Civilinė byla Nr. e2A-1799-340/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08649-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.

                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. J. ir L. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. J. ir L. J. ieškinį atsakovams V. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) ir uždarajai akcinei bendrovei „Domus future service“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savininko teisių pažeidimų pašalinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.        Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašydami: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 18 d. išduotą leidimą rekonstruoti statinį, reg. Nr. LRS-01-230518-00066, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje; įpareigoti atsakovą1 per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, daliai o šių veiksmų neatlikus, įpareigoti atsakovą1 per 3 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius, atstatant namo dalį į padėtį, buvusią 2022 m. birželio 1 d.; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.        Nurodė, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą ginčo pastato daliai, nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad ginčo pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas, todėl išduodamas statybos leidimą turėjo taikyti daugiabučiams gyvenamiesiems namams keliamus reikalavimus. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas rekonstravimo projektui, nėra suderintas teisės aktų nustatyta tvarka ir neatitinka imperatyvių priešgaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų. Taip pat statybą leidžiantis dokumentas išduotas rekonstravimo projektui, nėra suderintas ir neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų dėl lauko inžinerinio tinklo – kanalizacijos neišlaikyto atstumo iki ieškovo žemės sklypo ribos. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas, nevertinant to, kad lauko vandentiekio įvadinis tinklas yra ieškovams priklausančiame žemės sklype. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas rekonstravimo projektui, nėra suderintas ir neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų dėl dujų katilų ir jų kaminų montavimo vietos ginčo pastate, kurie tiesiogiai įtakoja ir įtakos ieškovo (žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko) teises ir teisėtus interesus. Teigia, kad atsakovas V. M. po surašyto savavališkos statybos akto, atliko statybos darbus ir iškirto angas laiptinės sienoje vitrininiams langams įrengti, atliko kitus veiksmus, įskaitant esantį laiptinės sienoje dujų katilo kamino perkėlimą į kitą, ne jam nuosavybės teise, priklausančią laiptinės vietą ir tokiu būdu, atsakovas V. M. pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus dėl dujų katilo kamino įrengimo laiptinės sienoje, kuri privalo būti ugniasienė.

3.         Atsakovas V. M. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad remontuoja vienbučio gyvenamojo namo dalį, antrajame aukšte vietoje palėpės įrengiant tūrinį stoglangį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatas yra vienbutis. Įrašyti duomenys nėra nuginčyti teismine tvarka, yra galiojantys, todėl nėra pagrindo teigti, kad pastatas yra daugiabutis. Atsakovo V. M. komunikacijos nei vandentiekis, nei nuotekynė, dujos, kaminai, ortakiai ar elektra nebuvo keičiami. Viskas paliekama taip kaip buvę ir ten kur buvę, todėl ieškinio argumentas esą visas dujų katilo nuolatinis triukšmas ir kamino turinys (teršalai) yra išpučiamas į ieškovui priklausantį žemės sklypą yra nepagrįstas. Skundžiamo statybos leidimo 5 pastraipoje yra nurodoma, kad pastato gabaritai, užstatymo plotas, aukštis, stogo kraigo aukštis, fasadų apdaila, jų spalvinis sprendimas, ir medžiagiškumas, esamos lauko durys išlieka, t. y. iki rekonstrukcijos buvęs atstumas tarp pastatų po rekonstrukcijos nesikeičia. Ieškovų argumentai dėl ko pastato rekonstrukcijos leidimas turi būti panaikintas, nesusiję su pastato rekonstrukcijos leidime nurodomais planuojamais vykdyti darbais. Atsakovo V. M. nuomone, ieškovas neturi teisės teikti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, atstatant namo dalį į padėtį, buvusią 2022 m. birželio 1 d., kadangi jis negina viešo intereso ir neturi jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą V. M. gauti kitą statybos leidimą. Pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos pradžios metai – 1940 m., statybos pabaigos metai – 1991 m., pastato (duomenys neskelbtini) statybos pradžios metai – 1999 m., statybos pabaigos metai – 2006 m., todėl ieškovai nesilaikė gaisrinės saugos taisyklių, statydami jiems priklausantį pastatą. Gaisrinis atstumas dar ir padidėja dėl išlaikomo 3 m atstumo nuo rekonstruojamo statinio iki besiribojančio gretimo sklypo dalies. Teigė, kad kanalizacijos tinklas priklauso ne atsakovui, o yra UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Grinda“ nuosavybė ir aptarnauja visą pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovui V. M. įsigijus patalpas kanalizacijos tinklas jau buvo įrengtas. Kanalizacijos tinklais naudojasi ne patalpų plotas ar sanitarinis mazgų skaičius, o patalpose esantys asmenys. Vandentiekio įvadas yra atsakovui kaimyninių patalpų bendrasavininkų rūsyje ir aptarnauja visus namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje gyventojus. Lauko inžineriniai tinklai (vamzdynai) ne atsakovo sprendimu palikti ieškovo žemės sklype, jie jau buvo dar prieš atsakovui V. M. įsigyjant patalpas. Lauko inžineriniai tinklai ar sistemos nekeičiami, galingumai nedidinami, naujos apskaitos neįrengiamos, todėl, atsakovo nuomone, nėra būtinybės kreiptis dėl naujų techninių sąlygų. Atsakovui V. M. priklausančiose patalpose buvęs dujų katilas ir kaminas yra išmontuoti, todėl ieškovų teiginys, kad atsakovas buvusį dujų katilo kaminą perkėlė į (duomenys neskelbtini) savininko pusę, yra nepagrįstas, nes dujų katilo kaminas būtent yra minimų kaimynų.

4.        Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenys ir pastato kadastrinė matavimo byla patvirtina, kad pastatas nėra daugiabutis, todėl statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai, vadovaujantis vienbučių (dvibučių) namų projektavimui ir statybai keliamais reikalavimais. Ieškovų argumentai dėl ginčo pastato naudojimo paskirties yra nereikšmingi tiek išduodant statybą leidžiantį dokumentą, tiek sprendžiant klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – VTPSI) 2023 m. liepos 7 d. nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas teisėtai. Projekto sprendiniuose pastato gabaritai, užstatymo plotas, pastato aukštis ir fasadų medžiagiškumas išlieka esamas. Rekonstrukcijos metu nežymiai pertvarkomos vidaus patalpos pirmame aukšte, demontuojama dalis pertvarų ir projektuojamos naujos esamose patalpose pastogėje. Pjūvio brėžinyje matoma, kad rekonstrukcijos metu atstumas tarp rekonstruojamo ir pastato gretimame sklype nekinta. Naujos konstrukcijos įrengiamos išlaikant 3 m atstumą iki sklypo ribos, todėl besiribojančio sklypo savininkų sutikimai nereikalingi. Statinio projektuotojas pasirašė statinio projektą, įskaitant ir gaisrinės saugos reikalavimus, kad projektas atitinka Statybos įstatymo reikalavimus. Tiek vandentiekis į gyvenamąjį namą, tiek buitinių nuotekų šalinimo iš pastato sistema išliko esama. Projektinėje dokumentacijoje inžinerinių tinklų lauko statybos darbai nebuvo numatyti, projektavimo sąlygos nepateiktos, todėl inžinerinius tinklus tikrinančioms institucijoms paskirti tikrinti projektą nebuvo realaus pagrindo. Inžineriniai tinklai įrengti anksčiau. Šiuo momentu su inžineriniais tinklais nieko nėra daroma, todėl nėra pagrindo reikalauti jau esamiems tinklams papildomų sutikimų. Ieškovai pateikė abstrakčią užklausą į UAB „Vilniaus vandenys“, t. y. nepateikė jokių tikslių projektų, sprendinių ir pan., o pateikė tik bendro pobūdžio informaciją. UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsakymą į konkretų ieškovų klausimą, kuris negali būti vertintinas kaip galutinė UAB „Vilniaus vandenys“ išvada šios bylos kontekste. Šiuo atveju yra pertvarkomos tik vidaus patalpos, netvarkomas vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas. Projekto bendrojoje dalyje yra fiksuojama, kad kaminai yra esami, šildymo sistema nerekonstruojama, nepertvarkoma. Ieškovai niekaip neįrodinėja kaip konkrečiai jų teisės yra pažeidžiamos. Ieškovai nėra nei statinio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrasavininkai, nei žemės sklypo, kuriame yra ginčo pastatas, bendrasavininkai. Ieškovai objektyviais duomenimis neįrodė, jog jų teisės buvo pažeistos ir ieškinyje nurodyti pažeidimai, kurie nulemtų statybą leidžiančio dokumento panaikinimą, yra neįrodyti ir nepagrįsti.

5.        Trečiasis asmuo VTPSI (toliau – taip pat ir inspekcija) atsiliepime prašo bylą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 18 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo akte nustatyta, kad 2022 m. liepos 20 d. nurodymas nevykdyti darbų yra įvykdytas, pažeidimų statybos srityje nenustatyta. Inspekcijos pareigūnui nustačius, kad atsakovas V. M. gyvenamąjį namą rekonstravo savavališkai, atsakovui V. M. surašė savavališkos statybos aktą. Inspekcija, privalomuoju nurodymu iš atsakovo V. M. pareikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 20 d. išardyti savavališkai rekonstruojamo gyvenamojo namo pastatytas, perstatytas, įrengtas statinio dalis, atstatyti statinio dalies padėtį į buvusią iki statinio savavališko rekonstravimo darbų, dėl kurių 2022 m. liepos 19 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-220719-00082, ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovas V. M. pasinaudojo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe parengti gyvenamojo namo rekonstravimo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, atlikdamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą pagal Priežiūros įstatyme ir Planavimo sąlygų, pritarimų projektiniams pasiūlymams, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimo tvarkos apraše nustatytą apimtį, teisės aktų pažeidimų nenustatė ir konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai.

6.        Trečiasis asmuo UAB „Domus future service“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad projektas parengtas pagal Statybų įstatymą. Projekto sprendiniuose pastato gabaritai, užstatymo plotas, pastato aukštis ir fasadų medžiagiškumas išlieka esamas. Gyvenamasis namas (vieno buto pastatas), statytas 1941 m. Rekonstrukcijos metu atstumas tarp rekonstruojamo ir pastato gretimame sklype nekinta. Naujos konstrukcijos įrengiamos išlaikant 3 m atstumą iki sklypo ribos, todėl besiribojančio sklypo savininkų sutikimai nereikalingi. Visi lauko inžineriniai tinklai ir jų įvadai – esami. Jokie žemės judinimo darbai nebuvo planuoti. Šildymo sistema – esama, dujinė, nerekonstruojama ir nepertvarkoma. Kaminai – esami, tradicinės formos ir medžiagiškumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad atsakovas V. M. yra pastato – gyvenamojo namo, kurio paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ginčo pastatas), vienas iš bendraturčių, kuriam priklauso – 19476/100000 dalis ginčo pastato, ginčo pastatas yra žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vienbučio gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas1 įsigijo 2018 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. EP1709 pagrindu. Ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022 m. liepos 19 d. statytojui – atsakovui V. M. surašė savavališkos statybos aktą, numeris SSA-00-220719-00082, o 2022 m. liepos 20 d. ir privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-220720-00084. 2022 m. UAB „Domus future service“ atsakovo V. M. užsakymu, parengė reikiamą dokumentaciją reikalingą numatytam vienbučio gyvenamojo namo dalies remontui/rekonstrukcijai. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. gegužės 18 d. atsakovui V. M. išdavė statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį (- ius), registracijos Nr. LRS-01-230518-00066 (toliau – SLD). Ieškovai, kaip gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai, nesutinka su atsakovo V. M. išduotu rekonstrukcijos leidimu.

9.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas V. M. pasinaudojo Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 ir 6 dalyse suteikta teise įteisinti savavališką statybą, parengdamas statinio projektą ir sumokėdamas Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, todėl atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovui V. M. išdavė pastato dalies rekonstrukcijos leidimą.

10.       Teismas nesutiko su ieškovų pozicija, kad ginčo pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas. VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl iš registrų centro esančios informacijos akivaizdu, kad pastatas yra vienbutis.

11.       Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro registre įrašyti duomenys nėra nuginčyti teismine tvarka, todėl yra visuotinai galiojantys ir nėra teisinio pagrindo išvadai, kad ginčo pastatas yra daugiabutis. Nagrinėjamojoje byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje pripažinimo daugiabučiu, todėl nėra pagrindo taikyti teisės normų, kaip daugiabučiui pastatui. Taip pat į bylą pateikta pastato kadastrinių matavimų byla liudija, kad ginčo pastatas yra gyvenamasis namas – vieno buto pastatas.

12.       Teismas nurodė, kad pagal Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 54 punktą statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą. IS „Infostatyba“ pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad esamo pastato baigtumas 100 proc., pagrindinė naudojimo paskirtis yra Gyvenamoji (vieno buto pastatai). Iš į bylą pateiktos inventorizacinės bylos ir ginčo pastato projekto teismas nustatė, kad rekonstruojamos tik vienos iš gyvenamojo namo patalpų dalies pastogė. Įėjimas į patalpas yra paliekamas tas pats. Rekonstravimo projekte nėra įrengiamas ar formuojamas naujas įėjimas. Patalpos jau buvo suformuotos iki rekonstrukcijos. Patalpos yra suformuotos ir turi savo unikalų numerį. Antrajame aukšte yra įrengiamas tūrinis stoglangis.

13.       Byloje esantys įrodymai leido teismui daryti išvadą, kad ginčo pastato dalies rekonstrukcijai buvo taikomi vienbučių (dvibučių) namų projektavimui ir statybai keliami reikalavimai. Atsakovas V. M. nepažeidė Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto, o ieškovų teiginiai dėl ginčo pastato vertinimo, jog jis yra daugiabutis gyvenamasis namas, nesudaro pagrįsto pagrindo naikinti išduotą rekonstrukcijos leidimą.

14.       Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad teisės aktais nustatytais normatyviniais atstumais tarp statinio ir sklypo ribos siekiama apsaugoti būtent gretimo (kaimyninio), kitaip tariant, šalia statinio esančio, sklypo savininkų (valdytojų) interesus. Šį tikslą, be kita ko, atspindi ir šio atstumo skaičiavimo taisyklė: atstumas nuo statinio iki gretimo (kaimyninio) sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų. Pastato (duomenys neskelbtini) statybos pradžios metai – 1940 m., statybos pabaigos metai – 1991 m., o pastato (duomenys neskelbtini) statybos pradžios metai – 1999 m., statybos pabaigos metai – 2006 m. Vienbučio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), Vilniuje rekonstravimo projekto, kuriuo vadovaujantis išduotas rekonstrukcijos leidimas, 5 pastraipoje „Architektūriniai sprendimai“ nurodyta, kad naujos konstrukcijos įrengiamos išlaikant 3 m. atstumą iki sklypo ribos (ieškovų sklypo), ir kad atsakovo 1 pastato (dalies) gabaritai, užstatymo plotas, aukštis, stogo kraigo aukštis, fasadų apdaila, jų spalvinis sprendimas, ir medžiagiškumas, esamos lauko durys išlieka. Teismo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad iki rekonstrukcijos buvęs atstumas tarp ieškovų pastato ir pastatų po rekonstrukcijos nesikeis.

15.       Teismo vertinimu, ginčo pastato dalies rekonstrukcija išlaikant fasado medžiagiškumą nesukelia didesnių priešgaisrinės saugos grėsmių nei jos buvo iki ginčo pastato rekonstrukcijos.

16.       Teismas pažymėjo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlikusi statybą leidžiančio dokumento patikrinimą nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su priešgaisrinės apsaugos pažeidimais, dėl ko negalėtų būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

17.       Teismas taip pat pažymėjo, kad nuotekų vamzdynai nepriklauso nei ieškovams, nei atsakovui V. M.. Pastarajam 2018 m. įsigijus patalpas ginčo pastate nuotekų vamzdynai jau buvo įrengti. Lauko inžineriniai tinklai (vamzdynai) ne atsakovo V. M. sprendimu ar ginčijamo rekonstrukcijos leidimo pagrindu įrengti ieškovų žemės sklype, o egzistavo jau atsakovui įsigyjant ginčo pastato dalį. Nagrinėjamu atveju, yra pertvarkomos tik vidaus pastato dalies patalpos, netvarkomas vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas. Atsakovo V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas pastatas pastatytas dar 1940 m., o per tuometinę valstybinę žemę nutiestas namo vamzdynas rekonstrukcijos metu nebuvo pertvarkomas. Iš byloje pateiktos 1973 m. dujotiekio įvedimo (duomenys neskelbtini), Vilnius, schemos matyti, kad gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), 1973 m. buvo įvestas dujotiekis. 1973 m. dujotiekio įvedimo schemoje yra aiškiai atvaizduota tuomet jau buvusi vandentiekio linija. Ši vandentiekio linija atitinka UAB „Vilniaus vandenys“ duomenis.

18.       Teismas iš į bylą pateiktų IS „Infostatyba“ duomenų nustatė, kad dėl vandentiekio tinklo ir kanalizacijos tinklo naudojimo 2023 m. birželio 29 d. yra gautas UAB „Vilniaus vandenys“ pritarimas, todėl teismas laiko, jog formalus pažeidimas, kai projektui pritarė UAB „Vilniaus vandenys“, nėra pagrindas panaikinti rekonstrukcijos leidimą.

19.       Taip pat teismas iš skundžiamo pastato rekonstrukcijos leidimo nustatė, kad kaminai išlieka esami, tradicinės formos ir medžiagiškumo: tinkas ir plytų mūras. Projekte nenumatytas kamino keitimas – rekonstrukcija, jis nebuvo keičiamas, rekonstruojamas, todėl ieškovų teiginiai apie dūmų ėjimą į jų sklypą nėra sąlygoti atsakovui1 išduoto rekonstrukcijos leidimo.

20.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo V. M. 2018 m. gruodžio 11 d. pasirašyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Jeigu atsakovas V. M. būtų iš tikrųjų prisijungęs savavališkai prie vandentiekio tinklo arba kanalizacijos tinklo, arba prisijungimui būtų reikalingi papildomi dokumentai, UAB „Vilniaus vandenys“ nebūtų pritarusi ginčo pastato dalies rekonstrukcijos projektui bei prašymui išduoti rekonstrukcijai leidimą.

21.       Teismas iš IS „Infostatyba“ elektroninių išrašų taip pat nustatė, kad 2023 m. birželio 29 d. atsakovo V. M. projektą vertino UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Grinda“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ Vilniaus tinklų projektų valdymo skyrius, ir kitos institucijos, kurie pritarė projektui ir pritarė statybą leidžiančio dokumento išdavimui ir nenustatė, kad projekto normatyvai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Statybą leidžiančio dokumento – 2023 m. gegužės 18 d. leidimo rekonstruoti statinį Nr. LRS-01-230518-00066 patikrinimą atliko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri vykdo teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą ir 2023 m. liepos 7 d. nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas teisėtai. VTPSI vykdo teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą ir abejoti VTPSI išvadomis nėra jokio teisinio pagrindo. VTPSI, kaip priežiūrą vykdami institucija, atidžiai ir kruopščiai atliko valstybinės priežiūros funkciją ir nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas yra teisėtas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22.       Apeliantas (ieškovas) J. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir 2024 m. gegužės 30 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-888-984/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškovų J. J. ir L. J. 2023 m. liepos 3 d. patikslintą ieškinį tenkinti, t. y.: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) 2023 m. gegužės 18 d. išduotą leidimą rekonstruoti statinį, reg. Nr. LRS-01-230518-00066, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; įpareigoti atsakovą V. M. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, daliai o šių veiksmų neatlikus, įpareigoti statytoją V. M. ((gimimo data (duomenys neskelbtini)per 3 mėnesių terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, atstatant namo dalį į padėtį, buvusią 2022 m. birželio 1 d.; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

22.1.                       Ieškovai, siekdami pagrįsti, kad statybą leidžiantis dokumentas atsakovui V. M. išduotas neteisėtai, 2023 m. lapkričio 29 d. pateikė bylą nagrinėjančiam teismui pateikė ekspertines nuomones, t. y.: 1) 2023 m. spalio 31 d. teismo eksperto G. T. ekspertinį nagrinėjimą – konsultaciją „Ekspertinis nagrinėjimas-konsultacija. Objektas Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Vilnius“ (Ieškovų 2023 m. lapkričio 29 d. prašymo prijungti papildomus įrodymus Priedas Nr. 1). 2) 2023 m. lapkričio 8 d. – 2023 m. lapkričio 22 d. specialistės R. L. surašytą vertinimo aktą ir jo išvadą (Ieškovų 2023 m. lapkričio 29 d. prašymo prijungti papildomus įrodymus Priedas Nr. 5). 3) 2023 m. lapkričio 27 d. ekspertinės Ž. K. parengtą išvadą dėl gaisrinės skyriaus ploto skaičiavimo ir gaisrinės saugos reglamentuojamų atstumų tarp pastatų (Ieškovų 2023 m. lapkričio 29 d. prašymo prijungti papildomus įrodymus, Priedas Nr. 6). Byloje esant atitinkamos srities specialistų ekspertinėms išvadoms, teismas nesutikimą su šių specialistų išvadomis privalėjo pagrįsti byloje esančiais įrodymais.

22.2.                       Ieškovų, kaip žemės sklypo ir pastato, esančių šalia ginčo Pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkų tikslas, kad Pastatas, kuris yra faktiškai daugiabutis, ir būtų tokiu laikomas, nes nuo to tiesiogiai priklauso, kokie reikalavimai bus keliami greta ieškovams priklausančio turto vykstančioms statyboms (rekonstrukcijai). Pirmosios instancijos teismas formaliai remdamasis Registrų centras duomenimis, tačiau nevertindamas realios esamos faktinės situacijos, kad Pastatas yra daugiabutis, nusišalino nuo teisingumo vykdymo, neatsižvelgė į tai, kad sudaro sąlygas atsakovui V. M., faktiškai ginčo pastatui esant daugiabučiam, išvengti teisės aktų reikalavimų, susijusių su daugiabučio namo statymu/rekonstrukcija taikymo.

22.3.                       Savarankiškas reikalavimas dėl Pastato pripažinimo daugiabučiu nebuvo pareikštas, nes ieškovams tokio reikalavimo reikšti nereikėjo. Ieškovai, kaip gretimo žemės sklypo ir pastato savininkai, ieškinyje, kituose teismui pateiktuose dokumentuose išdėstė savo argumentus, kodėl laiko, kad ginčo Pastatas turėtų būti faktiškai laikytinas daugiabučiu ir vykdant statybos darbus, tokios apimties, kuriuos pagal ginčijamą leidimą siekia atlikti ieškovas, atsakingų institucijų turėtų būti laikoma, kad Pastatas yra daugiabutis. Bylą nagrinėjantis teismas šiuos argumentus ir nurodomas aplinkybes turėjo vertinti, o ne formaliai atmesti, nurodant, kad pagal Registro centro duomenis Pastatas yra vienbutis. Taip pat ir statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija, turi pareigą įvertinti, kokios apimties ir pobūdžio darbai bus atliekami, ar atlikus darbus, pasikeis pastato rūšis – vienbutis taps daugiabučiu. Kilus teisminiam ginčui, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar leidimą išduodanti institucija laikėsi ir/ar tinkamai taikė galiojančių teisės aktų reikalavimus.

22.4.                       Nustačius, kad faktiškai esama pastato rūšis (klasifikacija) neatitinka įregistruotos Registrų centras rūšies (klasifikacijos), ar atlikus statybos darbus pagal išduodamą leidimą pasikeis statinio rūšis (klasifikacija), atitinkamai turėtų taikyti teisės normas, nustatančias reikalavimus, esamai ar faktinei būklei, kuri bus po darbų atlikimo. Tiek galiojantis nurodytas teisinis reguliavimas, tiek bendrieji pamatiniai teisės principai įpareigoja statybą (rekonstrukciją) leidžiantį dokumentą išduodančią instituciją tikrinti ir nustatyti, ar remiantis teisiniu reguliavimu, taikytinu vienbučiam pastatui, ir išvengiant daugiabučiam pastatui taikytinų reikalavimų, po statybos darbų atlikimo pastatas netaps daugiabučiu. Tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tiek ir institucija, išduodanti statybą leidžiantį dokumentą, neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad faktiškai ginčo pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas, dėl ko atitinkamai turėtų būti taikomi ir keliami daugiabučiam gyvenamajam namui nustatyti teisės aktų reikalavimai, o ne vieno buto pastatui.

22.5.                       Iš byloje esančių IS „Infostatyba“ duomenų matyti, kad ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas išduotas pagal Vienbučio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo projektą. Projekte nurodyta, kad projektuojamo pastato paskirtis – gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas (namas), butų skaičius (gyvenamajame name) – 1 vnt. (Rekonstravimo projekto Bendrosios dalies 4 lapas); gyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 1; daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai) (Rekonstravimo projekto Bendrosios dalies 7 lapas).

22.6.                       Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ numatytą gyvenamųjų namų skirstymą į pogrupius galima teigti, kad pastatas (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinka daugiabučio gyvenamojo namo apibrėžimą (gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai - skirti gyventi trejoms šeimoms ir daugiau). Iš kadastrinių matavimų aiškiai matyti, kad pastate yra suformuotos atskiros savarankiškai kaip atskiri butai funkcionuojančios patalpos. Išviešintuose Projektiniuose pasiūlymuose atsispindi, kad Gyvenamasis namas de facto jau yra daugiabutis gyvenamasis pastatas, t. y. jame yra suformuoti 7 (septyni) atskiri savarankiški įėjimai ir suformuoti atskirai funkcionuojantys turtiniai vienetai – butai (kadastrinių matavimų byla). Gyvenamasis namas, kuris registruotas kaip vieno buto Gyvenamasis pastatas, faktiškai yra naudojamas ir virtęs daugiabučiu gyvenamuoju namu. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ant sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, įrengtos 7 pašto dėžutės bei 7 elektros skaitikliai.

22.7.                       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, akivaizdžiai matydama, kad Ginčo pastatas yra virtęs daugiabučiu gyvenamuoju namu derino ir pritarė Projektiniams pasiūlymams, bei išduoda statybą leidžiantį dokumentą vienbučio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimui pagal teisės aktus, taikytinus vienbučiam gyvenamajam namui, kai pastatas de facto yra daugiabutis gyvenamasis pastatas. 

22.8.                       Tiek Savivaldybės, tiek ir atsakovo V. M. veiksmai rodo tikslingą siekį, pasinaudojant mažesniais statybos reikalavimais vienbučiam gyvenamajam namui, faktiškai statyti daugiabučio gyvenamojo namo paskirties statinį. Taigi, išvengiant teisės aktų reikalavimų, keliamų daugiabučiam gyvenamajam pastatui, taikant vienbučiams (dvibučiams) pastatams keliamus reikalavimus de facto statomas (rekonstruojamas) daugiabutis gyvenamasis pastatas. Pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, kad galiojantys teisės aktai įpareigoja tiek statybą leidžiantį dokumentą išduodančią instituciją, tiek bylą nagrinėjantį teismą, vertinti pastato, kuriam išduodamas leidimas, esamą rūšį (klasifikaciją), nevertino aukščiau nurodytų įrodymų dėl pastato rūšies (klasifikacijos), kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

22.9.                       Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje kilęs ginčas dėl pastato klasifikacijos, bet ir nevertino, kad atsakovas V. M., kaip vienas iš Pastato bendrasavininkų, turi pareigą užtikrinti, kad viešame registre skelbiami duomenys atitiktų faktą, būtų teisingi, pats savininkas turi pareigą būti aktyvus ir teikti informaciją VĮ „Registrų centras“, nedelsdamas informuoti registrą ir inicijuoti duomenų pakeitimą, pasikeitus bet kuriam iš registre registruojamų duomenų. Šios savo pareigos atsakovas V. M. nevykdo – registre skelbiami duomenys nėra teisingi, neatitinka faktinių aplinkybių.

22.10.                      Pats atsakovas V. M., nevykdydamas pareigos atnaujinti registre skelbiamus duomenis, negali remtis ir atsikirtinėti ta aplinkybe, kad registro duomenys teisingi, kai akivaizdu, kad jam pačiam neatnaujinus ir nepateikus pasikeitusių duomenų, registro duomenys yra neteisingi. Šiuo atveju ir ieškovai buvo suklaidinti atsakovo neatnaujintų duomenų – nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Vilnius, įgijo, laikydami, kad greta yra vienbutis gyvenamasis namas, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, nors VĮ „Registrų centras“ ginčo pastatas registruotas kaip vienbutis, de facto pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas.

22.11.                      Gaisrinės saugos (priešgaisrinės) saugos reikalavimai taikomi tie, kurie galioja statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų argumentus, susijusius su gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymu, ir privalėjo taikyti statybos leidimo išdavimo momentu galiojančius reikalavimus.

22.12.                      Ieškovas, kaip gretimo žemės sklypo ir pastato savininkas, turi tiesioginį suinteresuotumą, kad atsakovo V. M. atliekami statybos darbai atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus, nes bet koks reikalavimų pažeidimas reikš ir ieškovų teisių pažeidimą – nesaugios gyvenamosios aplinkos sukūrimą. Ieškovai, kaip gretimo žemės sklypo ir pastato savininkai, turi teisėtą interesą reikalauti, kad būtų laikomasi priešgaisrinių teisės aktų ir saugių atstumų reikalavimų, jų nesilaikymu yra akivaizdžiai pažeidžiamos jų teisės ir, kaip savininkai, turi teisę ir pareigą saugoti savo turtą nuo gaisro grėsmės, o esant neteisėtiems rekonstrukcijos sprendiniams, jų, kaip nekilnojamojo turto savininkų nuosavybei yra reali grėsmė gaisro kilimo atveju.

22.13.                      Pagal Gaisrinės saugos taisyklių 92 p. minimalus priešgaisrinis atstumas tarp pastatų, kai pastato atsparumo ugniai laipsnis yra III (Vienbučio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo projektas, architektūrinė dalis TP, 8.2. skyrius „Gaisrinė sauga“, 16 lapas) ir pastato, kurio atsparumo ugniai laipsnis II (namas (duomenys neskelbtini)), privalo būti ne mažiau 10 metrų. Kaip matyti iš Rekonstravimo projekto architektūrinės dalies sprendinių (24 lapas), plečiamas pastogės aukšto plotas, įrengiant naujas pertvaras, tokiu būdu didinant tiek pastogės tūrį, tiek ir įrengiant naujus vitrininius langus – duris, varstomus į vidų, faktiškai statant antrą ginčo namo dalies aukštą, nukreiptą į ieškovams priklausantį žemės sklypą, laiptinėje iškertant angas dviem dideliems vitrininiams varstomiems langams, taip pat nukreiptiems į ieškovams priklausantį žemės sklypą.

22.14.                      Įrengiant naujas gyvenamąsias patalpas (butą) ginčo pastato pastogėje (gyvenamosios patalpos (butas) pastogėje formuojamos tik Rekonstravimo projektu, iki tol jų nebuvo), reikšmingai mažėja minimalus gaisrinis atstumas nuo rekonstruojamos dalies iki ieškovams priklausančio gyvenamojo namo. Faktinis atstumas tapo ne daugiau 4 m. Ieškovai ginčija naujai plečiamą įrengiamą antrą aukštą su tūriniais langais prieš tai buvusioje Pastato stogo konstrukcijoje, o ne esamo pastato pirmo aukšto konstrukcijų buvimo vietą. Atsakovo pagal ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą atliekamais pastato stogo rekonstrukcijos darbais yra įrengiamos naujos patalpos pastato stogo konstrukcijoje, tame tarpe vietoje stogo įrengiami ir tūriniai langai.

22.15.                      Ieškovai, kaip gretimo žemės sklypo ir pastato (duomenys neskelbtini) savininkai, jokio sutikimo, kad būtų neišlaikomas minimalus atstumas tarp naujai pastatomo, plečiamo pastogės aukšto, t. y. naujai pastatomų pastato dalių, ir ieškovams priklausančio pastato, nedavė, atsakovas V. M., kaip statytojas, jo ir neprašė.

22.16.                      Ginčijamas leidimas rekonstrukcijai, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išduotas neteisėtai, nes nėra nurodyti konkretūs ir aiškūs atstumai, akivaizdu, kad jie nėra išlaikyti. Minimalus gaisrinis atstumas nuo atsakovo rekonstruojamos namo dalies iki ieškovų namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privalo būti ne mažiau 10 metrų. Taigi, statinio projekto sprendiniai neatitinka norminių gaisrinės saugos reikalavimų tarp statinių, atsakovas V. M. šių atstumų nesilaikė, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija šių atstumų netikrino, kaip to reikalaujama Statybos įstatymo 27 (1) str. 1 d. 12 p. Dėl šios priežasties ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas naikintinas.

22.17.                      Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesilaikė imperatyvių gaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų, nevertino Rekonstravimo projekto atitikties gaisrinės saugos reikalavimams, todėl atsakovas šį imperatyvų teisės normos reikalavimą ignoravo ir jo nesilaikė, o teismas šių aplinkybių nevertino, dėl ko išduotas statybą leidžiantis dokumentas pirmosios instancijos teismo turėjo būti panaikintas.

22.18.                      STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ reikalavimai taikomi rekonstruojant ir kapitališkai remontuojant esamą pastatą. Šio reglamento 9 priedo 4 p. įtvirtinta imperatyvi norma, kad minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio žemės sklypo savininko interesai. Mažinant atstumą iki kaimyninio sklypo ribos turi būti gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Atsakovui V. M. priklausantis ir jo naudojamas kanalizacijos tinklas yra arčiau nei 1 metras iki ieškovo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos, o vietomis ir sklypo ribose, akivaizdu, kad nebuvo laikytasi STR 2.02.09:2005 reglamento reikalavimų ir nebuvo statytojo (Atsakovo V. M.) pareikalauta pateikti kaimyninio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko (ieškovo) sutikimo raštu. Taigi neišlaikytas minimalus galiojančiame STR įtvirtintas 1 m atstumas nuo ginčo pastatą, tame tarpe ir rekonstruojamą ginčo pastato dalį, aptarnaujančio nuotekų vamzdyno iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos.

22.19.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime privalėjo nurodyti aiškius teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus motyvus, kodėl laiko, kad reikalavimas išlaikyti 1 m atstumą netaikytinas. Tai, kad nuotekų vamzdynas įrengtas seniau, ar tai, kad nepriklauso ieškovams, atsakovui V. M., nėra argumentas.

22.20.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovų argumento, kad nebuvo laikytasi ir STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 477, 480 p. reikalavimų. Šiame punkte imperatyviai nurodoma, kad abonentas, rekonstruodamas objektą, privalo gauti ir įvykdyti naujas technines nuotekų šalinimo sąlygas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, taikė atsakovui V. M. įstatymais nenumatytas išimtis ir pažeidė reglamento reikalavimus, nes nereikalavo, kad atsakovas V. M. jas gautų ir jas įvykdytų pagal naujas technines nuotekų šalinimo sąlygas, dar daugiau, kaip atsakovui V. M. didinant buto (arba įrengiant papildomą butą) plotą, įrenginėjant naujas patalpas pastato stogo konstrukcijoje, didėja lauko kanalizacijos tinklo naudojimo apimtis. Taigi, atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų dėl kanalizacijos tinklo atitikimo teisės aktų reikalavimams, todėl Leidimą išdavė neteisėtai.

22.21.                      Faktinę aplinkybę, kad atsakovas V. M. privalėjo gauti naujas technines prisijungimo sąlygas lauko kanalizacijos tinklui įrengti patvirtina ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2023 m. vasario 23 d. elektroninis laiškas, kuriame aiškiai nurodyta, kad turto savininkas, kuris atlieka rekonstrukcijos darbus, turi pareigą išsiimti iš UAB „Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygas rekonstruojamam objektui ir ribų planas su vandentiekio ir kanalizacijos tinklais. Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

22.22.                      Vilniaus miesto savivaldybės administracija nereikalavo atsakovo V. M. pateikti vandentiekio ir nuotekų šalinimo techninio projekto dalies, akivaizdžiai matant, kad Rekonstravimo projekto Bendrosios dalies Inžinerinių tinklų suvestiniame plane (Rekonstravimo projekto bendrosios dalies 38 lapas), lauko kanalizacijos tinklas yra patiestas, pažeidžiant ieškovo teises ir teisėtus interesus, t. y. tinklas yra prie pat ieškovo sklypo ribos arba ieškovo sklypo ribose, nesant ieškovo rašytinio sutikimo (nuotrauka – kanalizacijos šulinio vieta). Svarbu tai, kad inžinerinių tinklų naudojimo apimtis didėja, nes pagal Rekonstravimo projektą naujai įrengiamose patalpose pastogėje (bute) yra įrengiamas naujas san. mazgas - papildomas WC ir dušas, manytina, atsiras ir virtuvė, kaip buvo nurodyta projektiniuose pasiūlymuose.

22.23.                      Ieškovams, kurie laikosi teisės aktų reikalavimų ir tuo pačiu metu rengė ir derino ir jiems priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, rekonstrukcijos projektą, nesuprantama, kaip gretimai esančiam pastatui, gaunant tą patį dokumentą – leidimą atlikti rekonstrukcijos darbus, buvo taikomi visiškai kiti reikalavimai. Kaip aiškiai matyti, ieškovai savo rekonstrukcijos projektą derino ir į IS „Infostatyba“ teikė įvairių institucijų pritarimus/suderinimus.

22.24.                      Aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje esančių įrodymų, nesusipažino su jų turiniu patvirtina tai, kad teismas IS „Infostatyba“ duomenis – suderinimus, kuriuos savo rengiamam pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius, rekonstrukcijos projektui gavo ieškovas ir kuriuos pateikė kaip pavyzdį teismui parodyti, kokie suderinimai ir kokių institucijų turi būti gauti, kreipiantis dėl statybą (rekonstrukciją) leidžiančio dokumento gavimo, priskyrė kaip gautus atsakovo V. M. dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė visiškai neteisingą išvadą, kad 2023 m. birželio 29 d. yra gautas UAB „Vilniaus vandenys“ pritarimas, todėl teismas laiko, jog formalus pažeidimas, kai projektui pritarė UAB „Vilniaus vandenys“, nėra pagrindas panaikinti rekonstrukcijos leidimą (Skundžiamo teismo sprendimo 50 p.). Kaip nurodyta, 2023 m. birželio 29 d. savo rekonstrukcijos projektą su UAB „Vilniaus vandenys“ suderino ne atsakovas V. M., o ieškovai. Be to, teismas net nevertino statybą leidžiančio dokumento, kuris buvo išduotas 2023-05-18 dieną ir UAB „Vilniaus vandenys“ suderinimo, kuris buvo suderintas 2023-06-29, terminų, nes statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas anksčiau, nei įvyko derinimai tikrinančiose institucijose. Teismas ignoravo šias faktines aplinkybes, arba jas vertino nekompetentingai.

22.25.                      Kadangi atsakovo V. M. lauko vandentiekio tinklas yra ieškovų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (Rekonstravimo projekto Bendrosios dalies Inžinerinių tinklų suvestinis planas, lapas 38), atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesilaikė nurodyto reglamento reikalavimų ir nepareikalavo atsakovo V. M. pateikti kaimyninio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko sutikimo raštu, kad įvadinis lauko vandentiekio tinklas, kuriuo išimtinai naudojasi atsakovas V. M. ir tinklas išimtinai tarnauja jam, būtų paliktas ieškovo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dar daugiau, atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįtraukė UAB „Vilniaus vandenys“ į techninį projektą tikrinančių institucijų sąrašą.

22.26.                      Atsakovas V. M., plėsdamas patalpas ir įrengdamas jas naujas pastato stogo konstrukcijoje (didindamas plotą), iš AB ESO 2022 m. sausio 14 d. gavo, nes jų prašė, dujų prisijungimo sąlygas objekto rekonstravimui. Vadinasi, analogiškai, atsakovas V. M. privalėjo gauti ir lauko vandentiekio ir kanalizacijos prisijungimo sąlygas, kaip esamiems lauko vandentiekio ir kanalizacijos tinklams neatitinkant teisės aktų reikalavimų ir nesant ieškovo sutikimui raštu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino įrodymų, netaikė teisės aktų, reglamentuojančių lauko vandentiekio naudojimą ir šių reikalavimų nesilaikė išduodant ginčijamą leidimą, atsakovui V. M. buvo pritaikytos jokiuose teisės aktuose nenumatytos ir nereglamentuotos išimtys.

22.27.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad Rekonstravimo projekto pirmo ir antro aukšto planuose yra pažymėtos kaminų vietos, tačiau, dujų katilų kaminai bus išvesti laiptinės sienoje, nes atsakovas V. M.: padidino ir įrengė langams angas ir langus numatė varstomus, tikslu, šalinti dūmus; buvusį dujų katilo kaminą, kuris dabar priklauso buto, (duomenys neskelbtini), savininkui, laiptinės sienoje perkėlė, nors tokios teisės neturėjo, už rekonstruojamo pastato dalies į (duomenys neskelbtini), savininko pusę. Įvertinant, kad laiptinės siena, kuri yra nutolusi nuo kaimyninio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tik apie 4 metrus ir, kuri turi būti ugniasienė, atsakovas V. M. neturi teisės įrengti laiptinės sienoje varstomus langus, todėl ir dujų katilo su jo kaminu sienoje, nes, kitaip bus pažeisti: Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai; Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių pagrindiniai reikalavimai, nurodyti 2, 3, 102, 103, 104, 108, 204.1 punktuose. Dujų katilų kaminai privalo būti išvesti ant stogo, kaip tą imperatyviai nurodo minėtų taisyklių 192 ir 199 punktai.

23.       Ieškovė L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir papildomą sprendimą pilna apimtimi bei ieškovų ieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį, pilna apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

23.1.                       Pirmosios instancijos teismas iš esmės išskirtinę ir/ar išimtinę reikšmę suteikė VĮ „Registrų centras“ duomenims, taip pažeisdamas įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles ir laisvą įrodymų vertinimo principą. Pirmosios instancijos teismas ne tik selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, bet ir neatskleidė ginčo klausimo esmės, kadangi neužtikrino pareigos išsamiai ir nešališkai ištirti visas civilinėje byloje esančias reikšmingas aplinkybes, nepašalino kilusių abejonių, neargumentavo visų išvadų, ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

23.2.                       VĮ „Registrų centras“ duomenys yra viešinami pagal anksčiau nustatytus faktus, tačiau jie nėra orientuoti į ateitį, t. y. į būsimus atsakovo ketinimus, dėl kurių iš esmės ir yra kilęs ginčas. Atitinkamai VĮ „Registrų centras“ duomenys neturi įrodomosios galios šiam ginčui, nes fiksuoja tai, kas buvo, bet ne atsakovo rekonstrukcijos ir atliekamų darbų tikslą bei gaunamą rezultatą, kas yra šio ginčo klausimo esmė. Tai, kad VĮ „Registrų centras“ duomenys fiksuoja buvusią pastato būklę, nepagrindžia ir neįrodo, kad ateityje atliktais veiksmais nebus pakeista ginčo pastato paskirtis, t. y. iš vienbučio į daugiabutį. Šiuo pagrindu susiformuoja esminiai įrodymų tyrimo trūkumai, kadangi pavieniui įrodymui buvo suteikta imperatyvi reikšmė, nors jis neturi įrodomosios galios ginčo klausimui.

23.3.                       Pirmosios instancijos sprendime net nepasisakyta ir nenurodyta, kodėl nebuvo įvertinti ir/ar atmesti kiti civilinės bylos medžiagoje esantys įrodymai, kurie, ieškovės vertinimu, pagrįstai patvirtina, kad atsakovo darbų rezultatas de facto lems, kad bus faktiškai sukurtas naujas turtinis vienetas, ir dėl to bus sukurtas dar vienas gyvenamasis vienetas, dėl ko ginčo pastatas neatitiks vienbučio gyvenamojo namo reikalavimų. Svarbu tai, kad VĮ „Registrų centras“ duomenis paneigė ir liudytoja R. S., kuri buvo apklausta bylos nagrinėjimo metu (2024-04-09, liudytojos apklausa garso įraše nuo 3 val. 41min.). Ji yra viena iš ginčo objekto bendraturčių. Pastaroji nurodė ir patvirtino, jog name gyvena daug atskirų šeimų, o jų gyvenamąsias patalpas ji vadino butais. Liudytoja suskaičiavo, kad name yra 6-7 butai, kuriuose gyvena atskiros šeimos. Patvirtino ir konstatavo, kad visi butai turi atskirus įėjimus, kuriuos gyventojai pasidarė iš verandos įėjimų ir pan. Be to, liudytoja patvirtino, kad ginčo pastate yra nusistovėjusi praktika, kad esami butai, kuomet jie yra dviejų aukštų, naudojami kaip atskiri turtiniai vienetai. Atitinkamai pirmajame aukšte gyvena viena šeima, o antrajame – kita šeima. Būtent toks turto naudojimas yra ir šios bylos ginčo klausimas, kadangi apeliantė konstatuoja, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas siekia iš atskirų aukštų suformuoti atskirus turtinius vienetus. Tokią naudojimo tvarką patvirtino ir liudytoja, kuri nurodė, kad ginčo pastate tokia praktika jau yra naudojama ir nusistovėjusi. Papildomai pirmosios instancijos teismas, nevertindamas byloje esančių įrodymų ir nesivadovaudamas liudytojos parodymais, nepagrįstai neįvertino byloje esančios eksperto išvados ir nuotraukų, kurios papildomai ir pakartotinai objektyviai paneigia VĮ „Registrų centras“ išviešintus duomenis, kurie akivaizdžiai neatitinka faktinės realybės ir patvirtina liudytojos pateiktą informaciją. Byloje, kartu su ieškovų 2023-11-29 pateiktais rašytiniais paaiškinimais, yra pateikta 2023-10-31 ekspertinio nagrinėjimo–konsultacijos išvada, kurią parengė dr. G. T.. Iš šios ekspertinio nagrinėjimo–konsultacijos išvados matyti šie svarbūs faktai byloje.

23.4.                       Pastatą pripažinti daugiabučiu namu pakanka vienintelio kriterijaus – butų skaičiaus esančių name. Byloje buvo įrodyta, jog šiuo metu ginčo pastate gyvena apie 7 atskiri šeimos ūkiai, kurie yra įsirengę atskirus butus. Matyti, kad ginčo objekte yra atliekami tęstiniai neteisėti veiksmai, nes ginčo pastatas seniai nebenaudojamas kaip vienbutis namas. Kyla pagrįsta abejonė, ar kada nors ginčo pastatas buvo naudojamas kaip vienbutis namas. Taigi, pats savaime, net nepriklausomai nuo atsakovo atliekamų darbų funkcijos ir tikrosios paskirties, išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra neteisėtas, nes faktiškai namas jau nėra vienbutis, o daugiabutis. Todėl vien šiuo savarankišku pagrindu statybą leidžiantis dokumentas, kuris buvo išduotas atsakovui, yra neteisėtas, nes neatitinka faktinės tiesos.

23.5.                       Atsakovui išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra negaliojantis ir neteisėtas, nes atsakovo de facto atlikti darbai taip pat suformuos du atskirus turtinius vienetus, t. y. bus pakeista funkcinė turto apimtis. Atitinkamai darbų apimtis bus tokia, kad bus sukurtas naujas savarankiškas butas. Kaip matyti, antrasis aukštas nebuvo naudojamas kaip gyvenamoji patalpa – jis nebuvo nei įrengtas, nei naudojamas pagal gyvenamąją paskirtį. Tai nebuvo gyvenamosios patalpos, esančios pirmajame aukšte, sudedamoji dalis. Po to, kai atsakovas atliks savo darbus, bus sukurti du atskirai naudojami objektai – butai, kurie turės du sanitarinius mazgus ir du įėjimus į savarankiškas patalpas, kas leis juos funkciškai naudoti kaip du atskirus turto vienetus ir gyventi keliems šeimos ūkiams. Taigi, akivaizdu, kad po atsakovo atliktų darbų pastate bus įrengta net 8 butai, nors faktiškai jis bus įregistruotas kaip vienbutis pastatas. Tai, kad VĮ „Registrų centras“ yra įregistruoti tikrovės neatitinkantys duomenys, o nesąžiningi ginčo pastato gyventojai tuo naudojasi, nesuteikia jiems teisės nesilaikyti norminių teisės aktų ir daugiabučiame name atlikti darbus laikantis vienbučiam namui taikomų norminių teisės aktų reikalavimų.

23.6.                       Nei esama namo architektūrinė padėtis, nei padėtis, kuri bus po atsakovo atliktų darbų, neatitiks statinio paskirties ir jam keliamų norminių teisės aktų reikalavimų. Be to, nurodytas reglamentavimas reiškia, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimas yra atskira administracinė procedūra. Akcentuotina, kad administracinės procedūros teisėtumą kontroliuoja kompetentingos valstybės institucijos. Akivaizdu, kad šiuo atveju administracinė procedūra buvo atlikta netinkamai, nes objektyviai ir faktiškai nebuvo įvertinta tikroji ginčo pastato situacija, atsakovo siekiami tikslai ir darbų funkcija, namo faktinis naudojimas, butų skaičius ir pan. Visos šios aplinkybės statybą leidžiantį dokumentą daro neteisėtą ir naikintiną.

23.7.                       Pirmosios instancijos teismas vėlgi nedaro savarankiškų išvadų ir neatlieka išsamaus bei visapusiško įrodymų tyrimo, siekiant atskleisti ginčo klausimą. Pirmosios instancijos teismas pažeidimų, susijusių su priešgaisrine apsauga, nebuvimą preziumuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadomis, nors pats pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino tokių išvadų teisėtumo, o tiesiog elementariai preziumavo jų teisingumą. Šie pirmosios instancijos teismo veiksmai iš esmės atspindi įrodymų tyrimo kokybę, kuri neatitinka tiek norminių teisės aktų, tiek ir nacionalinių teismų suformuotų reikalavimų ir kriterijų. Duomenys, nors akivaizdžiai yra paneigti, kaip ir VĮ „Registrų centras“ duomenų atveju, yra preziumuojami, jų netiriant ir nesiaiškinant de facto situacijos, kas rodo, kad pats įrodymų tyrimas yra nepagrįstas bei neteisėtas. Vien šiuo savarankišku pagrindu sprendimas yra pripažintinas nepagrįstu bei neteisėtu, todėl naikintinas pilna apimtimi.

23.8.                       Pagal atsakovo siekiamų atlikti darbų esmę yra atliekami šlaitinio stogo pakeitimai, kurie lemia, kad keičiasi pastato tūris, t. y. jis didėja, kas reiškia, kad didėja ir gaisro rizika. Tuo pagrindu teisės aktai reikalauja, kad minimalus atstumas nuo rekonstruojamos pastato dalies iki gretimo namo būtų ne mažesnis kaip 10 metrų. Jo nesant, reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 7.4.3 papunktis) arba priešgaisrinių sienų įrengimas (2023-11-27 išvada dėl gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimo ir gaisrinės saugos reglamentuojamų atstumų tarp pastatų). Be to, ginčo pastate elektros instaliacija yra įrengta senai, todėl galima daryti prielaidą, kad neatitinka elektros instaliavimo gyvenamuosiuose pastatuose minimalių reikalavimų. Juolab, kad įrengiamas antras aukštas, kuris anksčiau nebuvo naudojamas kaip gyvenamoji patalpa, todėl didėja ir pastato elektros laidams tenkanti apkrova. Atitinkamai ginčo pastatu po atsakovo atliktų darbų naudosis net 8 šeimos ūkiai, kas reiškia ypatingai didelę apkrovą pastato elektros laidams, kas reiškia, kad priešgaisrinės saugos rizikos išauga neproporcingai.

23.9.                       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1-1338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ 38 punkte yra nurodyti bendrieji gaisro prevencijai keliami reikalavimai – statiniai turi būti suprojektuoti, pastatyti, įrengti ir naudojami taip, kad gaisro kilimo pavojus juose būtų kuo mažesnis. Pabrėžtina ir tai, kad projektuojant, statant ir naudojant statinius turi būti vertinamas gaisro pavojus iš išorės. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 30 punkte nurodyti minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų bei kitų pastatų, siekiant riboti gaisro plitimą į gretimus pastatus. Rizika didėja dar ir tuo pagrindu, kad atsakovas, atlikdamas rekonstrukcijos darbus ginčo pastato dalyje, privalo užtikrinti priešgaisrinės saugos minimalius reikalavimus nuo rekonstruojamos ginčo pastato dalies, išlaikant minimalų 10 metrų atstumą iki gretimo namo, tačiau to objektyviai neatlieka. Atsakovas nesilaikė 10 metrų atstumo ir neprašė apeliantės sutikimo raštu. Tokiu būdu atsakovas nesivadovavo norminių teisės aktų imperatyviomis nuostatomis, ko eigoje buvo ne tik neproporcingai padidinta gaisro rizika, bet ir neproporcingai pažeistos gretimo sklypo savininkų (ieškovų) teisės ir teisėti interesai.

23.10.                      Ieškovai savo ieškinyje taip pat statybas leidžiančio dokumento neteisėtumą siejo ir su tuo, kad Statybą leidžiantis dokumentas išduotas, nevertinant to, kad atsakovo lauko vandentiekio įvadinis tinklas yra ieškovams priklausančiame žemės sklype, o atsakovo kanalizacijos tinklas patenka į apeliantės žemės sklypo apsaugos zoną 3 metrus. Pirmosios instancijos teismas pats pripažįsta, kad buvo padarytas pažeidimas, tačiau teigia, kad tai neva formalus pažeidimas. Tai nėra laikoma tik formaliu pažeidimu, nes tai liečia ir apriboja ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų teises, bei daro jiems tęstinę žalą. Visi reikalavimai, susiję su statybą leidžiančiu dokumentu, yra imperatyvūs ir jų turi būti laikomasi rūpestingai ir atsakingai, todėl teismo išvada, kad tai tik formalus pažeidimas, yra prieštaraujanti norminių teisės aktų reikalavimams ir neatitinkanti nacionalinių teismų suformuotos praktikos. Be to, jokie teisės aktai nenumato teismui teisės taikyti išimčių dėl formalumų.

23.11.                      Pirmosios instancijos teismas iš esmės šiuo ginčo aspektu pasisako ne dėl esminio momento, dėl kurio net nėra ginčo, ir pats teismas pripažįsta, kad reikalavimas gauti prisijungimo sąlygas nebuvo gautas, o dėl to, kam priklauso vandentiekio vamzdis ir kada jis buvo įvestas. Ši faktinė aplinkybė neturi jokios reikšmės ginčui. Esminis dalykas yra tai, kad atsakovui buvo keliamas reikalavimas gauti prisijungimo sąlygas, kurias atsakovas, plėsdamas patalpas ir įrengdamas jas naujas, 2022-01-14 gavo iš ESO, nes jų prašė dujų prisijungimo sąlygas objekto rekonstravimui, vadinasi, analogiškai, atsakovas privalėjo gauti prisijungimo sąlygas ir lauko vandentiekiui ir nuotekynei, kurių jis net neprašė, todėl negavo ir tą netgi konstatavo pirmosios instancijos teismas, todėl yra konstatuojamas imperatyvių reikalavimų pažeidimas ir statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas. Sąlygų gavimo faktui jokios įtakos neturi, kam priklausė vamzdis ir kieno jis buvo įrengtas. Tai galbūt turėtų esmės sąlygų gavimo procedūrai, tačiau ne pačiam faktui, kad sąlygos nebuvo gautos, t. y. neišpildytas imperatyvus reikalavimas.

23.12.                      Ieškovai ieškinyje kėlė klausimą ir tuo pagrindu, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas rekonstravimo projektui, kuris nėra suderintas ir neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų dėl lauko inžinerinio tinklo – kanalizacijos neišlaikyto atstumo iki ieškovų žemės sklypo ribos. Nagrinėdamas šiuos ieškovų argumentus teismas savarankiško įrodymų tyrimo bei vertinimo neatliko, kadangi preziumavo UAB „Vilniaus vandenys“ poziciją, jog neva UAB „Vilniaus vandenys“ nebūtų pritarusi ginčo pastato dalies rekonstrukcijos projektui bei prašymui išduoti rekonstrukcijai leidimą.

23.13.                      Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ir jo išdavimo aplinkybių, o elementariai pritarė valstybės institucijų pozicijoms, kas reiškia, kad ieškovų ieškinys nebuvo išnagrinėtas pilna apimtimi, nebuvo pasisakyta apie jų visus reikalavimus ir argumentus, o to eigoje pats teismo sprendimas buvo grindžiamas prielaidomis.

23.14.                      Atsakovas savo nuosavybės teisę ne tik įgyvendino netinkamai, tačiau ir pažeisdamas ieškovų teises, taip ne tik varžydamas jų teises, bet ir sukeldamas jiems tęstinę žalą. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Statinio ekspertizė“ (toliau tekste – Reglamentas), kuris privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (1 punktas) ir kuris nustato, tarp kitų dalykų, statinio rekonstravimo projekto rengimo tvarką (1.1 papunktis), Reglamento 7.4 papunktyje nustatyta, kad statytojas teisės aktų nustatytais atvejais projektuotojui pateikia kaimyniniuose žemės sklypuose esančių pastatų naudotojų rašytinį sutikimą sujungti projektuojamą pastatą ir kaimynui priklausantį pastatą į vieną gaisrinį skyrių. Tokio sutikimo atsakovas nei prašė, nei jis jį turi. Be to, vadovaujantis Reglamento 7.4.5 papunkčiu, atsakovo rekonstruojamas namas dėl neišlaikytų gaisrinių atstumų patenka į apeliantės namo apsaugos zoną, todėl ir šiuo pagrindu atsakovas privalėjo gauti apeliantės rašytinį sutikimą. Atsakovas nei vieno sutikimo nei prašė, nei jis turi, o teismas šių aplinkybių net nevertino, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

23.15.                      Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I3-1222-764/2023 pagal pareiškėjo V. M. patikslintą skundą dėl atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022-07-19 savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-220719-00082, 2022-07-20 privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-220720-00086; 2022-07-20 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-220720-00084 panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantė mano, kad ši byla ir joje nustatyti faktai turi ne tik esminę, bet ir prejudicinę reikšmę šioje byloje, o atsakovo atlikta savavališka statyba rodo ir atskleidžia tikruosius jo ketinimus bei atsakovo nesąžiningumą.

23.16.                      Pirmosios instancijos teismas neatliko visapusiško ir pagrįsto byloje esančių įrodymų tyrimo, ko eigoje priėmė subjektyvias ir nepagrįstas išvadas, nukrypo nuo nacionalinių teismų formuojamos praktikos bei padarė akivaizdžias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas. Esminis skundžiamo sprendimo prieštaringumas ir nepagrįstumas atsiskleidžia, jog pats pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad buvo padarytas pažeidimas išduodant statybą leidžiantį dokumentą, tačiau neva jis yra laikomas tik formaliu. Taigi, teismo išvada, kurios pagrindu buvo atmestas apeliantės ieškinys, prieštarauja jos priėmimo loginei sekai. Vien šis savarankiškas prieštaravimas sudaro pagrindą panaikinti sprendimą toje dalyje, kurioje buvo atmestas ieškinys, nes jis nukrypsta tiek nuo norminių teisės aktų reikalavimų, tiek ir nuo nacionalinių teismų praktikos.

24.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliantų L. J., J. J. apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentais:

24.1.                       IS „Infostatyba“ kartu su pateiktu prašymu buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ir pastato kadastro duomenų byla. Pagal Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 54 p. statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą. IS „Infostatyba“ pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad esamo pastato baigtumas 100%, pagrindinė naudojimo paskirtis yra Gyvenamoji (vieno buto pastatai). Prašyme teikiamas esamo, registruoto buto vidaus patalpų rekonstravimo projektas, todėl klausimas dėl pastato paskirties nebuvo sprendžiamas. Pateikta buto Kadastrinių matavimų byla, bendraturčių sutikimai. Administracija, tikrindama prašymus, vadovaujasi pateiktais galiojančiais dokumentais, todėl teigti, kad pastatas yra daugiabutis, neturi pagrindo.

24.2.                       Nesutiktina, kad su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas vadovavosi tik VĮ „Registrų centras“ išrašu sprendžiant dėl pastato paskirties. Visų pirma, nėra draudžiama teismui suteikti tam tikriems įrodymams didesnę įrodomąją reikšmę, kadangi teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Antra, teismas vadovavosi ir byloje pateikta kadastrinių matavimų byla, kurioje taip pat užfiksuota, jog ginčo pastatas nėra daugiabutis, o yra gyvenamasis namas. Kadastrinio matavimo byloje yra užfiksuota, kad pastatas yra gyvenamasis namas – vieno buto pastatas. Tad visi objektyvūs įrodymai leidžia daryti išvadą, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai.

24.3.                       Administracija itin kritiškai vertina byloje pateiktą konsultacijos išvadą ir laiko, kad ji šioje byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės. Tokios pačios nuomonės buvo ir teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą. Apskritai, ieškovė ir jos atstovas klaidina tiek teismą, tiek proceso dalyvius vadinant dr. G. T. konsultaciją ekspertize, kadangi pačiame dokumente nurodyta, kad tai nėra ekspertizės aktas, o konsultacija, kuri atliko sutartiniu pagrindu.

24.4.                       Savo konsultacijoje dr. G. T. nurodo, kad atlikus pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius, pirmo aukšto, pastogės ir antresolės patalpų analizę, matomos šešios patalpų grupės A -10 patalpų, B - 9 patalpos, C - 5 patalpos, D - 10 patalpų, E - 5 patalpos F - 5, patalpos. Visose patalpų grupėse yra kambariai, virtuvės, sanitariniai mazgai, todėl jos gali būti įvardintos, kaip atskiri butai (atitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ buto sąvoką - butas – gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų). Dr. G. T. nurodo, kad patalpos gali būti įvardintos kaip atskiri butai, tačiau jis nepateikia išvados, kad patalpos iš tikrųjų yra atskiri butai. Visa dr. G. T. konsultacija yra pagrįsta prielaidomis, t. y. konsultacijoje nėra nustatyta, kad iš tiesų patalpos yra atskiri butai, nėra tai pagrindžiančių objektyvių išvadų. Pats konsultantas net nebuvo gyvai atlikęs savo tyrimą; konsultantas nebuvo patekęs į vidų apžiūrėti namą, o tai sąlygoja tai, kad konsultacija atlikta paviršutiniškai su palankiomis išvadomis ieškovams. Nėra net jo atliktų fotofiksacijų, o nuotraukos konsultacijos 10 puslapyje paimtos iš google maps ir priešpaskutinėje nuotraukoje net matosi google ženkliukas.

24.5.                       VTPSI atlikus patikrinimą, kuris buvo atliktas, be kita ko, vietoje, nenustatė, kad buvo pažeisti teisės aktai ir nenustatė, kad namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius priskirtinas prie daugiabučių gyvenamųjų namų.

24.6.                       Administracija mano, kad byloje esantys įrodymai – VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašas, kadastrinių matavimų byla bei Inspekcijos 2023 m. liepos 7 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad SLD buvo teisėtai išduotas ir buvo išduotas būtent gyvenamojo namo paskirčiai. Administracija neturėjo jokio faktinio, bei teisinio pagrindo abejoti dėl paskirties, ypač, kai buvo vertinama ir kadastrinių matavimų byla. Inspekcija taip pat įvertinusi esančią situaciją, nustatė, kad pažeidimų išduodant statybą leidžiantį dokumentą nenustatyta.

24.7.                      Administracija paaiškina, kad projekto sprendiniuose pastato gabaritai, užstatymo plotas, pastato aukštis ir fasadų medžiagiškumas išlieka esamas (Architektūrinė dalis, 6-8 puslapiai). Rekonstrukcijos metu nežymiai pertvarkomos vidaus patalpos pirmame aukšte, demontuojama dalis pertvarų ir projektuojamos naujos esamose patalpose pastogėje. Pjūvio brėžinyje akivaizdžiai matoma, kad rekonstrukcijos metu atstumas tarp rekonstruojamo ir pastato gretimame sklype nekinta. Naujos konstrukcijos įrengiamos išlaikant 3 m atstumą iki sklypo ribos, todėl besiribojančio sklypo savininkų sutikimai nereikalingi.

24.8.                       Administracija pažymi, kad pagal projekto sprendinius ir suderintą topo nuotrauką matyti, kad tiek vandentiekis į gyvenamąjį namą, tiek buitinių nuotekų šalinimo iš pastato sistema yra esami (žr. Bendroji dalis 13-14 puslapiai, byla „(duomenys neskelbtini) Kiti dokumentai 2023-04-25“ 40 puslapis). Projektinėje dokumentacijoje inžinerinių tinklų lauko statybos darbai nenumatyti, projektavimo sąlygos nepateiktos, todėl inžinerinius tinklus tikrinančioms institucijoms paskirti tikrinti projektą nebuvo realaus pagrindo. Administracija neturėjo pagrindo reikalauti, kad gyvenamojo namo esami įvadiniai tinklai būtų perkloti arba kitaip būtų pakeista jų buvimo vietą. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas V. M. įsigijo patalpas (2018 metai) jau esamomis vandentiekio ir nuotekų šalinimo komunikacijomis. Atsakovas jų neįrengė, o vandens tiekimas gyvenamajame name buvo ir prieš tai. Šią aplinkybę patvirtina kadastrinių matavimų byla, kurioje užfiksuotas tiek komunalinis nuotekų šalinimas, tiek komunalinis vandentiekis.

24.9.                       Į bylą pateiktas statybos ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad lauko inžineriniai tinklai: esami. Pastate yra komunalinio vandentiekio ir nuotekų tinklai – yra karštas vanduo, elektra, dujos (gamtinės). Tad nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, susijusiais su vandentiekio ir nuotekų šalinimo pažeidimų. Vandentiekio ir nuotekų komunikacijos buvo esamos ir funkcionavo jau ilgą laiką. Per visą laikotarpį, vėliausiai nuo 2018 m., kai atsakovas 2 įsigijo pastato dalį, nesikreipė dėl pažeistų teisių gynimo, vadinasi, esamos komunikacijos nesukėlė jiems neigiamų pasekmių tiek neužkirto kelio tinkamai naudotis jiems priklausančiu turtu. Laikytina, kad šis ginčas yra inicijuotas tik dėl to, kad ieškovai a priori nenori, kad atsakovas V. M. realizuotų nuosavybės teisę, jam norimu būdu rekonstruoti savo turtą, todėl ir inicijavo šį teisminį ginčą.

24.10.                      Ieškovė dėsto, kad yra prejudiciniai faktai ir teismas privalėjo tais faktais vadovautis. Nėra ginčo dėl to, kad buvo inicijuotas administracinis ginčas pagal V. M. skundą dėl Inspekcijos 2022 m. liepos 19 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-220719-00082, 2022 m. liepos 20 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-220720-00086; 2022-07-20 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP00-220720-00084 panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcija nors ir nustatė savavališkos statybos padarinius, tačiau teisinis reguliavimas suteikia teisę atsakovui V. M. šalinti savavališkos statybos padarinius, kreiptis dėl naujo SLD gavimo, ką šiuo atveju atsakovas ir padarė. Administracinėje byloje nustatyti faktai nėra laikyti prejudiciniai, nes SLD išduotas jau po administracinės bylos išnagrinėjimo.

24.11.                      Ieškovai tiek ieškinyje, tiek ir bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, faktiškai tiek šiuo momentu yra, tiek atlikus rekonstrukciją, kuriai išduotas šioje byloje ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, toliau bus daugiabutis gyvenamasis pastatas. Atitinkamai statybą išduodanti instituciją turi pareigą tikrinti, kokio pobūdžio pastatas faktiškai yra ir/ar kokiu siekiama jį padaryti, atlikus darbus pagal išduodamą statybą leidžiantį dokumentą. Argumentas dėl objekto paskirties yra esminis ir pagrindinis abiejų ieškovų argumentas, tačiau šį argumentą ieškovai objektyviais duomenimis nepagrindžia. Tiek VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašas, tiek kadastrinių matavimų byla, tiek statinio projekto ekspertizė (kuri yra privaloma SLD gavimui), tiek Inspekcijos 2023 m. liepos 7 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad namas nėra daugiabutis, o yra gyvenamasis namas (vienbučių, dvibučių paskirties). Laikytina, kad visi abiejų ieškovų argumentai dėl daugiabučio gyvenamojo namo yra tik jų gynybinė pozicija, kuri yra pagrįsta jų subjektyvių vertinimų. Labiau nei akivaizdu, kad ieškovai sąmoningai ir tikslingai nori apriboti atsakovo V. M. teisę naudotis savo turimą nuosavybę. 

24.12.                      Administracija kritiškai vertina argumentus, susijusius su tuo, jog priimant sprendimą turėjo būti įvertinta Ž. K. išvada. Visų pirma, nėra aišku kokia užklausa buvo pateikta Ž. K., kokie klausimai jam buvo keliami ir kokiais metodais vadovavosi specialistas rengiant išvadą. Išvada yra 2 puslapių, abstrakti, neišsami, nėra atlikti detalūs skaičiavimai, nėra numatyti atstumų skaičiavimo priemonės bei metodai. Tad, laikytina, kad išvada yra neišsami ir jokios objektyvios ir įrodomosios reikšmės neturi. Taip pat kyla klausimas ar pagal savo suteiktą atestatą Ž. K. galėjo teikti išvadą dėl gaisrinės saugos atstumų. Atestate yra nurodyta, kad Ž. K. yra įgaliotas eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Nėra nurodyta, Ž. K. yra asmuo įgaliotas teikti išvadas konkrečiai dėl gaisrinės saugos atstumų, taip pat nėra kitų kvalifikaciją teikti išvadas dėl gaisrinės saugos atstumų patvirtinančių dokumentų. Taip pat nėra aišku, ar Ž. K. žinojo, kad teikia išvadą, kurį bus naudojama šioje byloje ir kyla klausimas, ar jis buvo įspėtas apie melagingų išvadų pateikimą. Tad Administracija laiko, kad teikta išvada vadovautis nėra pagrindo, kadangi ji neatspindi jokių objektyvių duomenų, yra abstrakti, neišsami, nenurodyti išvados atlikimo metodai, priemonės.

24.13.                      Nesuprantama kokiu pagrindu atsakovas V. M. privalėjo gauti prisijungimo sąlygas. Per teismo posėdį V. M. patvirtino, kad jis 2018 m. patalpas įsigijo ir jose jau buvo komunalinis vandentiekis bei komunalinis nuotekų šalinimas. Pažymėtina, kad projekto architektūrinėje bei bendrojoje dalyse komunalinis vandentiekis bei komunalinis nuotekų šalinimas yra esamas, t. y. jokių darbų, susijusių su inžinerinių tinklų įrengimų, atsakovas V. M. nevykdys, kadangi jie jau yra.

24.14.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad iš skundžiamo pastato rekonstrukcijos leidimo matyti, kad kaminai išlieka esami, tradicinės formos ir medžiagiškumo: tinkas ir plytų mūras. Projekte nenumatytas kamino keitimas – rekonstrukcija, jis nebuvo keičiamas, rekonstruojamas, todėl ieškovų teiginiai apie dūmų ėjimą į jų sklypą nėra sąlygoti atsakovui1 išduoto rekonstrukcijos leidimo.

24.15.                      Inspekcija yra valstybės įgaliota institucija vykdyti valstybinę statybą leidžiančių dokumentų kontrolę. Šiuo atveju, Inspekcija, vykdydama jai priskirtą valstybinę funkciją, atliko patikrinimą. Taigi, įgaliota institucija nenustatė pažeidimų ir konstatavo, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai ir jokie teisės aktai nebuvo pažeisti. Poziciją dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patvirtino ir Inspekcijos atstovai, kurie dalyvavo teismo posėdyje. Viena iš atstovių dalyvavimo patikrinime ir patvirtino, kad pažeidimų, susijusių su statybą leidžiančiu dokumentu, nenustatė ir tai užfiksuota akte.

25.       Atsakovas V. M. atsiliepime į ieškovo J. J. apeliacinį skundą prašo apelianto J. J. apeliacinį skundą dėl 2024-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo c. b. Nr. e2-888-984/2024 atmesti kaip nepagrįstą; palikti nepakeistą 2024-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą c. b. Nr. e2-888-984/2024; priteisti iš apelianto J. J. atsakovo V. M. naudai bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis bus patikslintas teisminio nagrinėjimo metu. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

25.1.                       Atsakovas pažymi, kad byloje dalyvaujantis asmenys teismui pateikė didelį kiekį įvairių įrodymų – dokumentų, tiesiogiai susijusių ir nesusijusių su ginčo dalyku: VĮ Registro centras išrašus, kadastrinių matavimų bylų kopijas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022-07-19 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (kontrolinio klausimyno) Nr. BIPA-00-220719-00046 priedo kopijas (113 lapų), ekspertų ir specialistų išvadas, konsultacijas bei vertinimus, kompetentingų institucijų bei kitų bendrovių atsakymus bei patikrinimo aktus, komunikacijų suvestinių planų išrašus ir schemas, žemės sklypų planus ir kt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, šalių rašytinius bei žodinius paaiškinimus, bei tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlikusi statybą leidžiančio dokumento – 2023 m. gegužės 18 d. leidimo rekonstruoti statinį Nr. LRS-01-230518-00066 patikrinimą, 2023 m. liepos 7 d. nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas teisėtai bei pagrįstai konstatavo, kad teisinio pagrindo naikinti byloje ginčijamo statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį, nėra.

25.2.                       Teismas objektyviai nustatė, kad statybą leidžiančio dokumento – 2023 m. gegužės 18 d. leidimo rekonstruoti statinį Nr. LRS-01-230518-00066 patikrinimą atliko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri vykdo teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą ir 2023 m. liepos 7 d. nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas teisėtai, pagrįstai konstatavo, kad VTPSI vykdo teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą ir abejoti VTPSI išvadomis nėra jokio teisinio pagrindo. VTPSI, kaip priežiūrą vykdami institucija, atidžiai ir kruopščiai atliko valstybinės priežiūros funkciją ir nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas yra teisėtas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, šalių paaiškinimus, teisės normas, reglamentuojančius ginčo santykius bei teismų praktiką, priėjo objektyviai pagrįstos bei teisingos išvados, kad ieškovai atsakovui išduotą rekonstrukcijos leidimą ginčija formaliais pagrindais, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti byloje ginčijamo rekonstrukcijos leidimo.

25.3.                       Statinio projekto ekspertizėje yra aiškiai nustatyta, kad įgyvendinamas vienbučio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo projektas, todėl neegzistuoja teisinis pagrindas teigti, jog atsakovas vykdys „daugiabučio namo“ statybas.

25.4.                       Kaip teismo, taip ir institucijos išduodančios statybą leidžiančius dokumentus teisės, pareigos bei funkcijos išvardytos atitinkamuose jų veiklą reglamentuojančiose teisės aktuose. Apeliantas neįvardija, kokių būtent teisės aktų nuostatos įpareigoja išvardytas institucijas įvertinti faktinę pastato rūšį. Be kita ko, būtent ieškovai, o ne atsakovas, turi pagrįsti kaip/kokiu būdu „netinkamas“ paskirties ginčo turtui nustatymas turi įtakos jų teisėms ir/ar pareigoms – apeliantai nėra (duomenys neskelbtini), Vilnius, namo bendraturčiai, todėl „paskirties klasifikacija“ jokios reikšmės ir įtakos jų teisėms ir pareigoms neturi.

25.5.                       Kadangi duomenys, esantys viešajame registre yra išsamūs, teisingi bei atitinkantys realią padėtį, nėra jokio pagrindo juos keisti. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Nekilnojamojo turto kadastro registre įrašyti duomenys nėra nuginčyti teismine tvarka, todėl yra visuotinai galiojantys. Atsakovui nesuprantama, kokiu pagrindu jis „turi pareigą“ keisti registro duomenis, jeigu registro duomenis yra teisingi.

25.6.                       Rekonstruojamos vienbučio gyvenamojo namo dalies antro aukšto gyvenamosios patalpos ir yra įrengiamas tūrinis stoglangis vietoje buvusių dviejų stoglangių. Taigi, nėra statomas daugiabučio gyvenamojo namo paskirties statinys.

25.7.                       Atsakovas pabrėžia, kad jam nėra suvokiama, kaip jis galėjo suklaidinti dėl neatnaujintų registro duomenų ieškovus, įsigijusius sklypą, (duomenys neskelbtini), Vilnius 1999 -2000 metais, kai atsakovas vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalį įsigijo tik 2018 metais. Atsakovas pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ įrašyti duomenys apie ginčo pastatą yra teisingi. Dokumentai, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti viešajame registre, teisės aktų nustatyta tvarka, buvo sutikrinti notarų biuruose, kitų valstybės institucijų – įsigyjant dalį vienbučio gyvenamojo namo patalpų bei dalį Kitų inžinerinių statinių 2018-11-15, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (Nekilnojamojo turto registro duomenys, charakterizuojantys Pastatą – Gyvenamą namą, nurodyti vadovaujantis 2018-10-31 Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atliktų duomenų sandoriui patikslinimu, užsakymo Nr. 19095338 ir 2022-12-19 įsigyjant iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 186 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius).

25.8.                       Apelianto cituojamas Ž. K. nepateikia jokių duomenų ar atstumų, nenurodo pastarųjų skaičiavimo metodikos, formulių, pats neatlieka jokių skaičiavimų, o tik apsiriboja deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, neturinčiais jokios įrodomosios galios.

25.9.                       Jokie inžinerinių tinklų tiesimo darbai bei su jais susiję žemės kasimo darbai nebuvo, nėra ir nebus vykdomi, kadangi vienbutis gyvenamas namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius prie aukščiau minėtų tinklų buvo prijungtas dar 1973 m.

26.       Atsakovas V. M. atsiliepime į ieškovės L. J. apeliacinį skundą prašo apeliantės L. J. apeliacinį skundą dėl 2024-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo c. b. Nr. e2-888-984/2024 atmesti kaip nepagrįstą palikti nepakeistą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-28 sprendimą; priteisti iš apeliantės L. J. atsakovo V. M. naudai bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis bus patikslintas teisminio nagrinėjimo metu. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

26.1.                       Nagrinėjamojoje byloje nėra/nebuvo pareikštas reikalavimas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo daugiabučiu. Taip pat, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir teisingai įvertino byloje pateiktą medžiagą, šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos sprendime išsamiai „nenurodyti“ visi į bylą ieškovų pateikti duomenys (įrodymai) ir jų turinys, savaime niekaip nereiškia, jog jie buvo neįvertinti. Tas pats pasakytina ir apie šį reiškiamą skundą – keliasdešimties puslapių apimties dokumentas iš esmės (per se) netampa labiau pagrįstu dėl jame gausiai išvardintų ir pasikartojančių argumentų.

26.2.                       VĮ „Registrų centras“ užfiksuoti duomenys atspindi ne buvusią, kaip teigia apeliantė, o esamą pastato teisinę padėtį ir ne kitaip. Šie duomenys yra galiojantys tol, kol nėra nuginčyti arba įgaliotų asmenų nepateikti kiti/nauji duomenys. Apeliantės samprotavimai apie ateityje dėl ginčo pastato paskirties atliktinus veiksmus neturi absoliučiai jokios teisinės reikšmės.

26.3.                       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad statybą leidžiančio dokumento – 2023 m. gegužės 18 d. leidimo rekonstruoti statinį Nr. LRS-01-230518-00066 patikrinimą atliko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri vykdo teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą ir 2023 m. liepos 7 d. nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas teisėtai. VTPSI vykdo teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą ir abejoti VTPSI išvadomis nėra jokio teisinio pagrindo. VTPSI, kaip priežiūrą vykdami institucija, atidžiai ir kruopščiai atliko valstybinės priežiūros funkciją ir nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas yra teisėtas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, pagal ieškovų skundą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Planavimo sąlygų, pritarimų projektiniams pasiūlymams, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimo tvarkos apraše nustatytą apimtį atlikusi statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą, tame tarpe ir faktinių duomenų patikrinimą vietoje, konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas teisėtai, statinio rekonstravimas atitinka esminius statinio projekto sprendinius, pažeidimų statybos srityje nenustatyta. Rekonstravimo projektą Nr. 2022-08-08-TP tikrino, o vėliau jam pritarė atitinkamą veiklą vykdančios ir ją kontroliuojančios kompetentingos valstybinės institucijos.

26.4.                       Nagrinėjamu atveju adekvačiai bei objektyviai byloje yra/buvo nustatyta, kad projekto sprendiniuose pastato gabaritai, užstatymo plotas, pastato aukštis ir fasadų medžiagiškumas išlieka esamas (Architektūrinė dalis). Rekonstrukcijos metu nežymiai pertvarkomos vidaus patalpos pirmame aukšte, demontuojama dalis pertvarų ir projektuojamos naujos esamose patalpose pastogėje. Pjūvio brėžinyje akivaizdžiai matoma, kad rekonstrukcijos metu atstumas tarp rekonstruojamo ir pastato gretimame sklype nekinta. Naujos konstrukcijos įrengiamos išlaikant 3 m atstumą iki sklypo ribos, todėl besiribojančio sklypo savininkų sutikimai nereikalingi.

26.5.                       Nagrinėjamu atveju, yra pertvarkomos tik vidaus pastato dalies patalpos, netvarkomas vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas. Atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas pastatas pastatytas dar 1940 m., o per tuometinę valstybinę žemę nutiestas namo vamzdynas rekonstrukcijos metu nebuvo pertvarkomas. Iš byloje pateiktos 1973 m. dujotiekio įvedimo (duomenys neskelbtini), Vilnius, schemos matyti, kad gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), 1973 m. buvo įvestas dujotiekis. 1973 m. dujotiekio įvedimo schemoje yra aiškiai atvaizduota tuomet jau buvusi vandentiekio linija. Ši vandentiekio linija atitinka UAB „Vilniaus vandenys“ duomenis bei Statybos techninio reglamento 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas, reikalavimus.

26.6.                       Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstove prie Aplinkos ministerijos teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad prisijungimo sąlygos yra būtinos, statant naują statinį ir pastarąjį prijungiant prie vandens ir/ar nuotekų šalinimo tinklų. Šiuo atveju naujas statinys statytas nebuvo ir atitinkamai nebuvo prijungiamas prie tinklų, o buvo rekonstruojama atsakovui priklausanti dalis vienbučio gyvenamojo namo, prijungto prie visų komunalinių tinklų dar 1973 metais.

26.7.                       Nagrinėjamu atveju prisijungimas prie jau esamo ir dar 1973 metais egzistavusio vandentiekio tinklo, vykdomas nebuvo, todėl STR 2.07.01:2003 165 p. reikalavimai nei gali, nei turėjo būti taikomi ginčo pastatui. Tas pats pasakytina ir apie STR 2.07.01:2003 LXI skirsnio „Lauko nuotakyno savininko nustatomi privalomieji reikalavimai“ nuostatas, kuriame yra ir apelianto cituojamas neva tai pažeistas reikalavimas – joks lauko nuotakynas įrengiamas ar rekonstruojamas nebuvo, nes esamas savo funkciją atlieka jau penktą dešimtį metų, todėl nė viena atsakovo savo namo dalyje suplanuota vonia, nei WC, nepažeidė jokių įstatymais keliamų reikalavimų ar ieškovės interesų.

26.8.                       Apeliantė jokių priekaištų atsakovui dėl vandentiekio ir/ar nuotekų šalinimo sistemos neturėjo nuo 2018 m. , t. y. vienbučio gyvenamojo namo dalies įsigijimo iki 2022 m., kuomet buvo pradėti remonto darbai. Iki to laiko ieškovai nepatyrė jokių nepatogumų ir tuo labiau nuosavybės teisės suvaržymo. Taip pat, jokių priekaištų iš apeliantės nesulaukta ir 2019 m., kada kartu su bendraturčiais buvo tvarkomas nuotekų šulinys, esantis šalia gretimų sklypų ribos. Procesas buvo akylai stebimas ieškovų, tačiau nereiškiant pastabų ir/ar nepasitenkinimo. Apeliantės priekaištai prasidėjo tuomet, kai nuardžius ginčo pastato stogo dalį virš gyvenamųjų antro aukšto patalpų, buvo demontuoti buvę stoglangiai ir pradėtas tūrinio stoglangio formavimas. Apeliantės priekaištų esmė – ieškovams (taip pat ir apeliantės) priklausančio kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatumo praradimas. Atsakovo nuomone, tai yra pagrindinė ir tikroji ginčo dėl išduoto statybos leidimo reg. Nr. LRS-01-230518-00066 priežastis.

26.9.                       Kaip teisingai nurodo apeliantė, Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I3-1222-764/2023 pagal pareiškėjo V. M. patikslintą skundą dėl atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022-07-19 savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-220719-00082, 2022-07-20 privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-220720-00086; 2022-07-20 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-220720-00084 panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas primena, kad 2022 m. lapkričio 18 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo akte nustatyta, kad 2022 m. liepos 20 d. nurodymas nevykdyti darbų yra įvykdytas, pažeidimų statybos srityje nenustatyta, Statybos įstatymo 1 priede nustatyta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą sumokėta. Taigi, neaišku, kokie prejudiciniai faktai, pasak apeliantės, atskleidžia atsakovo „tikruosius ketinimus“ bei „nesąžiningumą“.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

29.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. M. yra pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, vienas iš bendraturčių, kuriam priklauso – 19476/100000 dalis ginčo pastato. Ginčo pastatas yra žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vienbučio gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas V. M. įsigijo 2018 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. EP1709 pagrindu. Ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi.

30.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022 m. liepos 19 d. statytojui – atsakovui V. M. surašė savavališkos statybos aktą, numeris SSA-00-220719-00082, o 2022 m. liepos 20 d. ir privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-220720-00084. 2022 m. UAB „Domus future service“ atsakovo V. M. užsakymu, parengė reikiamą dokumentaciją reikalingą numatytam vienbučio gyvenamojo namo dalies remontui/rekonstrukcijai.

31.        Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. gegužės 18 d. atsakovui V. M. išdavė statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį (-ius), registracijos Nr. LRS-01-230518-00066 (toliau – SLD).

32.       Ieškovai, kaip gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai, nesutinka su V. M. išduotu rekonstrukcijos leidimu ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 18 d. išduotą leidimą rekonstruoti statinį, reg. Nr. LRS-01-230518-00066, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje; įpareigoti atsakovą V. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, daliai o šių veiksmų neatlikus, įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius, atstatant namo dalį į padėtį, buvusią 2022 m. birželio 1 d. Savo ieškinį ieškovai grindžia tuo, kad ginčo pastatas turėtų būti faktiškai laikomas daugiabučiu ir vykdant statybos darbus, tokios apimties, kuriuos pagal ginčijamą leidimą siekia atlikti ieškovas, atsakingų institucijų turėtų būti laikoma, kad Pastatas yra daugiabutis. Ieškovai pateikė atitinkamus rašytinius įrodymus – specialistų išvadas apie tai, kad de facto pastato dalies rekonstrukcijos projekte suprojektuoti 7 butai su atskiromis virtuvėmis ir sanitariniais mazgais, bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad faktiškai name gyvena 6 ar 7 šeimos, kiekviena naudojasi atskiromis patalpomis.

33.       Teismas nesutiko su ieškovų pozicija, kad ginčo pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas. VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl iš registrų centro esančios informacijos akivaizdu, kad pastatas yra vienbutis.

34.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų argumentais dėl teismo išvadų nepagrįstumo ir neatskleistos bylos esmės. 

35.       Nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai įtvirtinti CK ketvirtosios knygos antrajame skirsnyje; tarp jų statinio pastatymas (nagrinėjamoje byloje – statinio rekonstrukcija). Statinio rekonstravimo sąvoka yra pateikiama Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje, pagal kurią statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę. Statybos įstatymo 3 str. 2 d. statytojo teisė įgyvendinama kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ir paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo atvejais. Be šių reikalavimų, Statybos įstatymo 5-6 str. reglamentuoja esminius statinio architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir trečiųjų asmenų apsaugą.

36.       Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį, o kartu ir visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų; statybos procesas turi būti teisėtas ir skaidrus.

37.       Įstatymų leidėjas Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatęs, kad statybos leidimas statinio statybai yra privalomas, išskyrus nesudėtingo statinio statybą bei paprastojo statinio remonto atlikimą. STR „Statybos leidimas“ 2 punkte ši nuostata yra detalizuota nustatant, kad statybos leidimas yra privalomas vykdant naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio griovimą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus.

38.       Su statybos leidimu susijusius teisinius santykius reguliuoja Statybos įstatymo 23 ir 231 straipsniai, kurių nuostatos yra detalizuojamos Statybos techniniame reglamente STR 1.07.1:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (toliau – ir STR „Statybos leidimas“).

39.       Ieškovai ginčija atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 18 d. išduotą leidimą rekonstruoti statinį, reg. Nr. LRS-01-230518-00066, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje – privalomą dokumentą, kuriuo pagrindu statybos (rekonstrukcija) gali būti pripažintas teisėtai pastatytu.

40.       Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą, rėmėsi iš esmės tuo, kad Nekilnojamojo turto kadastro registre įrašyti duomenys (leidimas išduotas vieno (dviejų) būtų pastato rekonstrukcijai) nėra nuginčyti teismine tvarka, todėl yra visuotinai galiojantys ir nėra teisinio pagrindo išvadai, kad ginčo pastatas yra daugiabutis; teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje pripažinimo daugiabučiu, todėl nėra pagrindo taikyti teisės normų, kaip daugiabučiui pastatui.

41.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsnyje yra numatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės įmonė Registrų centras nagrinėjamu atveju neturi teisinio ryšio su ginčo šalimis, tik vykdo valstybės pavestas funkcijas – registruoja daiktus, daiktines teises, juridinius faktus (Civilinio kodekso 4.253 straipsnis). 

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, o asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010).

43.       Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009;2014 m. spalio 15 d. nutartis 3K-3-428/2014, kt.).

44.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai ginčija dokumentą, kurio pagrindu atlikta registracija Nekilnojamojo turto kadastro registre – statybos leidimą, taigi nėra pagrindo laikyti, kad pats įrašas registre savaime įrodo įrašo statybos leidimo teisėtumą arba buvo ginčo išsprendimui buvo būtina pareikšti atskirą savarankišką reikalavimą dėl registro duomenų panaikinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pastebėjimas, kad ieškovai turėjo pareikšti reikalavimą dėl pastato pripažinimo daugiabučiu taip pat neturi teisinio pagrindo. 

45.       Teismas be pagrindo nevertino ir nepasisakė dėl ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų: 2023 m. spalio 31 d. teismo eksperto G. T. konsultacijos „Ekspertinis nagrinėjimas-konsultacija. Objektas Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Vilnius“; 2023 m. lapkričio 8 d. - 2023 m. lapkričio 22 d. specialistės R. L. surašyto vertinimo akto ir jo išvados; 2023 m. lapkričio 27 d. ekspertinės Ž. K. parengtos išvados dėl gaisrinės skyriaus ploto skaičiavimo ir gaisrinės saugos reglamentuojamų atstumų tarp pastatų (ieškovų 2023 m. lapkričio 29 d. prašymo prijungti papildomus įrodymus DOK-188517, priedai 1,5,6) ir kt.

46.       2023 m. spalio 31 d. teismo eksperto G. T. konsultacijoje konstatuota, kad Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje pirmame aukšte 26 patalpos, kurių bendras plotas - 247, 32 kv. m, naudingas plotas - 243, 12 kv. m. Pastogėje 18 patalpų, kurių bendras plotas - 197,89 kv. m, naudingas plotas - 188,63 kv. m. Viso pastate 46 patalpos (dvi rūsyje) kurių bendras plotas – 445,21 kv. m, naudingas plotas – 431,75 kv. m. Atlikus pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius, pirmo aukšto, pastogės ir antresolės patalpų analizę, matomos šešios patalpų grupės A -10 patalpų, B - 9 patalpos, C - 5 patalpos, D - 10 patalpų, E - 5 patalpos F - 5, patalpos. Visose patalpų grupėse yra kambariai, virtuvės, sanitariniai mazgai, todėl jos gali būti įvardintos, kaip atskiri butai (atitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ buto sąvoką: butas – gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų).

47.       Visose šešiose patalpų grupėse yra kambariai, virtuvės, sanitariniai mazgai, patalpų grupės atskirtos viena nuo kitos pertvaromis ir turi atskirus įėjimus iš lauko, todėl jos gali būti įvardintos, kaip atskiri butai (atitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ buto sąvoką - butas – gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų). Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ numatytą gyvenamųjų namų skirstymą į pogrupius galima teigti, kad pastatas (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinka daugiabučio gyvenamojo namo apibrėžimą (gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau.

48.       2024-04-09 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. S., viena iš ginčo objekto bendraturčių, patvirtino, jog name gyvena daug atskirų šeimų, name yra 6-7 butai, kuriuose gyvena atskiros šeimos. Patvirtino ir konstatavo, kad visi butai turi atskirus įėjimus, kuriuos gyventojai pasidarė iš verandos įėjimų ir pan.

49.       Pateiktoje išvadoje specialistė R. L. specialiste nustatė, kad sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įrenginėjami nauji papildomi pastato vidaus inžineriniai tinklai, kurie tekės/ištekės per lauko inžinerinius tinklus, esančius sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Ši faktinė aplinkybė suponuoja neleistiną poveikį kaimyniniam žemės sklypui ir jame esantiems statiniams, todėl buvo būtina gauti sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko sutikimą raštu bei prisijungimo sąlygas iš UAB „Vilniaus vandenys“. 

50.       2023 m. lapkričio 27 d. specialisto Ž. K. išvadoje nustatyta, kad padidėjęs pastato plotas turi įtakos pastato gaisrinio skyriaus leistinam plotui Fg, todėl gaisrinio skyriaus didžiausias plotas Fg turi būti perskaičiuojamas vadovaujantis GSPR 51 p. nuostatomis. Atliekant Fg skaičiavimus, kai nėra išlaikomi saugūs minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp P.1.1, P.1.2 ir P.2.21 paskirties grupės pastatų, vadovaujantis GSPR 93.3 p. minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, esančių kaimyniniuose sklypuose, gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija P.1.1 grupės pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto, vertinant pagal žemesnio atsparumo ugniai laipsnio pastatams keliamus reikalavimus. Esat situacijai, kai nėra išlaikomi priešgaisriniai atstumai, Fg skaičiavimuose įtraukiant (sujungiant) pastatus esančius gretimame sklype, privaloma gauti rašytinius gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus) kaip numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4.3. p.

51.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl atsakovui išduoto statybos leidimo teisėtumo, turi būti išsamiai patikrintos bei įvertintos paminėtos ieškovų nurodytos aplinkybes, argumentai ir rašytiniai įrodymai. Pastoto rekonstrukcijos projekto ir atliktų rekonstrukcijos darbų vertinimui reikalingos specialios žinios, dėl to byloje svarstytinas ekspertizės skyrimo klausimas. Tik įvertinus išduoto statybos leidimo teisėtumą galima vertinti ieškovų argumentus apie galimą neigiamą poveikį jų valdomam žemės sklypui.

52.        Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinius skundus kritiškai vertina dr. G. T. konsultaciją, motyvuodama, kad konsultacija yra pagrįsta prielaidomis, t. y. konsultacijoje nėra nustatyta, kad iš tiesų patalpos yra atskiri butai, nėra tai pagrindžiančių objektyvių išvadų. Pats konsultantas net nebuvo gyvai atlikęs savo tyrimą; konsultantas nebuvo patekęs į vidų apžiūrėti namą, nėra net jo atliktų fotofiksacijų, o nuotraukos konsultacijos 10 puslapyje paimtos iš google maps. Analogiškai kritikuojama Ž. K. išvada – nėra aišku kokia užklausa buvo pateikta Ž. K., kokie klausimai jam buvo keliami ir kokiais metodais vadovavosi specialistas rengiant išvadą. Išvada yra abstrakti, neišsami, nėra atlikti detalūs skaičiavimai, ir pan.

53.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai (specialistų konsultacijos ir išvados) ir rašytiniais įrodymais įrodinėjamos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl jos negali būti apeliacijos dalyku (CPK 306 straipsnio 2 dalis). 

54.        Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų bylos pirmosios instancijos teisme išsprendimo trūkumų pagal joje pateiktus įrodymus nėra galimybės ištaisyti ir dėl jų priimti atitinkamą procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

55.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 68 punktas).

56.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali virsti bylos nagrinėjimu iš naujo.

57.       Šioje byloje susidarė teisiškai ydinga situacija, kai pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiškos ginčo šalių pateiktų argumentų ir įrodymų dėl atsakovui išduoto statybos leidimo teisėtumo analizės. Kaip jau minėta, tokie proceso trūkumai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, antraip byla turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi iš naujo, pasisakoma dėl aplinkybių ir įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino, įrodomosios reikšmės. Bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos paskirties, apribotų šalių teisę į apeliaciją.

58.       Teisėjų kolegijos konstatuotas ieškovų įrodinėjamų aplinkybių neištyrimas vertinamas kaip proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

59.       Konstatavus procesinį pagrindą bylą perduoti nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo pareigos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktų pagrindu ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą mokėjimo. Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, visų bylinėjimosi išlaidų (įskaitant žyminį mokestį) atlyginimo šalims bei valstybei paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismo, šiam priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

ieškovų J. J. ir L. J. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą bei 2024 m. gegužės 30 d. papildomą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Teisėjai                                 Virginijus Kairevičius

Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

Tatjana Žukauskienė