Civilinė byla Nr. 2-650-544/2014
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00293-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija: 69;73.2.6.10; (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-650-544/2014 pagal ieškovės BALTIKUMS AAS (registracijos Nr. 40003387032, Ūdens 12, Ryga, Latvija), Lietuvoje veikiančios per ADB „Baltikums“ Lietuvos filialą (j. a. k. 300661613, registracijos adresas; Švitrigailos g. 11D, Vilnius, faktinės veiklos adresas: Goštauto g. 8-125, Vilnius) ieškinį atsakovei Valstybinei įmonei Ignalinos atominė elektrinė (j. a. k. 255450080, Drūkšinių km., Visaginas) dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą panaikinimo,
n u s t a t ė:
ieškovė BALTIKUMS AAS, Lietuvoje veikianti per ADB „Baltikums“ Lietuvos filialą, pateikė ieškinį atsakovei Valstybinei įmonei Ignalinos atominei elektrinei (toliau – IAE), kuriuo, vadovaujantis LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 str., prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti supaprastintą atvirą konkursą „Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų pirkimas“, apie kurį buvo informuoti 2014-07-31 raštu Nr. ĮS-5186 (13/67) „Dėl pirkimo pasibaigimo“ ir įpareigoti perkančiąją organizaciją VPĮ nustatyta tvarka tęsti pirkimo procedūras. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad priėmė kvietimą dalyvauti atsakovės paskelbtame minėtame Konkurse ir iki pasiūlymų pateikimo dienos 2014-08-27 pradėjo rengti Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą, tačiau 2014-07-31 pranešimu buvo informuota apie tai, kad priimtas sprendimas nutraukti pirkimo procedūras. Mano, kad atsakovė, vadovaudamasi Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų generalinio direktoriaus 2014-02-06 įsakymu Nr. ĮsTa-285 (toliau – Taisyklės), 7 p. ir VPĮ 7 str. 5 d. neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė Konkurso procedūras tuo pagrindu, kad Pirkimo objektas neteko poreikio, o tai yra aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti. Todėl 2014-08-05 atsakovei pateikė pretenziją, kurios atsakovė nepatenkino nes perkamų paslaugų savybes nustatančios Techninės specifikacijos reikalavimų Pirkimo objektui punktai (Konkurso sąlygų 2 priedas) galimai suformuluoti netiksliai, planuoja paslaugą pirkti iš šalies. Ginčijamo Pirkimo nutraukimo objektyvios aplinkybės minėtų Taisyklių 7 p. ir VPĮ 7 str. 5 d. nuostatų neatitinka. Aplinkybė, dėl kurios nutarta nutraukti Pirkimą, yra ta, kad Perkančiajai organizacijai buvo pateiktas potencialaus tiekėjo Techninės specifikacijos 6 punkto išaiškinimas ir prašymas patikslinti Pirkimo dokumentus, nes pagal Pirkimo sąlygas draudimas turėjo užtikrinti apsaugą ne tik tretiesiems asmenims, bet ir užsakovui. Pačios atsakovės paruoštų Pirkimo dokumentų turinys atsakovei turėjo būti žinomas nuo pirkimo pradžios, todėl minėta aplinkybė egzistavo Konkurso skelbimo metu, yra subjektyvi, o ne objektyvi, nes susijusi su pirkimo dokumentų turinio aiškinimu, todėl negalėjo būti teisėtu pagrindu nutraukti viešąjį pirkimą. Atsakovės tvirtinimą, kad perkamos paslaugos negalės pasiūlyti nei vienas tiekėjas, vertina nepagrįstu, nes atsakovė nesikonsultavo su draudimo teisės specialistais, o ir pati ieškovė galėjo pasiūlyti atsakovei paslaugas, kurioms įsigyti buvo paskelbtas Viešasis pirkimas. Pagal VPĮ nuostatas būtent atsakovei buvo nustatyta pareiga Pirkimo dokumentus parengti tiksliai, aiškiai ir be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia ir taip būtų pasiektas pirkimo tikslas (VPĮ 3 str. 2 d., 24 str. 9 d.). Net jeigu Techninės specifikacijos 6 punktas ir būtų koreguotinas, tai reiškia tik atsakovės nepateisinamą neapdairumą. Kadangi atsakovė nurodytą Pirkimo dokumentų netikslumą suvokė iki pasiūlymų pateikimo paskutinio termino dienos (2014-08-27), sprendimas nutraukti procedūras priimtas 2014-07-31, tai atsakovė galėjo pati patikslinti Pirkimo dokumentus (VPĮ 27 str. 4 d.). VPĮ 18 str. 6 d. numatytos esminės sutarties sąlygos, kurios nekeičiamos vėlesniame etape, tačiau koreguoti Pirkimo dokumentus iki pasiūlymų pateikimo dienos VPĮ nuostatos nedraudė. Todėl pirkimo procedūrų nutraukimo dienai nebuvo objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, kad perkančioji organizacija pirkimo tikslo pasiekti negalės. Statybos įstatyme įtvirtintas statinio statybos techninio prižiūrėtojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įsigijimas perkančiajai organizacijai buvo ir yra aktualus tiek Konkurso paskelbimo metu, tiek pasiūlymo pateikimo datai. Jokios nenumatytos aplinkybės iki Pirkimo procedūrų pradžios neatleidžia atsakovės nuo pareigos įsigyti privalomą draudimą vykdymo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad perkančios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis ir išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais. Aplinkybės, dėl kurių Perkančioji organizacija nutraukė ginčijamo Konkurso pirkimo procedūras, neatitiko VPĮ 7 str. 4 d. 3 p., 5 d. numatytų pirkimo nutraukimo pagrindų.
Atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 3 str. 1, 2 d., 7 str. 4,5 d., 7 str. 4 d., 24, 94 str., Taisyklių 7 punktu, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes sprendimas nutraukti minėtą Konkursą yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad po Konkurso ir jo sąlygų paskelbimo nustatyta tvarka buvo gautos potencialių tiekėjų pastabos dėl viešojo pirkimo objekto tikslinimo, todėl procedūrų ir pasiūlymų pateikimo terminai per kelis kartus buvo nukelti iki 2014-08-27, apie tai paskelbiant viešai ir tiekėjus informuojant nustatyta tvarka. Pasiūlymai Viešajam pirkimui nebuvo pateikti. Vadovaudamasi Taisyklių 7 punktu, nustatančiu, kad perkančioji organizacija bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, 2014-07-21 priėmė sprendimą nutraukti Viešąjį pirkimą ir apie tai informavimo tiekėjus. Sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras lėmė tai, kad, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms ir paaiškėjus teisės normų kolizijai, neteko galimybės įsigyti statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, kuris atitiktų visų teisės aktų reglamentuojančių minėto draudimo rūšį, reikalavimus, gautų tik dalį paslaugų, kurias pradėdama pirkimą planavo įsigyti, todėl iš esmės prarado suinteresuotumą pirkimo objektu. 2014-08-05 ieškovės pretenziją pripažino nepagrįsta ir 2014-08-08 raštu CVP IS priemonėmis informavo ieškovę apie minėtą sprendimą ir tokio sprendimo priėmimo motyvus.
Nesutinka, kad viešojo pirkimo procedūras pagal Taisyklių 7 straipsnio nuostatas nutraukė nepagrįstai. Sistemiškai analizuojant statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektą apibrėžiančias Statybos įstatymo 37 str. 1 d., 2 d., 9 d., Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012-10-23 nutarimu Nr. 03-226, 11 punkto nuostatas, matyti, jog statinio statybos techniniam prižiūrėtojui kyla prievolė apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą tiek statytojui (užsakovui), tiek tretiesiems asmenims. Minėtų teisės aktų nuostatos nenumato statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisės skaidyti draudimo objektą ir drausti savo civilinę atsakomybę tik už žalą padarytą statytojui (užsakovui) arba tik už žalą padarytą tretiesiems asmenims. Pagal minėtų Draudimo taisyklių 3 punktą statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties šalys draudimo sutartimi neturi teisės siaurinti Statybos įstatyme ir Draudimo taisyklėse apibrėžto statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objekto. Viešojo pirkimo dokumentuose pirkimo objektą apibūdino Techninėje specifikacijoje laikydamasi imperatyvių statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Kadangi šiuo metu yra kitų statinių statytoja ir įmonėje dirba specialistai, turintys LR aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę užsiimti statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla, priėmė sprendimą atitinkamiems savo darbuotojams pavesti vykdyti statinių statybos techninę prižiūrą, dėl to iškilo pareiga minėtus savo darbuotojus apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiuo metu svarsto galimybę statinio statybos techninės priežiūros paslaugas pirkti iš šalies, tuomet nebeturėtų prievolės drausti savo civilinės atsakomybės statinio techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir tokia prievolė kiltų techninės priežiūros paslaugas teikiančiam tiekėjui.
Viešojo pirkimo rezultate turėjo tikslą sudaryti IAE statomų statinių statybos techninių prižiūrėtojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartį. Pasirašydama tokią sutartį, būtų įgijusi draudėjo statusą Draudimo taisyklių 5 punkto prasme, todėl taptų ir asmeniu, turinčiu teisę į draudimo išmoką už patirtą žalą, ir draudėju - potencialiu žalos sukėlėju, kas prieštarautų civilinės atsakomybės principui, Draudimo taisyklių 12 p., 15.15 p. nuostatoms ir patektų į potencialią VPĮ 3 str. 2 d. numatyto viešųjų pirkimų principo pažeidimo situaciją.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešojo pirkimo procedūros nutraukimo sąlyga - nenumatytų aplinkybių atsiradimas turi nulemti negalimumą toliau vykdyti pirkimo procedūras ir tokios aplinkybės negali būti žinomos perkančiajai organizacijai ar protingai numatytos iki viešojo pirkimo procedūrų pradžios. Nebūdama draudimo rinkoje veikiančia įmone ir neturėdama specialių žinių, iki Viešojo pirkimo pradžios negalėjo žinoti ar protingai numatyti, kad Statybos įstatymo ir draudimo taisyklių pagrindu parengta viešojo pirkimo specifikacija prieštarauja civilinės atsakomybės draudimo sutarties esmei ir kad bus įpareigota pirkti paslaugas, kurių realaus suteikimo pilna apimtimi tikimybė yra niekinė, nes neturėtų galimybės gauti draudimo išmoką, kas prieštarautų VPĮ 3 str. 2 d. Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos projektas nuo 2014-01-02 iki 2014-01-13 buvo viešinamas CVP IS ir internetinėje svetainėje www.iae.lt, tam, kad potencialūs tiekėjai galėtų su juo susipažinti bei pateikti pastabas perkamam objektui. Ieškovė pastabas dėl Viešojo pirkimo objektu esančio draudimo objekto pateikė jau pradėjus viešąjį pirkimą, nors tai galėjo padaryti ir iki jo pradžios. Pati ieškovė yra jos minimo ir reikalaujamo 2014-03-05 rašto Nr. 14-03/1489 pateikėja, kuri, neatsižvelgiant į minėtą pastabą, ieškinyje vėl nurodo, kad gali pasiūlyti paslaugas, kurioms įsigyti buvo skelbiamas Viešasis pirkimas, kas kelia abejones dėl ieškovės sąžiningumo. Ieškovės pateikto rašto pagrindu negalėjo pakeisti Pirkimo sąlygų, nes, tikslindama pirkimo objekto apimtį pagal ieškovės pastabas, būtų iš esmės pakeitusi esmines pirkimo sąlygas ir tuo pažeidusi skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principus (VPĮ 27 str. 4 d.). Nutraukdama viešąjį pirkimą elgėsi vieninteliu galimu teisėtu būdu. Teismui patenkinus ieškinį ir įpareigojus tęsti nutrauktą Konkursą, neturėtų galimybių teisėtai įvykdyti pradėto viešojo pirkimo procedūrų, o teismas neturi diskrecijos teisės nuspręsti, kiek ir kokių paslaugų perkančiajai organizacijai reikia.
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2014-02-24 Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbta apie supaprastintą atvirą konkursą „Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugos pirkimas" (pirkimo Nr. 148317) (toliau - Viešasis pirkimas) statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugoms pirkti pagal Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2012-10-23 nutarimu Nr. 03-226, ir Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų supaprastinto pirkimo atviro konkurso būdu sąlygas (toliau – Konkurso sąlygos). 2014-02-26 leidinio „Valstybės žinios" priede „Informaciniai pranešimai" Nr. 16 buvo paskelbta informacija apie pradedamą Viešąjį pirkimą ir nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2014-03-12 d. 11.00 val., kuris keliais pranešimais dėl atsakinėjimo į tiekėjų pateiktus klausimus ir paklausimus dėl Pirkimo objekto patikslinimo buvo nukeltas 2014-08-27 dienai (Pirkimo sąlygų 8.6 p.). Šio Viešojo pirkimo objektas buvo suskirstytas į keturias statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų dalis pagal keturis statybos objektus (B1, B2, B3/4, aplinkelis, 2 dalis „Pirkimo objektas“), o perkamų paslaugų savybės nustatytos pateiktoje Techninėje specifikacijoje (Konkurso sąlygų 2 priedas). Konkurso sąlygų 2 priede „Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pirkimo techninės specifikacija“ 6 punkte nurodyta, kad „Draudimas turi užtikrinti apdraustųjų civilinę atsakomybę už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, tame tarpe ir užsakovui, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir 2 metus po sutarties galiojimo pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros“, o 4 punkte nurodyta, kad draudėjas yra įmonė, kurioje dirba techniniai prižiūrėtojai, sudariusi draudimo sutartį su draudiku, t. y. atsakovė, kuri, šiuo atveju, yra ir visų keturių Techninės specifikacijos 12 punkte nurodytų keturių statomų objektų, kuriuose taikoma draudimo apsauga, užsakovė.
UADBB „Rizikos cesija" 2014-03-03 raštu 4-03-04 raštu bei kiti potencialūs tiekėjai perkančiajai organizacijai pateikė pastabas ir paprašė patikslinti pirkimo (draudimo) objektą taip, kad draudimas užtikrintų apsaugą tik tretiesiems asmenims, nes Techninės specifikacijos 3 dalies „Paslaugų aprašymas" 6 punkte numatyta, kad draudimas turi užtikrinti apsaugą ne tik tretiesiems asmenims, bet ir užsakovui, kuris yra ir draudėjas, o žala pačiam sau pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį negali būti atlyginama. Dėl šių paklausimų minėto Viešojo pirkimo organizatorius kreipėsi Statybos ir infrastruktūros valdymo skyrių, kuris 2014-07-30 raštu paprašė nutraukti pradėtą Viešąjį pirkimą, nes atsakovė negali įsigyti statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, kuris atitiktų visų teisės aktų, reglamentuojančių šią sritį, reikalavimus. 2014-07-31 minėto Viešojo pirkimo organizatorius 2014-07-31 surašė pažymą Nr. PPaz-715 (13.62), kurioje konstatavo, kad, vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, nustatančiu, kad perkančioji organizacija bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, viešą pirkimą nutraukia, nes Viešojo pirkimo objektas neteko poreikio, o tiekėjai pasiūlymų nepateikė. CVP IS priemonėmis 2014-07-21 pranešimu „Dėl pirkimo“ pasibaigimo“ suinteresuotiems tiekėjams, tame tarpe ir ieškovei, atsakovė pranešė, kad ji, vadovaudamasi Taisyklių 7 punktu, VPŠ 7 str. 5 d., priėmė sprendimą nutraukti Konkursą, nes viešojo pirkimo objektas neteko poreikio, kadangi negali įsigyti statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, kuris atitiktų visų teisės aktų reikalavimus.
Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ 94 str. nustatytos privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 4232 str. 1 d.). Ieškovė šių reikalavimų laikėsi ir nustatytu terminu 2014-08-05 atsakovei pateikė pretenziją „Dėl supaprastinto atviro konkurso nutraukimo", kuria nesutiko su sprendimu nutraukti Viešąjį pirkimą iš esmės tapačiu ieškiniui faktiniu ir teisiniu pagrindu ir prašė jį panaikinti bei atnaujinti Viešojo pirkimo procedūras. 2014-08-11 atsakovė, išnagrinėjusi pretenziją, pripažino ją nepagrįsta ir priėmė sprendimą jos netenkinti, apie ką 2014-08-08 raštu Nr. ĮS-5435 (13.67) CVP IS priemonėmis informavo ieškovę.
Ieškinys pateiktas dėl atsakovės VĮ Ignalinos atominė elektrinė pirkimo organizatoriaus 2014-07-31 sprendimo nutraukti Viešojo pirkimo procedūras, priimto vykdant viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų pirkimas“, teisėtumo.
Atsakovei 2014-02-24 paskelbus minėtą Konkursą galiojo VPĮ redakcija, galiojusi nuo 2013-01-30, todėl ginčo teisiniams santykiams yra taikomos minėtos VPĮ teisės normos. Viešasis pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis VĮ Ignalinos atominė elektrinė supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis atsakovės generalinio direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. ĮsTa-25 ir Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2012-10-23 nutarimu Nr. 03-226. Konkurso sąlygų 1.4 p. nurodyta, kad, be minėtų teisės aktų, Konkursas vykdomas vadovaujantis LR CK, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais viešuosius pirkimus.
Pagal virš minėtus teisės aktus, Viešasis pirkimas gali būti laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma sutartis arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas, kai atmetamos visos paraiškos ar pasiūlymai arba per nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas, kai pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų bei kada visi tiekėjai atsiima pasiūlymus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį. Viešasis pirkimas taip pat laikomas pasibaigusiu, kai nutraukiamos viešojo pirkimo procedūros. Taisyklių 7 punkte nurodyta galimybė nutraukti pirkimo procedūras, jeigu „atsiranda aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti“. Nutraukiant viešojo pirkimo procedūras, perkančiajai organizacijai svarbu ne aplinkybių, dėl kurių apsisprendžiama nutraukti pirkimo procedūrą, atsiradimo ar paaiškėjimo laikas, bet tai, kad tokios aplinkybės perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras (pvz., LAT 2011-11-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-433/2011; 2013-03-12 nutartis c. b. Nr. 3K-7-32/2013). VPĮ 7 str. 5 d. numatyta perkančiosios organizacijos teisė iki pirkimo sutarties sudarymo nutraukti pirkimo procedūras, o to paties straipsnio 4 d. 2-6 punktuose numatyti išsamūs pagrindai, kada pirkimas gali pasibaigti nesudarant pirkimo sutarties. Pagal bylos duomenis, sprendimo nutraukti Konkursą faktiniu pagrindu buvo potencialių tiekėjų Techninės specifikacijos 3 skyriaus „Paslaugų aprašymas“ 6 punkto išaiškinimas ir prašymas patikslinti Pirkimo dokumentus (pirkimo objektą), nes pagal Pirkimo sąlygas draudimas turėjo užtikrinti apsaugą ne tik tretiesiems asmenims, bet ir užsakovui, kuris būtų ir draudėju pagal sutartį. Iš bylos duomenų matyti, kad tikrai draudėjas ir tretysis asmuo bei užsakovas šiuo atveju buvo tas pats – atsakovė VĮ Ignalinos atominė elektrinė (Techninės specifikacijos 2, 10.1 p.: apdrausti VĮ Ignalinos atominė elektrinės (statybos užsakovo) Statybos ir infrastruktūros valdymo skyriaus darbuotojus, vykdančius atsakovės statinių statybos techninę priežiūrą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; draudėjas - VĮ Ignalinos atominė elektrinė). Atsakovė tvirtina, kad tik po pirkimo paskelbimo pagal minėto turinio potencialių tiekėjų paklausimus ir išaiškinimus išsiaiškino, kad Pirkimo sąlygose nurodytos perkamos statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugos neatitinka jos lūkesčių, o, nebūdama draudimo rinkoje veikiančia įmone ir neturėdama specialių žinių draudimo srityje, iki tol negalėjo žinoti, jog, rengdama Viešojo pirkimo dokumentus pagal imperatyvių teisės normų pirkimo objektui keliamus reikalavimus, bus įpareigota pirkti paslaugą, kurios nesiekė gauti, nes, nors sumokės draudimo įmoką pagal sutartį už draudimo apsaugą, tačiau žalos padarymo jai atveju negautų draudimo išmokos. Teismo nuomone, minėti atsakovės argumentai nepagrįsti, o ieškovė pagrįstai ir teisėtai teigia, kad atsakovė netinkamai taikė VPĮ 7 str. 5 d., nes aplinkybės, dėl kurių atsakovė priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, priklausė nuo pačios atsakovės, todėl jos negalėjo būti laikomi nenumatytomis aplinkybėmis, leidžiančiomis nutraukti pirkimo procedūras. Vykdant pirkimo procedūras, neįmanomomis numatyti aplinkybėmis paprastai laikomos tokios aplinkybės, kurių buvimas ar nebuvimas nebuvo ir negalėjo būti žinomas atliekant konkretų pirkimo procedūros veiksmą. Nagrinėjamu atveju Konkursų sąlygų neatitikimas teisės aktų nuostatoms egzistavo jau Konkurso paskelbimo metu. Atsakovė, turėdama didelės patirties viešųjų pirkimų srityje bei personalą, kuris susideda iš specialių žinių turinčių savo srities profesionalų, kurių paslaugomis ji naudojosi ir rengdamasi nutraukti Konkurso procedūras, turėjo pareigą, įvertinusi tai, kad tokie pirkimai yra neatsiejamai susiję su viešuoju interesu, elgtis protingai ir sąžiningai, jau pirkimo paskelbimo stadijoje įvertinti konkurso sąlygas ir nustatyti jų neteisėtumą. Taigi šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai neatitinka neįmanomų numatyti aplinkybių kriterijų.
Tačiau, atsižvelgiant į viešą interesą šio pobūdžio bylose, minėti ieškovės argumentai nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį ir pripažinti, kad atsakovė neturėjo teisės priimti sprendimo nutraukti pirkimo procedūras. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su VPĮ ir kitų teisės aktų taikymo santykio aiškinimu, pažymėta, jog perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009; 2010-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis ir pirkimo procedūros neprivalo būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Kadangi viešųjų pirkimų tikslas yra vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.), tai po pirkimo procedūros pradėjimo paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas, pagal VPĮ 7 str. 4 d. perkančioji organizacija turi teisę nutraukti pirkimo procedūras laikydamasi VPĮ įtvirtintų sąlygų.
VPĮ 24 str. 9 p. numatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Atsakovė, rengdama Pirkimo dokumentus, pažeidė VPĮ 24 str. 9 p. reikalavimus, nes byloje yra įrodyta, ko iš esmės neginčija ir pati atsakovė, kad Pirkimo sąlygose pirkimo objektas buvo apibudintas klaidingai ir tiksliai neapibrėžtas (atsakovė ketino įsigyti draudimo paslaugas, kurių jai nereikia). Atsakovei buvo suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti Pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, jos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Tačiau atsakovė tai turėjo padaryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, VPĮ 25 str. 2 d. nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių. Iš bylos duomenų turinio yra pagrindas daryti išvadą, jog Pirkimo dokumentai nebuvo tikslūs, aiškūs ir potencialių tiekėjų vienareikšmiškai suprantami, ką patvirtina ieškovės bei kitų potencialių tiekėjų pastabų ir paklausimų dėl Pirkimo dokumentų turinio turinys. Kaip jau virš nurodyta, aplinkybė, kad Pirkimo dokumentai netinkamai parengti, nėra aplinkybe, kurios atsakovė negalėjo numatyti, nes pati atsakovė buvo atsakinga už VPĮ nuostatas atitinkančių Pirkimo dokumentų parengimą.
Tačiau šiuo konkrečiu atveju yra nustatyta ir tai, kad atsakovė pradėjo vykdyti Konkursą pirkti paslaugai pagal netinkamai ir neteisingai parengtus Pirkimo dokumentus. Atsakovė savo sprendimą nutraukti Viešojo pirkimo procedūrą pagrindžia LR Statybos įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatomis. Būtent, Statybos įstatymo 37 str. 1 d. įtvirtinta, kad statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudimo objektas yra statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė už jo padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statybos įstatymo 37 str. 9 d. taip pat nustatyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. 2012-10-23 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-226 patvirtintų Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 11 punkte nurodyta, kad draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros. Pagal Draudimo taisyklių 9 punktą trečiuoju asmeniu laikomas asmuo, kuris draudimo taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Draudimo taisyklėse vartojama sąvoka „trečiasis asmuo" apima ir statytoją (užsakovą). Įvykdžiusi viešąjį pirkimą pagal tokias Pirkimo sąlygas ir sudariusi sutartį dėl techninių prižiūrėtojų civilinės atsakomybės draudimo, atsakovė neužsitikrintų žalos atlyginimo atlyginimo, jei tokia žala būtų padaryta dėl techninio prižiūrėtojo kaltės, nors būtent tokią apsaugą vykdydama Viešąjį pirkimą siekė įsigyti, kas reiškia, kad bus įsigyta paslauga, kurios jai nereikia ir kuri nepateisins siekiamo tikslo. Todėl atsakovė nebegalėjo vykdyti Pirkimo, nes būtų pažeidusi VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintus viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir nebūtų galėjusi sudaryti pirkimo sutarties, kuri leistų įsigyti reikalingą paslaugą racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Iš kasacinio teismo pateiktų teisės aiškinimo bei taikymo išaiškinimų seka, kad negali būti tęsiamos tokios pirkimo procedūros, kurių bent viena sąlyga yra neteisėta. Todėl teismas, jei nustato, kad Pirkimo sąlygos prieštarauja įstatymui, turi pripažinti, kad atsakovė priėmė teisėtą sprendimą tokio Konkurso pirkimo procedūras nutraukti. Taigi, ir šiuo atveju, vertinant atsakovės veiksmų teisėtumą VPĮ 7 str. 4 d. prasme, atsižvelgiama į tai, kad dėl aplinkybių, kurias atsakovė nurodo kaip nenumatytas ir trukdančiomis toliau tęsti pirkimo procedūras, ji prarado suinteresuotumą Pirkimo objektu (VPĮ 3 str. 2 d.). Teismo nuomone, Viešasis pirkimas negalėjo būti toliau vykdomas pagal VPĮ prasme neteisėtą atsakovės nustatytą Pirkimo sąlygą, kuri klaidingai apibudino, tiksliai neapibrėžė Pirkimo objekto, dėl ko apie jį nevienodai aiškino ir nevienodai suprato potencialūs tiekėjai ir jie galimai dėl to galėjo nedalyvauti Konkurse. Atsakovė, atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis principu, jog iš neteisės negali kilti teisė, negalėjo minėta sąlyga vadovaudamasi vykdyti tolesnes Pirkimo procedūras ir turėjo teisę nutraukti Viešąjį pirkimą. Viešųjų pirkimų tarnyba kaip institucija, įtraukta į bylą pateikti išvadą, taip pat pateikė išvadą, kad, jos nuomone, atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras yra teisėtas bei pagrįstas bei atitiko VPĮ 3 str. 1 d. nustatytų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų bei to paties straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo reikalavimus.
Ieškovė 2014-10-14 dieną prieš pat teismo posėdį pateikė rašytinius paaiškinimus, prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus ir atidėti teismo posėdį, kad ieškovė galėtų pateikti planuojamą gauti rašytinį įrodymą. Ieškovės ieškinys priimtas 2014-08-20, todėl ieškovė turėjo pakankamai laiko pateikti Lietuvos banko Priežiūros tarnybai paklausimą dėl klausimų, kurie, jos manymu, reikšmingi ieškinio išsprendimui, gauti ir pateikti teismui atsakymą teismui. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį yra pateikusi 2014-07-31 pirkimo pažymą, kuri buvo Viešojo pirkimo nutraukimo pagrindas, o duomenis apie tiekėjus, kurie domėjosi Konkursu, bet pasiūlymų nepateikė, pateikė pateikdama tripliką. CPK XXI1 skyriuje yra numatytas sutrumpintas sprendimo priėmimo viešųjų pirkimų bylose išnagrinėjimo terminas, kuris, atidėjus bylos nagrinėjimą, būtų pažeistas. Atsižvelgiant į tai, paaiškinimo su prašymais teikimas posėdžio dieną laikytinas nesąžiningu savo teisių naudojimu, todėl teismo jis nebuvo vertinamas (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.). Priešingu atveju būtų pažeista ir ieškovei prieštaraujančios atsakovės teisė pateikti tinkamus atsikirtimus į šiuos paaiškinimus.
Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259, 260, 263, 268 straipsniais,
NUSPRENDŽIA:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.
Teisėja Ramunė Čeknienė