Baudžiamoji byla Nr. 1A-708-926/2020

                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18786-2020-7                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.;

                                                  2.4.6.6.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2020 m. gruodžio 16 d.

                                                                          Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skiriant S. B. sumažintą 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 21 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio ,,Nissan X-trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 13 550 eurų dydžio sumą.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       S. B. (toliau – S. B.) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020 m. gegužės 15 d., apie 23.20 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kelyje (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 5, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Nissan X-trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumo laipsnis.

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis S. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos V. B. žinion; išieškoti iš jo konfiskuotino turto – automobilio, vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM.

2.1.                      Apeliaciniame skunde pažymima, kad savo veiksmais S. B. jokių pasekmių nesukėlė, buvo sustabdytas nakties metu, kai eismas nebūna intensyvus, automobiliu važiavo vienas, dėl ko, galimos pasekmės buvo minimalios. Nuteistojo vairavimas analizuojamu atveju nebuvo planuotas. Nuteistasis susipyko su automobilį vairavusiu blaiviu asmeniu, dėl ko, šis jį paliko automobilyje, o pats išėjo. S. B. nesijautė apsvaigęs, todėl norėjo automobilį nuvairuoti iki automobilių stovėjimo aikštelės. Be to, automobiliu nuteistasis naudojasi kasdien, nuvažiuoja didelius atstumus, todėl per 5 (penkerius) metus jo padaryti pažeidimai negali charakterizuoti jo kaip įžūlų pažeidėją.

2.2.                      Nuteistojo teigimu, jis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, praeityje nebuvo teistas, turi šeimą, o savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, gailisi. Nors praeityje ir buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau, jokių naujų pažeidimų nėra padaręs, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų.

2.3.                      Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laiduotoja V. B. negali nuteistajam daryti teigiamos įtakos. Teigiama, kad įvykio metu V. B. nebuvo kartu su S. B., todėl padaryti tiesioginės įtakos nuteistajam šiuo atveju negalėjo. V. B. nuteistojo veiksmus vertina neigiamai ir įsipareigoja įtakoti jį teismo nustatytą laikotarpį. S. B. ir V. B. ryšys yra stiprus, jie santuokoje gyvena jau 25 metus, ji nuteistajam yra autoritetas. Priimdami sprendimus jie tariasi tarpusavyje, kartu vykdo ir darbinę veiklą, todėl, apelianto įsitikinimu, ji yra tinkama laiduotoja nagrinėjamoje situacijoje. Be to, V. B. sutinka, jog vertinamu atveju būtų taikomas laidavimas su užstatu.

2.4.                      Ginčijama ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio. Teigiama, kad ši suma analizuojamu atveju turėjo būti apskaičiuota netaikant PVM mokesčio.

Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas atmetamas.

3.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar bausmė, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje. Dėl to, šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam BK 40 straipsnio nuostatų. Nuteistojo teigimu, priimdamas sprendimą neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis, todėl nepagrįstai nenustatė visų BK 40 straipsnyje nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų.

4.       Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

5.       Ginčo dėl to, jog S. B. praeityje teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą bei savo veiksmais jokios žalos nesukėlė, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tačiau, vien tik šių duomenų visuma nėra pakankama BK 40 straipsnio taikymui ir asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Be šių aplinkybių būtina nustatyti ir pakankamą pagrindą manyti, jog kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančią bylos medžiagą, sprendė, kad tokiu duomenų byloje nepakanka, su kuo, įvertinusi S. B. apeliacinio skundo motyvus, iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija.

6.       Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali pagrįsti byloje nustatyti administracinių nusižengimų padarymo atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

7.       Bylos duomenimis nustatyta, kad nors S. B. praeityje nebuvo teistas, tačiau už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo ne kartą baustas administracine tvarka. Paskutinį kartą už nustatyto greičio viršijimą net 25 km/h S. B. buvo nubaustas likus vos 6 (šešioms) dienoms iki skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo (b. l. 53-56). Be to, 2016 metais S. B. buvo baustas ir už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam buvo skirta piniginė bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. Nors skundžiamu nuosprendžiu S. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu administracinė nuobauda už komentuojamą teisės pažeidimą (vairavimą neblaiviam) jau nebegaliojo, tačiau minėtų duomenų visuma, neigiamai apibūdinanti nuteistojo asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad S. B. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl jo anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir dėl to pirmosios instancijos padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad S. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokios praktikos laikomasis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019), todėl sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, jog prieš 4 (ketverius) metus jam skirta administracinė nuobauda už iš esmės analogiškų neteisėtų veiksmų atlikimą, neturi jokios reikšmės sprendžiant jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nėra pagrindo.

8.       Svarbu ir tai, kad vertinamo įvykio metu S. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, tokiu būdu padarydamas itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, keliantį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Jokių aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti neteisėtų veiksmų atlikimo nuteistasis nesiėmė – palikus jį automobilyje jo blaiviam kolegai, su niekuo susisiekti nebandė, pagalbos neprašė, vietoje to, žinodamas, jog vartojo alkoholį, nuspręsdamas vairuoti padidinto pavojaus šaltinį. Nors vertinamu atveju jokia žala neteisėtais S. B. veiksmais nebuvo padaryta, tačiau vertinti šią aplinkybę kaip nuteistojo padėtį švelninančią ir jos pagrindu atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, būtų neteisinga. Neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių vertinamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių S. B. veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, kelyje nepasitaikius jokiai kliūčiai.

9.       Esant šių duomenų visumai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog S. B. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Administracinio baustumo, beje, vieno iš jų galiojusio ir nusikalstamos veikos padarymo metu, buvimas pagrįstai vertintas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu, sprendžiant, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismas, neatleidęs S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

10.       Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad asmuo dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės, sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, betarpiškai egzistavo ir S. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl abejotina, jog šių aplinkybių egzistavimas gali teigiamai įtakoti nuteistąjį ir veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

11.       Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl netinkamo laiduotojo – S. B. sutuoktinės V. B., pagrindo taip pat nėra. BK 40 straipsnyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti vien tik teigiam įtaką kaltininkui.

12.       Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad S. B. ir V. B. yra susituokę jau 25 metus. V. B. dirba, darbe charakterizuojama teigiamai, yra neteista ir įtariamųjų, kaltinamųjų registre neįregistruota. Nors praeityje ji buvo bausta administracine tvarka 2 (du) kartus, tačiau jos padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo šiurkštūs, paskutinė administracinė nuobauda jau skirta beveik prieš 2 (dvejus) metus. Apeliaciniame skunde be išdėstytų aplinkybių nurodoma ir tai, kad S. B. įsiklauso į savo sutuoktinės nuomonę, sprendimus jie visuomet priima kartu, todėl mano, jog ji gali jam daryti teigiamą įtaką. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja V. B., tačiau, toks laiduotojo parinkimo argumentavimas, akcentuojant iš esmės teigiamą laiduotojo charakterį, bendro šeiminio gyvenimo su kaltininku ir jų tarpusavio supratimo aplinkybes, nėra pakankamas pagrįsti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos konstatavimą. Esant tik tokiems motyvams neaišku, kokį auklėjamąjį poveikį gali padaryti ilgametė sutuoktinė, kad įmonės direktoriumi dirbantis asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, kaip ji kontroliuos savo sutuoktinio darbinę veiklą. 

14.       Minėta, kad S. B. praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą – vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tuo metu jis taip pat gyveno santuokoje su V. B., tačiau, praėjus 4 (ketveriems) metams po komentuojamo administracinio nusižengimo padarymo nuteistasis padarė iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką – vairavo automobilį, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Remiantis V. B. teiginiais, jos sutuoktinis po minėto administracinio nusižengimo padarymo stipriai išgyveno, ji kritiškai vertino jo veiksmus, tačiau, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui šis įvykis ir sutuoktinės kritiškas požiūris į S. B. veiksmus neturėjo. Jis, žinodamas, jog vartojo alkoholį, neabejotinai suprasdamas galimas vairavimo, kai tai daro neblaivus asmuo, pasekmes, jas ignoravo, pagalbos į savo sutuoktinę, neabejotinai galėjusią pagelbėti savo sutuoktiniui vertinamu atveju, nesikreipė. Esant šiems duomenims pagrįstai manytina, kad praeityje buvusi V. B. įtaką nuteistojo elgesiui nebuvo pakankama jo neteisėtų veiksmų užkardymui, todėl abejotina jos pakankamumu ir vertinamu atveju. Darant šią išvadą svarbu ir tai, kad apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V. B., iš dalies pateisino S. B. nusikalstamą poelgį. Ji tvirtino, kad neteisėtus S. B. veiksmus lėmė jo sunki psichologinė būklė, susiklosčiusi dėl įmonės finansinių problemų, dėl kurių, jie turėjo imti paskolas ir užstatyti savo turtą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju V. B. nėra objektyviai pajėgi imtis priemonių įtakai savo sutuoktiniui daryti ir būti jam autoritetas. V. B. nėra tinkamas laiduotojas.

15.       Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. B. sutiko, jog S. B. atžvilgiu būtų taikomas laidavimas su užstatu, tačiau ir šis faktas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimui. Įvertinus tai, kad S. B. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, jo sutuoktinė nėra tinkamas laiduotojas BK 40 straipsnio prasme, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, net ir taikant užstatą, šiuo atveju negalimas.

16.       Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo sprendimu iš S. B. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio, vertę su PVM, teigiant, jog automobilio vertė šiuo atveju turėtų būti apskaičiuojama netaikant PVM mokesčio. Šie nuteistojo motyvai atmestini.

17.       Sprendžiant klausimą, kokia pinigų suma (automobilio kaina su PVM ar be PVM) atitinka konfiskuotino turto vertę (BK 72 straipsnio 5 dalis), būtina analizuoti teisės aktus, susijusius su turto vertės nustatymu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020).

18.       Įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM.

19.       Pagal teisės aktų nustatytą tvarką, konfiskuota transporto priemonė yra realizuojama tokia kaina, į kurią yra įskaičiuotas PVM, tačiau, realizavus konfiskuotą automobilį, gautas PVM buvusiam automobilio savininkui negrąžinamas. Be to, turto konfiskavimas ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas pagal savo pobūdį yra labai panašūs veiksmai ir neturi jokių ypatingų požymių, dėl kurių toks skirtumas tarp minėtų asmenų (konfiskuotos transporto priemonės buvusio savininko ir kaltininko, iš kurio išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma) būtų objektyviai pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020).

20.       Atsižvelgdama į išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas konfiskuotino turto vertę nustatė teisingai, teisės taikymo klaidos nepadarė, laikėsi naujausios šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos ir pagrįstai iš nuteisto asmens priteisė konfiskuotino turto vertę su PVM.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Giedrius Endriukaitis

                                                           Aurelijus Rauckis 

                   Aušra Vingilė