Administracinė byla Nr. I-337-513/2010
(Proceso Nr. 3-63-3-00166-2010-1)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.; 2.5.;
2.7.; 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjui A.O., atsakovių - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos atstovei L.M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.O. skundą atsakovėms - Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir Tauragės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R.P. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir
nustatė:
2010-04-06 teisme iškelta administracinė byla pagal pareiškėjo A.O. skundą atsakovėms - Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir Tauragės rajono savivaldybės administracijai (toliau - ir atsakovės), trečiajam suinteresuotam asmeniui R.P., kuriuo prašo priteisti jam iš atsakovės Tauragės savivaldybės administracijos 10 000 Lt neturtinę žalą.
Skundo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad du kartus buvo pažeista jo teisė į atvaizdą, kai prieš jo valią, 2009-04-28 ir 2009-04-29 operatorius V.Š. jį filmavo, o video medžiaga vėliau buvo parodyta per Tauragės rajono kabelinę televiziją. Teigia, jog Tauragės rajono meras R.P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes tai, jis liepė V.Š. jį filmuoti. Tvirtina, kad prašė V.Š. jo nefilmuoti, tačiau šis pareiškęs, jog reikia filmuoti ir parodyti tai per televiziją. Paaiškina, kad filmuojama buvo tuo metu, kai iš prie jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), esančios teritorijos, Tauragės savivaldybės administracija vežė jam priklausančius daiktus – metalą, statybines medžiagas. Nurodo, kad: UAB „Dunokai“ išvežė jam priklausantį metalą į UAB „Torlina“ priklausančią metalo laužo supirktuvę; dėl metalo pardavimo patyrė 2 000 Lt turtinę žalą, nes iš viso buvo išvežtos 8 tonos metalo, tonos kaina buvo 500 Lt, o iš supirktuvės atgavo tik 2 000 Lt; jis buvo filmuojamas ir metalo laužo supirktuvėje. Teigia, kad šioje situacijoje tarnybine padėtimi piktnaudžiavo ir pažeidė jo teisę į atvaizdą ne tik R.P., bet ir Tauragės seniūnas V.Ž. bei jo pavaduotojas J.B., kurie taip pat dalyvavo ginčo vietoje, iš ten išvežant metalą (b.l. 1-3, 47-50, 63).
Atsakovės - Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjas kildina neturtinę žalą iš Tauragės savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų, t.y. dėl 2009-04-28 ir 2009-04-29, jų vykdyto metalo sukaupto prie pareiškėjo namo išvežimo ir šių veiksmų atlikimo metu jų vykdyto filmavimo. Nurodo, kad prie pareiškėjo namų, adresu (duomenys neskelbtini), yra laisvas valstybinės žemės sklypas. Šiame sklype pareiškėjas laikė 8 tonas metalo laužo. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad ginčo sklype buvo sukrautas tik jam priklausantis pavienis metalas, nes iš nuotraukų, vaizdo medžiagos, atliekų išvežimo protokole užfiksuota, jog ginčo vietoje buvo ir buitinės, namų ūkio atliekos ir kitos teršiančios aplinką šiukšlės, kurias rūšiuojant rasta ir nemažai metalo laužo. Paaiškina, kad atliekos ginčo vietoje buvo sąmoningai kaupiamos kelerius metus. Pareiškėjas ne kartą buvo ragintas susitvarkyti aplinką, buvo perspėtas dėl administracinės atsakomybės prievartos priemonių taikymo, tačiau tai ignoravo, toliau teršė atliekomis valstybinę žemę, neatliko jokių aplinkos tvarkymo veiksmų. Teigia, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijai atsakomybė šiuo atveju nekyla ir tai argumentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis. Nurodo, kad 2009-02-02 gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros nurodymą skubiai pašalinti atliekas iš Tauragės miesto (duomenys neskelbtini) kieme esančio sklypo. Vadovaudamasi minėtų teisės aktų nuostatomis, vykdydama privalomąjį aplinkos apsaugos kontrolės pareigūno nurodymą, ėmėsi operatyvių veiksmų valstybinės žemės sklypo teritorijoje sukauptų ir aplinką teršiančių atliekų pašalinimui: sudarė specialiąją komisiją organizuoti atliekų išvežimą, tai įrodo Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-04-24 įsakymas Nr. 5-406; raštu informavo pareiškėją apie numatomus atliekų tvarkymo darbus ir pakvietė jį tame dalyvauti, tai patvirtina Tauragės miesto seniūnijos 2009-04-21 pranešimas Nr. 17-243. Nepagrįstais laiko pareiškėjo argumentus dėl jo patirtos 2 000 Lt turtinės žalos už metalo išvežimą, nes pareiškėjas dalyvavo vykdant metalo išvežimą, sveriant metalą, pasirašydamas metalo priėmimo dokumentus nereiškė jokių pretenzijų, neprieštaravo dėl jo pasirašytų antrinės žaliavų pirkimo – pardavimo sutarčių, aktų ir pinigų išmokėjimo UAB „Torlina“. Dėl filmavimo atliekant ginčo veiksmus paaiškina, kad pagrindinis filmavimo tikslas buvo siekis išvengti įrodinėjimo problemų ateityje. Šiuo atveju buvo fiksuojama visa atliekų išvežimo eiga ir kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, neturint jokių ketinimų kištis į privatų pareiškėjo gyvenimą. Filmavo ir fotografavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos darbuotojas V.Š., tai darė nuo pat ginčo darbų pradžios. Pareiškėjas, pasirodė vėliau ir, stebėdamas ginčo darbus, neišreiškė prieštaravimo dėl daromo vaizdo įrašo ar fotografavimo. Nurodo, kad filmuojama buvo ne pareiškėjo privačioje namų valdoje, o viešose vietose – valstybinės žemės, esančios prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje, ir metalo laužo supirktuvėje UAB „Torlina“, todėl filmavimui pareiškėjo sutikimo nereikėjo. Teigia, kad video medžiaga yra saugoma Tauragės rajono savivaldybės administracijos video archyve, neviešinama ir neplatinama visuomenės informavimo priemonėse institucijos iniciatyva. Taip pat nurodo, kad 2009-04-28 vykdant ginčo darbus dalyvavo ir atstovai iš Tauragės rajono kabelinės televizijos. Tvirtina, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija neturėjo jokios įtakos pareiškėjo rodymui per kabelinę televiziją, todėl ir deliktinės atsakomybės subjektu negali būti. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių duomenų apie tai, kuo pasireiškė jo patirta neturtinė žala, todėl galimai piktnaudžiauja teise reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 73-78).
Tretysis suinteresuotas asmuo R.P. atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad ginčo darbams vadovavo tam sudarytos komisijos pirmininkas Tauragės miesto seniūnas V.Ž. Teigia, kad niekam nedavė jokių nurodymų rodyti pareiškėją per televiziją, savivaldybės turima medžiaga televizijai nebuvo perduota, kabelinė televizija filmavo savo iniciatyva. Paaiškina, kad pareiškėjo sukauptos atliekos (tarp jų ir metalas) buvo išvežtas, metalas priduotas į supirktuvę, pinigus už parduotą metalą pareiškėjas pasiėmė pats. Įrodymų, kad dėl ginčo veiksmų buvo pažemintas pareiškėjo vardas, pabloginta jo reputacija ar sumažintos bendravimo galimybės, byloje nepatekta (b.l. 18-21).
Tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tretysis suinteresuotas asmuo R.P. (b.l. 111) į teismo posėdį neatvyko. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėtina trečiajam suinteresuotam asmeniui R.P. nedalyvaujant.
Atsakovių atstovė L.M. teismo posėdžio metu palaikė atsakovių poziciją iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu. Paaiškino, kad filmuojama buvo vien dėl to, kad nebuvo nustatytas aplinkos teršėjas, filmavimo tikslas nebuvo video medžiagos parodyti per televiziją. Tvirtina, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos veiksmai ginčo situacijoje buvo teisėti. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjo ginčas dėl, jo manymu, pažeistos teisės į atvaizdą vyksta nuo 2009 m. gegužės mėnesio, kai pareiškėjas kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės prokuratūrą skųsdamas, jo manymu, neteisėtus R.P. veiksmus (b.l. 4). Prokuratūros sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjas skundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2009-08-07 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 8). Po to, 2009-09-17 pareiškėjas kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas 2010-03-05 nutartimi pasikreipė į specialiąją teisėjų kolegiją ginčui dėl bylos rūšinio teismingumo išspręsti (b.l. 54-55). 2010-03-23 nutartimi nutarta, jog ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, byla buvo perduota Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b.l. 58-59).
Bylos rašytine medžiaga ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta ir įrodyta, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija 2009-02-02 gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2009-01-30 raštą Nr. (12.2)-LV4-27 „Dėl atliekų tvarkymo“, kuriuo nurodyta skubiai pašalinti atliekas iš Tauragės miesto, (duomenys neskelbtini) kieme esančio sklypo (b.l. 80). Šiame rašte nurodyta, kad tirdama nuolatinius gyventojų skundus institucija nustatė, jog prie Tauragės miesto, (duomenys neskelbtini) namo yra suverstas didelis kiekis atliekų, tarp kurių yra ir pavojingų (automobilių tepalo filtrai, tara nuo neaiškios kilmės cheminių medžiagų ir pan.), iš atliekų krūvos pastebimi naftos produktų nutekėjimai ant grunto, taip teršiama aplinka. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Tauragės miesto seniūnija 2009-04-21 raštu Nr. 17-243 pranešė pareiškėjui A.O., jog 2009-04-28, 9.00 val. bus išvežamos atliekos nuo valstybinės žemės, esančios prie (duomenys neskelbtini) ir jis, kaip gyvenantis šiuo adresu asmuo, kviečiamas dalyvauti išvežant atliekas (b.l. 84). Šis pranešimas pareiškėjui išsiųstas 2009-04-21 registruotu laišku.
Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-04-24 įsakymu Nr. 5-406 „Dėl komisijos sudarymo organizuoti atliekų išvežimą iš valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, sudaryta komisija organizuoti atliekų išvežimą iš valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) (b.l. 81). Minėtu įsakymu komisijos pirmininku paskirtas V.Ž. – Tauragės miesto seniūnijos seniūnas, komisijos nariais – J.B. (seniūno pavaduotojas), I.M. (Architektūros ir urbanistikos vyr. specialistė), J.N. (Juridinio ir personalo skyriaus vyr. specialistė), kiti asmenys – N.B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistrė), S.Š. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas), V.J. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinierius). Komisija 2009-04-29 posėdyje, įformintu 2009-05-05 protokolu Nr. 21-149, apsvarsčiusi atliekų išvežimą iš valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nutarė įpareigoti Tauragės miesto seniūniją kontroliuoti, kad valstybinė žemė, esanti prie namo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), nebūtų naudojama asmeninėms reikmėms (b.l. 82-83). Šiame protokole išsamiai išdėstyta visas atliekų išvežimo iš ginčo žemės sklypo eiga: 2009-04-28 dalyvaujant komisijos nariams ir A.O., įvairios atliekos buvo rūšiuojamos, metalo laužas pakrautas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportą; visos operacijos buvo fiksuojamos video medžiagoje; pareiškėjas pasirašė metalo laužo priėmimo dokumentuose; kitos atliekos buvo kraunamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportą ir vežamos į Tauragės regioninį atliekų tvarkymo centrą; pareiškėjui atsisakius vykti į metalo laužo supirktuvę, komisijos nariai ten nuvyko, dalyvavo sveriant metalą, visi svėrimai užfiksuoti video medžiagoje, komisijos nariai pasirašė priėmimo aktuose (krovinio važtaraščiuose); 2009-04-29 darbai buvo tęsiami toliau, nes nespėta išvežti visų buitinių atliekų ir metalo laužo; 2009-04-29 buvo pakrautas dar vienas automobilis metalo laužo ir, dalyvaujant pareiškėjui, pristatytas į UAB „(duomenys neskelbtini)“; kai pareiškėjas pasirašė visas antrinių žaliavų pirkimo – pardavimo sutartis ir visus pinigų išmokėjimo kvitus, jam buvo išmokėti pinigai už priduotas žaliavas; taip pat nurodyta, kad per dvi dienas į atliekų tvarkymo centrą pristatyta 21 420 kg buitinių atliekų.
Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija 2009-07-27 raštu Nr. VAA5(2.1)-1031, atsakydama į pareiškėjo 2009-06-28 skundą dėl neteisėtų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros vedėjo R.J. veiksmų, pareiškėjui nurodė, kad pareigūnas, duodamas nurodymą pašalinti ginčo atliekas iš valstybinės žemės sklypo, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio nuostatomis (b.l. 6-7). Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyrius 2009-05-07 rašte Nr. 3-1064 nurodo, kad žemės sklypas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ir tai yra valstybinė žemė (b.l. 37).
Ginčo esmė - dėl neturtinės žalos, padarytos institucijos tarnautojų (Tauragės miesto savivaldybės administracijos) neteisėtais veiksmais, atlyginimo.
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad atsakovės Tauragės savivaldybės administracijos tarnautojai, be jo sutikimo jį filmavo, kai buvo kraunami, vežami jam priklausantys daiktai iš žemės sklypo, esančio šalia jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), o po to filmuota medžiaga buvo perduota Tauragės rajono kabelinei televizijai, kuri šią medžiagą parodė per televiziją.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 119 straipsnyje inter alia nustatyta, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas, 120 straipsnyje - savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai, savivaldybių administravimo subjektai, kiti viešojo administravimo subjektai, 5 dalyje - savivaldybių administravimo subjektai - viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau - ir Vietos savivaldos įstatymas) nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savarankiškąsias savivaldybės funkcijas savivaldybė atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais; įgyvendindama šias funkcijas, savivaldybė turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakinga už savarankiškųjų funkcijų atlikimą.
Viena iš savivaldybei priskirtų savarankiškųjų funkcijų yra ir aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punktas). Savivaldybės vykdomoji institucija - savivaldybės administracijos direktorius, kuris vadovauja savivaldybės administracijai, tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams - seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais - savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1, 2 dalys, 8 dalies 2 punktas). Seniūnijai įstatymu pavesta organizuoti ir (arba) kontroliuoti savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą (Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punktas).
Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 1 straipsnio 2 dalis). Žemės tvarkymas – teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Žemės valdytojas – privačios žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgijęs teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise (Žemės įstatymo 2 straipsnio 25 dalis).
Savivaldybių institucijos savivaldybės teritorijoje, reguliuojant žemės santykius, atlieka ir kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje (Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 6 punktas).
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) nustato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus. Šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Tauragės rajono savivaldybė yra atsakinga už valstybinėje žemėje esančių atliekų tvarkymą ir nustatyta tvarka privalo perduoti jas atliekų tvarkytojui (2005-11-09 Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1254 patvirtintų Tauragės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 19, 52 punktai). Be to, savivaldybė savo teritorijoje privalo organizuoti atliekų ir antrinių žaliavų surinkimą bei tvarkymą taip, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas pagal principą „teršėjas moka“ (paminėtų Taisyklių 77 ir 84 punktai).
Sistemiškai aiškinant ir analizuojant paminėtų teisės aktų nuostatas, vertinant faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo veiksmų turiniu ir forma, konstatuotina, kad ginčo veiksmai pradėti ir atlikti kompetentingos institucijos (pareigūno), įsakymu sudarius komisiją ginčo darbams atlikti, teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis minėtomis Viešojo administravimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, Žemės įstatymo nuostatomis, objektyviai įvertinus ir patikrinus gautą informaciją apie laikomas ir (ar) kaupiamas atliekas valstybinės žemės sklype, esančiame šalia pareiškėjo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo skundo argumentai, jog atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija pažeidė jo teisę į atvaizdą, nes atliko neteisėtus veiksmus – filmavo pareiškėją, nesant jo sutikimui, o po to perdavė medžiagą kabelinei televizijai, kuri tai parodė, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad tiek iš video medžiagos (b.l. 98), tiek iš fotonuotraukų (b.l. 97), matyti, kad pareiškėjas ginčo atveju buvo nufilmuotas ir nufotografuotas viešose vietose, t.y. valstybinės žemė sklype, adresu (duomenys neskelbtini) bei metalo laužo supirktuvėje, o ne privačioje jo valdoje ir (ar) pan., ir tuo metu, kai atsakovė organizavo ir vykdė atliekų, tarp jų ir rasto metalo laužo išvežimą iš valstybinės žemės sklypo. Aplinkybė, jog tarp atliekų buvo rasta metalo laužo, kurį pardavus su pareiškėju buvo atsiskaityta, patvirtina, kad pareiškėjas pripažino, jog sukauptos atliekos ir metalas priklauso būtent pareiškėjui.
Akcentuotina, kad nė viena subjektinė teisė, kaip ir teisė į atvaizdą, nėra absoliuti. Todėl galimi protingi šios teisės ribojimai. Jeigu asmens fotografavimas, filmavimas ir (ar) tokios medžiagos publikavimas yra pateisinamas tam tikru viršuoju interesu, asmens sutikimo nereikia. Įrodyta, kad atsakovė šiuo atveju veikė teisėtai, savo kompetencijos ribose, taip iš esmės gindama visų asmenų teisę į švarią ir saugią aplinką. Tai, kad ginčo veiksmų metu atsakovės darbuotojas filmavo visą ginčo darbų eigą, šių veiksmų pobūdžio nekeičia ir (ar) jų nedaro neteisėtų. Duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė savo iniciatyva perdavė ginčo video medžiagą televizijai, tikslu sukompromituoti ar kitaip pakenkti pareiškėjui ir (ar) jo asmeniui ir pan., byloje nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė. Be to, pareiškėjas, teigdamas, jog yra pažeista jo teisė į atvaizdą, nepateikė duomenų, įrodančių, kaip būtent pasireiškė jam padaryta neturtinė žala.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.250 straipsnio l dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto (LR CK 6.271 straipsnio l dalis). Pagal šį straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems valstybės valdžios institucijų aktams, t.y. esant neteisėtiems bet kokios valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmams (veikimui, neveikimui), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR CK 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalys). LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Taikant sisteminį teisės normų analizės metodą darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog inter alia neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Sisteminė LR ABTĮ (15 straipsnio l dalies 3 punktas, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas), LR CK (6.271 straipsnis) normų analizė leidžia daryti išvadą, jog neturtinė žala pagal LR CK nustatytą tvarką atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje.
Nagrinėjamu atveju išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad byloje nenustatytas neteisėtų Tauragės rajono savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų faktas, todėl nėra ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos prievolės atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą ir (ar) patirtus turtinius nuostolius.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais,
nusprendė:
Pareiškėjo A.O. skundą atsakovėms - Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir Tauragės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R.P. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Irma Čuchraj