Administracinė byla Nr. A-4392-822/2016

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00413-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant L. V., dalyvaujant vertėjai V. N.,

dalyvaujant užsieniečiui M. I. K., jo atstovui advokato padėjėjui V. K., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo dėl užsieniečio sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus teikimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 17 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietis M. I. K. sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) iki jis nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei iki 2016 m. spalio 17 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi M. I. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 17 d. sprendimą pakeisti – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus teikimą tenkinti iš dalies ir sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. I. K. Užsieniečių registracijos centre iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei iki 2016 m. liepos 17 d.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras su 2016 m. gegužės 25 d. teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pakartotinai svarstyti (persvarstyti) užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio M. I. K. sulaikymą Užsieniečių registracijos centre, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 17 d. nutartimi. Nurodė, kad užsienietis buvo sulaikytas, nes neturėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų – Šengeno ar nacionalinės visos, suteikiančios jam teisę būti Lietuvos Respublikoje ir per nustatytą terminą savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos. Nors užsienietis ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir šis prašymas priimtas svarstymui, tačiau sulaikymo aplinkybės neišnyko, nes M. I. K. šį prašymą pateikė siekdamas išvengti išsiuntimo į savo kilmės šalį. Dėl šios priežasties prašoma palikti užsienietį sulaikytą Užsieniečių registracijos centre.

II.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 17 d. nutartį (sprendimą) pakeitė. (duomenys neskelbtini) piliečiui M. I. K. taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojo jį nuo šio teismo sprendimo  paskelbimo iki 2016 m. spalio 17 d., kiekvieną antradienį, nuo 9 val. iki 12 val., atvykti registruotis teritorinėje policijos įstaigoje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate, H. M. 4, Vilnius, ir paleido užsienietį iš sulaikymo.

Teismas iš Užsieniečių registracijos centro atstovo, užsieniečio, jo atstovo, liudytojos J. J. paaiškinimų ir Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus pateiktos medžiagos ir užsieniečio asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad  užsienietis – (duomenys neskelbtini) pilietis M. I. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre 6 mėnesiams tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena  neteisėtai ir per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos per nustatytą terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi iš dalies tenkino užsieniečio skundą ir sutrumpino sulaikymo terminą iki 2016 m. liepos 17 d. Šiuo metu sulaikymo pagrindas yra išnykęs, nes Migracijos departamento 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (15/6-12)-15PR-44 M. I. K. prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo priimtas nagrinėti iš esmės ir jam išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Taip pat nustatyta, kad užsienietis teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, turėdamas galiojančią vizą, jo atvykimo tikslas buvo susitikti su savo drauge (su kuria apie metus laiko bendravo internetu ir turėjo rimtų ketinimų) bei studijuoti. Niekas iš proceso dalyvių negalėjo paaiškinti dėl kokios priežasties užsieniečio prašymas dėl vizos galiojimo pratęsimo nebuvo patenkintas. Iš Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr.(15/5-10)17U-152 „Dėl atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui M. I. K.” pažymėta tik viena priežastis iš keliolikos nurodytų, kad „užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų“. Tačiau užsienietis nurodė ir iš dalies pagrindė savo buvimo  tikslus ir sąlygas, t. y. kad atvyko ir gyvena Lietuvoje, nes yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę, studijuoja ir ketina pradėtas studijas pabaigti. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės visuomenės saugumui, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neketina išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl laikyti jį Užsieniečių registracijos centre suvaržant jam judėjimo laisvę nėra pagrindo. Asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Todėl pasikeitus užsieniečio teisinei padėčiai (priėmus svarstyti jo prašymą dėl prieglobsčio) ir pakartotinai apsvarsčius jo sulaikymą, jam gali būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė.

III.

Užsieniečių registracijos centras su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad M. I. K. asmens byloje surinkta medžiaga leidžia objektyviai spręsti, kad užsieniečio sulaikymo pagrindai neišnyko. Savo veiksmais užsienietis akivaizdžiai parodo, kad visokiais būdais bando išvengti vykdyti teisėtus Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų priimtus sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsienietis neįvykdė Vilniaus VPK Migracijos valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 10-SP9-11 dėl grąžinimo į (duomenys neskelbtini), nors jo prašymu šio sprendimo vykdymas buvo pratęstas, ir jam buvo išaiškintos šio sprendimo neįvykdymo pasekmės. Užsienietis sugadino turimą kelionės dokumentą, (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais parodydamas, kad nesiekė bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis sprendžiant klausimą dėl jo teisinės padėties. Galimai sudarė fiktyvią santuoką su Lietuvos Respublikos piliete J. J., siekdamas taip sutrukdyti priimtų sprendimų jo atžvilgių vykdymą. Supratęs, kad jo atžvilgiu pradėdama išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, 2015 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nors į Šengeno erdvę atvykęs 2014 metais į Nyderlandų Karalystę, o vėliau į Lietuvos Respubliką, prieglobsčio neprašė.

Apelianto nuomone, Švenčionių rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į užsieniečio asmens byloje sukauptus duomenis, susijusius su nacionalinės vizos neišdavimu ir M. I. K. grąžinimu į (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad klausimas dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą bei užsieniečio grąžinimo buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2743-822/2016, kurioje buvo priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos vizos gavimo tikslas buvo formalus, pareiškėjas tinkamai nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų ir buvo pagrindas abejonėms dėl pareiškėjo numatomo kelionės tikslo bei sąlygų. Nesivadovaudamas byloje surinktais įrodymais ir šia nutartimi, Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

Apelianto teigimu, Švenčionių rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė ir į M. I. K. asmens byloje turimą užsieniečio apklausos lapą, užpildytą 2016 m. balandžio 15 d., kuriame 22.4 punkte užfiksuota, kad užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – studijos, planuojama santuoka, 25 punkte užsienietis nurodė, kad grįžti į kilmės valstybę nepageidauja, nes Lietuvoje gyvena jo žmona, informacijos, kad užsienietis pageidautų prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nenurodė. Pateiktas užsieniečio prieglobsčio prašymas akivaizdžiai parodo, kad M. I. K. piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir savanaudiškai naudojasi prieglobsčio prašytojams suteiktomis teisėmis, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pažymėtina, kad tokią pat išvadą padarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d., administracinėje byloje Nr. eA-3820-624/2016, kurioje sprendė klausimą dėl M. I. K. pateikto skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 17 d. sprendimo sulaikyti jį Užsieniečių registracijos centre.

Atsiliepime į apeliacinį skundą M. I. K. prašo Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti, o Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Užsienietis pažymi, kad  po alternatyvios sulaikymui priemonės pritaikymo tęsia studijas ir yra (duomenys neskelbtini) studentas, studijuoja (duomenys neskelbtini), nėra išbrauktas iš studentų sąrašų. Su Lietuvos Respublika jį sieja ir socialiniai ryšiai. Jis yra sukūręs šeimą su Lietuvos Respublikos piliete, J. J., kuri Švenčionių rajono apylinkės teismo posėdžio metu davė išsamius paaiškinimus dėl šeiminių ryšių bei patvirtino šeiminių ryšių realumo faktą. Užsienietis turi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje dokumentai patvirtinantys šį faktą buvo pateikti Švenčionių rajono apylinkės teismui. Šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, jam yra suteiktas prieglobsčio prašytojo statusas ir išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Pažymėtina, kad užsienietis visapusiškai bendradarbiauja su Migracijos departamento pareigūnais, po to kai buvo išleistas iš Užsieniečių registracijos centro pats nuvyko į Migracijos departamentą, pateikė savo kontaktinius duomenis, taip pat palaiko ryšį su tiesiogiai jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjančiu pareigūnu. Atsižvelgiant vien į šiuos faktus manytina, kad nėra jokio pagrindo jam taikyti pačią griežčiausią sulaikymo priemonę.

Atkreipia dėmesį, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, skelbtos 2013 m. birželio 29 d. ES oficialiame leidinyje Nr. L180/96, 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad „tik įrodžius, kad tai būtina, ir kiekvieną atvejį vertindamos individualiai, valstybės narės gali sulaikyti prieglobsčio prašytoją, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių.“ Vertinant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, bet tik tuomet, kai yra nustatyta, kad sulaikymas yra objektyviai reikalingas, t. y. dėl teisinių arba viešosios tvarkos pagrindų; jei su prieglobsčiu susijusiomis teisėmis pasinaudojama siekiant išvengti Grąžinimo direktyvos taikymo.

Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir yra įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, taip pat nėra jokių priežasčių teigti, kad jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar saugumui, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti sulaikymo priemonę ir riboti judėjimo laisvę. Be to, užsienietis visą buvimo Lietuvos Respublikoje laiką nepadarė jokių pažeidimų, turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, turi pakankamai lėšų pragyvenimui, iki sulaikymo sėkmingai studijavo ir nori tęsti studijas, Lietuvoje yra sukūręs šeimą, todėl nesislėps ir nevengs administracinių procedūrų. Taip pat faktas, kad užsienietis laikosi nustatytų registravimosi policijos įstaigoje reikalavimų bei bendradarbiauja su Migracijos departamentu patvirtina, kad jo atžvilgiu taikyti sulaikymo priemonės nėra jokios būtinybės. Užsienietis mano, kad atitinka visas sąlygas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui. Jis įsipareigoja visokeriopai bendradarbiauti su pareigūnais ir neketina slėptis ar kitaip trukdyti.

Pažymi, kad šiuo atveju svarbios ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, užtikrinančio teisę į privataus gyvenimo ir šeimos gyvenimą, nuostatos. EŽTT savo praktikoje pripažįsta šeimos ryšių svarbą ir yra ne kartą konstatavęs, kad šeimos ryšių nutraukimas, gali būti traktuojamas kaip EŽTK 8 straipsnio pažeidimas (žr. 2002 m. liepos 11 d. sprendimą Amrollahi prieš Daniją (pareišk. Nr. 56811/00). EŽTT praktikoje pabrėžiama valstybės pareiga užtikrinti sąžiningą pusiausvyrą tarp asmens ir bendruomenės interesų (žr. 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Hokkanen prieš Suomiją (A serija, Nr. 290).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio sulaikymo (paleidimo iš sulaikymo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas).

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, numatyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 M. A. prieš Policie ČR padarė išvadą, jog 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, ir Direktyva 2005/85/EB nedraudžiama, kad trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsniu (kurį atitinka UTPĮ 113 str. 2 d.), būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

Nagrinėjant bylas dėl asmenų sulaikymo taip pat svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad užsieniečiui pateikus prieglobsčio prašymą išnyko jo sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte – užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

Užsieniečių registracijos centras 2016 m. gegužės 25 d. teikime prašė sulaikyti užsienietį esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose, 5 dalies 5 ir 10 punktuose nustatytiems pagrindams.

Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos;

Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas prieglobsčio prašytojo galimas sulaikymo pagrindas – kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra.

Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą (5 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (10 p.).

Pažymėtina, kad Įstatymo 115 straipsnis reglamentuoja alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą t. y. teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyrius 2016 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr (15/6-12)15PR-44 ,,Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“, kuriuo nusprendė nagrinėti (duomenys neskelbtini) piliečio M. I. K. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Be to, (duomenys neskelbtini) piliečiui M. I. K. išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Taigi šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, kadangi jam suteiktas prieglobsčio prašytojo statusas ir išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Vadovaujantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad užsienietis 2015 m. kovo 25 d. susituokė su Lietuvos Respublikos piliete J. J.. Užsienietis po alternatyvios sulaikymui priemonės pritaikymo tęsia studijas ir yra (duomenys neskelbtini) studentas. M. I. K. gyvena (duomenys neskelbtini) studentų namuose (nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. tarp užsieniečio ir (duomenys neskelbtini) sudaryta terminuota apgyvendinimo studentų namuose sutartis).

Užsienietis bendradarbiauja su Migracijos departamento pareigūnais: po to, kai buvo išleistas iš Užsieniečių registracijos centro, nuvyko į Migracijos departamentą, pateikė savo kontaktinius duomenis, taip pat palaiko ryšį su tiesiogiai jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjančiu pareigūnu.

Kadangi užsieniečiui suteiktas prieglobsčio prašytojo statusas – Lietuvos Respublikoje jis yra teisėtai, jam yra išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, nagrinėjamoje byloje yra aktualios teisinio reguliavimo bei teismų praktikos formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, dėl galimybės sulaikyti prieglobsčio prašytoją išsiuntimo iš šalies ar kitais tikslais.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad „tik įrodžius, kad tai būtina, ir kiekvieną atvejį vertindamos individualiai, valstybės narės gali sulaikyti prieglobsčio prašytoją, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių.“

Teisėjų kolegijos vertinimu, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, bet tik tuomet, kai yra nustatyta, kad sulaikymas yra objektyviai reikalingas, t. y. dėl teisinių arba viešosios tvarkos pagrindų. Konkrečiu atveju užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir yra įgijęs prieglobsčio prašytojų teisinį statusą taip pat nėra jokių priežasčių teigti, kad jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar saugumui, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti sulaikymo priemonę ir riboti judėjimo laisvę. Be to paminėtina, kad užsienietis visą buvimo Lietuvos Respublikoje laiką nepadarė jokių pažeidimų, jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, turi pakankamai lėšų pragyvenimui, iki sulaikymo sėkmingai studijavo ir šiuo metu tęsia studijas, Lietuvoje yra sukūręs šeimą, todėl manytina, kad jis nesislėps ir nevengs administracinių procedūrų. Be to, užsienietis laikosi nustatytų registravimosi policijos įstaigoje reikalavimų bei bendradarbiauja su Migracijos departamentu, todėl jo atžvilgiu taikyti sulaikymą nėra būtina.

Pagal UTPĮ 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ir dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi taikomas užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Su tokiu vertinimu sutiko ir Švenčionių rajono apylinkės teismas, tokį vertinimą palaiko ir pats užsienietis.

Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis yra įgijęs prieglobsčio prašytojo statusą bei nekelia grėsmės viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar saugumui, jo asmens tapatybė yra nustatyta, jis iki sulaikymo turėjo ir vis dar turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, turi pakankamai lėšų pragyvenimui, šiuo metu nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią priemonę – sulaikymą ir riboti jo judėjimo laisvę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Švenčionių rajono apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą pritaikydamas alternatyvią sulaikymui priemonę. Todėl Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                      Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė