Administracinė byla Nr. I-4-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00029-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui Mariui Mulmai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą, pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje aprašo (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. I-198 redakcija) 4.13 punktas ta apimtimi, kuria prie neteikiamos informacijos priskiriamos visos prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, ir 74 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad pareiškėjams neteikiami jokie duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras, atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principą.

                            Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir pareiškėjas), nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą, kuriame jis prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2017 m. gegužės 22 d. raštą Nr. 17.2-4349, įpareigoti Generalinę prokuratūrą pateikti pareiškėjui J. S. atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą) dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų, priteisti iš Lietuvos valstybės 300 Eur neturtinę žalą, 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje aprašo (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. I-198 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 4.13 punktas ta apimtimi, kuria prie neteikiamos informacijos priskiriamos visos prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, ir 74 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad pareiškėjams neteikiami jokie duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras, atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) įtvirtintą įstatymo viršenybės principą bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principą.
2. Individualią administracinę bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė Konstitucijos 25 straipsnio 2 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką dėl informacijos laisvės ir jos ribojimo (2007 m. gegužės 15 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai ir kt.), Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir to paties straipsnio 2 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Nurodoma, jog Aprašo 4.13 ir 74 punktais a priori (iš anksto) buvo apribotas visos informacijos, susijusios su prokuratūroje atliktais tarnybiniais patikrinimais, jų metu nustatytomis aplinkybėmis, ir kitomis su tarnybine atsakomybe susijusiomis vidaus administravimo procedūromis, atskleidimas. Individualią bylą nagrinėjančiam teismui iškilo abejonė, ar Aprašo 4.13 ir 74 punktuose prie neteikiamos informacijos priskyrus visas prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei visus duomenis apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras, buvo laikytasi konstitucinių informacijos laisvės ribojimo kriterijų, atitinkamai, ar buvo laikytasi iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų užtikrinti žmogaus teises ir laisves bei teisės aktų hierarchijos; ar šiomis Aprašo nuostatomis nebuvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principas.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, jog prokurorų tarnybinės atsakomybės teisiniai santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 391–43 straipsniuose. Tarnybinių patikrinimų dėl prokurorų galimai padarytų tarnybinių pažeidimų pradėjimo, atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo tvarką detalizuoja Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo nuostatai). Teismas pažymėjo, kad tarnybinės atsakomybės prokurorams taikymo procedūros metu gali būti nustatytos aplinkybės ar surenkama informacija, kurios atskleidimas yra ribojamas tam tikruose įstatymuose numatytais pagrindais, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ar kitus konstituciškai svarbius tikslus. Pavyzdžiui, tarnybinio patikrinimo metu gali būti analizuojami neskelbtini ikiteisminio tyrimo duomenys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 str.), nustatomos tikrinamo prokuroro ar kitų asmenų privataus gyvenimo aplinkybės, komercinę paslaptį sudaranti informacija ir kt. Tokios informacijos atskleidimas kitiems asmenims yra ribojamas įstatymuose nustatytais pagrindais siekiant apsaugoti konstituciškai pagrįstus tikslus. Tačiau nei Prokuratūros įstatyme, nei kituose įstatymuose nėra numatyta, kad visa informacija, susijusi su prokuratūroje atliktais tarnybiniais patikrinimais ar kitomis su tarnybine atsakomybe susijusiomis vidaus administravimo procedūromis, taip pat su tarnybinių patikrinimų metu nustatytomis aplinkybėmis, negali būti teikiama kitiems asmenims. Tarnybinės atsakomybės prokurorams taikymo procedūros metu gali būti surenkama ir tokia informacija, kurios atskleidimas kitiems asmenims nėra ribojamas jokiais įstatymais, o tokios informacijos atskleidimas negalėtų pakenkti jokių Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsaugai (pavyzdžiui, tarnybinio patikrinimo metu būtų nagrinėjamas prokuroro elgesys viešoje vietoje ar kt.). Be to, Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsaugai negalėtų pakenkti ir bendro pobūdžio informacijos apie prokurorų tarnybinės atsakomybės procedūras atskleidimas, pvz., apie tai, kada, kokiu pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, ar tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytas tarnybinis pažeidimas, kokia jo esmė, koks buvo priimtas sprendimas dėl nustatyto tarnybinio pažeidimo ir pan. Teismo vertinimu, aptartose Aprašo nuostatose, be jokios prokuratūroje surinktos informacijos vertinimo procedūros a priori įtvirtinus absoliutų draudimą teikti bet kokią informaciją, susijusią su prokuratūroje atliktais tarnybiniais patikrinimais ar kitomis su tarnybine atsakomybe susijusiomis vidaus administravimo procedūromis, taip pat su tarnybinių patikrinimų metu nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjams neleistinai ir neproporcingai ribojama teisė gauti net ir tokią informaciją, kurios atskleidimas nedraudžiamas įstatymais ir negali pakenkti jokių Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsaugai.

II.

4. Rengiant norminę administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gautas atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepimas, kuriame su Vilniaus apygardos administracinio teismo pasikreipimo motyvais nesutinkama.
5. Generalinė prokuratūra nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 1-282 Aprašas buvo išdėstytas nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2017 m. rugpjūčio 19 d., o administracinei bylai aktuali redakcija neteko galios. Taip pat išdėsto, kad Prokuratūros įstatyme iš esmės nustatyta, jog tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarka ir su tuo susijusios procedūros detaliai reglamentuojamos Generalinio prokuroro įsakymu nustatoma tvarka, kurioje, nepažeidžiant įstatymo nuostatų, išsamiai reglamentuojama su tarnybiniu patikrinimu susijusių procedūrinių veiksmų atlikimo, įforminimo, įgyvendinimo ir kt. tvarka. Tarnybinio patikrinimo nuostatai nustato tarnybinių patikrinimų dėl prokurorų galimai padarytų įstatymų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, prokuroro vardą žeminančių poelgių ar Prokurorų etikos kodekso pažeidimų pradėjimo, atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo tvarką. Tarnybinio patikrinimo nuostatų 30 punktas numato, kad atlikus tarnybinį patikrinimą surašoma motyvuota išvada dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo. Iš reikalavimų tarnybinio patikrinimo išvadai turinio akivaizdu, kad išvadoje turi būti nurodomi tam tikrų nebaigtų ikiteisminių tyrimų duomenys, taip pat gali būti nurodomi išslaptinti kriminalinės žvalgybos duomenys (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 str. 3 d.). Šios išvados pateikimas tretiesiems asmenims gali pažeisti prokurorų, baudžiamojo proceso dalyvių, asmenų, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, teises ir ikiteisminio tyrimo duomenų konfidencialumo, duomenų neskelbtinumo tretiesiems asmenims reikalavimus, numatytus Baudžiamojo proceso kodekse. Pavyzdžiui, Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnyje įtvirtinta ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo samprata, reiškianti, kad ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Baudžiamojo proceso kodekso 181 straipsnis suteikia teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis tik proceso dalyviams (įtariamajam ir jo gynėjui, nukentėjusiajam ir jo atstovui, su kuriais yra susijęs konkretus ikiteisminis tyrimas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog informacijos nesuteikimas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų yra pagrįstas įstatymu ir yra teisėtas (žr., pvz., 2017 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-158/2014), taip pat informacijos, susijusios su prokuroro proceso veiksmų atlikimu, pateikimo klausimas nagrinėtinas vadovaujantis baudžiamojo proceso tvarka pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, o Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos netaikytinos (žr., pvz., 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1446/2012). Taigi numatytas reguliavimas grindžiamas pirmiausia konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimais.
6. Be kita ko, tarnybinio patikrinimo išvadoje gali būti pateikiami duomenys apie prokurorą, kurio atžvilgiu atliekamas patikrinimas (pvz., charakteristika, atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės, kitos atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės ir kt., pvz., kai tarnybinio patikrinimo išvadoje vertinami duomenys apie prokuroro sveikatos būklę, santykius su kitais asmenimis ir pan.), todėl šios informacijos pateikimas tretiesiems asmenims iš esmės pažeistų prokurorų teises, nustatytas tiek Konstitucijoje (Konstitucijos 22, 118 ir kt. str.), tiek Prokuratūros įstatyme (Prokuratūros įstatymo 11, 12, 20 ir kt. str.). Būtent dėl šių priežasčių nėra teisinės galimybės teikti pareiškėjams tarnybinio patikrinimo išvadas ar atsietus jose aprašytus duomenis. Generalinės prokuratūros vertinimu, jokiai institucijai ar asmeniui, pateikusiems informaciją apie prokuroro galimai padarytą tarnybinį pažeidimą, teisės aktai nenumato teisinės galimybės dalyvauti tarnybinio patikrinimo pradėjimo ir tarnybinės nuobaudos (ne)taikymo prokurorui procedūrose, atliekamose Tarnybinio patikrinimo nuostatų nustatyta tvarka, išskyrus jų teisėtus lūkesčius gauti atsakymą apie tai, kokių priemonių imtasi dėl jų pateiktos informacijos apie prokurorų galimai padarytus tarnybinius pažeidimus.
7. Teisės aktuose numatyta galimybė gauti informaciją apie prokurorams paskirtas tarnybines nuobaudas – Tarnybinio patikrinimo nuostatų 50 punkte nurodyta, kad generalinio prokuroro sprendimu apie tarnybinės nuobaudos skyrimą prokurorui gali būti skelbiama viešai. Asmenys taip pat turi teisę (išskyrus numatytas išimtis) dalyvauti tyrime dėl prokuroro padaryto prokuroro etikos pažeidimo tais atvejais, kai tyrimą atlieka Prokurorų etikos komisija, nes šios komisijos posėdžiai paprastai yra vieši. Tačiau būtent dėl konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimų vadovaudamasi Prokurorų etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1-16 (2014 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 1-85 redakcija su vėlesniais pakeitimais), 21 punktu, Prokurorų etikos komisija nenagrinėja kreipimųsi dėl prokurorų galimai padarytų pažeidimų nebaigtuose ikiteisminiuose tyrimuose ir perduoda juos generaliniam prokurorui (jo nesant – generalinio prokuroro pavaduotojui) spręsti dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo Tarnybinio patikrinimo nuostatų nustatyta tvarka. Duomenų apsaugos tikslais Komisija taip pat gali rengti neviešus posėdžius (34 punktas).
8. Vertinant Aprašo 4.13 papunktį kartu su Tarnybinio patikrinimo nuostatų punktais, Aprašo normų turinys iš esmės atitinka Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, t. y. šiai informacijai minėto įstatymo nuostatos nėra taikomos. Prokurorų tarnybinio patikrinimo išvadose pateikiami konfidencialūs duomenys, kurių atskleidimas tretiesiems asmenims pažeistų ne tik Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimus, bet ir sudarytų prielaidą Konstitucijos garantuojamos žmogaus teisės į privatų gyvenimą pažeidimui atsirasti.
9. Aprašo nuostatos atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Šis teismas yra išaiškinęs, kad tarnybiniai patikrinimai nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių kitiems asmenims, net ir tiems, kurie pranešė apie galimai padarytus tarnybinius pažeidimus, nes jų atžvilgiu nėra ginčo dėl teisės (nėra valinio pobūdžio sprendimų, kurie paliestų jų teises ar interesus), todėl teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga numatyta tik tikrinamiems pareigūnams (žr., pvz., 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-249/2010). Aprašo nuostatose numatytas draudimas tretiesiems asmenims susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga grindžiamas tuo, jog tarnybinio patikrinimo procedūra sudaro prielaidą teisiniams padariniams atsirasti tik tikrinamo prokuroro atžvilgiu, todėl ir tarnybinio patikrinimo medžiaga savo pobūdžiu negali turėti teisinių sąsajų su kitais asmenimis.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

10. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje aprašo (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. I-198 redakcija) 4.13 punktas ta apimtimi, kuria prie neteikiamos informacijos priskiriamos visos prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, ir 74 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad pareiškėjams neteikiami jokie duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras, atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principą.
11. Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja fizinių asmenų ar jų grupių, juridinių asmenų, kitų subjektų, neturinčių juridinio asmens statuso, prašymų, pareiškimų ir skundų registravimo, nagrinėjimo, atsakymų parengimo, apskundimo ir asmenų priėmimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarką (1 p.).
12. Aprašo 4.13 punkte yra pateikta neteikiamos informacijos sąvoka ir toje dalyje, kurios teisėtumas kvestionuojamas, prie neteikiamos informacijos priskiriamos prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. Aprašo 74 punkte numatyta, jog duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami. Duomenys apie paskirtas tarnybines nuobaudas teikiami teisės aktų nustatyta tvarka. Atitikties aukštesnės teisinės galios teisės aktams klausimas yra keliamas tik dėl pirmojo 74 punkto sakinio. Taigi, kaip matyti iš ginčijamų Aprašo 4.13 ir 74 punktų kvestionuojamos apimties, juose įtvirtintos teisės normos, susijusios su informacijos dėl prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, taip pat duomenų apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams, t. y. fiziniams asmenims, fizinių asmenų grupei, fizinio asmens ar jų grupės atstovui, juridinio asmens ar kitų subjektų, neturinčių juridinio asmens statuso, atstovui, kuris prokuratūrai pateikia prašymą, pareiškimą ar skundą (Aprašo 4.4 p.), skleidimu ir gavimu.
13. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje individualioje byloje, kurią nagrinėjant nutarta kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo, kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros rašto, kuriuo atsisakyta pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus, panaikinimo ir minėtos įstaigos įpareigojimo pateikti pareiškėjui dėl prokuroro veiksmų atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog norminės administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje, būti naudingas (bylos išnagrinėjimo iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2009, išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-9-261/2016 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju atliekant tyrimą dėl norminio administracinio akto dalies, susijusios su individualia byla, teisėtumo, atsižvelgtina į individualioje byloje keliamo ginčo dalyką ir ribas, t. y. į tai, jog individualioje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pateikti fiziniam asmeniui dėl prokuroro veiksmų atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas.
14. Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis (2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai). Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis (2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).
15. Pareiškėjui keliant klausimą dėl Aprašo atitinkamų punktų atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 25 straipsnio 3 daliai, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintam pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principui, aptartini teisėkūros subjektui iš jų išplaukiantys įpareigojimai.
16. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia (be kita ko) tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. spalio 8 d., 2013 m. balandžio 2 d., 2015 m. birželio 16 d. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų, be kita ko, ir teisės aktų hierarchijos reikalavimą, iš kurio kyla įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą).
17. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylantis reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos inter alia reiškia, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas); poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai; poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais; poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimai); žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. sausio 19 d. nutarimai, 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimai).
18. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., 2006 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, be kita ko, vertina konkrečias teisės aktų nuostatas, suteikiančias įgaliojimus viešojo administravimo subjektui, taip pat viešojo administravimo subjekto veiklos sritį, funkcijas bei tikslus, dėl kurių jis buvo įsteigtas (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I146-5/2014).
20. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog teisėkūroje vadovaujamasi pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principu, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų.
21. Konstituciniu lygmeniu žmogaus teisę į informacijos gavimą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis. Pagal šį straipsnį žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją (2 d.); laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (3 d.); pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį (5 d.). Šios nuostatos neatsiejamos nuo Konstitucijoje įtvirtinto bendrojo principo, numatančio, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.).
22. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal Konstitucinio Teismo praktiką, informacijos laisvės ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, tačiau Konstitucija neužkerta kelio kai kurių su informacijos gavimu ir skleidimu susijusių santykių reguliuoti ir poįstatyminiais (įstatymų įgyvendinamaisiais) teisės aktais, tačiau jais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris nebūtų grindžiamas Konstitucija ir įstatymais arba kuris konkuruotų su įstatymų nustatytuoju (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).
23. Taigi atsižvelgiant į tai, jog iš Konstitucijos išplaukia leidimas su informacijos gavimu ir skleidimu susijusius santykius reguliuoti ir poįstatyminiais (įstatymų įgyvendinamaisiais) teisės aktais, yra pagrindas vertinti, jog kvestionuojamų Aprašo 4.13 ir 74 punktų dalys tiek, kiek juose yra numatytos nuostatos, susijusios su prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, taip pat duomenų apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras gavimu ir skleidimu, atitinka teisinės valstybės principo suponuojamą teisės aktų hierarchijos principą, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principą.
24. Pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje individualioje byloje kilęs ginčas susiklostė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme nustatytų normų pagrindu, kuriose, be kita ko, yra nustatytos Lietuvos Respublikos prokurorų tarnybinės atsakomybės sąlygos (1 str.). Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prokurorų padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.
25. Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181, (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo nuostatai) nustato tarnybinių patikrinimų dėl prokurorų galimai padarytų įstatymų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, prokuroro vardą žeminančių poelgių ar Prokurorų etikos kodekso pažeidimų pradėjimo, atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo tvarką. Tarnybinio patikrinimo nuostatų 30 punkte numatyta, jog atlikus tarnybinį patikrinimą surašoma motyvuota išvada dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo. Išvadą sudaro: įžanginė dalis, kurioje nurodoma tarnybinio patikrinimo išvados surašymo data, numeris, vieta, tarnybinio patikrinimo vada ir pagrindas, tarnybinį patikrinimą atlikęs prokuroras (komisija), patikrinimo objektas, atliktam patikrinimui aktualūs teisės aktai (30.1 p.); aprašomoji dalis, kurioje nurodomos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, jas pagrindžiantys duomenys, jų šaltiniai, galimai padaryto pažeidimo padarymo ir paaiškėjimo laikas, pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą turinys, jei pranešimas buvo įteiktas, tikrinamo prokuroro pozicija ir jos vertinimas, jei tarnybinio patikrinimo metu buvo gautas rašytinis paaiškinimas, veikos teisinis įvertinimas, vertinimo motyvai, prokurorą charakterizuojantys duomenys (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai, galiojančios nuobaudos, darbo krūvis), tarnybinio pažeidimo priežastys, kitos tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingos aplinkybės (tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingi duomenys nurodomi tik tuo atveju, jeigu konstatuojamas tarnybinis pažeidimas) (30.2 p.); konstatuojamoji dalis, kurioje nurodoma tarnybinio pažeidimo sudėtis (konkreti veika, kaltės forma ir rūšis, padariniai, jei tokie atsirado, jų pobūdis, dydis, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių), pažeidimo kvalifikavimas, nurodant teisės akto straipsnį, dalį, punktą, atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės, jeigu konstatuojama, kad padarytas tarnybinis pažeidimas (30.3.1 p.); trumpas veikos aprašymas, tikrintojo motyvuotos išvados dėl tarnybinės atsakomybės netaikymo, tarnybinę atsakomybę šalinančios ir (ar) kitos reikšmingos aplinkybės, jeigu konstatuojama, kad tarnybinis pažeidimas nepadarytas (30.3.2 p.); rezoliucinė dalis, kurioje generaliniam prokurorui siūloma pripažinti, kad prokuroras padarė (nepadarė) tarnybinį pažeidimą ir taikyti (netaikyti) tarnybinę atsakomybę, skirti (neskirti) tarnybinę nuobaudą, nurodant jos rūšį. Esant pagrindui siūloma atlikti neeilinį prokuroro tarnybos vertinimą, pašalinti tarnybinio pažeidimo priežastis ir (ar) taikyti prevencinio pobūdžio priemones (30.4 p.). Taigi motyvuotos išvados dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo įžanginėje, aprašomojoje, konstatuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse yra nurodoma įvairaus pobūdžio informacija dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo.
26. Tarnybinio patikrinimo nuostatų 51 punkte numatyta, jog asmenų skundai dėl prokurorų galimai padarytų tarnybinių pažeidimų nagrinėjami generalinio prokuroro patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Taigi darytina išvada, jog į Aprašo nuostatas, pagal kurias, be kita ko, nagrinėjami fizinių asmenų ar kitų asmenų prašymai, pareiškimai ir skundai, nukreipia Prokuratūros įstatymas ir Tarnybinio patikrinimo nuostatai. Atsižvelgiant į tai, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Apraše įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios informacijos, susijusios su prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, taip pat duomenų apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams skleidimu ir gavimu, teikimą turi būti aiškinamos sistemiškai kartu su Prokuratūros įstatyme ir Tarnybinio patikrinimo nuostatuose pateiktu teisiniu reguliavimu.
27. Svarbu pažymėti tai, kad Tarnybinio patikrinimo nuostatuose numatyta, jog tikrinamas prokuroras turi teisę, priėmus galutinį sprendimą, susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, teikimu, generalinio prokuroro sprendimu, o Tarnybinio patikrinimo nuostatų 35 punkte nustatyta tvarka ir su kita tarnybinio patikrinimo medžiaga, gauti jos kopijas (23.4 p.). Taigi Tarnybinio patikrinimo nuostatuose teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, inter alia išvada dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo bei generalinio prokuroro sprendimu yra numatyta tik prokurorui, t. y. tam asmeniui, dėl kurio buvo atliktas tarnybinis patikrinimas.
28. Prokurorų etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1-16, (toliau – ir Prokurorų etikos komisijos nuostatai) 2 punkte nustatyta, jog prokurorų etikos komisijos paskirtis – nagrinėti prokurorų galimai padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, kitus Etikos kodekso pažeidimus ir teikti išvadas. Minėtų nuostatų 54 punkte numatyta, jog nuasmeninti Komisijos sprendimai skelbiami prokuratūros interneto svetainėje. Kai, vadovaujantis Nuostatų 34 punktu, kreipimasis buvo nagrinėjamas uždarame Komisijos posėdyje, prokuratūros interneto svetainėje skelbiama tik Komisijos išvados rezoliucinė dalis. Prokuroras, dėl kurio Komisija priėmė sprendimą pradėti galimai padaryto pažeidimo tyrimą, turi teisę būti informuotas apie Komisijos priimtą sprendimą, gauti jo kopiją; susipažinti su visa atlikto tyrimo medžiaga, kai Komisijos išvada paskelbiama, arba kai generalinis prokuroras priima sprendimą dėl nuobaudos, jeigu išvada buvo pateikta generaliniam prokurorui (Prokurorų etikos komisijos nuostatų 55.5, 55.6 p.). Taigi ir pagal Prokurorų etikos komisijos nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą su Prokurorų etikos komisijos išvada dėl atlikto tyrimo ir su visa atlikto tyrimo medžiaga gali susipažinti tik prokuroras.
29. Iš teisės normų, reglamentuojančių prokurorų atžvilgiu atliekamus tarnybinius patikrinimus, matyti, jog išvada dėl prokuroro tarnybinio pažeidimo (nusižengimo), taip pat sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra teikiami tik tiems asmenims, dėl kurių yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, t. y. prokurorui. Taigi jokiems kitiems asmenims teisė susipažinti su atlikto tarnybinio patikrinimo išvada ir tyrimo medžiaga nėra numatyta. Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog į Etikos komisiją dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prokuroro veikos tyrimo (prokurorų padaryto įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo) gali kreiptis proceso dalyviai ar kiti asmenys, jeigu prokuroro padarytas pažeidimas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu – dėl prokuroro proceso veiklos (4 p.), bet kuris asmuo, kuriam tapo žinomas toks poelgis, – dėl prokuroro vardą žeminančio poelgio ar kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo, nesusijusio su prokuroro proceso veikla (5 p.). Taigi fizinio asmens pranešimas gali būti tik vada tarnybiniam patikrinimui atlikti.
30. Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymi, jog ne visa informacija, susijusi su prokuratūroje atliekamais vidiniais (tarnybiniais) patikrinimas, yra nevieša. Pavyzdžiui, pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą (2014 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-871 redakcija), informacija (nuasmeninti duomenys) apie įstaigoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas priskiriama prie įstaigos interneto svetainėje skelbiamų duomenų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog duomenys apie kito asmens karjerą (darbo stažą), padarytus tarnybinius nusižengimus, patraukimą tarnybinėn atsakomybėn yra privati informacija (žr., pvz., 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-333/2014). Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog privati informacija – ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, informacija apie asmenį ir jo šeimos gyvenimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija. Atitinkamai Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ypatingi duomenys apibrėžiami kaip duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą (2 str. 8 d.). Taip pat pastebėtina, jog Komisijos, nagrinėjančios prokurorų galimai padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, kitus Etikos kodekso pažeidimus ir teikiančios išvadas, posėdžiai (su išimtimis) yra vieši (Prokurorų etikos komisijos nuostatų 2, 34 p.). Prokurorų etikos komisijos nuostatų 50 punkte numatyta, jog generalinio prokuroro sprendimu apie tarnybinės nuobaudos skyrimą prokurorui gali būti skelbiama viešai.
31. Kaip minėta, Aprašo 4.13 punkte prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės priskiriamos prie neteikiamos informacijos, o Aprašo 74 punkte nurodoma, kad pareiškėjams neteikiami duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras. Dėmesys atkreiptinas į tai, jog Aprašo 4 punkte yra įtvirtintos pagrindinės Apraše vartojamos sąvokos, t. y. Aprašo 4.13 punktas yra definicinė norma, skirta apibrėžti, kas yra laikoma neteikiama informacija. Definicinėmis teisės normomis yra siekiama apibendrinti (abstrahuoti) esmines daikto ar reiškinio savybes tam, kad tikslumo dėlei būtų aiški įstatyme (teisės akte) vartojamų sąvokų reikšmė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2605/2012). Teisės teorijoje taip pat postuluojama, jog legalinės definicijos (definicinės normos), kuriomis yra apibrėžiami terminai, užtikrina teisės terminijos dermę, kuri yra teisėkūros juridinės technikos dalis. Definicinė teisės norma pirmiausia yra nukreipta apibrėžti būtent tame teisės akte vartojamą sąvoką, kad tame pačiame teisės akte ji būtų vartojama vieningai ir indikuotų tą patį apibrėžiamąjį reiškinį konkrečiame teisės akte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-597/2013; 2017 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3-502/2017). Pažymėtina, jog žodis „aplinkybė“ pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną aiškintinas kaip „sąlyga, veikianti ar lemianti padėtį“, o žodis „duomuo“ – kaip „kas duota, kuo remiamasi, darant išvadas”. Teleologiniu ir lingvistiniu būdu aiškinant kvestionuojamas Aprašo 4.13 ir 74 punktų dalis spręstina, jog šių normų ginčijamose dalyse iš esmės yra užfiksuota tapati (vienoda) prasmė.
32. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad Aprašo 4.13 punkte nurodytos vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir Aprašo 74 punkte nurodomi duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras turi būti aiškinami sistemiškai su Tarnybinio patikrinimo nuostatomis ir suprantami kaip betarpiškai susiję su duomenimis, pateikiamais atlikus tarnybinį patikrinimą surašomoje motyvuotoje išvadoje dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo. Vadinasi, neteikiama informacija Aprašo 4.13 punkto prasme ir duomenys Aprašo 74 punkto prasme siejami tik su tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Nustačius tai, jog išvada dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo yra teikiama tik prokurorui, taip pat tai, jog Aprašo 4.13 punkte nurodytos vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir Aprašo 74 punkte nurodomi duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras turi būti suprantami kaip atlikus tarnybinį patikrinimą surašomoje motyvuotoje išvadoje dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo pateikiami duomenys, t. y. tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, yra pagrindas vertinti, jog Aprašo 4.13 ir 74 punktuose (ginčijamas teisės normas kvestionuojama apimtimi aiškinant išvados dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo pateikimo kitam asmeniui kontekste) yra pateikiama detalesnė ir tikslesnė informacija dėl tarnybinio patikrinimo išvadų teikimo suinteresuotiems asmenims, o ne sukuriamas naujas teisinis reguliavimas ar apribojama asmenų teisė gauti informaciją, inter alia informaciją apie tarnybinio patikrinimo pradėjimą, nutraukimą ir užbaigimą.
33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir Aprašo 4.13 ir 74 punktus kvestionuojama apimtimi aiškindama išvados dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo pateikimo kitam asmeniui kontekste, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog Aprašo 4.13 punktas ta apimtimi, kuria prie neteikiamos informacijos priskiriamos prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, ir 74 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami, atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje aprašo (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. I-198 redakcija) 4.13 punktas ta apimtimi, kuria prie neteikiamos informacijos priskiriamos prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, ir 74 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) įtvirtintam įstatymo viršenybės principui bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintam pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principui.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas             

Gintaras Kryževičius

                                       Veslava Ruskan

                                                        Skirgailė Žalimienė