Baudžiamoji byla Nr. 1-64-445/2013

Teisminio proceso Nr. 1-55-00479-12-7

                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija

1.17.1., 1.1.7.2.5.,1.1.8.1.,1.2.9.9.

(S)

         VARĖNOS  RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                  N U O S P R E N D I S

                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                     2013 m. liepos 15 d.

                   Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - nebaigtas pagrindinis ( 9 klasės), nedirbantis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas :

1) 1996-01-15 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d. bauda 400 Lt ;

2) 1998-04-14 Vilniaus m.1 apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d. 4 m. laisvės atėmimo su  ½ turto konfiskavimu, 2001-02-15 paleistas iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos pritaikius LR BK 54 2str. nuostatas, lygtinai 9 mėn. 4 d., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 164 str.

Teismas išnagrinėjęs bylą

                                                        n u s t a t ė :

A. P. vengė išlaikyti vaikus, t.y. žinodamas apie pareigą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą, 2008-12-22 nutarties pagrindu 2009 m. lapkričio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą mokėti lėšas išlaikyti sūnums D. P., g. (duomenys neskelbtini), ir D. P., g. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kiekvienam  kas mėnesį iki jų pilnametystės nuo 2010 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. spalio 1 d. vengė mokėti lėšas sūnų D. P. ir D. P. išlaikymui, ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas 2012-10-01 sudarė 31424,00 litų.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Kaltinamasis A. P. kaltę pripažino iš dalies. Jis paaiškino, kad su A. P. susituokė ir įsisūnijo vaiką D.. Su A. P. susilaukė sūnaus D., g. (duomenys neskelbtini). Gyvena atskirai nuo vaikų. Žino, kad teismo sprendimu privalo mokėti išlaikymui po 400 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui. Kol dirbo, alimentus sūnums mokėjo.Nuo 2010 m. nedirba ir išlaikymo vaikams nemoka. A. P. buvo davęs 1500 Lt vaikų išlaikymui, bet įrodymų apie tai neturi. Buvo registruotas darbo biržoje bedarbiu. Pragyvena iš atsitiktinių uždarbių : vasarą grybauja, uogauja ir parduoda miško gėrybes. Žiemą ruošia ir pardavinėja krienus. Dar padeda tėvai. Su vaikais nebendrauja. Neranda darbo, yra baigęs devynias klases, dirbo statybose pagalbiniu darbininku. Dirbti už minimalią mėnesinę algą neapsimoka, nes nieko jam pačiam nelieka, mokant išlaikymą vaikams. Darbą galėtų rasti Alytaus mieste. Jokio turto neturi. Gyvena tėvų namuose, daržovių neaugina, jokio ūkio neturi. Pilnai prisipažįsta dėl to, kad nemoka pinigų vaikų išlaikymui, nes neturi darbo, neturi pajamų, jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. P. nurodė, kol ji augino vaikus, A. P. atliko bausmę pataisos namuose. Nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ja. Apie penkeri metai, kai A. P. nemoka jokių pinigų vaikų išlaikymui, todėl ji gauna išmokas iš valstybės.

Kaltinamojo kaltė byloje įrodyta kitais surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :

Vaikų išlaikymo fondo administracijos  prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-09-28 raštu Nr. (4.2) D2-29190, kad A. P. vengia mokėti lėšas sūnų D. P., g. 1995 m. , ir D. P., g. 2000 m.,  išlaikymui (b. l.5-7).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-09-28 sprendimu dėl ištuokos, kuriuo patvirtinta A. P. ir A. P. susitarimas dėl vaikų išlaikymo, mokant vaikams D. P., D. P. kas mėnesį po 200 litų periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės ( b. l. 24).

            Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-22 nutartimi, kuria patvirtinta A. P. ir A. P. taikos sutartis dėl vaikų išlaikymo priteisimo, kad A. P. įsipareigoja mokėti sūnų D. ir D. P. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Lt  kas mėnesį kiekvienam vaikui  iki jų pilnametystės, pradedant nuo 2009-01-01 (b. l.27).

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-01-28 sprendimu Nr. V2-850 dėl išmokos po 195 Lt kas mėnesį iš Vaikų išlaikymo fondo  mokėjimo D. P. ( b. l. 11).   

            Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-01-28 sprendimu Nr. V2-851 dėl išmokos po 195 Lt kas mėnesį iš Vaikų išlaikymo fondo  mokėjimo D. P. ( b. l. 12).   

            Antstolio R. V. 2012-10-19 pažyma Nr. 128-2511/09, kad pagal 2009-11-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą  dėl išlaikymo vaikams išieškojimo  iš A. P. skolininko įsiskolinimas 2012-10-01 yra 31424 Lt (b. l. 30-31).

            Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2012-10-18 pažyma Nr.  D59-1491 apie  A. P. valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu 2009-11-01  - 2009-11-10 ( b. l. 37).    

            Alytaus teritorinės darbo biržos pažyma, kad A. P. registravosi kaip bedarbis iki 2010-11-29 (b. l.33-34,51).

            VSDFV duomenimis apie  tai, kad  A. P. nedirba ( b. l. 50).

VĮ „Regitros“ duomenimis transporto priemonės kaltinamojo vardu neregistruotos ( b.l. 73). Santaupų kaltinamasis neturi ( b.l. 83-86,90-91).

Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 164 str.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. numato tėvų pareigą išlaikyti vaikus iki jų pilnametystės. Konstitucijos 39 str. numato, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Taip pat numato, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Kai tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas priteisia išlaikymą ( CK 3.194 str. 1 d.). Tokios aplinkybės byloje nustatytos, nes teismo sprendimu iš kaltinamojo buvo priteistas išlaikymas. Baudžiamoji atsakomybė atsirandas tada, kai sąmoningai vengiama išlaikyti vaikus, galiojant teismo sprendimui dėl išlaikymo vaikams priteisimo, t.y. kai kaltinamasis tyčia, žinodamas pareigą išlaikyti vaikus ir galėdamas ją vykdyti, sąmoningai nevykdo. Baudžiamoji atsakomybė neatsiranda, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių-ligos, ilgalaikės nelaimės ir t.t., t.y. neturi neturi pajamų dėl pateisinamų pajamų. Kai asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, imituoja, kad serga, slepia pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti išlaikymą vaikams, jis atsako pagal BK 164 str.

Kaltinamasis yra darbingas asmuo, yra dirbęs pagal darbo sutartį, o ir šiuo metu pats pripažįsta, kad galėtų dirbti ir gauti legalių pajamų vaikams išlaikyti, tik kad jo nuomone netikslinga dirbti, kai gaunama minimali mėnesinė alga, o 800 litų reikia mokėti išlaikymo vaikams.

Kaltinamojo suvokimas apie legalų pajamų šaltinį ir pareigą mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, negali būti laikomas priimtinu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į turtinę padėtį, susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, gali būti sumažintas išlaikymo dydis, kai keičiasi tėvų turtinė padėtis arba bent jau dalinai mokamas priteistas išlaikymas vaikams, o ne absoliučiai nemokamas išlaikymas vaikams, ir tai daroma keletą metų iš eilės.

Tėvų valdžios turinys ir tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys (CK 3.155 str.2 d., 3.165 str.1 d.) numato tėvų pareigą rūpintis vaikais ir juos išlaikyti. Taigi tėvų pareiga rūpintis vaikų buitimi, priežiūra, jų sveikata, vystymusi. Ši pareiga kyla iš civilinės teises ir jos privalo laikytis tėvai, nežiūrint kartu ar atskirai gyvena su vaikais.

Nepripažinimas tėvystės, įvaikinimo fakto ir t.t. gali būti nustatytas tik civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, t.y. teismui priimant sprendimą, kuriuo nuginčijama tėvystė arba įvaikinimo faktas.

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių nenustatyta. Kaltinamasis nėra nuoširdus savo aiškinimuose, nėra jo vidinio, nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis sau pragyventi lėšų randa, o jau nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą negali net minimaliai.

Kaltinamasis praeityje teistas, neįrašytas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose, administracine tvarka baustas.

Kaltinamasis yra darbingas, nedirba , darbo biržoje neregistruotas bedarbiu.

Kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą ( BK 11 str. 3 d.). Kaltinamajm už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje yra numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas.

Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni.

Kaltinamajam viešųjų darbų bausmė būtų netinkama ir nepagrįsta bausmė, tuo pačiu, tai būtų ir per švelni bausmė, atsižvelgiant į bausmės tikslus. Kaltinamasis praeityje teistas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau tai neįtakoja kaltinamojo nedaryti naujų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas prieš vaikus, kuriems būtinas materialinio išlaikymo teikimas nuolatos, ir nusikalstama veika dėl to, kad vengia išlaikyti vaiką. Taigi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad dirbtų, gautų legalias, realias  pajamas ir išlaikytų vaikus.

Kaltinamasis nurodo, kad jo turtinė padėtis sunki, neturi pakankamai pajamų vaikams išlaikyti, taigi bauda, už padarytą nesunkų nusikaltimą, skiriama pagal BK 47 str. ( iki 50 MGL), būtų aiškiai per griežta bausmė pagal kaltinamojo turtinę padėtį.

Kaltinamajam skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę būtų aiškiai per griežta bausmė, nes nors praeityje ir teistas, tačiau teistumas išnykęs, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Kaltinamajam nėra pagrindo taikyti ir arešto bausmę, nes ši bausmė atliekama realiai, o kaltinamojo asmenybė rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skiriant švelnesnę bausmės rūšį. 

Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Teismas daro išvadą, kad tokia bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai, kaltinamajam tai netrukdys dirbti ir išlaikyti savo vaikus, bei nuo to nepablogės jo turtinė padėtis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę skirtini įpareigojimai, siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų reikalavimų,  nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis realiai gali dirbti, nes yra dirbęs statybinėse organizacijose, o tokį darbą, kad ir nekvalifikuotą darbingas asmuo gali realiai surasti ir dirbti.

Parinkta bausmės rūšis nesuvaržo kaltinamojo teisių, jeigu jis negali objektyviai įvykdyti teismo įpareigojimo, kad būtų atleistas nuo bausmės, paskiriant jam baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra pateikti.

Kaltinamajam buvo paskirta  kardomoji  priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti  taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamajam nebuvo laikinai apribotos nuosavybės teisės šioje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  BPK  297 – 298, 301 – 302, 303 – 308 str., teismas

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a  :

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje  ir skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.

Įpareigoti A. P. dirbti arba registruotis darbo biržoje ir šį įpareigojimą vykdyti vienerius (1) metus.

A. P. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .

Teisėjas                                                                                                                     Dalis Žilionis