Civilinė byla Nr. e2-6105-824/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03230-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3;

2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1;

3.2.6.5

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė,

sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai,

dalyvaujant ieškovo S. R. atstovui advokato padėjėjui Sauliui Petroniui,

institucijos teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anžela Šumauskienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei K. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Teismas

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo teismo nustatyti V. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos tėvu S. R. ir priteisti iš atsakovės K. P. išlaikymą nepilnametei dukrai V. R. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters V. R. pilnametystės, kasmet išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; skirti ieškovą S. R. nepilnametės dukters V. R. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju; priteisti iš atsakovės K. P. 14 400 Eur įsiskolinimą už nepilnametės dukters išlaikymą už 3 metų laikotarpį; priteisti iš atsakovės K. P. ieškovo S. R. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas su atsakove yra nepilnametės dukros V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovas ir atsakovė ilgą laiką gyveno bei vedė bendrą ūkį kartu, tačiau nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio atsakovė išvyko į Didžiąją Britaniją, o nepilnametė dukra liko gyventi su ieškovu.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė nesutinka su ieškiniu dėl dukters išlaikymo. Nurodė, kad ji Lietuvoje nebegyvena nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio, nes išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją. Nurodė, kad ji yra nedirbanti, jokių pajamų negauna, augina dar du mažamečius vaikus S. I., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. H. , gim. (duomenys neskelbtini), kuriuos išlaiko jų tėvas. Prie dukters V. R. išlaikymo prisideda siųsdama siuntinius dukrai. Nurodė, kad kvietė dukrą atostogauti, tačiau dukra niekada pas ją nebuvo atvykusi. Nurodė, kad nesupranta kokią iš jos skolą yra prašoma priteisti.

Atsakovė į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie civilinės bylos iškėlimą ir teismo posėdį atsakovei pranešta tinkamai. Byla, sutinkant ieškovui, nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant atsakovei.

Teismo posėdžio metu ieškovą atstovaujantis advokato padėjėjas Saulius Petronis ieškinį palaikė, prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Anžela Šumauskienė išvadoje ir teismo posėdyje nurodė, kad geriausia dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, nes tai visiškai atitinka mergaitės interesus bei poreikius. Atstovė paaiškino, kad pabendravus su ieškovu ir mergaite, apsilankius jų namuose, įvertinus mergaitės poreikius, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto (butą, sodą), yra dirbantis, o atsakovė yra užaugusi vaikų namuose, pati yra socialiai silpna, turi dar bu nepilnamečius vaikus, V. skirtina išlaikymo suma turi būti protinga ir realiai mokama. Ieškovo prašomas priteisti 400 eurų dydžio išlaikymas yra per didelis. Institucijos nuomone, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas vaiko interesų naudai, dėl reikalavimo nustatyti gyvenamąją vietą, institucija sutinka.         

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnametės V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., e. b. l. 16). Šalys santuokos sudariusios nėra ir gyvena atskirai. Ieškovas su nepilnamečiu vaiku gyvena Lietuvoje, o atsakovė - Didžiojoje Britanijoje. Ieškovas S. R. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 96-108). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės ir darbo ministerijos išrašo apie ieškovo S. R. darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad asmens 2015 metais draudžiamąsias pajamas sudarė 10 234 Eur., 2016 metais draudžiamąsias pajamas sudarė 17 676 Eur, 2017 metais draudžiamąsias pajamas sudarė 19 173 Eur, 2018 metų sausio – rugpjūčio mėn. draudžiamąsias pajamas sudarė 12 801 Eur (e. b. l. 96-108). Ieškovas su dukra V. R. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), vieno kambario su holu bute (e. b. l. 88).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio nuostatomis, teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra V. R. nuo pat gimimo gyvena kartu su tėvu, yra prisirišusi prie tėvo, mergaitės mama gyvena atskirai, neigiamų duomenų apie ieškovą nėra, Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, atsakovė pozicijos šiuo klausimui nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, darytina išvada, kad nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) bus užtikrinti vaiko interesai, todėl nepilnamečio vaiko V. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

Ieškovas ieškiniu prašo nepilnametės dukros išlaikymui priteisti po 400 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka. Iš atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių, galima daryti išvadą, kad ji nesutinka teikti išlaikymo visiškai, motyvuodama tuo, kad teikia išlaikymą dukrai siųsdama siuntinius, o lėšų ji neturi, nes nedirba, augina ir prižiūri kitus du savo nepilnamečius vaikus, kuriems išlaikymą teikia jų tėvas.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dukters V. poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 800 eurų. Ieškovas vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad dukrai yra reikalinga: mokyklai ir jos reikmenims bei kišenpinigiams – 90 eurų, rūbams, avalynei – 150 eurų, komunaliniai mokesčiai, būsto dalis sudaro 150 eurų, vitaminai, gydymo išlaidos -80 eurų, maistas – 120 eurų, laisvalaikis – 50 eurų, higienos reikmenys, kirpykla – 50 eurų, papildomos bei nenumatytos išlaidos – 30 eurų, atostogos – 80 eurų. Ieškovas pažymėjo, kad šiuo metu dukra yra paauglė, kuriai norisi pasipuošti, pasigrąžinti, taip pat leisti laiką su draugais bei pramogauti, o tokios pobūdžio išlaidos nėra mažos.

Teismo vertinimu, tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Ieškovo noras patenkinti dukros norus, kurie nėra būtini vaiko vystymuisi ir dėl kurių ieškovas patiria papildomas išlaidas dukros išlaikymui, yra suprantamas ir galimas, tačiau negali būti priežastis konstatuoti didesnius vaiko poreikius ir atitinkamai iš atsakovės priteisti didesnį išlaikymą nei dukrai objektyviai reikalinga.

Pažymėtina, kad šalių nepilnametė dukra jokių specialių poreikių neturi. Papildomuose užsiėmimuose nedalyvauja. Yra sveika. V. R. klasės auklėtojos Kristinos B. R. rašytiniu paaiškinimu nustatyta, kad V. mokymosi vidurkis yra 7, ji aprūpinta visomis ugdymo priemonėmis. 

Taip pat pažymėtina, kad ieškovas papildomų įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje išdėstytą vaiko poreikių lentelę, nepateikė. Ieškovas pateik už akinius atliktus mokėjimus: atitinkamai 2014 m. 244,24 Lt. (70,44 eur), 2016 m. rugsėjo mėn.- 64,30 eurų, 2017m. liepos mėn. 176 eurų, todėl teismas atsižvelgdamas į tai, taip pat pirmiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai butų didesni nei orientaciniu teismų praktikoje pripažįstamas minimalios mėnesinės algos (400 Eur) kriterijus.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus apie ieškovo ir atsakovės gaunamas pajamas ir turimą turtą (ieškovas gauna apie 1600,00 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), kitų išlaikytinių, apart dukros, neturi, turi registruotą nekilnojamąjį turtą, atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus (ginčo dėl to nėra), atsakovė nuo 2011 metų gyvena Didžiojo Britanijoje, duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, atsižvelgus į V. R. amžių (trylika metų), į tai, kad V. neturi specialiųjų poreikių, kad ieškovas nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio, konstatuotina, jog vaiko išlaikymui per mėnesį abu tėvai turėtų skirti 400 Eur sumą. Kadangi atsakovė apie savo turtinę padėtį jokių duomenų nepateikė, pripažino, kad dukrai išlaikymui nuo išvykimo į Didžiają Britaniją, lėšų neskyrė, teismas remiasi orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Nesutiktina su ieškovu, kad vaiko poreikius sudaro 800 Eur. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo ieškinyje pateiktoje mėnesio išlaidų skaičiuotėje nurodyta bendra išlaidų suma 800,00 eurų ir komunaliniams mokesčiams/būsto daliai, suskaičiavus ieškovo pateiktus mokėjimus AB Klaipėdos energijai, UAB Laukininkų valdai, AB Klaipėdos vanduo, AB Energijos skirstymo operatorius, UAB Lietuvos dujų tiekimas , viso sudaro 62 eurus. Pateikti mokėjimai atlikti 2017-11-23. Prie ieškinio ieškovas pridėjo 2017-11-15 atliktus mokėjimus bankui kaip paskolos dalį, tačiau teismui nėra pateikta įrodymų, kokią paskolą ieškovas moka. Esant prielaidai, kad atsakovas turi kreditorinį įsiskolinimą už būsto paskolą, negalima šių ieškovo išlaidų įtraukti į vaiko poreikiams patenkinti skirtinas lėšas. Ieškovas nurodė, kad vaiko atostogoms skiriama 960 eurų per metus (80,00 eurų į mėnesį), kirpyklai, higienos reikmenims 600,00 eurų per metus (50,00 eurų į mėnesį) vitaminams ir gydymo išlaidoms 960 eurų per metus (80,00 eurų į mėnesį), rūbams avalynei 1800,00 eurų per metus (150,00 eurų į mėnesį). Teismas kritiškai vertina šias nurodytas išlaidas, nes šios ir kitos išlaidos nepagrįstos jokiais įrodymais. Iš išvadą teikiančios institucijos 2018-09-10 pateiktos išvados matyti, kad ieškovas ir jo dukra V. gyvena vieno kambario su holu bute, namuose buitis kukli (reikia remonto). Įvertinus tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju įrodyto dydžio vaiko poreikius, teikdami išlaikymą, abu tėvai turi tenkinti po lygiai. 

Atsižvelgiant į būtinus dukros poreikius, šalių turtinę padėtį, ieškovės ieškinio dalis dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo tenkintina iš dalies, šalių nepilnametės dukros išlaikymui priteistina po 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo įsiskolinimo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 14 000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, už 3 metų laikotarpį, skaičiuojant po 400 Eur mėnesio išlaikymą (400 Eur x 36 mėn.).

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovas nurodė, kad nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio atsakovė yra nusišalinusi nuo dukters auklėjimo, visiškai nusišalino ir nuo jos išlaikymo, t. y., niekada ir jokia forma neprisidėjo prie ieškovo nepilnametei dukrai teikiamo išlaikymo, dėl ko visa vaiko išlaikymo pareiga teko tik ieškovui. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pažymėjo, kad per 7 metus atsakovė yra atsiuntusi kelis siuntinius šalių nepilnametei dukrai. Siuntiniuose buvo dukrai netinkami pagal dydį rūbai, batai. Nurodė, kad atsakovė su dukra nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio susitikusios nebuvo, bendrauja per „Facebook“. Išvadą teikiančios institucijos atstovei pokalbio metu V. paaiškino, kad kai mama išvyko, ji su ja pradėjo ne iš karto bendrauti. Šiuo metu su mama bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis. V. paaiškino, kad mama pinigų asmeniškai jai niekada nėra perdavusi, ji niekada su mama susitikusi nuo jos išvykimo nebuvo susitikusi, o jos žiniomis, tėčiui taip nėra davusi pinigų. V. žino, kad kartu su mama gyvena mažieji jos brolis ir sesuo. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesupranta, kokią skolą prašo ieškovas priteisti. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad patvirtinančių, jog ji pagal galimybes mokėjo dukrai išlaikymą.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Atsakovė pareiškė, kad nesupranta prašomos skolos už išlaikymą nepilnametei dukrai priteisimo, nurodė, kad yra nedirbanti, neturi pajamų, gyvena Jungtinėje Karalystėje ir augina du mažamečius vaikus, o kai jos paprašoma, ji rūpinasi dukra siųsdama siuntinius į Lietuvą. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų apie teikiamo išlaikymo dydį rūbais ir avalyne. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad teikė materialinį išlaikymą V. R..

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad išlaikymą atsakovė vaikui teikė, ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies. Iš atsakovės priteistinas 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimas, t. y. už tris metus, išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant ne po 400 Eur, kaip skaičiavo ieškovas, o išlaikymo įsiskolinimą už minėtą laikotarpį skaičiuojant susiejus su priteistu išlaikymo dydžiu, t. y. po 200 Eur (200 Eur x 36 mėn.). Tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nepilnametei dukrai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Šioje byloje patenkinti 49,96 procentai ieškovo ieškinio reikalavimų (iš 3 reikalavimų 1 reikalavimas patenkintas visiškai 100 procentų (33,33 procentus), 2 reikalavimai patenkinti iš dalies po 8,33 procentus (33,33 procentai ir 33,33 procentai).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo po 400 Eur, iš kurio pareikštas išvestinis reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Ieškinį tenkinus iš dalies (49,96 proc.) iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 54 Eur žyminio mokesčio (2400 eurų x 3% x 75 %) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios nustatymo ieškovas turėjo sumokėti 75 eurus valstybei. Taigi jį patenkinus 100 procentų, tokio dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei – 129,00 eurai (54,00 Eur +75,00 Eur).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys), kurios neviršija Teisingumo ministro rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Ieškovo atstovas pateikė teismui prašymą ir advokatų išlaidų pagrindimo pažymą dėl 800,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, kaip šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, pateikė išrašytas sąskaitas 200 Eur, 400 Eur, 200 Eur. Šioje byloje patenkinti 49,96 procentai ieškovo ieškinio reikalavimų. Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 399,68 Eur (800 Eur x 49,96%) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos priėmus sprendimą (CPK 150 str. 2 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 9,02 Eur. Atsižvelgiant į tai, ši suma valstybei priteistina iš atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečio vaiko V. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu S. R..

Priteisti iš atsakovės K. P., išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. R., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės K. P., 7 200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui V. R., gimusiai (duomenys neskelbtini). 

Nepilnamečio vaiko V. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą S. R..

Priteisti iš atsakovės K. P., 129,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ir 9,02 Eur (devynis eurus 2 centus)už procesinių dokumentų įteikimą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-6105-824/2017, įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovės K. P., 399,68 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus devyniasdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. R..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimą priėmus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovės K. P. nepilnamečiui vaikui priteistą laikiną išlaikymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                Diana Navickienė