Civilinė byla Nr. e2A-184-852/2026

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04202-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.3.10; 2.6.8.3.11; 2.6.11.16; 3.3.1.19.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovizitas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autovizitas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo I. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas O. K. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB „Autovizitas“ ir prašė nutraukti 2024 m. liepos 1 d. Transporto priemonės automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2023-171 (toliau – Sutartis) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikyti restituciją įpareigojant UAB „Autovizitas“ grąžinti ieškovui sumokėtus 8 200 Eur už automobilį, o atsakovei grąžinti automobilį, taip pat prašė priteisti iš atsakovės UAB „Autovizitas“ 1 262,91 Eur nuostolių ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Automobilis jo perleidimo ieškovui metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo, kurie buvo nustatyti tik atlikus patikrą autorizuotame servise. Nurodė pirkęs automobilį mokėdamas tikrąją rinkos kainą, (t. y. už analogiškus automobilius neturinčius tokio pobūdžio defektų), kas patvirtina, kad jokie defektai jam nebuvo atskleisti, dėl jokių trūkumų automobilio kaina nebuvo sumažinta. Atsakovė transporto priemonių pardavimo portale (duomenys neskelbtini) skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 2015 m. 1 mėn., rida 220 000 km, be defektų, kaina 8 600,00 Eur. Skelbime buvo nurodyta, kad yra „<...> pilna serviso istoriją. Visi aptarnavimai daryti (duomenys neskelbtini) centre yra visos sąskaitos.! Automobiliui atliktas aptarnavimas!”<...>.“ Ieškovas atvyko į (duomenys neskelbtini), susitiko su atsakovės atstovu, kuris leido vizualiai apžiūrėti parduodamą automobilį ir atlikti bandomąjį važiavimą. Ieškovas pažymėjo, kad automobilio išvaizda buvo patenkintas, bandomojo važiavimo metu automobilis važiavo gerai, nebuvo jokių pašalinių techninių garsų ar perspėjimų. Po bandomojo važiavimo ieškovas paklausė atsakovės atstovės apie galimus paslėptus defektus ir buvo patikintas, kad automobilis yra tvarkingas, prižiūrėtas Prancūzijoje salone, yra dokumentai, galiojanti techninė apžiūra, nurodė, kad alyvos keisti nereikia, nes viskas atlikta Prancūzijoje;

1.2.                      Ieškovas 2024 m. liepos 1 d. pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2023-171 ir už automobilį bankiniu pavedimu sumokėjo 8 200,00 Eur. Pažymėjo, kad sutarties pasirašymo metu ieškovas klausė atsakovės atstovo dėl garantijos suteikimo įsigyjant automobilį, tačiau atstovas patikino, kad pirkėjai apsaugoti įstatymu. Ieškovas nurodė, jog po keleto dienų nuo automobilio įsigijimo skydelyje atsirado pranešimas „Vehicle System Inspection Required“, indikuojantis, kad automobilio sistema turėtų būti patikrinta, užsidegė „CHECK“ ženkliukas su raudonu šauktuku, kitą dieną automobilio skydelyje atsirado ir „DPF Inspection Required“ pranešimas, informuojantis apie problemą su DPF filtru, tad jis užregistravo automobilį patikrai į automobilių remonto dirbtuves „DPerformance“, adresu (duomenys neskelbtini) atlikti DPF filtro regeneraciją. Atlikus regeneraciją skydelyje išliko „Vehicle System Inspection Required“ pranešimas, „CHECK“ ženkliukas su raudonu šauktuku, ir automobilis nukreiptas remonto dirbtuves MB „Autobaltos sistemos“ diagnostikai atlikti; 2024 m. liepos 24 d. atlikta pakartotinė automobilio diagnostika ir surašytas užsakymo atlikimo aktas (duomenys neskelbtini) kurios metu buvo nustatyta problemų priežastis - variklio alyvos klaida (per mažas slėgis), kas kartu paveikė ir vakuuminį siurblį, pakeista pultelio baterija. Autoserviso darbuotojas įspėjo, jog variklio remontas kainuos tarp 3 500,00 Eur - 5 000,00 Eur;

1.3.                      Ieškovas, sužinojęs apie problemą, iškart telefonu informavo pardavėją (atsakovę) apie rastas problemas ir atsakovė pasiūlė atvykti į (duomenys neskelbtini). Ieškovas atvyko tikėdamasis grąžinti automobilį, tačiau atsakovė atsisakė, teigė, jog automobilių remonto dirbtuvių meistrai, kurie atlikto diagnostiką - yra nepatikimi. Atsakovė pasiūlė remontuoti automobilį pas ją, tačiau ieškovas atsisakė. Pažymėjo, jog po šio įvykio kreipėsi į UAB „Autopretenzija“ ir po konsultacijos papildomai patikrai nukreiptas į autoservisą B. M. įmonėje „AGRIJA“. Ieškovas atsakovei 2024 m. liepos 26 d. elektroniniu laišku išsiuntė kvietimą atvykti į automobilio apžiūrą nurodydamas, kad po pastebėtų trūkumų automobilis bus pristatytas 2024 m. liepos 29 d. į minėtą servisą apžiūrai. Po nurodytame servise atliktos apžiūros buvo surašytas transporto defektinis aktas ir nustatyti šie trūkumai: 1) vakuuminio siurblio gedimas; 2) Alyvos slėgis variklyje per žemas (variklio defektas); 3) po kapotu neoriginalus saugiklis; 4) alyvos nuotėkis variklio srityje (karterio); 5) užsikimšęs Suodžių filtras (Automobilis natūraliu būdu regeneracijos) neatlieka; 6) variklyje yra per didelis kiekis alyvos; kėbulo defektai; 7) diagnostikos išraše daug elektronikos gedimo klaidų. Rekomenduojama automobilio neeksploatuoti. Numatomi defektų šalinimo darbai ir detalės kainuotų 4 560 Eur. Pažymėjo, jog atsakovė automobilio apžiūroje dalyvauti ir susipažinti su nustatytais defektais atsisakė, tad tuo pagrindu ieškovas 2024 m. rugpjūčio 21 d. registruotu paštu atsakovei išsiuntė pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, pretenzija atsakovei įteikta tinkamai;

1.4.                      Ieškovo vertinimu, tokio pobūdžio defektai objektyviai negalėjo atsirasti jam naudojantis automobiliu, įvertinus nustatytų defektų pobūdį, jų požymius, atsiradimo galimas priežastis, jų atsiradimo reiklumą laikui ir pan. Atsakovė apie aukščiau nurodytus automobilio defektus nieko neminėjo, taip pat viešoje ofertoje nebuvo nurodyti jokie paslėpti automobilio defektai, o jie paaiškėjo praėjus kelioms dienoms nuo automobilio įsigijimo jį pradėjus eksploatuoti. Pažymėjo, jog tokių paslėptų defektų automobilio įsigijimo metu nebuvo galimybės nustatyti, o aplinkybė, kad automobilis buvo prižiūrimas Prancūzijoje (duomenys neskelbtini) neįrodo, kad jis neturėjo paslėptų defektų.

2.       Atsakovė UAB „Autovizitas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Paaiškino, kad šalys 2024 m. liepos 1 d. sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kuriuo ieškovas nupirko automobilį (duomenys neskelbtini) pagamintą 2016 m. sausio 15 d., kuris nuvažiavęs 220 204 kilometrų. Sutartyje nurodyta, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra negalioja. Naudotos transporto priemonės kokybė ir naudingumas priklauso ir nuo to, kokios detalės buvo naudojamos gaminant transporto priemonę, ar ji nebuvo patekusi į eismo įvykį, ar buvo reguliariai prižiūrima, ar laiku keičiamos detalės ir ar tvarkomi gedimai. Šios aplinkybės pardavėjui nėra žinomos. Pardavėjas nurodo tokią ridą, kokia yra užfiksuota transporto priemonės prietaisų skydelyje ir negarantuoja, kad odometro skaitiklio parodymai atitinka tikrąją transporto priemonės ridą. Pažymėjo, jog sutartimi be nurodytos informacijos taip pat informavo pirkėją (ieškovą), kad asmuo, perkantis naudotą transporto priemonę, turi būti atidesnis ir rūpestingesnis, nei įprastas pirkėjas, kuriam taikoma gamintojo garantiją. Prieš pasirašydamas šį dokumentą, pardavėjas informavo pirkėją ir pasirašymo metu dar kartą informavo, kad prieš mokėdamas ar prieš priimdamas transporto priemonę pirkėjas turi teise savo sąskaita patikrinti transporto priemonę bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku, ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Pirkėjas patvirtino, kad ne tik apžiūrėjo transporto priemonę, bet jam buvo sudarytos galimybės savo sąskaita patikrinti automobilį servise;

2.2.                      Atsakovės vertinimu, parduotas automobilis visiškai atitiko sutartyje nurodytas sąlygas, automobilis nėra naujas, o atsakovei nebuvo žinoma apie kokius nors paslėptus transporto priemonės trūkumus, nes atsakovė automobilio netikrino, įsigijusi automobilį jį perpardavė. Ši aplinkybė aiškiai deklaruota ir sutartyje, dėl ko atitinkamai ieškovui buvo sumažinta perkamos transporto priemonės kaina. Nuo sutarties pasirašymo, ieškovas automobiliu pravažiavo 3 368 km – matyti, kad transporto priemonė buvo intensyviai naudojama ir automobilis veikė puikiai, o jam valdant automobilį trūkumai, nurodyti Transporto priemonės apžiūros akte, galėjo atsirasti bet kuriuo metu. Vakuuminio siurblio gedimas gali pasimatyti iš karto, alyvos lygį kontroliuoti turi pats ieškovas, suodžių filtro užsikimšimą lemia netinkama alyva, laiku neatliktas transporto priemonės aptarnavimas, automobilio eksploatavimo ypatumai ir panašios aplinkybės. Atsakovė pažymėjo, jog šiuo atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad daiktas yra netinkamos kokybės, netinkamas eksploatavimui, t. y. kad daikto nebegalima naudoti pagal paskirtį.

2.3.                      Ieškovas nurodė numatomų automobilio defektų šalinimo darbų kainą – 4560 Eur. Tačiau atsakovės įsitikinimu, nurodyti darbai yra su naujomis detalėmis, kai tuo tarpu automobilis yra 9 metų senumo, pravažiavęs virš 200 000 km., tad ieškovas aiškiai siekia praturtėti atsakovės sąskaita. Atsakovė nurodė teikianti informaciją, jog, pavyzdžiui, vakuuminis siurblys kainuoja 40 Eur, o ieškovas nurodė jo remonto ir keitimo kainą - nuo 450 Eur; suodžių filtro valymas kainuoja apie 100 Eur, o ieškovas nurodė kainą nuo 780 Eur.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad nuo transporto priemonės įsigijimo pravažiavo apie 3000 km iki kol servise atlikę patikrą darbuotojai dėl variklio gedimų rekomendavo nebeeksploatuoti transporto priemonės. Ieškovas vertino, kad automobilis sugedo ir nėra tinkamas asmeniniam naudojimui dėl atsakovės kaltės, o pats ieškovas nepablogino ir nepadarė automobilio neremontuotinu.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dalyvavo kartu su ieškovu perkankant automobilį. Atsakovės atstovas apžiūrint automobilį ir prieš pasirašant pirkimo- pardavimo sutartį nuolat akcentavo, kad automobilis yra labai geros būklė, ankstesnio savininko buvo prižiūrimas periodiškai autoservise, yra autoserviso knygelė. Apie jokius automobilio defektus nieko nekalbėjo, kainą nuleido, nes panašių gamybos metų ir komplektacijos automobilių kainos skelbimuose buvo žemesnės, nors buvo pabrėžta, kad daugiau kainos nuleisti negali, nes automobilis labai geros techninės būklės. Išryškėjus gedimams, Atsakovės atstovas pasiūlė atvykti į Panevėžį, nuvykus atsisakė priimti automobilį ir grąžinti pinigus, elgėsi arogantiškai.

5.       Teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi paskirta transporto priemonės ekspertizė, ekspertizės aktas gautas 2025 m. vasario 25 d.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino – nutraukė 2024 m. liepos 1 d. Transporto priemonės automobilio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2023-171 nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę UAB „Autovizitas“ grąžinti ieškovui O. K. 8 200 Eur, o ieškovą įpareigojo grąžinti atsakovei įsigytą transporto priemonę; įpareigojo atsakovę savo sąskaita atsiimti automobilį (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovės ieškovui 1 262,91 Eur nuostolius ir 3 722,74 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pirko naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklapį įdėtą skelbimą, apžiūrėjo automobilį kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, skelbime buvo nurodyta, kad automobilis neturi trūkumų. Todėl šiuo atveju nuostolių atlyginimo buvo siekiama argumentuojant paslėptais automobilio kokybės trūkumais, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas, sudarant automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Teismo vertinimu, naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas gali patirti trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, bet tai nebūtinai reiškia, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, kadangi trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan.

8.       Remdamasis CK 6.333 straipsnio 2 dalimi bei kasacinio teismo praktika pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

9.       Teismas taip pat pažymėjo, jog vartotojui, įsigijusiam automobilį, taikomas dar palankesnis teisinis reglamentavimas. Vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.364 straipsnio 4 dalyje nustatytą vienerių metų terminą, preziumuojama, kad, jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per vienerius metus nuo prekės perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės ar trūkumo pobūdžiu. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.4311 straipsnis).

10.       Teismas vertino, kad atsakovė neinformavo ieškovo apie defektus, nustatytus B. M. firmoje „AGRIJA“ automobilio apžiūros akte, bei UAB „IMPULSANA“ 2025 m. vasario 21 d. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir nėra pagrindo netikėti, kad automobilio variklis buvo netinkamai ir nekokybiškai suremontuotas anksčiau. Tiek iš ieškovo pateikto automobilio apžiūros akto, tiek iš teismo ekspertizės akto, tiek iš teismo eksperto dr. V. M. parodymų, teismas darė išvadą, jog vizualiai tokių defektų, neišardžius variklio, negalima pamatyti, diagnostika taip pat nieko negalėtų parodyti, o tai laikoma paslėptu trūkumu. Sprendime pažymėta, jog nei sutartyje, nei automobilio skelbime internetinėje svetainėje nebuvo pateikta informacija apie trūkumus, o ieškovas, pirkdamas naudotą automobilį turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad dešimties metų senumo neturintis automobilis, kainuojantis beveik 8 200 Eur, po jo įsigijimo nereikalaus papildomų investicijų, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, kainuos daugiau nei pusę automobilio vertės.

11.       Nors atsakovai tvirtino, kad automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo praeita automobilio techninė apžiūra, nepaneigia automobilio variklio defektų buvimo jo pardavimo metu, nes privalomoji techninė automobilio apžiūra nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus, ji skirta tik įvertinti automobilio būklę saugumo požiūriu, suteikiant galimybę jį naudoti eisme, todėl ir atitinkantis techninius reikalavimus automobilis gali būti pripažintas neatitinkančiu kokybės reikalavimu. Atliekant techninę apžiūrą yra atliekama vizuali automobilio apžiūra, automobilis nėra ardomas ir tikrinamos variklio dalys. Vadovaudamasis teismų praktika pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog aplinkybė, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą. Vertinta, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog automobilio trūkumai atsirado jau po daikto perdavimo pirkėjui. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai gynėsi aplinkybe, kad ieškovas įsigijo naudotą daiktą, todėl nustatyti paslėpti trūkumai laikytini normalaus nusidėvėjimo rezultatu.

12.       Teismas, remdamasis eksperto dr. V. M. pateiktu ekspertizės aktu, konstatavo, jog variklio defektai, nesandarumai, neteisingai sujungtos vakuumo žarnelės, sugadintas vidinis sriegis variklio apatiniame bloke atsirado jau anksčiau remontuojant automobilį, dėl ko blogai veikė automobilio variklis. Teismas pažymėjo, kad posėdyje apklaustas ekspertas taip pat patvirtino, kad automobilis prieš jo įsigijimą (iki 2024 m. liepos 1 d.) buvo remontuotas, pernelyg įveržti turbokompresoriaus veleno guoliai, vakuuminės žarnelės neteisingai prijungtos prie turbokompresoriaus aktuatoriaus, dėl ko automobilyje tam tikru metu susidarė per didelis variklinės alyvos kiekis, užsikimšo DPF filtras ir visa tai padarė įtaką automobilio variklio elementų ir/arba sistemų veikimui. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė, nors būtent jai kilo pareiga įrodyti, kad nustatyti daikto trūkumai atsirado po automobilio perdavimo ieškovui ir buvo nulemti netinkamos daikto eksploatacijos.

13.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nustatyti automobilio trūkumai yra esminiai, dėl kurių ieškovas apskritai negali naudotis įsigyta transporto priemone. Kadangi atsakovė nesutiko priimti netinkamos kokybės daikto atgal, teismas vertino, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas – nutraukti sutartį dėl netinkamos kokybės daikto – yra proporcinga ir leistina priemonė, tad ieškinį tenkino visa apimtimi. Teismas taip pat kritiškai vertino atsakovės argumentus dėl preliminarios automobilio remonto kainos, kadangi atsakovė pateikė tik kai kurių detalių kainas, dėl darbų atlikimo kainos nepasisakė ir patvirtinančių įrodymų nepateikė.

14.       Įvertinęs, jog ieškovo įsigyto daikto kokybės trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėtos už automobilį kainos grąžinimo. Ieškovas, kaip pirkėjas, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, o tai sudarė pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu bei taikyti restituciją (CK 6.222 straipsnis). Ieškovas kartu nurodė šiuos patirtus nuostolius: 1 028,50 Eur sumokėta (2024 m. liepos 28 d. - 363 Eur ir 2024 m. rugsėjo 10 d. - 665,50 Eur) UAB „Autopretenzija“ už Pretenzijos atsakovei parengimą, 58,00 Eur MB „Autobaltos sistemos“ sumokėta 2024 m. liepos 24 d. už automobilio diagnostiką, 140 Eur sumokėta 2024 m. liepos 29 d. B. M. firmai „Agrija“ už automobilio diagnostiką, 27,99 Eur sumokėta 2024 m. balandžio 12 d. UAB „DIGINET LTU“ už automobilio skelbimą, 8,42 Eur 2024 m. rugpjūčio 1 d. sumokėta UAB „GJENSIDIGE“ už automobilio draudimą, iš viso 1 262,91 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, o patirti nuostoliai yra pagrįsti byloje esančiais dokumentais, todėl šį ieškinio reikalavimą taip pat tenkino. Atsižvelgdamas į procesinę bylos baigtį, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Apeliantė (atsakovė) UAB „Autovizitas“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Apeliantės teigimu, teismo sprendime neatskleista nustatytų automobilio trūkumų atsiradimo priežastis ir neįvertinta, kad esami trūkumai yra šalintini atliekant paprastą einamąjį remontą, kurio kainą atsakovė yra pateikusi į bylą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys sutartimi aptarė individualias sąlygas, t. y. jog transporto priemonė yra naudota, tokios priemonės kokybė ir naudingumas priklauso ir nuo to, kokios detalės buvo naudojamos gaminant transporto priemonę, ar ji nebuvo patekusi į eismo įvykį, ar buvo reguliariai prižiūrima, ar laiku keičiamos detalės ir ar tvarkomi gedimai; pardavėjas nurodo tokią ridą, kokia yra užfiksuota transporto priemonės prietaisų skydelyje ir negarantuoja, kad odometro skaitiklio parodymai atitinka tikrąją transporto priemonės ridą; pirkėjas informuotas, kad perka naudotą automobilį, todėl turi būti atidesnis ir rūpestingesnis nei įprastas garantinio automobilio pirkėjas. Apeliantės, vertinimu, sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad automobilis gali turėti paslėptų trūkumų, kurie apeliantei kaip pardavėjai nėra žinomi, ir kadangi automobilis gali turėti trūkumų, pardavėja sumažino kainą, tačiau teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė;

15.2.                      Apeliantės vertinimu, byloje neginčijamai nustatyta, kad automobilio kompiuteris parodė klaidas po to, kai ieškovas nuvažiavo virš 3000 km, o pirkimo-pardavimo metu automobilis veikė normaliai, klaidų nerodė. Pasisakydama dėl ekspertizės akto 2.12 punkte nurodytų automobilio trūkumų apeliantė paaiškina, kad variklio dugninėje atsiradusi sutirštėjusi variklinė alyva kaip defektas būdinga analogiškiems varikliams, nes dažnai šių variklių kuro purkštuvų tarpinės eksploatavimo metu tampa nesandariomis ir degimo produktai iš variklio cilindrų patenka į ertmę po viršutiniu dangteliu, kas sąlygoja alyvos savybių pablogėjimą. Pagal eksperto aiškinimą, variklio dugninė nuimta siekiant išvalyti alyvos sietelį ir dugninė netinkamai uždėta, sugadinant kelis varžtus, dėl kurių atsirado nesandarumas ir alyvos nuotėkis. Būtent dėl alyvos nuotėkio automobiliui nustatytas didelis trūkumas;

15.3.                      Apeliantė pažymi, jog į bylą pateikė 2025 m. kovo 15 d. paklausimus UAB „Autodileris“ ir UAB „Aeropolis“ dėl remonto pasiūlymo šalinant netinkamo dugninės sandarumo ir 7 varžtų sugadinimo padarinius ir kartu su paklausimu pridėjo ekspertizės aktą. UAB „Autodileris“ pateikta 7 keičiamų varžtų bendra kaina - 23,87 Eur; tarpinės kaina - 1,36 Eur, sandarinimo medžiagos kaina - 9,32 Eur; sriegio remonto darbai - 45 Eur; karterio dugninės nuėmimo-uždėjimo darbų kaina - 25 Eur, bendra darbų ir medžiagų kaina - 104,55 Eur. O atlikus šiuos darbus bus pašalinta ir trūkumo pasekmė – alyvos tekėjimas – ir automobilį bus galima eksploatuoti. UAB „Aeoropolis“ pateiktame pasiūlyme nurodyta karterio nuėmimo- uždėjimo darbų kaina - 31,50 Eur; pagalbiniai darbai 45 Eur; papildomos medžiagos 24,79 Eur. Taip pat abiejuose pasiūlymuose nurodyta vakuuminio siurblio keitimo darbų kaina atitinkamai 25 Eur ir 27 Eur. Ieškovas buvo nurodęs, kad atsakovė siūlė atlikti remonto darbus, tačiau jis nesutiko, o nustatyti trūkumai yra lengvai pataisomi, pakankamai pigūs ir tokie trūkumai negali būti laikomi esminiu daikto trūkumu;

15.4.                      Apeliantė atkreipia dėmesį, jog ekspertizės akte nurodyta, kad variklio dugninės netinkamai atliktas nuėmimas ir uždėjimas sugadinant varžtus nėra laikytinas paslėptu defektu. Taip pat netinkamas turbokompresoriaus sureguliavimas irgi negali būti laikoma esminiu automobilio trūkumu. Be to, automobilio pardavimo metu nebuvo jokių požymių, kad yra netinkamai sujungta vakuumo žarnelė, o labiau tikėtina, kad ieškovui eksploatuojant automobilį ir atliekant tepalų keitimą ši žarnelė buvo sukeista, nes ieškovas nuvažiavo 3000 km ir tik tada užsidegė pranešimai apie variklio defektus. Ekspertas V. M. nurodė, kad galima nuvažiuoti apie iki 500 kilometrų su sukeista žarnele, kad pasimatytų to pasekmės: užsikimštų suodžių filtras, nebebūtų atliekama generacija ir kitos pasekmės nurodytos ekspertizės akte, bei prietaisų skydelyje užsidegtų perspėjimo signalai. Pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kad remonto darbai buvo atlikti iki automobilio pardavimo ieškovui;

15.5.                      Pasisakydama dėl vakuuminio siurblio gedimo apeliantė nurodo, jog tokio pobūdžio gedimas yra susijęs su jo eksploatacijos laiku, tai yra natūraliai nusidėvėjusi detalė, o tokia detalė nelaikytina automobilio trūkumu, buvusiu pardavimo metu. Be to, ieškovas nuvažiavo apie 3000 km, o tai reiškia, kad vakuuminis siurblys veikė normaliai, nes priešingu atveju automobilio stabdymas būtų neįmanomas dėl kieto stabdžių pedalo. Apeliantės vertinimu, priešingai nei nurodė ekspertas, variklio dugninės nuėmimas nepriskirtinas prie variklio remonto darbų, taip pat nepriskirtinas ir DPF filtro valymas;

15.6.                      Apeliantė nurodo, jog ieškovas nepagrįstai tikėjosi gauti visiškai tinkamą naudoti automobilį, nes automobilis 9 metus eksploatuojamas, nuvažiavęs virš 200 000 km, atsakovei nebuvo žinoma, ar automobilis turėjo kokius paslėptus trūkumus, nes atsakovės atstovas tik atliko 200 km bandomąjį važiavimą, vizualiai apžiūrėjo agregatus, o automobilis klaidų nerodė. Pakartotinai pažymi, kad šias aplinkybes atskleidė ir sutartyje. Šiuo atveju ieškovui teko pareiga įrodyti daikto trūkumų faktą, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo deklaruojami automobilio defektai buvo atsiradę iki automobilio pirkimo-pardavimo. Taip pat nėra duomenų įrodančių, kad automobilio gedimai yra esminiai.

16.       Ieškovas O. K. atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš apeliantės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Ieškovo įsitikinimu, teismas tinkamai įvertino visus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei teismo eksperto pateiktas išvadas ir padarė pagrįstą išvadą, jog vizualiai tokių defektų, neišardžius variklio, negalima pamatyti, diagnostika taip pat nieko negalėtų parodyti, ir dėl to šie trūkumai laikytini paslėptais. Teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą ir pagrįstai konstatavo, kad parduotas ginčo automobilis neatitinka kokybės reikalavimų, o ieškovas sutarties sudarymo ir pasirašymo metu apie šiuos trūkumus žinoti negalėjo, nors apeliantei šie trūkumai buvo žinomi ir tą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai;

16.2.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovas turėjo pakankamai informacijos apie automobilio kokybę ir jog dėl neva tariamai galimų defektų buvo sumažinta transporto priemonės kaina. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo – konstatuota, jog nei sutartyje, nei automobilio skelbime nebuvo nurodyta jokia informacija apie transporto priemonės defektus. Šiuo atveju trečiasis asmuo, ieškovo sutuoktinė I. K., teismo posėdžio metu taip pat paliudijo, kad automobilio apžiūros metu buvo nurodyti vien transporto priemonės privalumai, bet ne trūkumai. Taip pat konstatuota, kad ieškovas nebuvo informuotas apie tokius rimtus trūkumus, kokie konstatuoti ekspertizės akte bei B. M. firmoje „AGRIJA“;

16.3.                      Ieškovo vertinimu, apeliantė nepagrįstai ginasi aplinkybe, jog ieškovas galėjo tinkamai patikrinti automobilio kokybę, tačiau to nepadarydamas prisiėmė riziką už netinkamą automobilio kokybę. Pažymi, jog ieškovas turi tik įstatyminę teisę, bet ne pareigą patikrinti automobilį, o nepasinaudojus tokia galimybe atsakovė turi pareigą informuoti apie daikto kokybę ir parduoti eksploatavimui tinkamą transporto priemonę. Papildomai pažymi, jog tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Visiškai nelogiškais laikytini apeliantės argumentai, jog automobilis yra naudotas, todėl ieškovas turėjo numatyti, kad automobilis gali turėti paslėptų defektų. Pažymi, jog daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas;

16.4.                      Ieškovas nurodo, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad defektai neatsirado iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo – tokie argumentai, ieškovo įsitikinimu, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teismas pagrįstai konstatavo, remdamasis esamais įrodymais, jog automobilio gedimai buvo esminiai ir atsirado dar iki sutarties sudarymo. Pasisakydamas dėl apeliantės argumento, kad pirkimo-pardavimo metu automobilis veikė normaliai, pažymi, jog kaip konstatuota sprendime, nustatyti defektai vizualiai, neišardžius variklio, nėra matomi, šių defektų objektyviai negalėjo parodyti ir atlikta diagnostika, todėl tai laikytina paslėptu defektu. Pažymi, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, apeliantė yra profesionali pardavėja, o ieškovas automobilį pirko asmeninėms reikmėms, todėl šiuo atveju ieškovas yra silpnesnioji teisinių santykių šalis, kuriai taikoma papildoma apsauga;

16.5.                      Apeliantė nepagrįstai ginčija, kad automobilį galima suremontuoti pigiau, įsigyjant naudotas detales. Be to, apeliantė neįrodė ginčijamų automobilio trūkumų mažareikšmiškumo. Nurodo, jog kasacinis teismas šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad remonto kaina, sudaranti 7,3 proc. nuo automobilio pirkimo kainos, laikytina didele ir neatitinka mažareikšmiškumo kriterijaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

17.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

18.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl naudoto automobilio kokybės jo pardavimo metu, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo iš atsakovo teisėtumo ir pagrįstumo.

19.       Šiuo atveju, ieškovas ieškiniu prašė nutraukti šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovei automobilį, o iš atsakovės priteisti ieškovui jo sumokėtą automobilio pirkimo kainą (8 200 Eur) bei patirtus nuostolius (1 262,91 Eur). Nurodytus ieškinio reikalavimus grindė įsigyto naudoto daikto, transporto priemonės, kokybės trūkumais – paslėptais defektais, egzistavusiais nuosavybės perleidimo metu, tačiau paaiškėjusiais tik pradėjus automobilį eksploatuoti ir atlikus automobilio defektaciją. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, todėl ieškinį tenkino visa apimtimi. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą argumentuoja, kad ieškovui visa žinoma informacija apie automobilio kokybę buvo suteikta tiek žodžiu, tiek sutarties pasirašymo metu, t. y. jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie perkamos naudotos transporto priemonės kokybę ir automobilio pardavimo metu jis veikė normaliai. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

20.       CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio – pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas, t. y. pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

21.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir, vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

22.       Kaip minėta, apeliantės teigimu, informacija apie transporto priemonės kokybę buvo tinkamai suteikta ieškovui tiek automobilio apžiūros ir bandomojo važiavimo metu žodžiu, tiek sutartyje, t. y., kad sutartyje buvo aiškiai nurodyta, jog automobilis gali turėti paslėptų trūkumų, kurie apeliantei kaip pardavėjai nėra žinomi, ir kadangi automobilis gali turėti trūkumų, pardavėja sumažino kainą. Tačiau tokia apeliantės pozicija paneigiama byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

23.       Iš byloje esančios 2024 m. liepos 1 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad apeliantė UAB „Autovizitas“ įsipareigojo perduoti ginčo automobilį (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo sumokėti už perkamą naudotą transporto priemonę 8200 Eur. Sutartyje nurodyta, jog transporto priemonės techninė apžiūra negalioja, tačiau jokie transporto priemonės trūkumai nenurodyti (e. bylos t. 1, b. l. 11). Pažymėtina, jog ieškovas automobilį pirko pagal internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) esantį skelbimą. Minėtame skelbime atsakovė pateikė viešai prieinamą informaciją, kad automobilis parduodamas be defektų, transporto priemonei atliktas aptarnavimas ir automobilis turi pilną serviso istoriją (e. bylos t. 1, b. l. 14-15). Pažymėtina ir tai, jog bandomojo važiavimo metu automobilis veikė normaliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas apžiūrėjo automobilį kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas ir turėjo pagrįstą lūkestį, kad įsigydamas automobilį pagal nurodytą informaciją galės tinkamai eksploatuoti automobilį asmeniniams poreikiams ir automobiliui nebus būtinos didesnės investicijos.

24.       Apeliantės teigimu, pirkdamas naudotą transporto priemonę pirkėjas turi būti atidesnis ir rūpestingesnis nei įprastas garantinio automobilio pirkėjas, todėl ieškovas, prieš pirkdamas automobilį turėjo teisę atlikti automobilio patikrą nepriklausomame autoservise, tačiau šia teise nepasinaudojo ir dėl to vėliau paaiškėję transporto priemonės trūkumai negali būti pripažįstami buvusiais automobilio pardavimo metu. Šiuo apsektu teisėju kolegija pažymi, kad apeliantė kaip profesionali pardavėja privalėjo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktą, kad juo būtų galima naudotis tam, kam jis paprastai naudojamas, t. y. būtent apeliantei tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Aplinkybė, jog pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

25.       Pasisakydama dėl techninės apžiūros galiojimo, kaip perkamo automobilio trūkumo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog priešingai nei teigia apeliantė, aplinkybė, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo praeita automobilio techninė apžiūra užsienyje, nepaneigia automobilio variklio defektų buvimo jo pardavimo metu, nes privalomoji techninė automobilio apžiūra nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus, ji skirta tik įvertinti automobilio būklę saugumo požiūriu, suteikiant galimybę jį naudoti eisme, todėl net ir atitinkantis techninius reikalavimus automobilis gali būti pripažintas neatitinkančiu kokybės reikalavimų, kadangi atliekant techninę apžiūrą yra atliekama vizuali automobilio apžiūra, automobilis nėra ardomas ir tikrinamos variklio dalys.

26.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas įsigijęs automobilį juo naudojosi apie 20 dienų, nuvažiavo apie 3 368 km, tačiau kaip procesiniuose dokumentuose pažymėjo ieškovas, jau po kelių automobilio eksploatavimo dienų automobilio skydelyje atsirado pranešimas „Vehicle System Inspection Required“, indikuojantis, jog automobilio sistema turėtų būti patikrinta, užsidegė „CHECK“ ženkliukas ir „DPF Inspection Required“ pranešimas, informuojantis apie problemą su DPF filtru, todėl automobilis buvo užregistruotas patikrai į automobilių remonto dirbtuves „DPerformance“ atlikti DPF filtro regeneraciją. Kadangi skydelyje nurodytos klaidos išliko, automobilis buvo nukreiptas į remonto dirbtuves MB „Autobaltos sistemos“ diagnostikai atlikti. Iš byloje esančio 2024 m. liepos 25 d. MB „Autobaltos sistemos“ užsakymo atlikimo akto Nr. 1322 matyti, kad buvo atlikta dyzelinio variklio diagnostika ir nustatytas per mažas alyvos slėgis, taip pat vakuuminio siurblio gedimas (e. bylos t. 1, b. l. 16). Dėl nurodytų priežasčių 2024 m. liepos 29 d. B. M. firmoje „AGRIJA“ buvo atlikta automobilio apžiūra ir nustatyti šie trūkumai: 1) vakuuminio siurblio gedimas; 2) Alyvos slėgis variklyje per žemas (variklio defektas); 3) po kapotu neoriginalus saugiklis; 4) alyvos nuotėkis variklio srityje (karterio); 5) užsikimšęs Suodžių filtras (Automobilis natūraliu būdu regeneracijos neatlieka); 6) variklyje yra per didelis kiekis alyvos; kėbulo defektai; 8) diagnostikos išraše daug elektronikos gedimo klaidų; bei rekomenduota automobilio neeksploatuoti (e. bylos t. 1, b. l. 20-21).

27.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), siekiant objektyviai išsiaiškinti tikėtiną aukščiau nurodytų automobilio trūkumų atsiradimo momentą, 2025 m. sausio 29 d. nutartimi paskirta transporto priemonės ekspertizė, ekspertizės aktas gautas 2025 m. vasario 25 d., ekspertizę atliko teismo ekspertas dr. V. M.. UAB „IMPULSANA“ 2025 m. vasario 21 d. Ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) 2.12 punkte konstatuota, kad: 1) automobilio variklis yra neprofesionaliai remontuotas – buvo nuimta šio variklio dugninė ir po to sumontuota atgal, ją netinkamai sandarinant ir sugadinant 7 iš 19 tvirtinimo varžtų; 2) labai tikėtina, kad netinkamai sureguliuotas turbokompresoriaus veleno išilginis laisvumas, pernelyg įveržiant jo guolius (kad pašalinti galimai padidėjusį šio veleno laisvumą) ir šis velenas su sparnuote sukiojasi pastebimai sunkiau, nei įprasta; 3) buvo klaidingai prijungtos vakuumo žarnelės prie turbokompresoriaus aktuatoriaus; 4) labai tikėtina, kad dėl neteisingo vakuumo žarnelių prijungimo prie turbokompresoriaus aktuatoriaus buvo sutrikdytas turbokompresoriaus veikimas, kas galėjo padaryti įtaką degimo procesui variklio cilindruose, tikėtina – ir suodžių regeneraciją (priverstinį jų sudeginimą) DPF-filtre (e. bylos t. 2, b. l. 53). Ekspertas padarė išvadas, jog vakuuminio siurblio defektas (pvz., jo našumo sumažėjimas dėl jo detalių susidėvėjimo), tiek vakuumo magistralių ar kitų su jais sujungtų elementų netinkama techninė būklė tikėtinai yra sąlygota dar iki 2024 m. liepos 1 d. (pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo) netinkamai atliktų automobilio remonto darbų. Ekspertizės akte taip pat pažymėta, jog prie variklio defektų gali būti priskirti nustatyti turbokompresoriaus ir DPF-filtro techninės būklės sutrikimai, kuriuos taip pat tikėtina sąlygojo dar iki automobilio pardavimo ieškovui atlikti netinkami variklio remonto darbai. Ekspertizės atlikimo metu taip pat konstatuota, jog nėra pagrindo paneigti, kad automobilio elektronikos sistemų klaidos (P242F:00-28, P242F:00-AF, P2458:00-2F ir P2463:00-AF), susietos su DPF-filtro darbo sutrikimu, yra susijusios su taip pat iki automobilio pardavimo netinkamai atliktais remonto darbais (e. bylos t. 2, b. l. 59-61).

28.       Pažymėtina, jog vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.364 straipsnio 4 dalyje nustatytą vienerių metų terminą, preziumuojama, kad, jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per vienerius metus nuo prekės perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės ar trūkumo pobūdžiu. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.4311 straipsnis).

29.       Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadoms, jog tiek 2024 m. liepos 29 d. B. M. firmoje „AGRIJA“ atliktos automobilio apžiūros aktas, tiek ekspertizės akto išvados patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsiradę transporto priemonės variklio defektai vizualiai negalėjo būti matomi jos pirkimo metu. Nustatytų defektų, be variklio išardymo, objektyviai nėra galimybių pamatyti, šių defektų automobilio diagnostika taip pat negali parodyti. Vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis, būtent apeliantei teko pareiga įrodyti, kad nustatyti automobilio trūkumai atsirado po automobilio pardavimo ieškovui dėl netinkamos transporto priemonės eksploatacijos, tačiau šių aplinkybių apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepaneigė. Todėl aptarti variklio defektai šiuo atveju pagrįstai pripažinti paslėptais, atsiradusiais dar prieš ieškovui įsigyjant automobilį, apie kuriuos ieškovas, kaip vidutinis vartotojas, negalėjo žinoti atsakovei jo papildomai neinformavus.

30.       Apeliantė papildomai ginčija automobiliui atliktų darbų kainą argumentuodama, kad detalių ir remonto kaina yra kelis kartus mažesnė, nei pateikta byloje, dėl ko šalinti trūkumai negali būti laikomi esminiais. UAB „Autopretenzija“ 2024 m. rugpjūčio 20 d. atsakovei adresuotoje pretenzijoje pridėtas 2024 m. liepos 29 d. B. M. firmoje „AGRIJA“ atliktos automobilio apžiūros akte nurodytas būtinų atlikti darbų sąrašas ir preliminarios kainos (vakuuminio siurblio keitimas, variklio kapitalinis remontas – jo išrinkimo/surinkimo darbai; originalus saugiklis; suodžių/kietųjų dalelių filtras; elektronikos remontas), bendra tikėtina automobilio remonto kaina – 4560 Eur. Apeliantės teigimu, 7 keičiamų varžtų bendra kaina - 23,87 Eur; tarpinės kaina - 1,36 Eur, sandarinimo medžiagos kaina - 9,32 Eur; sriegio remonto darbai - 45 Eur; karterio dugninės nuėmimo-uždėjimo darbų kaina - 25 Eur, bendra darbų ir medžiagų kaina - 104,55 Eur, O atlikus šiuos darbus bus pašalinta ir trūkumo pasekmė – alyvos tekėjimas – ir automobilį bus galima eksploatuoti, vakuuminio siurblio keitimo darbų kaina vyrauja apie 25-27 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantės pateiktame atliktinų darbų sąraše neįtraukti variklio kapitalinio remonto darbai, kurie, kaip nustatyta 2024 m. liepos 29 d. bei ekspertizės akte, yra būtini norint tinkamai eksploatuoti transporto priemonę, ir būtent šios automobilio dalies remontas sudaro didžiausią tikėtinų remonto kaštų dalį (nuo 3000 Eur). Pažymėtina, jog dėl kitų atliktinų darbų kainos apeliantė taip pat nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, apeliantės pateikta galimų atlikti remonto darbų sąmata ir nurodytų kainų patikimumas vertintinas kritiškai.

31.       Atsižvelgiant į tai, jog nustatytieji automobilio defektai yra esminiai, dėl kurių transporto priemonė negali būti eksploatuojamą pagal tiesioginę paskirtį, tokie paaiškėję trūkumai pagrįstai pripažinti esminiu pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimu, parduodant daiktą netinkamos kokybės. Esminis sutarties pažeidimas nustatomas, kai transporto priemonės pirkėjas iš esmės negauna to, ko tikėjosi, o autorizuotiems autoservisams nustačius, kad automobilis nėra tinkamas eksploatuoti, pirkėjas įgyja teisę pasinaudoti galimybe atsisakyti sutarties, o pardavėja turi pareigą grąžinti sumokėtą kainą ir susigrąžinti parduotą daiktą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016). 

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, ieškovas pasirinko leistiną savo pažeistų teisių gynimo būdą. Taip pat spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją (CK 6.222 straipsnis), grąžindamas sandorio šalis į padėtį, buvusią iki pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo ir įpareigodamas apeliantę grąžinti ieškovui 8 200 Eur, o ieškovą įpareigodamas grąžinti atsakovei 2024 m. liepos 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgytą automobilį (duomenys neskelbtini) tokios būklės, kokios jis šiuo metu yra, įpareigojant atsakovę savo sąskaitą atsiimti automobilį.

33.       Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliaciniu skundu nėra ginčijama skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteisti jo patirti nuostoliai. Šioje dalyje, apeliacine tvarka patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškovui priteistinų nuostolių pagrįstumo ir dydžio. Į bylą pateikti ieškovo nuostolius pagrindžiantys dokumentai (automobilio diagnostikos atlikimo darbai, atsakovei teiktos pretenzijos ir šias išlaidas pagrindžiantys mokėjimo dokumentai), kuriais vadovaudamasis bei remdamasis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės, bendrai - 1 262,91 Eur.

34.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, įvertinęs, kad jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

35.       Teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir taip pat nenustatė pagrindų, dėl kurių teismas turėtų viršyti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2-3 dalys).

36.       Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir atskleidė bylos esmę, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

38.       Ieškovas O. K. kartu su atsiliepimu pateikė PVM sąskaitą-faktūrą patvirtinančią, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2178 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, atitinka šios bylos sudėtingumą, todėl jos priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovizitas“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovizitas“, juridinio asmens kodas 304491585, 2178 Eur (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Donata Kravčenkienė

        Andrius Verikas

        Renata Volodko