Baudžiamoji byla Nr. 1-1968-1201/2024

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-16814-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.1.14; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė,

sekretoriaujant Vytautei Svetlauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,

kaltinamajam D. K. (D. K.), jo gynėjai advokatei Zitai Malovai,

vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K. (D. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis automobilyje, automobilių stovėjimo aikštelėje, Lietuvos Respublikoje, specialiojo vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

1.       D. K. 2024 m. gegužės 4 d., apie 21.29 val., (duomenys neskelbtini)gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

2.       Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną apie 15.00 val. su draugu išgėrė 0,7 l talpos butelį degtinės. Praėjus 4 valandoms nuo alkoholio vartojimo, kilo noras nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti produktų, nežino, kodėl taip sugalvojo, tuo metu jautėsi išgėręs. Važiavo iš stovėjimo aikštelės, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini). Jį sustabdė pašalinis vyras ir pasakė, kad yra neblaivus ir iškvietė policiją. Po kažkiek laiko atvyko policija, įpūtė 2,33 promilės ir jį nuvežė į policijos nuovadą. Automobilis „Volkswagen Passat“ priklauso draugui D. (D.) Y., su juo kartu dirbo, tačiau dabar jis dirba kitoje firmoje, o jo automobilis stovėjo jų aikštelėje. D. Y. nežinojo, kad jis vairavo neblaivus, tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), gegužės 5 d. apie tai jam pranešė, draugas nelabai gerai sureagavo. Šiuo metu automobilis yra saugomoje aikštelėje, jo neatsiėmė. Šiuo metu darbo Lietuvoje neturi, dirbo (duomenys neskelbtini), kol kas nėra atleistas, tačiau dabar vairuoti negali, darbo užmokesčio negauna. Jo mėnesio pajamos yra 730 Eur, turto neturi. Dabar nakvoja automobilyje, aikštelėje. Planuoja grįžti į (duomenys neskelbtini). Savo veiksmus vertina blogai, padarė išvadą, kad reikia mesti gerti. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Radus darbą galės baudą sumokėti dalimis per tam tikrą laiką.

3.       Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiamas liudytojas, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

4.       Kaltinamojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėn. dirba (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, jam yra išduotas „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pažymėjimas. Gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau turi leidimą gyventi Lietuvoje, kai dirba, gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 4 d. per pietus darbovietės teritorijoje, aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), išgėrė 350 ml degtinės. Vakaro metu, apie 21.20 val., nutarė nuvažiuoti į parduotuvę. Tuo metu jautėsi neblaivus, tačiau kadangi parduotuvė buvo netoli, važiavo automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Parduotuvės aikštelėje  buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Alkotesteriu patikrinus blaivumą, jam buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. Pažymi, kad alkoholį vartojo dienos  metu per pietus, po to, kai buvo sustabdytas, alkoholio nevartojo. Žinojo, kad Lietuvoje už vairavimą neblaiviam numatyta baudžiamoji atsakomybė, dėl savo elgesio labai gailisi. Automobilis priklauso jo pažįstamam (duomenys neskelbtini) piliečiui, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuvoje nesilanko. Jis automobilį patikėjo jam, leido juo naudotis, yra už automobilį atsakingas.

5.       Liudytojo A. (A.) G.-M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. gegužės 4 d. 21.00 val. atvažiavo į ,,Maxima“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastatęs automobilį, pastebėjo šalia jo stovintį automobilį „Volkswagen Passat“ (duomenys neskelbtini) registracijos numeriais. Automobilio vairuotojui išlipus iš automobilio ir einant link parduotuvės durų, vyro eisena jam sukėlė įtarimą – svirduliavo į šonus, judesiai buvo nekoordinuoti. Po kelių minučių grįžęs vairuotojas užvedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti iš parduotuvės ,,Maxima“ stovėjimo aikštelės. Kadangi įtarė, kad vairuotojas yra neblaivus, apie tai pranešė dirbantiems kolegoms – vyriausiajam patruliu P. S., o pats sekė „Volkswagen Passat“ automobilį. Automobilis išvažiavęs iš parduotuvės aikštelės pasuko į kairę (duomenys neskelbtini), važiuodamas „mėtėsi“ į šonus, vinguriavo, įvažiavo į aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Jis išlipo iš savo automobilio, priėjo prie „Volkswagen Passat“ automobilio vairuotojo pusės durų, jas atidarė ir paprašė, kad vairuotojas duotų savo automobilio raktelius, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Visą laiką, kol sekė vairuotoją, bendravo su kolegomis telefonu ir pranešinėjo, kur vairuotojas juda, todėl po kelių minučių kolegos atvažiavo į jo nurodytą vietą ir sulaikė „Volkswagen Passat“ automobilio vairuotoją. Šalia vairuotojo ant priekinės keleivio sėdynės miegojo kitas vyras. Vairuotojas, kol atvyko policijos pareigūnai, jokių alkoholinių gėrimų negėrė.

6.       2024 m. gegužės 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelės dešinėje pusėje matyti eilė sustatytų automobilių, pirmoje eilėje matyti juodos spalvos automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

7.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. K. 2024 m. gegužės 4 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2024 m. gegužės 4 d., apie 21.10 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. S., iš kolegos A. G.-M. gavo pranešimą, kad iš T. V. esančios parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kuris važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve, įsuko į kiemą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir prisiparkavo automobilių stovėjimo aikštelėje. Atvykus nurodytu adresu pasitiko kolega A. G.-M., kuris paaiškino, kad jau parduotuvėje „Maxima“ pastebėjo stipriai neblaivų asmenį, kuris atsisėdo į minėtą automobilį ir pradėjo važiuoti. A. G.-M. iškart apie tai pranešė ir visą laiką sekė, kur neblaivus asmuo važiuoja. Taip pat A. G.-M. paaiškino, kad asmuo alkoholio nevartojo nei važiuodamas, nei sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje iki jų atvykimo. Kolega nurodė, kad sustojus automobiliui jis priėjo prie vairuotojo ir paėmė automobilio raktelius. Bendraujant su automobilio vairuotoju paaiškėjo, kad tai D. K. Pastarasis nurodė, kad atvažiavo į parduotuvę nusipirkti maisto. D. K. paklausus, ką jis čia veikia, jis atsakė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir su kolega laukia eilėje, kad galėtų išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Asmeniui buvo patikrintas blaivumas, pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,45 promilių girtumas, antro tikrinimo metu nustatytas 2,33 promilių girtumas.

8.       2024 m. gegužės 4 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1989434, iš kurių matyti, kad 2024 m. gegužės 4 d. 21.25 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0220 (patikra galioja iki 2024 m. gegužės 21 d.) D. K. nustatytas 2,45 promilių girtumas, 2024 m. gegužės 4 d. 21.45 val. jam nustatytas 2,33 promilių girtumas. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 2 val. Taip pat D. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), negali.

9.       VA VPK 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos K. K. 2024 m. gegužės 8 d. tarnybinis pranešimas ir jo priedu esantis išrašas iš Ieškomų kelių transporto priemonių paieškos, automobilio registracijos liudijimas ir D. Y. paso Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. gegužės 8 d., tęsiant ikiteisminį tyrimą, buvo bandyta patikrinti automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatyti jo savininką. Šio automobilio Lietuvos policijos registruose nėra, nustatyti savininką nėra įmanoma. Susisiekus su D. K., asmuo pranešė, kad atsiųs automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko duomenis. Tai yra (duomenys neskelbtini) pilietis D. Y., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini).

10.       VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. gegužės mėnesį automobilio Volkswagen Passat (pasirinkti 1996 m.) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM buvo 500 Eur.

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

11.       Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

12.       Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad D. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis D. K. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad tą dieną išgėrė apie 350 ml degtinės, apie 21.20 val. nutarė nuvažiuoti į parduotuvę, nors tuo metu jautėsi neblaivus, tačiau parduotuvė buvo netoli, todėl važiavo automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Be paties D. K. parodymų šias aplinkybes patvirtina liudytojo A. G.-M. parodymai, kad 2024 m. gegužės 4 d. 21.00 val. jis atvažiavo į ,,Maxima“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur pastebėjo automobilį „Volkswagen Passat“ (duomenys neskelbtini) numeriais, kurio vairuotojo eisena jam sukėlė įtarimą – svirduliavo į šonus, judesiai buvo nekoordinuoti, automobiliui „Volkswagen Passat“ išvažiuojant iš aikštelės, jį sekė iš paskos, automobilis važiuodamas vinguriavo, apie ką jis pranešė policijos pareigūnams, kurie atvažiavo ir sulaikė vairuotoją. Tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos aplinkybės bei tai, kad asmeniui 21.25 val. buvo nustatytas 2,45 promilių girtumas, 21.45 val. – 2,33 promilių girtumas. Šie rodmenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti ir neblaivumo nustatymo akte. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis D. K. ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

13.       Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad D. K. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (apklausiamas nurodė, kad alkoholį vartojo maždaug 4 val. prieš vairavimą, išgėrė 350 ml degtinės, jautė esąs neblaivus, tačiau vis tiek sėdo prie vairo ir važiavo, nepaisydamas to, kad kelyje nesugeba tinkamai valdyti transporto priemonės), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

XII.                      Bausmės skyrimo motyvai

14.       BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

15.       Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

16.       D. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad D. K. Vilniaus mieste, kur bet kuriuo paros metu yra kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, sukėlė didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjamu atveju D. K. vairavo transporto priemonę jausdamasis neblaivus, taip sąmoningai nepaisydamas galėjusių kiltų neigiamų pasekmių. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. D. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. K. praeityje neteistas, administracine tvarka per pastaruosius trejus metus nebaustas, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, čia dirba nuo 2020 m., iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), šiuo metu, nors ir nėra atleistas iš darbo, tačiau darbinės veiklos nevykdo dėl sustabdytos teisės vairuoti transporto priemones. Gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, gyvena sugedusiame automobilyje, automobilių stovėjimo aikštelėje. Artimiausiu metu ketina grįžti į (duomenys neskelbtini), yra vedęs, augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Taigi teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. K. skyrus prokurorės pasiūlytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam įstatyme numatytam šios bausmės rūšies dydžiui galimam skirti už nesunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. 75 MGL (3 750 Eur).

17.       Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu ir D. K. skirtina 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

18.       Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

19.       Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

20.       Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis nurodė susirasiantis darbą ir galėsiantis sumokėti baudą dalimis per tam tikrą laiką, sunkią finansinę padėtį (šiuo metu neteko darbo, augina (duomenys neskelbtini) vaikus), skirtinos baudos dydį bei tai, kad yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

XV.                      Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

21.       BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

22.       Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad D. K. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko teismas mano esant tikslinga D. K. skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

23.       Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad D. K. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga D. K. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

24.       Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. D. K. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau nei penkis kartus viršijanti alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, jis vairavo Vilniaus mieste, pavojingai manevravo, dėl ko buvo gautas kito eismo dalyvio pranešimas. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas dvejų metų skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 5 d., t. y. nuo dienos, kai D. K. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

25.       Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

26.       Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju D. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų visumos matyti, jog šio automobilio savininkas yra D. Y., t. y. turtas priklauso trečiajam asmeniui. Duomenų, jog šis asmuo žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, dėl to iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad analogiškų automobilių vidutinė vertė Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu skaičiuojant su PVM buvo 500 Eur

VI.                      Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas

27.       Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 14 d. pirminė pažyma Nr. APD-2024-05253 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 131,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąjį D. K. ginant advokatei Z. Malovai.

28.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

29.       Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam D. K. gynėja, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktais, buvo paskirta dėl to, kad pagreitinto proceso tvarka buvo nagrinėjama nemokančio proceso kalbos asmens byla, kas yra pagrindu būtinam gynėjo dalyvavimui, siekiant užtikrinti tinkamą kaltinamojo teisių ir teisėtų interesų gynimą.

30.       Kaltinamasis šiuo metu darbo užmokesčio negauna, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturi, gyvena automobilyje, augina (duomenys neskelbtini) vaikus, įvertinus ir tai, kad jam yra skiriama turtinio pobūdžio bausmė, konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, be kita ko, taikoma ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, o ši teisė yra tiesiogiai susijusi su kaltinamojo darbu (dirbo (duomenys neskelbtini)), teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, pernelyg apsunkins D. K. turtinę padėtį, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkinamas.

VII.                      Kiti klausimai

31.       Ikiteisminio tyrimo metu D. K. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų ((duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos. 

32.       Atsižvelgiant į tai, kad D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, iš D. K. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti (duomenys neskelbtini) ambasadai.

33.       Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gegužės 4 d. 21.25 val. iki 2024 m. gegužės 5 d. 12.15 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

34.       Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) D. K. vardu išduotas (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikomi voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintini D. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 3) automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Sudervės g. 2E, Avižieniai, Vilniaus r., įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintinas D. Y. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. (D. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. K. (D. K.) 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. K. (D. K.) laikino sulaikymo laiką 2024 m. gegužės 4 d. 21.25 val. iki 2024 m. gegužės 5 d. 12.15 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti D. K. (D. K.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. K. (D. K.) valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. K. (D. K.) nepriteisti.

D. K. (D. K.) paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) ambasadai.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, tikslu informuoti apie D. K. (D. K.) taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikomus voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti D. K. (D. K.); 3) automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Sudervės g. 2E, Avižieniai, Vilniaus r., įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti teisėtam savininkui D. Y., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti D. K. (D. K.), kad:

1.       Šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos Nr. 1-1968-1201/2024), įmokos kodas 6801). Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2.       Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3.       Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Teisėja                                                                                           Božena Mozūraitienė