Nr. 1S-1513-658/2011
Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00767-2009-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.15.9.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Nerijaus Meilučio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. R. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo L. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir
n u s t a t ė:
L. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2009-03-31 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. 2009-04-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., taikant BK 72 str. 2 d. 3 p., 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme konfiskuojant 60 litų. 2009-06-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 4 d., bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė - 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia 2009-04-07, bausmės pabaiga 2012-07-06.
Alytaus pataisos namų administracija teikimu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo L. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-10-14 nutartimi teikimą atmetė. Teismas konstatavo, kad įvertinus nuteistojo asmenybę, lygtinio paleidimo terminą, matyti, jog šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą bus akivaizdžiai pažeistas bausmės taikymo teisingumo principas.
Nuteistasis L. R. skundu prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Anot nuteistojo, teismas, netaikydamas jo atžvilgiu lygtinio paleidimo, pažeidė teisingumo principą, ignoravo nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Nutartyje klaidingai nurodoma, kad jis yra atlikęs ½ dalį bausmės, nes iš tikro jis yra atlikęs daugiau kaip ¾ bausmės. Nuteistasis nurodo, kad nors nedirbo, tačiau visą bausmės laiką mokėsi, nuo 2009 m. birželio mėnesio sprendė narkotikų problemą, aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos projekte „Psichologinės, socialinės pagalbos nuteistiesiems teikimas“, nes visi jo teistumai susiję su narkotikų vartojimu. Jis įgijo profesiją, dalyvavo įvairiose mokymuose. Nutartyje klaidingai nurodoma, kad skatintas jis tik ketvirčių pabaigos progomis ne už konkrečius darbus, kadangi paskatinimai gauti už nepriekaištingą elgesį, gerą mokslą ir t.t. Teismas neįvertino to, kad du kartus būdamas lygtinai paleistas jis lygtinio paleidimo laikotarpiu naujų nusikaltimų nepadarydavo. Likusi neatliktos bausmės dalis yra nedidelė.
Nuteistojo L. R. skundas atmestinas.
Pataisos namų administracija teismui teikė teikimą vadovaudamasi įstatymo normomis. Nuteistasis L. R. formaliai atitiko sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 2 p., tad šiuo pagrindu ir buvo vadovautasi, nurodant ne realų, o formalųjį bausmės atlikimo laikotarpį. Todėl nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad nutartyje klaidingai nurodytas neatliktos bausmės laikas. Tam tikros įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra tik formali lygtinio paleidimo sąlyga, tačiau norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą būtina nustatyti ir materialaus pagrindo buvimą. Apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis L. R. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Nors nuteistasis pataisos namų administracijos yra charakterizuojamas teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos projekte „Psichologinės, socialinės pagalbos nuteistiesiems teikimas“, yra skatintas, mokėsi, tačiau, kolegijos nuomone, formaliojo pagrindo buvimas ir nuteistojo teigiamas charakterizavimas pataisos įstaigoje dar neduoda pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Labai svarbu atsižvelgti ir į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, ankstesnius teistumus. L. R. teistas eilę kartų už turtinio pobūdžio nusikaltimus, tame tarpe ir už plėšimus. Jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė naujus nusikaltimus. Teistumų skaičius ir nusikaltimų pobūdis rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Tuo tarpu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. O vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė.
Remdamasi išnagrinėtomis ir įvertintomis visomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu nebus efektyvus L. R. atžvilgiu. Teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis šiuo metu iš tiesų yra įvertinęs savo praeitį ir padaręs reikiamas išvadas. Tokiu būdu nuteistojo skundas negali būti tenkinamas, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,
n u t a r i a :
nuteistojo L. R. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Kolegijos pirmininkas Nerijus Meilutis
Teisėjai Egidijus Jonas Grigaravičius
Svetlana Jurgaitienė