Civilinė byla Nr. e2S-966-555/2024

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00788-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.4; 3.4.1.1

                            (S)

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 25 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ir atsakovės S. G. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9191-1106/2024 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei S. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. B. tvarką.

2.       Ieškovas ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. B. tvarką:

2.1.                      Tėvas su vaiku bendrauja 1 kartą per mėnesį, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekančios savaitės pirmadienį 19 val. Apie konkrečią bendravimo su vaiku savaitę tėvas vaiko mamą informuoja ne vėliau, kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki pageidaujamo bendrauti laiko pradžios;

2.2.                      Tą pačią savaitę, kai tėvas su vaiku bendraus 2.1. papunktyje nustatyta tvarka, tėvas bendrauja su vaiku ir darbo dienomis, pirmadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 4 val. bendravimo, taip pat trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiką tos pačios savaitės ketvirtadienį ryte į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, vaikas nėra grąžinamas, tęsiamas bendravimas 2.1. papunktyje nustatyta tvarka;

2.3.                      Tėvas su vaiku bendrauja per pavasario atostogas (2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. balandžio 5 d.). Tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima pavasario atostogų išvakarėse (2024 m. balandžio 1 d.) 18 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą po pavasario atostogų einančio savaitgalio sekmadienį (2024 m. balandžio 7 d.) 18 val.;

2.4.                      Vasaros laikotarpiu tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną vasaros mėnesį po 7 dienas nepertraukiamai. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 2.1.-2.2. papunkčiuose nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne pirmadienį, kaip numatyta 2.1. papunktyje, o paskutinės šalių suderintos atostogų dienos 18 val. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios. Jeigu tėvų pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų laikas sutampa, poriniais metais pirmenybė teikiama mamos, neporiniais-tėvo pasirinkimui.

3.       Ieškovas nurodė, kad atsakovė gera valia neužtikrina ieškovo ir sūnaus bendravimo, todėl yra būtina užtikrinti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimą, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės tikslas – vaiko intereso bendrauti ir matytis su abiem tėvais užtikrinimas, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ryšio palaikymas ir stiprinimas, konfliktinių situacijų tarp tėvų išvengimas.

4.       Atsakovė S. G. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, su kuriuo ji nesutiko ir prašė nenustatyti laikino ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pagal jo pareikštą prašymą. Atsakovė nurodė, kad sūnus gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, o vaiko tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Dažnas vaiko vežiojimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal gali pakenkti jo sveikatai. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kokios būtų sūnaus gyvenimo sąlygos su tėvu (duomenys neskelbtini). Turimais duomenimis ieškovas realiai (duomenys neskelbtini) negyvena, jo butui yra pritaikyta hipoteka, o kur ieškovas realiai gyvena šiuo metu atsakovei nėra žinoma. Ieškovas neturi pakankamai socialinių įgūdžių, kad jis galėtų taip kaip nurodo bendrauti su sūnumi, be to jis neturi ir galimybių tinkamai bendrauti su sūnumi.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgaliais šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje motinos ir tėvo sutartoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste.

6.       Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių aplinkybių, galinčių lemti laikinos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nenustatymą. Vaiko bendravimo su tėvu tvarka gali būti nenustatoma tik nustačius, kad tėvas savo elgesiu gali daryti vaikui ypatingą žalą, kas savo ruožtu gali sąlygoti tėvo valdžios ribojimą. Nesant tokių aplinkybių, vaikas turi teisę į maksimalų arba ribotą bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarką. Tėvų tarpusavio santykių pabaiga, konfliktų buvimas nėra priežastis, lemianti draudimą skyrium gyvenančiam vienam iš tėvų bendrauti su vaiku.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovas prašo nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią tėvas bendrautų: vieną kartą per mėnesį nuo ketvirtadienio iki pirmadienio, pasiimant vaiką į tėvo gyvenamąją vietą; pavasario atostogų metu (2024 m. balandžio 2 d. – 2024 m. balandžio 7 d.); vasaros metu po septynias dienas nepertraukiamai kas mėnesį.

8.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nenustatytos ieškovo gyvenimo (duomenys neskelbtini) sąlygos, nežinoma, ar dviejų metų vaikas nebėra maitinamas mamos, ar galėtų penkias dienas būti be mamos kitame Lietuvos krašte, ieškovo prašoma laikinoji bendravimo tvarka negali būti nustatyta. Minėtos aplinkybės bus nustatytos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pavasario atostogos šios nutarties priėmimo metu yra baigiamos. Bendravimo vasaros metu nustatymas neturi faktinio pagrindo, nes bylos nagrinėjimas tiek laiko nesitęs ir vasaros metu bus taikoma teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka.

9.       Vadovaujantis geriausiais vaiko interesais, teismas nustatė, kad laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgaliais šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje motinos ir tėvo sutartoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

 

10.       Atskiruoju skundu atsakovė S. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Skundžiama nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo su nepilnamečiu tvarka grubiai pažeidžia atsakovės teises bei teisėtus interesus, atsakovės privatų gyvenimą. Ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau ne tokia tvarka, kaip nustatė teismas.

10.2.                      Atsakovė neprieštarauja, kad ieškovas bendrautų su sūnumi kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį ir sekmadienį, tačiau nesutinka, jog ieškovas bendrautų su sūnumi jos namuose, tuo suvaržydamas jos laisvę, privatų gyvenimą. Ieškovas turėtų nurodyti jai vietą, kur jis bendraus su sūnumi, tik ne atsakovės namuose.

10.3.                      Ryšys tarp ieškovo ir sūnaus nėra nutrūkęs. Teismas be atsakovės sutikimo negalėjo nustatyti, kad ieškovas su sūnumi gali bendrauti jos namuose, jos privačioje erdvėje.

11.       Ieškovas M. B. pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad atsakovės argumentais sutinka, jo manymu naikintina ta nutarties dalis, kuria nuspręsta, jog bendravimas su vaiku vyksta vaiko gyvenamojoje vietoje. Šalių santykiai yra konfliktiški. Dėl to ieškovo lankymasis atsakovės ir sūnaus gyvenamojoje vietoje gali lemti dar didesnį šalių konfliktavimą, kurio pagrindu vaikas gali patirti stresą, emocinę žalą. Be to, tėvo ir vaiko ryšys nėra nutrūkęs, tėvas negali su vaiku bendrauti vaiko gyvenamojoje vietoje, ieškovas sugeba pasirūpinti vaiku, o jo gyvenamoji aplinka vaikui yra saugi, akivaizdu, kad tėvas ir vaikas gali palaikyti sveikus santykius ir bendrauti be jokių apribojimų tiek tėvo namuose, tiek bet kurioje kitoje vietoje. Ieškovas taip pat nurodo, jog sutinka, kad jis turi vaiko motinai nurodyti miestą, kuriame jis bendraus su vaiku. Tačiau įpareigojimas nurodyti konkrečią bendravimo vietą, kaip tai formuluoja atsakovė, būtų perteklinis, kadangi per vieną dieną ieškovas su vaiku gali lankytis keliose skirtingose vietose ir pareiga pranešti apie kiekvieną vietą būtų akivaizdus ieškovo judėjimo teisės ribojimas. Be to, vaiko gyvenamoji vieta nei su vienu iš tėvų nėra nustatyta, o tėvų teisės yra lygios. Vaiko motina, leisdama laiką su vaiku, tėvui nepranešinėja savo ir vaiko buvimo vietos, tai atitinkamai toks įpareigojimas tėvui, kaip jį formuluoja atsakovė, negali būti tenkinamas.

12.       Atskiruoju skundu ieškovas M. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti ieškovo ieškinyje prašomą nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią:

1)        Tėvas su vaiku bendrauja 1 kartą per mėnesį, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekančios savaitės pirmadienį 19 val. Apie konkrečią bendravimo su vaiku savaitę tėvas vaiko mamą informuoja ne vėliau, kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki pageidaujamo bendrauti laiko pradžios;

2)        Tą pačią savaitę, kai tėvas su vaiku bendraus 1) punkte nustatyta tvarka, tėvas bendrauja su vaiku ir darbo dienomis, pirmadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 4 val. bendravimo, taip pat trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiką tos pačios savaitės ketvirtadienį ryte į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, vaikas nėra grąžinamas, tęsiamas bendravimas 1) punkte papunktyje nustatyta tvarka;

3)        Vasaros laikotarpiu tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną vasaros mėnesį po 7 dienas nepertraukiamai. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 1) – 2) punktuose nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne pirmadienį, kaip numatyta 1) punkte , o paskutinės šalių suderintos atostogų dienos 18 vai. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios. Jeigu tėvų pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų laikas sutampa, poriniais metais pirmenybė teikiama mamos, neporiniais – tėvo pasirinkimui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas parodė savo šališkumą atsakovei, o teismo nustatyta bendravimo tvarka ieškovo atžvilgiu vertintina kaip diskriminacinė. Atsakovė nėra į bylą pateikusi įrodymų apie ieškovo netinkamą elgesį su sūnumi, taip pat atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad ieškovas neturi tinkamų buities sąlygų sūnaus auginimui. Tuo tarpu ieškovas yra pateikęs į bylą sužaloto sūnaus foto nuotraukas, kurios patvirtina, kad mama ne visada gebėdavo tinkamai prižiūrėti vaiką, dėl ko tarp šalių kildavo konfliktai. Skundžiamos nutarties priėmimo metu byloje nebuvo duomenų apie tai, jog nepilnamečiui vaikui ieškovas nesudaro tinkamų gyvenimo sąlygų, piktnaudžiauja savo valdžia, vengia vykdyti savo, kaip tėvo, pareigas, daro vaikui žalą ar pan., tokie duomenys pateikti tik apie atsakovę. Teismas ieškovo bendravimo su vaiku tvarką susiaurino nenustatęs, kad tėvo bendravimas su vaiku neatitiktų vaiko interesų, nebūtų užtikrinti vaiko interesai į saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką.

12.2.                      Valstybės vaiko teisiu apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė 2024 m. balandžio 12 d. aplankė šeimą, apsilankymo metu surašytas Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad vaikui ieškovo namuose sudarytos geros buities sąlygos, yra visi reikalingi daiktai. Ieškovas turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jame ir yra nuolatinė ieškovo gyvenamoji vieta. Aplinkybė, kad ieškovo butas yra įkeistas hipoteka, neleidžia daryti išvados apie tai, kad sūnui būnant su tėvu jam nėra užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovas jam priklausančiame bute 2022 m. gruodžio 20 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą, o į bylą pateiktame Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuotos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas tikrai gyvena jam priklausančiame bute.

12.3.                      Šalių santykiai nutrūko išimtinai dėl atsakovės kaltės, o atsakovė šių aplinkybių nepaneigė. Šalims išsiskyrus, nors ieškovas iš esmės nenorėjo, jog sūnus liktų gyventi su mama dėl jos negebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku, dėl ko vaikui saugiau būtų gyventi su ieškovu, tačiau atsakovė buvo kategoriška ir vaiko ieškovui nedavė. Akivaizdu, kad sūnus ne pats pasirinko gyventi su mama, atitinkamai ir ieškovas ne pats be priežasties nusprendė gyventi skyrium, o buvo priverstas išsikraustyti dėl netinkamo atsakovės elgesio. Taigi iš esmės vaikas nuo tėvo buvo atskirtas prieš tėvo ir vaiko valią. Tokia situacija neatitinka prioritetinės vaiko teisių apsaugos principo ir ji susiklostė tik dėl atsakovės kaltės.

12.4.                      Šiuo atveju svarbu tai, kad nuo pat gimimo ieškovas tiesiogiai dalyvavo vaiko auginime ir priežiūroje. Šalys kartu nebegyvena tik nuo 2024 m. sausio 15 d., byla teisme užvesta vos po dviejų mėnesių. Pastaruosius du šalių gyvenimo skyrium mėnesius, turėdamas reikalų (duomenys neskelbtini), ieškovas lankydavosi gan dažnai, tad pasimatymai su vaiku vykdavo kas dieną arba kas antrą dieną. Nuo pat gimimo vaikas augo ir gyveno kartu su tėvu, gyvenimo kartu metu (tiek iki vaiko gimimo, tiek po to) šalys dažnai vykdavo į (duomenys neskelbtini), apsistodavo ieškovui priklausančiame bute, kur šiuo metu yra nuolatinė ieškovo gyvenamoji vieta. Taigi ieškovo gyvenamoji aplinka vaikui yra įprasta, ten yra jo žaislai, būtini reikmenys ir pan., atitinkamai ten ne kartą ten lankėsi ir pati atsakovė, kuri puikiai žino, jog ten sąlygos svečiuotis vaikui yra tinkamos.

12.5.                      Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pati atsakovė ieškovo tėvystės įgūdžiais pasitiki, nebijo dėl vaiko saugumo, kuomet jis būna su tėvu. Atsakovė pripažįsta, kad šalių santykiai nutrūko ne dėl ieškovo, kaip tėvo blogo, žalingo elgesio su vaiku, bet dėl to, jog gyvenant kartu, ieškovas ne va tai nemokėjo išlaikymo. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad vyras geba funkcionuoti savarankiškai, socialinių paslaugų teikimas ir atvejo vadybos procesas asmeniui nėra tikslingas, kadangi ieškovas geba užtikrinti vaiko saugumą, sveikatos priežiūrą, ugdymą, auklėjimą, sudaryti tinkamas sąlygas jam pilnavertiškai augti. Tarp ieškovo ir sūnaus yra glaudus ryšys, vaikas identifikuoja ieškovą kaip artimą žmogų, būdamas su juo jaučiasi saugus ir ramus, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad mažesnės trukmės bendravimo laiko nustatymas geriausiai atitiktų vaiko interesus, kadangi vaiko interesams prieštarauja bet koks nukrypimas nuo maksimalaus bendravimo su abiem tėvais.

12.6.                      Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones nustatė faktiškai tik pagal atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, negavęs Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos, kuri šiuo atveju buvo būtina, siekiant tinkamai ir objektyviai įvertinti prašymo pagrįstumą vaiko interesų pažeidimo ar užtikrinimo kontekste. Teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis vien atsakovės atsiliepime išdėstytais melagingais argumentais, neturėdamas pakankamai duomenų įvertinti ieškovo prašymo dėl laikinos jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo pagrįstumo, atitinkamai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą. Jeigu teismas būtų sulaukęs išvados, arba bent jau sušaukęs žodinį posėdį neaiškumams pašalinti, neabejotinai būtų galėjęs įsitikinti, jog atsakovas visą laiką palaikė glaudžius ryšius su sūnumi.

12.7.                      Šioje proceso stadijoje byloje nėra duomenų, jog maksimalus tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, darytų neigiamą įtaką vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Skundžiama nutartimi nustatyto bendravimo su sūnumi ieškovui nepakanka, nes tik bendraujant kuo daugiau bei sistemingai gali būti formuojamas ir stiprinamas emocinis tėvo ir sūnaus ryšys. Tėvo noras bendrauti su sūnumi (iki jis pradės lankyti mokyklą) ne tik savaitgaliais be nakvynių, bet ir darbo dienomis, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos, turi būti vertinamas teigiamai. Tokiu būdu, tėvas turėtų didesnę galimybę dalyvauti vaiko gyvenime.

12.8.                      Atsižvelgiant į ieškovo sveikatą (ieškovui yra diagnozuota M51.1 Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija), į tai, kad dažnas važinėjimas lemia atitinkamai didesnes išlaidas, bei į tai, kad ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, su kuriuo privalo bendrauti teismo sprendimu nustatyta tvarka, ieškovas neturi galimybės į (duomenys neskelbtini) atvykti dažniau, nei vieną kartą per mėnesį. Kad ieškovas sugeba pasirūpinti vaiku, o jo gyvenamoji aplinka vaikui yra saugi, patvirtina ir ieškovo į bylą pateikti vaizdo įrašai iš vaiko svečiavimosi ieškovo gyvenamojoje vietoje, dėl kurių teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepasisakė ir jų nevertino.

12.9.                      Šiuo metu šalių mažamečio vaiko amžius yra 2 m., jis nėra motinos maitinamas. Būtent toks amžius yra labai svarbus vaiko raidai, visuotinai žinomai pagal vaikų psichologų specialistų vertinimus, kaip labai svarbus ryšio tarp tėvų ir vaiko susiformavimui, prieraišumo formavimuisi. Kadangi vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas galėtų praleisti su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Kadangi vaikas nuo gimimo augo ir gyveno su tėvu, ne kartą su juo yra nakvojęs, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka jau šiuo metu turėtų apimti nakvynes. Vaikas neturi specialiųjų sveikatos poreikių, kuriems užtikrinti reikalingas ypatingas gyvenamosios aplinkos stabilumas, tėvo ir vaiko bendravimas nebuvo nutrūkęs, todėl byloje nebuvo pagrindo nustatyti tėvo bendravimą be nakvynių.

12.10.                      Ieškovą su nepilnamečiu vaiku sieja ypač stiprus emocinis tarpusavio ryšys ir pasitikėjimas, kuriam neabejotinai neigiamą įtaką daro tai, jog visas ieškovo su vaiku bendravimas dėl atsakovės veiksmų bei skundžiama nutartimi nustatytos itin minimalios bendravimo tvarkos yra tiek ribojamas, kad realiai galės vykti vos 4 kartus per mėnesį ne ilgiau, nei po pusdienį. Tačiau byloje nėra duomenų, kad tėvas negalėtų pasirūpinti vaiku konkrečiau – nakties metu. Ieškovas su vaiku turi daugybę bendrų hobių ir užsiėmimų, kuriais negali užsiimti leisdamas su vaiku laiką tik po pusdienį, be nakvynių, nes (duomenys neskelbtini) neturi vietos, kur galėtų leisti laiką su vaiku.

12.11.                      Ieškovas yra dirbantis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini). Turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių dažnai važinėti į (duomenys neskelbtini) negali, tuo tarpu ilgos kelionės kelia papildomą įtampą ir nuovargį bei lemia didelius finansinius kaštus. Kur kokybiškai leisti laiką su vaiku (duomenys neskelbtini), ieškovas neturi. Be to, ieškovas turi ir kitą vaiką, su kuriuo nustatytas bendravimas kas antrą savaitgalį. Todėl teismas, nustatydamas laikiną ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką, turi vadovautis ne tik prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bet ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.

 

13.       Atsakovė atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą nepateikė.

 

         Apeliacinės instancijos teismas 

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

 

Dėl naujų įrodymų prijungimo

 

15.       Ieškovas (apeliantas) M. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. vasario 13 d. pagalbos plano kopiją, medicininių dokumentų kopijas, 2024 m. vasario 24 d. skundo kopiją, 2024 m. balandžio 10 d. kreipimosi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą kopiją, Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-19 kopiją ir Gyventojų registro pažymos kopiją.

16.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis) (CPK 388 straipsnis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

17.       Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

18.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, į tai, kad naujai teikiamais dokumentais ieškovas grindžia savo argumentus apeliaciniame procese, kad nagrinėjamas ginčas susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis bei interesais, taip pat į tai, kad atsakovė turėjo galimybę su naujai pateiktais dokumentais susipažinti ir pateikti dėl jų savo nuomonę, priima ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

 

Dėl ginčo esmės

 

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl nepilnamečio vaiko laikinosios bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

21.       Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑427‑378/2016).

22.       Taigi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tėvų interesų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui, jų teisei bendrauti su abiem tėvais. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

23.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo (apelianto) M. B. ieškinį atsakovei (apeliantei) S. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. B. tvarkos nustatymo. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikinąją ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgaliais šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje motinos ir tėvo sutartoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste. 

24.       Tiek ieškovas M. B., tiek ir atsakovė S. G., nesutikdami su priimta nutartimi, pateikė atskiruosius skundus. Atsakovė S. G. atskiruoju skundu nesutinka tik su nutarties dalimi, kuria nustatyta, kad ieškovas su vaiku bendrauja jo gyvenamojoje vietoje. Tuo tarpu ieškovas, taip pat sutikdamas ir su atsakovės atskirojo skundo argumentais, ginčija visą pirmosios instancijos teismo nutartį, prašydamas ją panaikinti ir nustatyti jo nurodomą laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią, jis su savo nepilnamečiu sūnumi bendrautų vieną kartą per mėnesį: nuo ketvirtadienio 18 val. iki pirmadienio 19 val. ir prieš tai tą pačią savaitę papildomai bendrautų pirmadienį nuo 16 val. keturias valandas, trečiadienį – nuo 16 val. iki ketvirtadienio ryto, jei vaikas lanko ugdymo įstaiga, o jei nelanko – būtų grąžinamas pirmadienį 19 val.; vasaros metu po septynias dienas nepertraukiamai kas mėnesį.

25.               Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pagal kasacinio teismo praktiką teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą ir tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

26.       Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020). Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir nustatant tokią bendravimo su vaiku tvarką, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt.

27.       Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad šalių nepilnametis sūnus, kuriam šiuo metu yra apie 2,5 metų, gyvena su motina (atsakove) (duomenys neskelbtini) mieste, kad tame pačiame mieste eina ir į ugdymo įstaigą – darželį, nėra. Iš byloje esančių duomenų taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovo ir vaiko bendravimas neatitiktų vaiko interesų, kad jis darytų neigiamą įtaką vaikui ar, kad vaiko buvimas tėvo aplinkoje keltų riziką ar būtų jam nesaugus. Iš atsakovės atskirojo skundo turinio matyti, kad ji taip pat neprieštarauja, jog ieškovas ir jų nepilnametis sūnus bendrautų iš esmės tokia tvarka kaip skundžiama nutartimi nustatė teismas, t. y. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį bei sekmadienį nustatytu laiku, tačiau nesutinka, kad toks bendravimas vyktų nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje dėl šalių itin konfliktiškų santykių, o taip pat nesutinka, kad būtų nustatyta ir ieškovo prašoma laikinoji bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Pastebėtina, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovo prašoma nustatyti laikinąja bendravimo su jų nepilnamečiu vaiku tvarka, tokio nesutikimo argumentų atskirajame skunde nenurodo, taip pat nepateikė ir atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą. Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad jis dirba ir gyvena kitame mieste ((duomenys neskelbtini)), taip pat turi sveikatos problemų, todėl neturi galimybių dažnai vykti į (duomenys neskelbtini), kas taip pat sąlygoja ir atitinkamus finansinius kaštus. Taigi byloje tarp šalių iš esmės kyla ginčas dėl ieškovo galimybės su šalių nepilnamečiu sūnumi bendrauti nustatytu laiku ir tvarka nepertraukiamai, jį pasiimant į ieškovo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), su nakvynėmis.

28.       Pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas aplinkybėmis, kad nėra žinomos nei ieškovo gyvenimo (duomenys neskelbtini) sąlygos, nei tai, ar dviejų metų vaikas dar nėra maitinamas mamos ir, ar galėtų penkias dienas būti be mamos kitame Lietuvos krašte, sprendė, jog ieškovo prašoma laikinoji bendravimo su vaiku tvarka negali būti nustatyta, todėl šią tvarką nustatė savo iniciatyva. Tačiau, pritariant ieškovo atskirojo skundo argumentams, rašytinio proceso tvarka priimta skundžiama nutartimi laikinoji bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nustatyta neišklausius nei Vaiko teisių apsaugos tarnybos, nei, kilus abejonėms tiek dėl ieškovo gyvenimo sąlygų, tiek dėl vaiko poreikių ir / ar jo nusistovėjusio dienos rėžimo, visapusiškai neišsiaiškinus šių aplinkybių. 

29.       Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai). 

30.       Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, tiesiogiai ir išsiaiškinti jo norus. Jeigu tai padaryti neįmanoma – išklausyti atstovą. Į vaiko norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CK 3.164 straipsnio 1 dalis, 3.177 straipsnis). Pagal CK 3.178 straipsnio nuostatas nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, kuri pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Paminėtos teisės normos yra imperatyvios, todėl privalu jų laikytis ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus.

31.       Iš bylos duomenų matyti, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones pažeisdamas imperatyvias įstatymų nuostatas, tai yra negavęs Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados nurodytu klausimu. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos vaiko interesais, tačiau, ieškovo ir atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, leidžia manyti priešingai. Minėta, kad skundžiama nutartimi nustatyta, jog ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgaliais šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje motinos ir tėvo sutartoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų matyti, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė dėl jų itin konfliktiškų santykių nesutinka, kad su vaiku ieškovas bendrautų vaiko gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovui teigiant, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir nesant byloje duomenų apie jo buvimo / gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau nustačius ieškovo ir vaiko bendravimą tik tam tikromis savaitgalio dienomis po 7 valandas per dieną šalių sutartoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, liktų neįvertintos aplinkybės dėl ieškovo galimybių užtikrinti mažamečio vaiko poreikius ir nusistovėjusį dienos rėžimą ieškovo buvimo su vaiku metu. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, turėjo atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją byloje ir tik išsiaiškinęs visas klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, taip pat išklausęs Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, spręsti dėl jų taikymo.  

32.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kompetentingos valstybės institucijos nuomonės dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo ir neišsiaiškino visų klausimo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja iš esmės atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant neriboti šalių teisės į apeliaciją.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

33.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas