Baudžiamoji byla Nr.1-135-309/2012
Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00153-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1;1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.2.14.4.2; 2.1.7.4; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.1.3; 2.3.4; 2.3.6.4.5.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U
2012 m. gruodžio 6 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,
sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Ievai Rimdeikienei,
dalyvaujant prokurorams Viktorui Roščenkovui, Dianai Voskoboinikovai,
nukentėjusiajam J. V., jo atstovei pagal įstatymą Z. V.,
kaltinamajam R. F., jo gynėjui advokatui Adolfui Račkauskui,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas; teistas 2006-09-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
R. F. 2012 m. kovo 3 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė J. V., gim. 1997 m., perduoti jam turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3720c“, J. V. atsisakius įvykdyti reikalavimą, pareikalavo atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus – nunešti mobiliojo ryšio telefoną į lombardą ir jį ten užstatyti, o J. V. nesutikus su reikalavimu panaudojo fizinį smurtą – sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį, trenkė alkūne į dešinį skruostą, paėmė už peties bei panaudojo psichinę prievartą – grasino užmušti, jei pabėgs, o nusivedęs į (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) gatvę Nr. (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, pareikalavo nueiti į parduotuvę ir iš ten pavogti degtinės butelį.
Kaltinamasis R. F. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. kovo 3 d., apie 16.00 val., sutiko J. V. ir paprašė, kad užstatytų telefoną į lombardą. Nukentėjusysis klausė, kam reikia telefono, ir R. F. pasakė kad nori alaus. Kitą dieną telefoną būtų paėmę. Jam buvo reikalinga 10 Lt nusipirkti alui. Buvo išgėręs tris ar keturis bambalius alaus. Nukentėjusysis J. V. buvo su draugu. J. V. atsisakė užstatyti telefoną, nes jam jis yra reikalingas. Nežino, kodėl trenkė nukentėjusiajam J. V. kumščiu. Nukentėjusysis J. V. pasakė, kad gali paimti bambalį alaus iš parduotuvės. J. V. įėjo į parduotuvę, po to išėjo iš jos. J. V. pats pasisiūlė nueiti į parduotuvę ir atnešti butelį degtinės. Nukentėjusysis J. V. išėjo per kitą parduotuvės pusę, jis atėjęs į parduotuvę jo neberado. Į parduotuvę užėjo pasiimti butelio. Galvojo, kad pačiam pavyks pavogti butelį. Jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų padaręs šito nusikaltimo.
Nukentėjusysis J. V. parodė, kad anksčiau kaltinamojo R. F. nepažinojo. 2012 m. kovo 3 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) vaikščiojo su A. K.. Su savimi turėjo mobilųjį telefoną. Beeinant gatve susitiko su L. J. ir kaltinamuoju R. F.. Jie buvo neblaivūs. L. J. svyravo, ir iš kaltinamojo R. F. sklido alkoholio kvapas. R. F. jo paprašė nunešti telefoną į lombardą. R. F. jam pasakė, kad užstatytų telefoną lombarde už 10 litų. Jis atsisakė, ir tada R. F. jam trenkė alkūne į nosį ir kumščiu į dešinį žandą. Smūgis buvo suduotas už tai, kad nedavė telefono užstatyti į lombardą. L. J. jam nieko nedarė. L. J. paklausė, ar gali išnešti jiems „bonkę“. Jis pasakė, kad pabandys, ir sugalvojo paprašyti, kad jį parduotuvėje išleistų per kitą pusę. Einant link parduotuvės L. J. paprašė jo išnešti butelį, kaltinamasis R. F. sakė, kad, jei neišneš butelio degtinės arba pabėgs, tai jį užmuš. Jis vienas užėjo į parduotuvę ir paprašė pardavėjo, kad išleistų per kitą parduotuvės pusę, ir jį išleido.
Ligoninėje gulėjo tris–dvi dienas. Jam buvo galvos sutrenkimas po kaltinamojo R. F. suduotų smūgių.
Liudytojas A. K. parodė, kad su J. V. dažnai bendrauja. Kaltinamojo R. F. nepažinojo. Kovo mėnesį su J. V. vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) miestelį, buvo dviese. Buvo vakaras. Sutiko kaltinamąjį R. F., kuris buvo su L. J., jis priėjo prie jo ir J. V.. Kaltinamasis R. F. prašė J. V. mobiliojo telefono. Dėl ko R. F. buvo reikalingas telefonas, nežino. L. J. nieko nesakė. Kaltinamasis R. F. nepaleido J. V., jie J. V. sakė, kad eitų su jais. J. V. norėjo eiti su juo, bet R. F. nepaleido jo ir pasakė, kad eitų su jais. L. J., J. V. ir R. F. nuėjo trise, o liudytojas nuėjo kitur. Dėl telefono nieko negali atsakyti.
Liudytojas A. F. parodė, kad kaltinamasis R. F. yra jo antros kartos pusbrolis. Nukentėjusįjį J. V. pažįsta iš matymo. 2012 m. kovo 3 d. vakare dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Kraudamas prekes pastebėjo nepilnametį jaunuolį, lūkuriuojantį prie alkoholinių gėrimų. Jaunuolis jį pažinojo, priėjo prie jo ir pasakė, kad yra bėda. Pasakė, kad jaunuoliai jį sulaikė, atėmė telefoną, grasino susidoroti fiziniu smurtu ir liepė išnešti alkoholinių gėrimų. Nukentėjusysis J. V. pasiguodė, kad yra sumuštas. Paminėjo vardus R. ir L.. Jis išėjo iš parduotuvės ir pastebėjo bestovinčius L. ir R.. L. buvo šiek tiek toliau. Per pagalbines patalpas išleido nukentėjusįjį J. V.. Po 10–15 min. pasirodė kaltinamasis R. F. su L. ir paklausė, ar nematė jaunuolio su karine uniforma. Po to jie buvo grįžę ir apsivogė.
Liudytoja Z. V. parodė, kad nukentėjusysis J. V. yra jos sūnus. J. V. iš pradžių nieko jai nesakė apie tai, kad jį 2012 m. kovo 3 d. užpuolė. Pirmadienį jai paskambino iš mokyklos ir pasakė, kad J. V. skauda galvą. Sūnų nuvedė pas gydytoją. Kai gydytojas paspaudė J. V. veidą prie žandikaulio, pasakė, kad jis yra sumuštas. Sūnus J. V. pasakojo, kad jį sumušė vaikinas, pravarde (duomenys neskelbtini), kuris turėjo „nakolkę“. J. V. pasakojo, kad jį užpuolė einantį ir norėjo atimti telefoną, norėjo, kad jos sūnus nuneštų savo telefoną į lombardą. Sūnų užpuolė R. F.. Tas R. buvo su L.. Sūnus nenorėjo užstatyti telefono. Po to, kai sūnus nesutiko užstatyti telefono, jam R. F. sudavė į veidą. R. F. pasakė jos sūnui, kad, jeigu neužstatys telefono, tada jis turi paimti ir išnešti iš parduotuvės butelį. Iš parduotuvės butelį paimti liepė R. F.. R. F. paėmė jos sūnų už kaklo ir vedėsi į parduotuvę. Prie parduotuvės jos sūnui pasakė, kad jo lauks ir, jeigu jis neišneš butelio, tada jį užmuš. J. V. įėjo į parduotuvę, po ją vaikščiojo ilgai, nes bijojo, ir paprašė pardavėjo, kad jį išleistų per kitą parduotuvės galą. Anksčiau kaltinamojo nepažinojo.
2012-05-02 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. V. padaryti sužalojimai – galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas – nustatyti remiantis tiriamojo nusiskundimais bei atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, tačiau duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t., 35 b. l.).
2012-03-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis iš jam pateiktų atpažinti penkių (5) asmenų atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 1 (R. F. nuotr.). Tai tas asmuo, kuris jį sumušė ir norėjo pagrobti telefoną, (1 t., 18–19 b. l.).
2012-03-27 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip jis parodo vietą prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur jam įtariamasis liepė eiti į parduotuvę ir pavogti degtinės butelį (1 t., 20–24 b. l.).
Dėl BK 181 straipsnio nuostatų taikymo
Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. BK 181 straipsnio 2 dalis nustato kvalifikuotą turto prievartavimo sudėtį, kada darant šią nusikalstamą veiką panaudojamas fizinis smurtas, atimama asmeniui laisvė, sunaikinamas ar sugadinamas jo turtas arba kitokiu būdu padaroma jam didelės turtinės žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus, ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės bylos Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-163/2012).
Taigi, esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. F. 2012 m. kovo 3 d. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis girtauja (duomenys neskelbtini) miestelyje. Apie 16 val. pritrūksta pinigų alkoholiniams gėrimams įsigyti. Kartu su L. J. vaikšto miestelio gatvėmis ir sutinka du nepažįstamus vaikus, vienas iš kurių – nukentėjusysis J. V.. Kaltinamasis R. F., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pareikalauja, kad nukentėjusysis J. V. savo mobilųjį telefoną įkeistų lombarde, o gautus 10 litų atiduotų jam alui įsigyti. Nukentėjusiajam J. V. atsisakius tai padaryti, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoja fizinį smurtą. Po to, nenutraukdamas savo nusikalstamos veikos, kaltinamasis R. F. reikalauja, kad nukentėjusysis J. V. iš parduotuvės pavogtų butelį degtinės ir jam atneštų. Grasina, kad, nukentėjusiajam to nepadarius, užmuš, laiko apsikabinęs nukentėjusįjį, palydi iki parduotuvės ir likęs lauke laukia. Nukentėjusysis J. V. parduotuvės darbuotojo paprašo jį išleisti per kitas duris ir iš parduotuvės pasitraukia.
Teismas konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais, įrodyta, jog kaltinamasis R. F. išreiškė turtinį reikalavimą perduoti turtą, grasindamas atitinkamomis pasekmėmis, jei reikalavimas nebus įvykdytas. Kaltinamojo R. F. veiksmai atitinka turto prievartavimo požymius. Kaltinamasis R. F. nurodė nukentėjusiajam J. V. lombarde įkeisti savo telefoną, o gautus 10 litų perduoti jam. Nukentėjusiajam šio reikalavimo neįvykdžius, kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą (smogė kumščiu ir rankos alkūne), sukeldamas nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, bei grasino nukentėjusiajam, kad neįvykdžius jo išsakyto reikalavimo pavogti iš parduotuvės butelį degtinės ir jį perduoti jam – „užmuš“. Taigi nuteistasis išsakė nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto priežastį, t. y. kad smurtą panaudojo dėl to, kad nukentėjusysis nevykdė jo pateikto reikalavimo perduoti konkretų turtą – 10 litų, gautų už lombarde įkeistą telefoną, bei, siekė įbauginti nukentėjusįjį.
Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės reikalavimo perduoti turtą priežastis (kaip šiuo atveju neįvykdytas reikalavimas įkeisti telefoną ir gautus 10 litų perduoti kaltinamajam, bei pavogti iš parduotuvės butelį degtinės ir taip pat perduoti kaltinamajam). Svarbiausias momentas, nulemiantis veikos kvalifikavimą kaip turto prievartavimą, yra reikalavimo neteisėtumas bei grasinimai dėl padarinių, neįvykdžius reikalavimo. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo R. F. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kaip turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo R. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo reikšmės nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam R. F., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą (BK 181 straipsnio 2 dalis), kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis), į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, amžių, jo įvykdytos nusikalstamos veikos paskatas ir motyvus.
Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytos konkrečios nusikalstamos veikos ir neigiamų padarinių dydį bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, vertina, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. F., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta, tyčinė. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jis nedirba, baustas administracine tvarka (t.1, 124–137 b. l.), turi ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą už girto pasirodymą viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre yra dėl priklausomybės sindromo alkoholiui (t 1, 119 b. l.), nusikalto prieš vaiką, siekdamas gauti lėšų alkoholiniams gėrimams įsigyti, o tai rodo, kad nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytos kokios nors išimtinės aplinkybės, kurios leistų kaltinamajam skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.
Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.
Civilinis ieškinys: Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 387, 63 Lt dydžio civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam J. V. buvo padarytas dėl nusikalstamos R. F. veikos, todėl jis ir privalo atlyginti padarytą žalą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsniu, 307–308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
R. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. gruodžio 6 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi į bausmės laiką įskaityti R. F. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2012 m. gruodžio 6 d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti tą pačią – suėmimą.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už J. V. suteiktas gydymo paslaugas tenkinti visiškai ir iš R. F. priteisti 387,63 Lt žalos atlyginimą Valstybinės ligonių kasos naudai.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtajam R. F. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėjas Zigmas Kavaliauskas