Civilinė byla Nr. e2S-510-773/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12743-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abelas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BioPoint“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Abelas“ dėl avanso sugrąžinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės UAB „BioPoint“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Abelas“ 17 500,00 Eur skolą, 40,00 Eur kompensaciją, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (17 540,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 395,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB „Abelas“ 2019 m. gruodžio 2 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo padaryti procesiniai pažeidimai atliekant formalų įrodymų vertinimą. Kauno apylinkės teismas prieš priimdamas sprendimą už akių nepasisakė, ar pakanka byloje įrodymų tam, kad būtų priimtas teisėtas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo pristatyti automobilį Volkswagen T-Roc, už kurį ieškovė pervedė avansą, iki 2019 m. kovo 22 d., nes šios aplinkybės nepatvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, o ieškovės nurodomas liudytojas G. V., galintis ieškovės teigimu patvirtinti šią aplinkybę, net nebuvo apklaustas. Be to, pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad automobilio pristatymas turėjo užtrukti apie dvi savaites nuo 2019 m. kovo 15 d. atlikto avanso mokėjimo pagal atsakovės išrašytą sąskaitą faktūrą. Dar daugiau, ieškovė patvirtina, kad atsakovė buvo nurodžiusi, jog šalys termino automobilio pristatymui taip ir nesusitarė, o atsakovė automobilį pristatys iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. Taigi, pati ieškovė nepateikė net susirašinėjimo, kad šalys bent elektroniniu paštu būtų taręsi dėl tikslios automobilio pristatymo datos. Ieškovė jau 2019 m. liepos 26 d. parengė ieškinį ir jį pateikė teismui, tokiu būdu nesilaikydama šalių bendradarbiavimo pareigos ir nepaisydama tarp šalių sudarytos žodinės sutarties. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip pirkimo – pardavimo teisinius santykius. Šalys sudarė žodinę tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, t.y. atsakovė įsipareigojo iš UAB „Moller Auto“ nupirkti automobilį ir jį perparduoti ieškovei, t.y. suteikti tarpininkavimo paslaugas. Todėl ieškovė turėjo pirmiausiai nutraukti tarp šalių sudarytą žodinę sutartį, o tik vėliau reikšti ieškinį dėl restitucijos taikymo. Ieškovė niekur teismui pateiktuose savo pranešimuose nenurodė, kad nutraukia su atsakove sutartį. Tik nutraukusi žodinę paslaugų sutartį ieškovė galėjo reikšti ieškinį ir tai daryti CK 6.222 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad reiškiant ieškinį CK 6.222 straipsnio pagrindu, atsakovė būtų turėjusi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurios susidarė dėl to, kad ieškovė neįgyvendino savo pareigų pagal šalių sudarytą žodinę sutartį, dėl ko atsakovė galimai būtų reiškusi priešieškinį. Į bylą trečiuoju asmeniu privalėjo būti įtraukta UAB „Moller Auto“, kuri ir turėjo parduoti bei atgabenti iš Vokietijos automobilį, kadangi atsakovė buvo tik paslaugų teikėja. Pati ieškovė nurodo, kad automobilį norėjo įsigyti iš UAB „Moller Auto“, tačiau netiko kaina, todėl nusprendė pasinaudoti atsakovės tarpininkavimo paslaugomis. Kadangi tikrasis pardavėjas turėjo būti UAB „Moller Auto“, galutinis teismo sprendimas gali turėti įtakos šios įmonės teisėms ir pareigoms, todėl ši įmonė privalėjo būti įtraukta trečiuoju asmeniu, taip pat ir dėl to, kad šios įmonės atstovų parodymai būtų turėję įtakos teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės UAB „Abelas“ vadovas yra A. Ž. ir ieškovė turėjo bendrauti su juo vykdydama tarp šalių sudarytą žodinę tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad atsakovę atstovavo T. O., tačiau į bylą nepateikė jokių šį faktą pagrindžiančių dokumentų. Jeigu pasitvirtintų, kad bendraujama buvo per T. O., apie kurį byloje nėra net pateikta jokių duomenų, šis asmuo taip pat privalėtų būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, o atsakovė reikalautų šį asmenį apklausti. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės taip pat neišsiaiškino. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, o atsakovė nebuvo išklausyta, nes nebuvo apskritai pranešta apie bylą. Byloje nėra duomenų, kad procesiniai dokumentai, tame tarpe sprendimas už akių atsakovei buvo įteiktas. Pirmosios instancijos teismas net neišnaudojo visų procesinių priemonių faktiškai informuoti atsakovę apie jos atžvilgiu pareikštą ieškinį – teismas nesiuntė dokumentų atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Taigi atsakovė, neturėdama jokios informacijos apie prieš ją pradėtą teismo procesą, neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą į ieškinį ir taip pat pareigos domėtis bylos eiga.
3. Ieškovės UAB „BioPoint“ įgaliota atstovė advokatė J. Gavėnė 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Abelas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė netenkinti atsakovės pareiškimo. Nurodė, kad proceso šalis gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kai yra bent vienas iš CP 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų: 1) turima įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abu sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai. Atsakovei buvo žinoma apie teismo procesą, nes ieškovės atstovas – eksporto vadybininkas G. V. 2019 m. rugsėjo 5 d. susitiko su atsakovės direktoriumi A. Ž.. Susitikimo metu atsakovas buvo informuotas apie pateiktą ieškinį ir teisme nagrinėjamą bylą, jam taip pat buvo pasiūlyta susitarti taikiai ir geranoriškai grąžinti sumokėtą avansą, Atsakovė iš el. pašto (duomenys neskelbtini), t.y. iš to paties pašto adreso, iš kurio atsakovės direktorius A. Ž. atsiuntė atsakymą į ieškovės pretenziją, 2019 m. rugsėjo 10 d. atsiuntė pasiūlymą sumokėti skolą dalimis. Šis laiškas taip pat patvirtina faktą, kad atsakovė ne tik žinojo apie ieškovės reikalavimus, bet su jais sutiko ir pati pasiūlė grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą. Pirmosios instancijos teismas išsiuntė atsakovei informaciją apie nagrinėjamą bylą el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), t.y. adresu, kurį atsakovė aktyviai naudojo susirašinėdama su ieškove. Atitinkamai, nors CPK ir tiesiogiai nereglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo el. pašto adresu galimybės, tačiau tokį informavimo būdą apie teismo procesą, kaip tinkamą, pripažįsta kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų veiksmų, kad atsakovė sužinotų apie vykstantį procesą. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Nors atsakovė ir nesutinka, kad buvo sutarta dėl automobilio pristatymo datos 2019 m. kovo 22 d., tačiau pareiškime nėra nei nurodoma, nei pagrindžiama, kada atsakovės vertinimu ginčo šalių buvo sutarta automobilį pristatyti. Juo labiau, kad sprendimo priėmimo metu nuo ieškovės apmokėjimo už automobilį iki sprendimo priėmimo buvo praėję 7 mėnesiai, o automobilis nebuvo pristatytas ieškovei. Atsakovė pareiškime taip pat nenurodo ir/ar nepagrindžia, kad per minėtą 7 mėnesių laikotarpį būtų informavusi apie automobilio pristatymą, siūlymą ieškovei jį atsiimti (nusipirkti) ar pan. Atsakovė deklaratyviai pabrėžia, kad ieškovė nesilaikė bendradarbiavimo pareigos ir sudarytos žodinės sutarties, tačiau nenurodo, kokios žodinės sutarties sąlygos ieškovė nesilaikė ir /ar kaip ją pažeidė. Atsakovė nurodo, kaip byloje nėra atskleistas viso susirašinėjimo turinys ir, tai pavirtina, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimų, tačiau atsakovė buvo minimo susirašinėjimo dalimi, tad ir susirašinėjimo turinys atsakovei yra žinomas. Atsakovė pareiškime nenurodė ir/ar nepagrindė, kad nepateiktų dokumentų turinys paneigtų ieškovės reikalavimų pagrįstumą ar įrodytų kitas aplinkybes, nei įrodinėjo ieškovė. Taip pat atsakovė nenurodo, kokie dokumentai ar įrodymai pagrįstų priešingas išvadas, nei teismo konstatuota sprendime. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai netinkamai kvalifikuoti priimant sprendimą. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis) nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tačiau šiame ginče, ką patvirtina ir pati atsakovė, atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei automobilį už iš anksto sutartą kainą – taigi šalių susitarimas buvo konkretus materialaus objekto – automobilio – pardavimas. Kadangi sutartis buvo žodinė, buvo sumokėtas avansas už automobilį, kurio atsakovė nepristatė, tai savaime suprantama, kad ieškovės prašymas grąžinti avansą, kuri ieškovė pareiškė dar iki kreipimosi į teismą, yra akivaizdus informavimas apie šalių susitarimo nutraukimą, todėl atsakovės teiginys, kad ieškovė nenutraukė sutarties yra nepagrįstas. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad sprendime buvo nuspręstas dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Tiek sprendime, tiek ieškinyje nurodoma, kad susitarimas buvo, jog ieškovė automobilį pirks tiesiogiai iš atsakovės, ką pripažįsta ir pati atsakovė. Šioje byloje buvo keliamas reikalavimas atsakovei grąžinti gautą iš ieškovės avansą, taigi nėra aišku, kaip tokie reikalavimai galėtų daryti įtakos UAB „Moller Auto“, kuri nebuvo atsakovės ir ieškovės žodinės sutarties šalimi, taigi šios sutarties pagrindu neturėjo nei teisių, nei pareigų atsakovės ar ieškovės atžvilgiu. Atsakovė ir pati nenurodo, kokioms būtent UAB „Moller Auto“ teisėms ir pareigoms turi įtakos sprendimas ar ieškovės reikalavimai atsakovei. Dėl T. O. nurodė, kad atsakovė taip pat pareiškime nepaneigė savo sąsajų su šiuo asmeniu, ar kad šis asmuo veikė ne atsakovės vardu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Abelas“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Teismas nurodė, kad CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovei UAB „Abelas“ ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo išsiųsti atsakovės buveinės adresu Partizanų g. 61-806, Kaunas, tačiau grįžo neįteikti. Priešingai nei teigia atsakovė savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, procesiniai dokumentai 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo siunčiami atsakovės direktoriaus A. Ž. gyvenamosios vietos adresu Kuršių g. 2-14, Kaunas, tačiau taip pat grįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 17 d. buvo siunčiami atsakovės skelbiamu elektroninio pašto adresu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir teismo procesiniai dokumentai pakartotinai 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo išsiųsti atsakovės registruotos buveinės adresu Partizanų g. 61-806, Kaunas, ir laikyti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo jų išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Todėl teismas sprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti nepažeidžiant CPK nuostatų, o suėjus 14 dienų terminui atsiliepimui į ieškinį pateikti bei atsakovui atsiliepimo nepateikus, ieškovei prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 2019 m. spalio 17 d. buvo priimtas sprendimas už akių. Teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kodėl 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais procesiniai dokumentai negalėjo objektyviai būti įteikti jos deklaruotoje buveinės vietoje. Atsakovė yra juridinis asmuo, todėl jai turi būti žinoma ir suprantama CK 2.49 straipsnyje apibrėžta juridinio asmens buveinės reikšmė ir galimos pasekmės, jeigu jos deklaruotos buveinės adresu vyksta susirašinėjimas.
7. Teismas dėl atsakovės turimų įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pažymėjo, kad atsakovė prašydama peržiūrėti sprendimą už akių taip pat nepateikė įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų nustatyti, kada tiksliai buvo sutarta automobilį pristatyti ir ar automobilis iki sprendimo už akių priėmimo buvo pristatytas ieškovei. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė prašė atsakovę grąžinti jai sumokėtą avansą, todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad toks prašymas grąžinti avansą yra akivaizdus informavimas apie šalių susitarimo nutraukimą. Atsakovė, deklaratyviai teigdama, kad patyrė išlaidų, kurios susidarė dėl to, kad ieškovė neįgyvendino savo pareigų pagal sudarytą žodinę sutartį, tokių išlaidų konkrečiai neįvardino ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Atsakovės argumentas, kad į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu privalėjo būti įtraukta UAB „Moller Auto“, nepagrįstas, kadangi atsakovė nenurodė, kokioms UAB „Moller Auto“ teisėms ir pareigoms turės įtakos priimtas sprendimas už akių, nes byloje keliamas reikalavimas dėl sumokėto avanso grąžinimo, tuo tarpu UAB „Moller Auto“ nebuvo žodinės sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, šalimi ir neturėjo nei teisių, nei pareigų atsakovės ir ieškovės atžvilgiu. Teismas įvertinęs šiuos ir kitus atsakovės išdėstytus argumentus dėl sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo, pažymėjo, kad atsakovė neneigia 2019 m. spalio 17 d. sprendime už akių nustatytų aplinkybių, jog susitarimas tarp šalių dėl automobilio pirkimo buvo, kad atsakovė gavo avansą iš ieškovės, kad atsakovė automobilio laiku nepristatė ir avanso negrąžino, taip pat nepateikia visiškai jokių įrodymų, tame tarpe ir galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumu. Be to, ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovės pareikšimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė atsakovės ieškovei 2019 m. gruodžio 20 d. siųsto el. laiško kopiją, iš kurio matyti, kad atsakovė sutinka su skola ir siūlo grąžinti ją ieškovei dalimis.
8. Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), taigi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą tuo atveju, jei pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau atsakovės nurodyti nesutikimo su teismo sprendimu už akių argumentai, teismo vertinimu, nelaikytini aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė, kurios pagrindu teismas turėtų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, taip pat nenustatyta ir atsakovė neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių naikinimo pagrindai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovė UAB „Abelas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs pareiškėjai praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, pats pripažino, kad atsakovei procesiniai ir teismo dokumentai nebuvo tinkamai įteikti. Taigi, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas prieštarauja pats sau.
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nenurodė, kada tiksliai šalys susitarė dėl automobilio pristatymo, nes atsakovė savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo aiškiai nurodė, šalims nesusitarus dėl automobilio pristatymo termino, atsakovė automobilį turėjo pristatyti iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. Tai patvirtino pati ieškovė savo ieškinio 9 punkte. Atsakovė neprivalėjo iš naujo įrodinėti šios aplinkybės, kadangi ieškovė pati ją pripažino. Šią datą atsakovė ir laiko terminu, iki kada ji įsipareigojo pristatyti automobilį. Tačiau net nesulaukusi šios datos ieškovė kreipėsi į teismą ir pati pažeidė šalių bendradarbiavimo principą. Atsakovė neneigia, kad automobilio nepristatė, tačiau niekada nenurodė, kad šios savo prievolės išsižada. 2019 m. rugpjūčio 16 d., t.y. dieną, kai atsakovė buvo įsipareigojusi pristatyti automobilį, ieškovė jau nebenorėjo automobilio, o siekė susigrąžinti tik sumokėtą avansą. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kadangi ir iš pačios ieškovės pateiktų įrodymų akivaizdu, kad sprendimas už akių yra neteisėtas, net ir pateikti į bylą įrodymai nebuvo tinkamai ištirti, kas sudarė pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
1.3. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės vertinti įrodymų, pagrindžiančių, jog buvo tartasis dėl avanso grąžinimo dalimis. Tai, kad atsakovė tarėsi su ieškove dėl sumos grąžinimo dalimis nepatvirtina to, kad atsakovė pripažino tokį ieškovės reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas negalėjo panaudoti šių įrodymų procesiniam sprendimui priimti, nes tai šie duomenys gauti vykstant šalių deryboms dėl taikaus ginčo užbaigimo būdo, t.y. vertinti kaip gauti teisminės meditacijos metu.
1.4. Ieškovės reikalavimo grąžinti avansą niekaip negalima laikyti šalių sudarytos žodinės sutarties nutraukimu, nes tokių reikalavimų kėlimas dar nereiškia, kad šalis tokiu būdu vienašališkai nutraukia sutartį. Nei viename iš savo siųstų raštų ieškovė nenurodė, kad ketina nutraukti tarp šalių sudarytą žodinę sutartį. Taigi, ieškovė niekada aiškiai neišreiškė, kad ketina nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį, o aiškindamas priešingai pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka.
1.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių UAB „Moller Auto“ nepagrįsta, nes automobilio pristatymas ieškovei priklausė ne tik nuo atsakovės, bet ir nuo UAB „Moller Auto“. Todėl akivaizdu, kad sprendimas sukels teisines pasekmes UAB „Moller Auto“.
10. Ieškovės UAB „BioPoint“ įgaliota atstovė advokatė J. Gavėnė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovės pateiktas atskirasis skundas yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas bei iš esmės neatskleidžiantis jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurių teismas neįvertino priimdamas skundžiamą nutartį. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinamas, jeigu jį ginčijanti šalis įrodo, kad egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodyti pagrindai, inter alia neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą. CPK nenustato draudimo priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Juo labiau, kad teismas apie pradėtą procesą atsakovę papildomai informavo ir el. paštu – oficialiu el. pašto adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre, bei tuo el. pašto adresu, iš kurio atsakovė atsakė į ieškovės pretenziją. Be to, kartu su atsiliepimu į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūros ieškovė pateikė teismui įrodymus – atsakovės 2019 m. rugsėjo 10 d. el. paštu pateiktą pasiūlymą grąžinti ieškovei avansą dalimis, kuris netiesiogiai pagrindžia, jog atsakovė apie teismo procesą žinojo, todėl ir siūlė grąžinti avansą dalimis.
2.2. Atsakovė turėjo pateikti įrodymus, kurie paneigtų 2019 m. spalio 17 d. teismo sprendimą (rezoliucinę jo dalį), tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Priimant 2019 m. spalio 17 d. teismo sprendimą už akių svarbu buvo tai, kad (a) atsakovė neginčija, kad ieškovė visą automobilio kainą sumokėjo atsakovei; (b) atsakovė neginčija, kad automobilio nepristatė laiku, automobilis nebuvo pristatytas ir iki 2019 m. spalio 17 d. teismo sprendimo už akių priėmimo dienos; (c) atsakovė nenurodo jokių aplinkybių ar ieškovės kaltės, kodėl atsakovė laiku nepristatė ieškovei automobilio; (d) byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė žinojo apie tai, kad ieškovė reikalavo grąžinti avansą ir tokiu būdu patvirtino susitarimo dėl automobilio įsigijimo iš atsakovo nutraukimą.
2.3. Teiginiai, kad atsakovės 2019 m. rugsėjo 10 d. el. paštu pateiktas pasiūlymas grąžinti ieškovei avansą dalimis teismo turėjo būti laikomas teisminės mediacijos procesu, yra teisiškai klaidingi, nes Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 2 straipsnio 9 punkte yra pateikta teismo mediacijos sąvoka, kuri apibrėžiama, kaip ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą teisme nagrinėjamoje byloje. Atitinkamai ginčo šalių susitikimas ir derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo, įskaitant atsakovės siūlymą grąžinti avansą dalimis, nėra ir negali būti laikomas teismo mediacijos procesu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kaip atsakovė kvalifikuoja savo siūlymą ieškovei grąžinti avansą dalimis. Kaip jau minėta, teisminė mediacija – tai šalių bandymas susitarti, kai jau pradėtas nagrinėti ginčas teisme, pasitelkiant mediatorius. Taigi tai, kad atsakovė savo 2019 m. rugsėjo 10 d. el. paštu pateiktą pasiūlymą grąžinti ieškovei avansą dalimis vertina kaip teismo mediacijos procesą, netiesiogiai patvirtina, kad atsakovė žinojo, jog pasiūlymą ieškovei teikia jau vykstant ginčo nagrinėjimui teisme.
2.4. Atsakovė savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo akcentavo, kad tarp šalių buvo sudaryta ne automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, o tarpininkavimo sutartis, todėl ginčo šalių žodinė sutartis turėjo būti nutraukta vadovaujantis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi. Tuo tarpu atskirajame skunde atsakovė jau nurodo, kad ginčo šalių sutartis turėjo būti nutraukta vadovaujantis CK 6.218 straipsnio 1 dalimi. Taigi, pati atsakovė neturi nuoseklios pozicijos, kokie tarp šalių buvo susiklostę santykiai ir kokiais pagrindais ieškovė neva turėjo pareigą nutraukti sutartį. Pažymėtina, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nėra nurodžiusi, kad susitarimas tarp ginčo šalių buvo dėl atsakovės tarpininkavimo paslaugų, priešingai – akcentavo, kad susitarimas buvo dėl automobilio pirkimo tiesiogiai iš atsakovės. Todėl atsakovė klaidinančiai nurodo, kad ieškovė Ieškinyje pripažino, jog nusprendė pasinaudoti atsakovės, kaip tarpininko, paslaugomis.
2.5. Atsakovės pozicija, kad ieškovė turėjo pareigą raštu ir expressis verbis nurodyti atsakovei apie sutarties nutraukimą nėra teisinga ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Ieškovė ne kartą nurodė atsakovei grąžinti sumokėtą avansą, pvz., 2019 m. birželio 19 d. ieškovės rašte atsakovei nurodyta grąžinti avansą. Aplinkybių, kad atsakovė gavo ieškovės prašymą grąžinti avansą, atsakovė neginčija. Taip pat atsakovė yra verslininkė, todėl jai yra keliami didesni protingumo ir apdairumo vykdant sandorius standartai, reikalaujantys elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai pagal atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, ir atsakovė galėjo ir turėjo suprasti, kad ieškovės prašymas grąžinti avansą, atsakovei laiku nepristačius automobilio, reiškia susitarimo nutraukimą. Be to, atsakovė nenurodo, kad iš ieškovės reikalavimų grąžinti avansą būtų nesupratusi, jog ginčo šalių sutartis dėl automobilio pirkimo - pardavimo yra nutraukiama. Taigi, atsakovės reikalavimas formalizuoti žodinės sutarties nutraukimą, kai abi šalys suprato ieškovės reikalavimo grąžinti avansą reikšmę, yra tik nepagrįsta atsakovės gynybinė pozicija.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neegzistuoja nei vienas iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai tenkino ieškinį priimdamas sprendimą už akių. Atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nesant CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo atsakovei, nes atnaujino terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
13. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovei atskirajame skunde pasisakant dėl abiejų CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą už akių buvimo, apeliacinės instancijos teismas įvertina teisinius atsakovės atskirojo skundo argumentus pagal kiekvieną iš šių pagrindų.
Dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl to, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, yra konstatavęs, jog atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018). Tokia išvada grindžiama teisės norma, įtvirtinta CPK 287 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertina, kokiais įrodymais atsakovė grindžia jos atžvilgiu priimto sprendimo už akių nepagrįstumą.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė neginčija aplinkybės, jog pagal tarp jos ir ieškovės susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius, ji turėjo pristatyti ieškovei automobilį Volkswagen T-Roc, už kurį ieškovė pervedė atsakovei 17 500 Eur avansą. Taigi, ieškovei įrodžius avanso pervedimo atsakovei faktą, atsakovė privalėjo įrodyti, kad pristatė ieškovei automobilį, nes tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai kvalifikuotini kaip pirkimo – pardavimo (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų automobilio perdavimo faktą. Ta aplinkybė, kad šalys nebuvo sutarusios dėl konkretaus automobilio pristatymo termino, kurį atsakovė nurodo buvus 2019 m. rugpjūčio 16 d., neatleido atsakovės nuo prievolės pristatyti automobilį. Aplinkybė, kad ieškovė iki šio termino jau buvo kreipusis į teismą dėl avanso grąžinimo, taip pat negalėjo atsakovei sukliudyti įvykdyti savo prievolę pristatyti automobilį, atsakovei laikant, kad sutartis nėra nutraukta. Ieškovės kreipimasis į teismą savaime nėra kliūtis vykdyti prievolę ir tokiu būdu sudaryti prielaidas užbaigti teisminį ginčą nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat nurodė, kad byloje reikalautų apklausti T. O., tačiau visiškai nenurodė, kokias aplinkybės dėl ieškoves su atsakove sudaryto sandorio ir automobilio pristatymo šis asmuo galėtų patvirtinti ar paneigti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės pareiškime nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes nepaneigtas pinigų sumokėjimo ir automobilio neperdavimo faktas. Atsakovė, neįvykdžiusi savo įsipareigojimų, taip pat nenurodė, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu negrąžina ieškovės sumokėto avanso.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovė teisę reikalauti grąžinti avansą turi ne tik sutarties nutraukimo atveju, bet ir tuo atveju, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytų laiku neperduoda pirkėjui daiktų (CK 6.315 straipsnio 3 dalis). Atsakovei dar 2019 m. gegužės mėn. tapo žinoma, jog ieškovė reikalauja grąžinti avansą, kurį sumokėjo 2019 m. kovo 15 d. (1 t., e b. l. 25-26, 45-48). Taigi, atsakovė turėjo suprasti, kad ieškovė laiko, jog terminas pristatyti automobilį yra praleistas. Tuo tarpu įrodymų, kad šalys neginčijamai buvo sutarusios dėl automobilio pristatymo 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė nepateikė. Taigi, duomenys ir įrodymai apie tai, kad ieškovė buvo pareikalavusi grąžinti avansą, paneigia atsakovės argumentus dėl automobilio pristatymo termino ir patvirtina, jog ieškovė pagrįstai reikalavo grąžinti avansą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei nepateikus jokių akivaizdžių Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo už akių neteisingumo įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas nenustatytas.
17. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą atmesti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo papildomai motyvavo ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais, jog buvo tartasi dėl avanso grąžinimo dalimis, nepaneigia aplinkybės, jog atsakovė neįrodė savo pozicijos pagrįstumo. Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad CPK 177 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis duomenims, gautiems mediacijos metu, netaikytina ieškovės pateiktam susirašinėjimui su atsakove dėl avanso grąžinimo dalimis. Pateiktas susirašinėjimas negali būti laikomas mediacija pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą mediacijos apibrėžimą, jog mediacija tai ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Be to, išimtis, kad duomenys, gauti šalims siekiant išspręsti ginčą derybų būdu, negali būti įrodymais civilinėje byloje, CPK 177 straipsnyje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 176-185 įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių.
Dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo
18. Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes atsakovei nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Taikant CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatą turi būti atsižvelgiama į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas, nesiėmęs papildomų priemonių, iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti juridinio asmens buveinėje, antrą kartą išsiųstus juridinio asmens buveinės adresu procesinius dokumentus laikys tinkamai įteiktais pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės buveinės adresu Partizanų g. 61-806, Kaunas, siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (1 t., e. b. l. 142), todėl pirmosios instancijos teismas dokumentus siuntė atsakovės direktoriaus A. Ž. gyvenamosios vietos adresu Kuršių g. 2-14, Kaunas, tačiau šie taip pat grįžo neįteikti (1 t., e. b. l. 148). Procesiniai dokumentai 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 17 d. papildomai buvo siunčiami atsakovės skelbiamu elektroninio pašto adresu (1 t., e. b. l. 149–150). Taigi, procesiniai dokumentai CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka buvo išsiųsti tik po to, kai buvo imtasi papildomų priemonių informuoti atsakovę apie iškeltą civilinę bylą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje civilinėje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes atsakovė per teismo nustatytą terminą, CPK nustatyta tvarka įteikus jai procesinius dokumentus, atsiliepimo į ieškinį nepateikė (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad atnaujinęs pareiškėjai praleistą terminą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovei procesiniai ir teismo dokumentai nebuvo tinkamai įteikti. Termino atnaujinimas teisiškai nėra vertintinas kaip sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindas. Termino atnaujinimo tikslas buvo sudaryti atsakovei galimybę būti išklausytai ir pateikti įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad priimant sprendimą už akių atliekamas tik formalus ieškovo pateiktų įrodymų vertinimas. Todėl toks atsakovės procesinių teisių užtikrinimas negali būti traktuojamas kaip patvirtinantis esant CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Šio pagrindo egzistavimą gali patvirtinti tik netinkamas teismo pareigos informuoti šalis apie teisminį procesą vykdymas, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos (žr. nutarties ?19 punktą).
Dėl UAB „Moller Auto“ neįtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu
21. Atsakovė atskirajame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių nusprendė dėl į bylą neįtrauktos UAB „Moller Auto“ teisių ir pareigų suponuoja esant CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą absoliutų teismo priimto sprendimo už akių negaliojimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 18 punktas). Tuo tarpu šioje byloje nėra duomenų ir įrodymų apie sukurtus civilinius teisinius santykius su UAB „Moller Auto“. Atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tokių duomenų taip pat nepateikė. Taigi, atsakovė neapibrėžė, kokių teisinių santykių pagrindu UAB „Moller Auto“ atsirastų teisės ir pareigos dėl atsakovės atžvilgiu priimto sprendimo už akių. Atsižvelgiant į tai, minėtas atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019). Priėmus atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jai buvo užtikrinta teisė būti išklausytai ir pateikti įrodymus, paneigiančius priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atlyginti 363 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė apeliacinės instancijos teismui šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2 t., e. b. l. 35). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.16 punktuose nurodytas maksimalus įkainis už atsiliepimą į atskirąjį skundą (527,04 Eur (1 317,60 Eur (2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,4)). Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje keliamų teisinių klausimų pobūdį, nustatytinų faktinių aplinkybių visumą, parengto procesinio dokumento turinį, sprendžia, kad ieškovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, todėl priteistinas iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BioPoint“, juridinio asmens kodas 302418364, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abelas“, juridinio asmens kodas 304843093, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Mindaugas Šimonis