Nr. DOK-3021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00058-2025-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 26 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 18 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. liepos 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimą, kuriuo nutraukta bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo panaikinti sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę ir atmestas ieškinio reikalavimas panaikinti sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą, paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos pagal kurią perkančioji organizacija, negalėdama nustatyti pasiūlymo atitikties iškeltiems reikalavimams, yra įpareigota spręsti dėl tiekėjo teisės ištaisyti nustatytus pasiūlymo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022). Nustačiusi ištaisomus pasiūlymo trūkumus (kuriais nėra keičiamas pats pasiūlymas), perkančioji organizacija privalo suteikti teisę tiekėjui ištaisyti tokį trūkumą. Iš pateiktų dokumentų atsakovė neturėjo pagrindo spręsti, jog ieškovės kvalifikacija neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Atsakovė galėjo spręsti tik tai, kad ieškovės pateikti dokumentai yra nepakankami pagrįsti kvalifikaciją (atsakovė negalėjo nustatyti ieškovės kvalifikacijos atitikties iškeltiems reikalavimams). Ši situacija galėjo būti ištaisyta ieškovei pateikus papildomus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, t. y. paaiškinant (patikslinant) pasiūlymą.

2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią teismai priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-256-553/2025 nagrinėjo iš esmės analogišką situaciją ir aiškiai konstatavo, kad tokia situacija nėra laikoma naujo pasiūlymo pateikimu. Priešingai – perkančioji organizacija privalėjo suteikti tiekėjui galimybę patikslinti pasiūlymą. Kadangi faktinės aplinkybės buvo analogiškos, teismas privalėjo taikyti precedentinėje byloje suformuotą aiškinimą.

3. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, taip pat teisės aktų pagal kuriuos kvazisubtiekėjais laikytini specialistai, pasitelkiami konkretaus projekto įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020). Teismai kvazisubtiekėjo sąvoką išplėtė kaip apimančią net ir asmenis, su kuriais jau yra sudaryta darbo sutarčiai prilyginamas susitarimas. Teismai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog specialisto kvalifikacija negali būti pripažįstama ieškovės kvalifikacija, nors tarp jų pasiūlymo pateikimo momentu jau buvo sudaryta darbo sutartis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. 

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenagrinėjamas. 

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KRS“ (j. a. k. 133630961) 5761 (penkių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt vieno) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. rugpjūčio 18 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 18619, kodas ZO61145.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Irmantas Šulcas