinę vertę, o neteisėti T. J. veiksmai sukelia žalą šiems prekės ženklams.
18.2. Ieškovas nepagrindė, kad atsakovai siekia pabloginti savo turtinę padėtį, siekdami išvengti galimo išieškojimo. Atsakovei UAB „Matesa“ priklausantys minėti prekių ženklai yra labai vertingi, bendra vertė sudaro ne mažiau nei 850 000 Eur.
18.3. UAB „Capital vertinimas“ 2017-11-24 pateiktoje „pizza EXPRESS“ prekės ženklo vertinimo ataskaitoje Nr. 17-V10-01 nustatyta, kad UAB „Matesa“ priklausančio prekės ženklo „pizza EXPRESS“ tikroji vertė lygi 753 000 Eur. Atsižvelgiant vien tik į UAB „Matesa“ valdomų prekės ženklų didžiulę vertę, galima daryti išvadą, kad UAB „Matesa“ turi pakankamai turto ir neketina perleisti savo prekės ženklų tretiesiems asmenims.
18.4. Atsakovė UAB „Matesa“ nesutinka su ieškovo teiginiais, kad UAB „Matesa“ tariamai pasinaudojo UAB „Togri“ turėtomis komercinėmis paslaptimis. Nurodo, kad ieškovas T. J. neteisingai aiškina tarp šalių susiklosčiusius santykius.
19. Atsakovas A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepagrindė savo teiginių dėl turto arešto ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas pateikė deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymus, kurių nepagrindė tinkamais įrodymais.
20. Atsakovė UAB „Ecofuture“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiai argumentais:
20.1. Ieškovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo būtinumo byloje. Ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti turtą, siekia daryti spaudimą atsakovams ir trečiajam asmeniui.
20.2. UAB „Ecofuture“ iš ieškovo negavo jokių prašymų dėl informacijos ir / ar dokumentų pateikimo. Esant būtinybei bendrovė pateiks visus reikalaujamus dokumentus ir / ar informaciją teismui.
20.3. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės reikalauja visų UAB „Ecofuture“ buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-07-01, taip pat ir viso turto ir įsipareigojimų struktūros dokumentų. Atsakovės UAB „Ecofuture“ teigimu, toks reikalavimas yra perteklinis, nepagrindžiamas tinkamais įrodymais dėl tokios apimties duomenų būtinumo. Atsakovė UAB „Ecofuture“, suteikusi teisę disponuoti tokia apimtimi duomenų, taptų pažeidžiama savo vykdomo verslo srityje, nes atskleistų visas savo komercines paslaptis ir taptų nekonkurencinga rinkoje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
21. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė ieškinio priedus Nr. 1-40, 47, 50 ir 51, taip pat UAB „Togri“ 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, nepriklausomą auditorių ataskaitą, 2018-04-26 UAB „Togri“ akcininko S. G. balsavimo biuletenį dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo Nr. 18/01/SP3, išrašą iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos internetinio puslapio apie administratorę UAB „Renavita“. Atsakovė UAB „Matesa“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „Matesa“ priklausančio prekės ženklo „pizza EXPRESS“ užregistruoto Valstybiniame patentų biure (registracijos Nr. 56424, registracijos data 2008-02-11, registracijos galiojimo pabaiga 2027-02-20) pažymos kopiją, UAB „Matesa“ priklausančio prekės ženklo „SUSHI BOX“ užregistruoto Valstybiniame patentų biure (registracijos Nr. 72954, registracijos data 2016-03-14, registracijos galiojimo pabaiga 2025-04-01) pažymos kopiją, UAB „Matesa“ priklausančio prekės ženklo „grill EXPRESS“ užregistruoto Valstybiniame patentų biure, (registracijos Nr. 73029, registracijos data 2016-03-15, registracijos galiojimo pabaiga 2025-07-30) pažymos kopiją, 2017-11-27 „pizza EXPRESS“ prekių ženklo Vertinimo ataskaitą Nr. 17-V10-01. Atsakovė UAB „Ecofuture“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė pažymą apie jos įmonėje dirbančių asmenų skaičių, išrašą iš buhalterinės apskaitos registrų (apie ilgalaikį turtą) ir Juridinių asmenų registro išrašą. Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „Togri“ 2018-09-12 T. J. prašymą „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“, UAB „Togri“ 2018-09-15 atsakymą T. J., pašto kvitą, A. K. 2018-09-17 elektroninio laiško T. J. nuorašą, išrašą iš post.lt dėl neįteikto laiško, protokolo patvirtinančio, kad T. J. neatvyko į 2018-07-04 UAB „Togri“ akcininkų susirinkimą, kopiją, duomenys apie UAB „Togri“ darbuotojų skaičių. Apeliacinės instancijos teismui trečiasis asmuo kartu su papildomais paaiškinimais pateikė 2018-11-27 tripliką su priedais.
22. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nei apeliantas, nei atsakovės, nei trečiasis asmuo nepateikė prašymų priimti pateiktus įrodymus ir savo procesiniuose dokumentuose nenurodė aplinkybių ir argumentų, kodėl minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo būtent teikiant atskirąjį skundą bei atsiliepimus į jį, apeliacinės instancijos teismas pateiktų apeliacinės instancijos teismui įrodymų priėmimo į bylą klausimo nesprendžia.
23. Kita vertus, teismai savo nuožiūra gali remtis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis bei informacija (CPK 179 str. 3 d.), ir, juo labiau, bylos, kurioje sprendžiamas konkretus procesinis tarpinis kausimas, medžiaga. Nagrinėjama byla pradėta elektroniniu formatu, taigi apeliacinės instancijos teismui visi joje esantys rašytiniai įrodymai yra prieinami.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
24. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
25. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų, iš pirmo žvilgsnio) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
26. Todėl preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams A. K., M. G., UAB „Ecofuture“, UAB „Matesa“ dėl žalos atlyginimo. Ieškovo reikalavimas grindžiamas UAB „Togri“ veiklos perkėlimu ir turto perleidimu į atsakovo M. G. valdomas įmones UAB „Matesa“ ir UAB „Ecofuture“, nenaudingų sandorių UAB „Togri“ sudarymu, UAB „Togri“ vykdytos picų pristatymo į namus veiklos nutraukimu ir atsakovo M. G. valdomų įmonių veiklos finansavimu iš UAB „Togri“ lėšų. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas kartu su ieškiniu pateikė visą sąrašą priedų (83 priedai). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad akivaizdžių duomenų, jog nagrinėjamoje byloje nebūtų įmanoma priimti apeliantui palankaus teismo sprendimo, nėra, vadinasi, ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimą teismas išsprendė teisingai.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
28. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
29. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovai ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti turimą turtą ar lėšas. Spręsdamas dėl atsakovų nesąžiningumo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apelianto ir atsakovų santykiai yra komplikuoti, konfliktiški, tačiau ši aplinkybė nepagrindžia atsakovų sąmoningo siekio sumažinti savo turimo turto masę, išvengiant būsimo galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
30. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvadomis. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad apeliantas nenurodė jokių objektyvių duomenų ir neįvardijo tokių aplinkybių, kurios liudytų apie labiau tikėtiną atsakovų nesąžiningumą, t. y. apie jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti apelianto ar, kaip įvardijama ieškinyje, trečiojo asmens naudai priimtą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad pats apeliantas atskirajame skunde pripažino, kad negali įrodyti, jog atsakovai ketina imtis nesąžiningų veiksmų tam, kad pasunkintų galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes neturi tokių duomenų.
31. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti atitinkamų priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįsti leistinais įrodymais, nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises kol teismas dar nėra jam nustatęs jokios vykdytinos prievolės .
32. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti to prašančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingas vertinimas ir aiškinimas (t. y. pripažinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui) neabejotinai iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių esmę bei jų taikymo prevencinį tikslą, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, kadangi tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
33. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į ginčo pobūdį bei jame dalyvaujančius subjektus, yra labiau tikėtina išvada, jog suvaržymais gali būti siekiama ne galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o kitų, viešai nedeklaruojamų tikslų, įskaitytinai ir sustiprinti savo pozicijas vykstančiuose verslo partnerių konfliktuose ir teisminiuose ginčuose (CPK 179 str. 3 d.). Tokioje situacijoje vien teiginiais, kad nesąžiningumo nėra įmanoma įrodyti, grindžiamas apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, ir turto areštą visiems atsakovams, yra aiškiai nesąžiningas ir neatitinka jų taikymo išimtinumo principo (CPK 3 str. 1 d.).
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde dėstomos aplinkybės dėl UAB „Togri“ picų pristatymo į namus veiklos perkėlimo į atsakovo M. G. uošvio A. V. valdomą įmonę UAB „Ecofuture“, UAB „Togri“ galimai suklastotos finansinės atskaitomybės teikimo, UAB „Matesa“ veiklos finansavimo iš UAB „Togri“ lėšų, mokant mokesčius LATGA ir AGATA už picerijas, kuriose savo veiklą vykdo UAB „Matesa“, UAB „Matesa“ vykdomos veiklos UAB „Togri“ patalpose, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, ir šioje bylos stadijoje – sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neanalizuojamos ir nevertinamos.
Dėl turto administratoriaus paskyrimo
35. CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinąja apsaugos priemone – atsakovo turto administratoriaus paskyrimu siekiama užtikrinti įmonės turto apsaugą nuo iššvaistymo bei jo tinkamą naudojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
36. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę – UAB „Togri“ turto administratoriaus paskyrimą, tvirtindamas, kad neuždraudus A. K. eiti UAB „Togri“ vadovo pareigas bus padaryta žala įmonei, o būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi prielaidų sutikti.
37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad formaliai apeliantas prašė nustatyti paprastąjį UAB „Togri“ turto administravimą, tačiau iš paties apelianto prašymo turinio akivaizdu, kad buvo siekiama visiško UAB „Togri“ administravimo.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į turto administravimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, išimtinumą, laikinumą ir jos paskirtį (ja siekiama suteikti laikinąją teisinę apsaugą ginčo dalykui, jei nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas), laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuojamas CK 4.240 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad įmonės turto administratoriaus paskyrimas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, savo esme nėra tapati įmonės valdymo administravimui, kadangi prašoma priemone nėra laikinai sustabdomi įmonės valdymo organų įgaliojimai. Paprastasis administravimas – tai priemonė leidžianti, neapribojus valdymo organų kompetencijos, nenušalinus jų nuo pareigų ir nesustabdžius jų įgaliojimų, apsaugoti svetimą turtą nuo praradimo bei užtikrinti reikalingų įrodymų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartys civilinėse bylose Nr. e2-226-302/2016 ir Nr. e2-388-302/2016). Taigi, vien apelianto prašymo pobūdis nesuponavo jo patenkinimo galimybės, ir pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išnagrinėjo tinkamai.
39. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmens pašalinimas iš valdymo organo narių, tiek laikinų juridinio asmens valdymo organų narių paskyrimas, yra įstatymo įtvirtintos priemonės, kurias gali taikyti teismas, kai kreipiamasi dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Tuo atveju, jei įmonės dalyvis dėl įmonės valdymo organo neteisėtų veiksmų negali įgyvendinti jam įstatymo numatytų turtinių ar neturtinių teisių, jis gali kreiptis į teismą dėl tokio valdymo organo neteisėtų veiksmų, sudarančių kliūtis jo teisių įgyvendinimui, uždraudimo. Įmonės dalyvis taip pat gali ginčyti imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams prieštaraujančius juridinio asmens valdymo organo sprendimus (CK 2.82 str. 4 d.), reikšti prevencinį ieškinį, siekiant uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo įmonei ateityje grėsmę arba ginti savo pažeistas teises kitais būdais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1717/2013). Taigi tokių priemonių taikymas galimai būtų pateisinamas nustatinėjant už netinkamą įmonės veiklą atsakingus asmenis, tačiau šioje byloje to nesiekiama padaryti.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos. Kilus teisminiams ginčams tarp įmonės akcininkų dėl įmonės valdymo ir šį valdymą laikinai perdavus vienos iš ginče dalyvaujančių akcininkų pusės pasiūlytam administratoriui, nepaneigta ir tokia tikimybė, kad dėl tokio ūkio subjekto, kaip UAB „Togri“, valdymo specifikos nežinojimo, neišmanymo ar valdymo patirties stokos įprastinė įmonės ūkinė komercinė veikla galėtų būti sutrikdyta, pažeistos įmonės, jos partnerių, darbuotojų ir kitų susijusių asmenų, teisės ir teisėti interesai, t. y. atsirastų neadekvatūs ir neproporcingi prašomoms taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms padariniai.
41. Atskirojo skundo argumentai, kad teismas, nenustatęs sąlygų visiškam UAB „Togri“ administravimui, savo nuožiūra galėjo nustatyti paprastąjį administravimą, kad siūloma administruoti kandidatė UAB „Renavita“ yra administravimo paslaugas teikianti įmonė, vykdanti 27 bankroto procedūras, užbaigusi 74 bankroto procedūras, todėl turinti pakankamą kompetenciją ir žinias įvairių įmonių, užsiimančių skirtingomis veiklomis, administravimo srityje, kitokios išvados nesuponuoja. Viena vertus, nenustačius jokių sąlygų laikinai apriboti valdymo organo (vadovo) atliekamas funkcijas, nėra reikšminga ir informaciją apie pretendentės administruoti patirtį bankroto administravime. Kita vertus, akivaizdu, kad vadovavimas veiklos nenutraukusiai, savo įsipareigojimus kontrahentams vykdančiai įmonei ir vadovavimas bankrutuojančiam subjektui, kuris jokios ūkinės komercinės veiklos pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas jau nebegali vykdyti dėl savo nemokumo (išskyrus labai nedideles išimtis), kai bankroto administratoriaus paskirtis yra užbaigti šios įmonės veiklą ir atsiskaityti su šios įmonės kreditoriais (kiek tai objektyviai įmanoma) nėra lygiavertė patirtis.
42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantas, formuluodamas ieškinio reikalavimus ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė teismui iš esmės tapatų reikalavimą - uždrausti atsakovui A. K. atlikti UAB „Togri“ direktoriaus funkcijas ir paskirti UAB „Togri“ visišką turto administravimą, turto administratore paskiriant UAB „Renavita“, pavedant jai administruoti UAB „Togri“ turtą ir atlikti UAB „Togri“ vadovo funkcijas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti administratorei 3 000 plius PVM Eur mėnesį atlyginimą už administravimo paslaugas.
43. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo išspręsta byla) galios. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo (faktiškai susiklosčiusios) padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (CPK 6.255 str.) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).
44. Nagrinėjami atveju apeliacinės instancijos teismas tokio išimtinio poreikio laikinųjų apsaugos priemonių, sutampančių su ieškinio reikalavimu, taikymui neįžvelgia, pripažindamas, kad ir šią apelianto prašymo dalį pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai.
Dėl įrodymų užtikrinimo
45. Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. CPK 221 straipsnis nustato, jog asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Remiantis CPK 222 straipsniu, be procesiniams dokumentams privalomų elementų (CPK 111 str. 2 d.), prašyme užtikrinti įrodymus turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymai turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus.
46. Pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo dėl įrodymų užtikrinimo, nurodydamas, kad šis neįrodė esminės įrodymų užtikrinimo sąlygos, t. y. įrodymų pateikimo į bylą apsunkinimo. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovai yra susiję verslo ir giminystės ryšiais, todėl turi galimybę derinti bei keisti jų valdomų įmonių dokumentus. Apeliantui prašomus išreikalauti dokumentus pateikti sudėtinga, nes jie yra pas atsakovus, o jų neišsireikalavus vėlesnis jų pateikimas teismui gali tapti neįmanomas.
47. Įrodymų užtikrinimas yra savarankiškas procesinis institutas, įtvirtintas CPK II dalyje, XIII skyriuje, dešimtame skirsnyje (CPK 221 str. – 224 str.). Iš CPK 221 straipsnyje įtvirtintos nuostatos turinio akivaizdu, kad įrodymų užtikrinimo pagrindas yra ne bet kokia abejonė, o pagrįsta abejonė, jog vėliau pateikti reikalingus įrodymus bus sunku ar toks jų patiekimas pasidarys negalimas. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12 str., 178 str.). Teigiant apie tokią esamą grėsmę, tai teigiančiam asmeniui tenka procesinė pareigą įrodyti šias aplinkybes, t. y. pagrįsti abejonę apie grėsmę prarasti įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 222 str., 178 str. – 179 str.).
48. Šiuo konkrečiu atveju apelianto nurodytos aplinkybės, jog UAB „Togri“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti reikšmingi įrodymai yra atsakovų žinioje, savaime nereiškia ir neįrodo, kad atsakovai ėmėsi ar imsis kokių priemonių šiuos įrodymus sunaikinti ar paslėpti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad juridinių asmenų buhalterinė apskaita yra griežtai reglamentuojama teisės aktų, todėl pakeisti, sunaikinti ar paslėpti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nėra paprasta. Apelianto teiginiai apie tai, kad atsakovai yra susiję verslo ir giminystės ryšiais, todėl gali nuslėpti, pakeisti ar sunaikinti prašomus užtikrinti įrodymus tam, jog išvengtų apelianto reikalaujamos žalos atlyginimo, grindžiami tik subjektyvia apelianto nuomone (prielaida), todėl vertintini kaip nepagrįsti.
49. Dar daugiau, įrodymų užtikrinimą apeliantas prašė įvykdyti visuos šiuos duomenis, įskaitant ir finansinius dokumentus, perduodant jam pačiam arba jo atstovui, veikiantiems kartu su antstoliu ir buhalterinę apskaitą išmanančiu specialistu, nors tokios savo pozicijos – kodėl kelių įmonių dokumentus saugiau yra laikyti jo žinioje, o ne įmonėse, kurių įgaliotiems asmenims pagal įstatymą tenka jų išsaugojimo pareigas, jokiais įtikinamais argumentais nepagrindė. Įrodymų užtikrinimas negali būti suprantamas kaip jų paėmimas iš vieno ginče dalyvaujančio subjekto ir perdavimas kitam ginče dalyvaujančiam subjektui.
50. Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str.), Kauno apygardos teismas 2018-11-15 nutartimi iš dalies tenkino apelianto (ieškovo T. J.) prašymą dėl įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti, išreikalavimo ir 2018-11-20 išdavė teismo liudijimus, suteikiančius teisę ieškovui gauti prašomus įrodymus iš VĮ „Regitra“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir UAB „Matesa“. Vadinasi, apelianto teisė įrodinėti ir gauti įrodymus nėra ribojama.
51. Kitų faktinių aplinkybių bei juos patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie grėsmę gauti apelianto nurodomus įrodymus, apeliantas nepateikė. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir šio jo prašymo.
52. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo klausimą išsprendė teisingai, nepažeidęs šiuos institutus reglamentuojančių teisės normų aiškinimo taisyklių.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė