Civilinė byla Nr. 2A-534-330/2022

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4; 2.6.16.1; 2.6.16.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilūnė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilūnė“ ieškinį atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei (SIA) „TILTS“ dėl skolos ir žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo V. J..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pilūnė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „TILTS“ 30 927,60 Eur nuostolių atlyginimą, 5 077,74 Eur skolą už pastolių nuomą, 9 190 Eur dydžio žalą dėl pastolių praradimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovės RAB „TILTS“ filialas „MO-24“ (toliau – ir filialas) 2017 m. sausio 2 d. sudarė dalies negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. S17/54 (toliau – ir Patalpų nuomos sutartis), kurios pagrindu filialas įsipareigojo perduoti ieškovei, kaip nuomininkei, laikinai valdyti ir naudotis 217 kv. m negyvenamųjų patalpų – sandėlio, esančio Vilniuje, Pupinės g. 1B (toliau – ir patalpos), o ieškovė įsipareigojo sumokėti filialui patalpų nuomos mokestį. Sutartimi buvo numatyta nuomos termino pabaiga – 2017 m. gruodžio 31 d. Ieškovės teigimu, šia nuomos sutartimi jai buvo suteikta galimybė nuomos pagrindais naudotis ne tik patalpomis, bet ir žemės sklypo dalimi, esančia šalia patalpų.

3.       Filialas 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimu Nr. 17/200 informavo ieškovę apie tai, kad Patalpų nuomos sutartis nebus pratęsta ir pareikalavo patalpas atlaisvinti bei grąžinti filialui. Pranešimas  ieškovės atstovui (direktoriui) buvo įteiktas 2017 m. gruodžio 18 d. Kadangi ieškovė apie Patalpų nuomos sutarties nepratęsimą buvo informuota prieš pat šventinį periodą, ji objektyviai neturėjo galimybės išsikraustyti iki 2017 m. gruodžio 31 d., todėl apie tai informavo atsakovę bei paprašė suteikti papildomą terminą daiktams išsivežti ir naujoms sandėliavimo patalpoms surasti.

4.       Ieškovės teigimu, ji tikėjosi, kad atsakovė, atsižvelgdama į ilgametį šalių bendradarbiavimą, suteiks ieškovei papildomą terminą kitoms patalpoms rasti ir daiktams išvežti, tačiau 2018 m. sausio 12 d. ieškovės atstovui atvykus į patalpas išsivežti dalį ieškovei priklausančių daiktų, jis į patalpas patekti negalėjo, nes jos buvo užrakintos nauju užraktu ir naujomis spynomis. Spynos buvo uždėtos ir ant ieškovės pastolių, sudėtų sklype šalia patalpų.

5.       Ieškovė nurodo, kad ji buvo informuota, jog savo daiktus iš patalpų galės išsivežti tik iš anksto informavusi atsakovės atstovus apie planuojamo išsikraustymo datas. Ieškovė informavo atsakovę, kad išsikraustymo darbus planuoja vykdyti nuo 2018 m. sausio 22 d. bei paprašė nuimti visus užraktus bei netrukdyti daiktų išvežimui. Atsakovė užraktų nenuėmė, o 2018 m. sausio 25 d. ieškovės atstovui pakartotinai atvykus į sandėlio teritoriją išsivežti ieškovei priklausančių daiktų, atsakovė ne tik negrąžino ieškovei daiktų, bet ir neteisėtai apribojo ieškovės atstovo judėjimo laisvę. Ieškovės atstovui pradėjus aiškintis aplinkybes bei galimybę išvažiuoti iš sandėlio teritorijos, jam buvo paaiškinta, kad jo buvimas atsakovės sandėlio teritorijoje yra neteisėtas, todėl jis negali būti nei įleistas, nei išleistas. Atsakovės darbuotojai ieškovės atstovui leido išvykti tik atvykus policijos ekipažui ir parašius pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ieškovės teigimu, atsakovė tyčia trukdė ieškovei atsiimti savo daiktus, vilkino daiktų išvežimo procesą, kėlė sąlygas dėl daiktų išvežimo tvarkos. Ieškovei pradėti daiktų išvežimo darbus buvo leista tik 2018 m. vasario 13 d. Šios aplinkybės, pasak ieškovės, liudija apie atsakovės neteisėtus veiksmus, kuriais savavališkai, bei jokio teisinio pagrindo buvo užvaldytas svetimas turtas. Atsakovė, ribodama ieškovės galimybes patekti į patalpas ir išsivežti daiktus, nuolat deklaravo ir laikėsi pozicijos, jog tai susiję su sandėlio teritorijoje esančių kitų nuomininkų daiktų saugumu. Ieškovė nurodė, kad daiktų atsiėmimas ir išvežimas iš patalpų niekaip negalėjo pažeisti kitų nuomininkų teisių, nes patalpose nebuvo kitiems asmenims priklausančių daiktų.

6.       2018 m. kovo 2 d. šalys pasirašė patalpų grąžinimo aktą, kuriuo ieškovė, kaip nuomininkė, grąžino patalpas ir žemės sklypo dalį atsakovei, kaip nuomotojai. Ieškovės teigimu, dėl atsakovės neteisėtų ir savavališkų veiksmų ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. neturėjo galimybės vykdyti savo tiesioginės veiklos – teikti pastolių nuomos paslaugų, negalėjo įvykdyti jai pateiktų užsakymų dėl pastolių nuomos, dėl ko patyrė 25 560 Eur (be pridėtinio vertės mokesčio (toliau – PVM) nuostolių (prarado užsakymus ir negavo pajamų). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei leidus nuo 2018 m. vasario 13 d. pradėti atsiimti daiktus, ieškovė susisiekė su visais asmenimis, kurie buvo pateikę užsakymus pastolių nuomai, tačiau visi jie pareiškė, kad sudarė pastolių nuomos sutartis su kitais tiekėjais. Šios aplinkybės įrodo, kad neteisėtais tyčiniais atsakovės veiksmais ieškovei buvo padaryta žala, kurią privalo atlyginti atsakovė.

7.       Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. 17.08.02, kuria ieškovė įsipareigojo laikinai atlygintinai perduoti atsakovei, kaip nuomininkei, naudoti pastolius ir jų sudėtines dalis, o atsakovė įsipareigojo sutartyje (toliau – Pastolių nuomos sutartis) nustatyta tvarka ir terminais sumokėti nuomos mokestį. Pastolių nuomos sutartis buvo sudaryta vienerių kalendorinių metų terminui. Pastolių nuomos sutartį pasirašė atsakovės darbuotojas G. K..

8.       Ieškovė nurodė, kad, vykdydama Pastolių nuomos sutartimi priimtus įsipareigojimus, ji perdavė atsakovei laikinai atlygintinai naudotis statybinius modulinius–pleištinius pastolius ir jų sudėtines dalis, kurių bendras plotas – 148,80 m2. Atsakovė jai perduotus pastolius priėmė, tą pagrindžia šalių pasirašytas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuomojamų daiktų priėmimo–perdavimo aktas. Ieškovės teigimu, atsakovė nuo 2017 m. gruodžio 20 d. nevykdė pareigos sumokėti pastolių nuomos kainą, jos skola už pastolių nuomą 2018 m. gegužės 2 d. sudarė 3 727,38 Eur sumą.

9.       2018 m. balandžio 16 d. atsakovei buvo išsiųstas pranešimas apie Pastolių nuomos sutarties nutraukimą bei pareikalauta grąžinti pastolius, tačiau atsakovė pastolių negrąžino. Vertinant atsakovės nurodytą poziciją, kad jai nieko nežinoma apie tariamai išnuomotus pastolius,  ieškovė pagrįstai mano, kad yra padaryta žala, kurią sudaro prarastų pastolių vertė – 9 190 Eur, kurią ieškovė prašo priteisti.

10.       Atsakovė RAB „TILTS“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji nesudarė su ieškove Pastolių nuomos sutarties, o pastoliai, jeigu ir buvo išnuomoti atsakovei, yra sugrąžinti. 2018 m. gegužės 4 d. atsakovė išsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame prašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius atsakovės tariamą įsiskolinimą pagal Pastolių nuomos sutartį. Ieškovės pateikta Pastolių nuomos sutartis nėra pasirašyta atsakovės filialo atstovų, joje nėra filialo rekvizitų, taip pat nėra įvardintas asmuo, atstovaujantis filialą, sutartis nėra registruota filialo sutarčių registre, todėl atsakovė nepripažįsta, jog Pastolių nuomos sutartis apskritai buvo sudaryta. Ieškovės pateiktą pastolių priėmimo–perdavimo aktą filialo vardu pasirašė ne filialo vadovas, o darbuotojas, neturėjęs įgaliojimo veikti filialo vardu. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pastolių neturi. Iš antstolio A. N. 2018 m. vasario 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.157-18-23 matyti, kad iš atsakovės sandėlio ir teritorijos ieškovė išsivežė daugybę daiktų, tarp kurių buvo ir visi jos pastoliai.

11.       Atsakovė nepripažino ir ieškinio reikalavimų, kildinamų iš Patalpų nuomos sutarties. Patalpų nuomos sutarties 1.4 punkte buvo aiškiai apibrėžtas patalpų nuomos terminas. Atsakovė 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimu informavo ieškovę apie tai, kad patalpų nuomos terminas nebus pratęstas. Ieškovė turėjo pareigą savo veiksmus organizuoti tokiu būdu, kad pasibaigus patalpų nuomos terminui patalpos būtų atlaisvintos ir grąžintos atsakovei. Patalpų grąžinimo aktas buvo sudarytas tik 2018 m. kovo 2 d., t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo patalpų nuomos termino pabaigos. Ieškovė dėl netinkamo, konfliktiško ir agresyvaus elgesio laiku neatlaisvino ir negrąžino patalpų atsakovei, nebendradarbiavo su atsakove, visais įmanomais būdais vilkino patalpų perdavimą atsakovei. Tik dėl savo kaltų veiksmų ieškovė negalėjo naudotis pastoliais ir taip sukėlė visas su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad žalos dydį ieškovė mėgina grįsti gautais užsakovų elektroniniais laiškais, iš kurių negalima nustatyti,  jog pastoliai būtų buvę realiai išnuomoti, nei viename iš pateiktų laiškų nėra nurodyta pastolių nuomos kaina. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad po pastolių išsivežimo ji būtų susisiekusi su nurodytais užsakovais ir jie būtų atsisakę nuomotis pastolius iš ieškovės. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, nėra ir priežastinio ryšio tarp nurodytų sutartinės atsakomybės sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovės UAB „Pilūnė“ ieškinį atmetė.

13.       Spręsdamas dėl ieškovės prašymo priteisti žalą, kurią sudaro negautos pastolių nuomos pajamos (30 927,60  Eur su PVM), teismas nustatė, kad tokia žala buvo įrodinėjama potencialių klientų elektroniniais laiškais, kurie, teismo vertinimu, neįrodo, jog ieškovė patyrė jos nurodyto dydžio žalą. Teismo vertinimu, iš ieškovės pateiktų elektroninių laiškų negalima daryti išvados, jog ieškovė su juos rašiusiais asmenimis būtų galėjusi sudaryti pastolių nuomos sutartis, kadangi nei viename iš elektroninių laiškų nėra nurodyta pastolių nuomos kaina, jų specifikacijos, nėra aptartos planuojamų sutarčių sąlygos. Iš pateiktų elektroninių laiškų negalima spręsti, kad ieškovės nurodytiems asmenims būtų tikusios ieškovės pastolių nuomos sąlygos ir jie tokiomis sąlygomis būtų sudarę nuomos sutartis.  

14.       Teismas nustatė, kad aplinkybė dėl Patalpų nuomos sutarties termino pabaigos bei patalpų grąžinimo tvarkos ieškovei buvo žinoma. Duomenų ir įrodymų, kad atsakovė būtų pasisavinusi ieškovės turtą, byloje nėra, todėl nėra pagrindo spręsti apie atsakovės veiksmų neteisėtumą nutraukiant Patalpų nuomos sutartį.

15.       Ištirtų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė patyrusi žalą, kurią lėmė neteisėti atsakovės veiksmai. Konstatavęs, kad ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 30 927,60 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo.  

16.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už pastolių nuomą bei žalą dėl prarastų pastolių, teismas, remdamasis atsakovės darbuotojų paaiškinimais, nustatė, kad nuomotus pastolius atsakovė grąžino ieškovei 2017 m. gruodžio 20 d. Ieškovė šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė. Antstolio A. N. sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-18-23 taip pat įrodo, kad ieškovė jai priklausančius pastolius pasiėmė iš nuomotų atsakovės patalpų. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta daug informacijos apie ieškovės turimų pastolių ir jų dalių skaičių, tačiau ieškovės pateikti skaičiavimai tarpusavyje nesutampa, kas rodo, jog ieškovė negali įvardinti, kiek ir kokių pastolių bei jų dalių ji turi.

17.       Teismas pažymėjo, kad pretenzijas dėl įsiskolinimo ir negrąžintų pastolių ieškovė pradėjo reikšti atsakovei po to, kai tarp šalių įvyko konfliktas dėl Patalpų nuomos sutarties nutraukimo  ir ieškovės daiktų iš atsakovės patalpų išsivežimo. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma paneigia ieškovės teiginius apie atsakovės išsinuomotus ir negrąžintus pastolius, todėl teismas netenkino ieškovės reikalavimų priteisti 5 077,74 Eur skolą už pastolių nuomą ir 9 190 Eur žalą dėl prarastų pastolių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Ieškovė UAB „Pilūnė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimus visiškai patenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19.       Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovės veiksmų sulaikant ieškovės turtą ir neleidžiant jo pasiimti neteisėtumą, jais sukeltos žalos faktą, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei taikyti.

19.2.                      Pripažinus, kad ieškovę ir atsakovę siejo prievoliniai teisiniai santykiai pagal Pastolių nuomos sutartį, o atsakovei neįrodžius, kad nuomos pagrindu jai perduoti pastoliai buvo sugrąžinti, teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškinio reikalavimų dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo ir žalos, kurią sudaro prarastų pastolių vertė, priteisimo.

19.3.                      Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, ignoravo ieškovės pateiktus įrodymus, sprendimą grindė subjektyviais atsakovės paaiškinimais, kurie prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

20.       Atsakovė RAB „TILTS“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais motyvais:

21.1.                      Teismas pagrįstai atsisakė atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, kadangi ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Nei Patalpų nuomos sutarties galiojimo termino metu, nei per dvi darbo dienas po Patalpų nuomos sutarties termino pabaigos ieškovė patalpų atsakovei neperdavė. Išsikraustyti iš nuomotų patalpų atsakovė atvyko tik 2018 m. vasario 13 d. Dėl šių priežasčių teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o visos su Patalpų nuomos sutarties galiojimo termino pažeidimu susijusios pasekmės tenka ieškovei.

21.2.                      Atsakovės į bylą pateikti ir teismo sprendime įvertinti įrodymai patvirtina, kad atsakovė dar 2017 m. gruodžio 20 d. grąžino ieškovei visus nuomotus pastolius. Ieškovė nuomojo  pastolius atsakovės filialui, kurie buvo naudojami keturiuose objektuose. Visais atvejais pastoliai ieškovei buvo grąžinti nepasirašant jokio dokumento. Ieškovės paskutinė sąskaita dėl pastolių nuomos buvo išrašyta 2018 m. sausio 19 d. už pastolių nuomą iki 2017 m. gruodžio 20 d., t. y. iki datos, kada pastoliai realiai buvo grąžinti ieškovei. Išanalizavus ieškovės pateiktus pastolių inventorizacijų duomenis ir sugretinus juos su kitais byloje esančiais įrodymais konstatuotina, kad ieškovei netrūksta atsakovės nuomotų pastolių kiekio.

    Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo ribas.

Dėl prašymo atlyginti nuostolius, siejamus su šalių veiksmais pasibaigus Patalpų nuomos sutarties terminui

23.       Byloje keliamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas, ieškinyje prašomus priteisti žalos atlyginimą ir skolą kildinant iš šalis siejusių nuomos sutarčių netinkamo vykdymo, taip pat ieškovės ir atsakovės veiksmų pasibaigus nuomos sutartiniams santykiams (ne)teisėtumo.

24.       Nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2017 m. sausio 2 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį. Šia sutartimi atsakovės filialas „MO-24“ ieškovei laikinai valdyti ir naudotis perdavė negyvenamąsias patalpas – sandėlį. Ieškovės teigimu, nutrūkus Patalpų nuomos sutarties teisiniams santykiams (atsakovei nepratęsus sutartyje nustatyto nuomos termino), atsakovė sudarė kliūtis ieškovei atsiimti nuomotose patalpose buvusius daiktus, dėl to ieškovė patyrė 25 560 Eur be PVM (30 927,60 Eur su PVM) nuostolių.

25.       Šalių tarpusavio teisinius santykius, susiklosčiusius pagal terminuotą Patalpų nuomos sutartį, reglamentuoja bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus teisės normos, kurios nustato, kad pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 straipsnio 1 dalis).

26.       Nors remiantis negyvenamųjų patalpų nuomos definicija, esminiu nuomotojo įsipareigojimu, charakterizuojančiu pačią nuomos sutartį, yra įsipareigojimas perduoti daiktą laikinai valdyti ir (ar) naudoti nuomininkui, o pagrindiniu nuomininko įsipareigojimu yra prievolė mokėti nuomotojui už naudojimąsi daiktu nuomos mokestį, vis dėlto pažymėtina, kad nuomotojo ir nuomininko pareigos, kylančios iš nuomos sutarties, neapsiriboja vien tik pareiga perduoti daiktą ir pareiga mokėti nuomos mokestį. CK yra nustatytos ir kitos nuomotojo bei nuomininko bendrosios teisės ir pareigos.

27.       CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo–priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Įprastai pareiga grąžinti išsinuomotą daiktą kyla, kai sueina terminuotos nuomos sutarties terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba CK 6.481 straipsnio nustatyta tvarka (CK 6.496 straipsnis).

28.       Šalių sudarytos Patalpų nuomos sutarties 1.4 papunktyje buvo nurodyta, kad nuomos termino pabaiga yra 2017 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 35 – 37). Nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 14 d. rašytiniu pranešimu Nr. 17/200 atsakovė informavo ieškovę, kad Patalpų nuomos sutarties terminas nebus pratęstas ir sutartis nuo 2017 m. gruodžio 31 d. nutraukiama. Pranešime taip pat nurodyta patalpas perduoti įforminant priėmimo–perdavimo aktą (1 t., b. l. 38).

29.       Ginčo dėl to, kad šalių sudaryta terminuota Patalpų nuomos sutartis pasibaigė ir tai įvyko sutartyje nurodytą jos termino pasibaigimo dieną – 2017 m. gruodžio 31 d., tarp šalių nėra. Šalys neginčija ir tos aplinkybės, kad išsinuomotas patalpas ieškovė grąžino atsakovei, tai padarydama 2018 m. kovo 2 d., t. y. uždelsusi du mėnesius.

30.       Byloje ginčas kilo dėl atsakovės veiksmų, kurių ji ėmėsi po nuomos sutarties pasibaigimo nustatydama nuomotose patalpose buvusių ieškovei priklausančių daiktų pasiėmimo (išsivežimo) sąlygas, bei kuriuos atliko įgyvendindama savo, kaip patalpų savininkės, teises, teisėtumo bei priemonių šioms teisėms įgyvendinti pagrįstumo.

31.       Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

32.       Ieškovė teigia, kad pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovė apribojo ieškovės patekimą į atsakovės teritoriją ir Patalpas, kur buvo laikomi (sandėliuojami) ieškovės daiktai, tuos daiktus sulaikė, dėl ko ieškovė prarado galimybę daiktais (konkrečiai – pastoliais ir jų dalimis) disponuoti (juo išnuomoti ir gauti pajamas), patirdama prašomą priteisti žalą.

33.       Pirmosios instancijos teismas su tokiu ieškovės pateiktu susiklosčiusios faktinės situacijos vertinimu nesutiko. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo ir patirtos žalos fakto bei dydžio, kaip būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo atmetė.

34.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, instancine tvarka patikrinusi skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo daryti kitas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas dėl ieškovės reikalavimo žalai atlyginti.

35.       Kaip jau nurodyta, šalių sudarytos Patalpų nuomos sutarties 1.4 papunktyje buvo nustatyta aiški sąlyga, kad patalpos ieškovei išnuomojamos iki 2017 m. gruodžio 31 d. Patalpų nuomos sutarties 3.2.7. papunktyje numatyta nuomininko (ieškovės) pareiga, pasibaigus nuomos sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, per dvi darbo dienas perduoti nuomotojui (atsakovei) nuomojamas patalpas pagal priėmimo–perdavimo aktą (t. 1, b. l. 36). Aiškiai buvo išreikšta ir išankstinė nuomotojo nuostata dėl nuomininko galimybės naudotis išsinuomotu turtu ilgiau nei sulygta sutartimi, t. y. atsakovė nesutiko, kad ieškovė toliau naudotųsi patalpomis pasibaigus nuomos sutarties terminui. Savo nesutikimą dėl tolesnio patalpų naudojimo pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovė išreiškė ieškovei adresuotame 2017 m. gruodžio 14 d. pranešime Nr. 17/200 (t. 1, b. l. 38), taigi, dar iki pasibaigiant Patalpų nuomos sutarties terminui informavo ieškovę, kad patalpų nuomos santykiai nebus tęsiami.

36.       Pirmiau nurodytos aplinkybės rodė aiškiai išreikštą atsakovės poziciją, kad pasibaigus Patalpų nuomos sutarties terminui ieškovė išsinuomotą daiktą turi grąžinti nuomotojai sutartyje nustatyta tvarka ir juo nebesinaudoti. Šios aplinkybės nepatvirtina ieškovės teiginių apie jos turėtą pagrįstą lūkestį toliau naudotis patalpomis pasibaigus nuomos sutarties terminui. Ieškovei buvo žinomos ir suprantamos sutarties nuostatos, apibrėžiančios nuomos sutarties termino pabaigą, todėl pagal Patalpų nuomos sutarties sąlygas ir CK 6.499 straipsnio 1 dalį ieškovei vėliausiai 2018 m. sausio 4 d. atsirado pareiga perduoti nuomotojui daiktą. Šios pareigos ieškovė nevykdė ir tik 2018 m. sausio 18 d. informavo atsakovę apie planavimą nuomotose patalpose laikomų daiktų iškraustymo darbus vykdyti nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. vasario 22 d. (t. 1, b. l. 48). Kaip jau buvo nurodyta, patalpos atsakovei buvo perduotos 2018 m. kovo 2 d. (t. 1, b. l. 108), t. y. beveik dviem mėnesiais viršijus Patalpų nuomos sutartyje nustatytą perdavimo laiką.

37.       Ieškovė teigia, kad nuomotų patalpų atlaisvinimas buvo apsunkintas dėl atsakovės nepagrįstų reikalavimų ieškovei, patekimo į patalpas ir jų teritoriją suvaržymų, o tai, pasak ieškovės, sukėlė prašomą atlyginti žalą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis (šalių elektroninį susirašinėjimą tariantis dėl patalpų iškraustymo terminų ir sąlygų), neturi pagrindo manyti, kad atsakovės, kaip patalpų savininkės, kurios teisė laiku atgauti atlaisvintas patalpas buvo apribota ieškovės neteisėtais ir sutarties sąlygas pažeidžiančiais veiksmais, numatytos priemonės dėl patalpų perdavimo (grąžinimo) sąlygų būtų perteklinės ar juo labiau neteisėtos. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad Patalpų nuomos sutarties galiojimo metu ieškovei jokių kliūčių patekti į išnuomotas patalpas nebuvo, bet tarp šalių atsiradus konfliktinei situacijai dėl patalpų grąžinimo nuomos sutarčiai pasibaigus, atsakovė, siekdama apsaugoti savo turtinius interesus, užkirsti kelią ateityje galintiems kilti ginčams dėl nuomotų patalpų atlaisvinimo nuo jose buvusių ieškovės daiktų, ne tik apribojo pašalinių asmenų patekimą į jai priklausančią teritoriją, bet ir kvietėsi antstolį ieškovės daiktų iškraustymo darbams fiksuoti. Tokioms priemonėms reikėjo ne tik iš anksto su ieškove suderinti iškraustymo darbų laiką bei trukmę, bet ir turėti informaciją, kokius asmenis ieškovė pasitelks iškraustymo darbams atlikti, ar išvežami daiktai iš tiesų priklauso ieškovei.

38.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pasibaigus Patalpų nuomos sutarties terminui atsakovės veiksmai, nukreipti užtikrinti sklandų ir aiškiai fiksuotą ieškovei priklausančių daiktų iškraustymą ir išvežimą iš atsakovės patalpų bei teritorijos, negali būti laikomi neteisėtais ar ieškovės interesus be pagrindo varžančiais veiksmais.

39.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad atsakovė esą neteisėtai naudojosi ieškovės daiktų sulaikymo teise, tuo padarydama žalos.

40.       CK 6.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarką nustato CK ketvirtosios knygos normos. CK ketvirtosios knygos XIII skyriaus, reglamentuojančio daikto sulaikymo institutą, 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.

41.       Taigi tam, kad galima būtų konstatuoti sulaikymo teisės instituto panaudojimą, atsakovė ne tik turėjo turėti galiojantį kreditorinį reikalavimą ieškovei, bet ir būti patalpose buvusių ieškovės daiktų teisėta valdytoja. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, ieškovė jų ir neįrodinėja, todėl ieškovės apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad atsakovė neteisėtai pasinaudojo ieškovei priklausančių daiktų sulaikymo teise, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Atsakovės veiksmai, kaip jau nurodyta pirmiau, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vertintini kaip pagrįsti ir teisėti, organizuojant bei vykdant nuomotų patalpų atlaisvinimo (ieškovės daiktų išvežimo) procesą, o ne naudojantis sulaikymo teise.

42.       Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodytas ieškovės prašomos priteisti žalos (negautų pajamų) faktas, kaip būtinoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.

43.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

44.       Byloje ieškovė įrodinėjo, kad dėl atsakovės veiksmų, kuriais buvo suvaržyta ieškovės teisė disponuoti nuomotose patalpose laikytais statybiniais pastoliais, ji neturėjo galimybės jų išnuomoti kitiems asmenims ir tokiu būdu gauti pajamų iš nuomos. Ieškovė nurodė, kad patyrė 30 927,60 Eur nuostolių, kuriuos sudaro negautos pastolių nuomos pajamos.

45.       Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-469/2022 20 punktas).

46.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022 37 punktas).

47.       Prašomų priteisti negautų pajamų dydį ieškovė grindė trečiųjų asmenų, su kuriais ieškovę anksčiau siejo pastolių nuomos teisiniai santykiai, elektroniniais laiškais dėl pageidavimo išnuomoti pastolius. Šių laiškų pirmosios instancijos teismas nelaikė pakankamais įrodymais prašomos priteisti žalos realumui pagrįsti.

48.       Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Asmuo, siekdamas gauti negautų pajamų atlyginimą, turi įrodyti savo realias galimybes gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

49.       Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais ir galiojančiu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje ieškovei patikimais įrodymais nepagrindus teiginio, jog realiai buvo siekiama sudaryti pastolių nuomos sutartis, kurias vykdant ji gautų ieškinyje nurodytą sumą pajamų, nebuvo teisinio pagrindo pripažinti žalos ieškovei padarymo faktą įrodytu.

50.       Susipažinusi su byloje esančiais elektroniniais laiškais teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad jų negalima prilyginti oficialiai pateiktam užsakymui dėl pastolių nuomos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio turinio laiškais buvo siekiama sužinoti bendro pobūdžio informaciją apie galimybę išsinuomoti pastolius, bet jie nelaikytini užsakymais dėl konkretaus pastolių kiekio išnuomojimo. Ne visuose pateiktuose elektroniniuose laiškuose nurodytas laikas, nuo kurio ketinama išsinuomoti pastolius, nenurodyti pastolių pristatymo adresai, nebuvo derinamos galimos kitos nuomos sutarties sąlygos, pavyzdžiui, nuomos kaina, nors ji yra viena esminių sąlygų priimant sprendimą dėl nuomos (t. 1, b. l. 109 – 111). Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojama aplinkybė, kad pastolių poreikiui būdingas sezoniškumas, todėl abejonių dėl pastolių nuomos užsakymų, grindžiamų elektroniniais laiškais, realumo kelia ir ta aplinkybė, kad jie buvo gauti 2018 m. sausio – vasario mėnesiais, t. y. tuomet, kai pastolių poreikis yra mažiausias.

51.       Išdėstytos aplinkybės nepatvirtina žalos ieškovei padarymo fakto, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo, o kartu ir fakto, jog atsakovės veiksmai lėmė ieškovės nuostolių dėl negautų pajamų atsiradimą. Kadangi civilinės atsakomybės taikymui būtina įrodyti visų sąlygų egzistavimą, pripažinus, jog ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo ir realios žalos fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 30 927,60 Eur žalos (negautų pajamų) atlyginimo.

Dėl ieškinio reikalavimų, kildinamų iš Pastolių nuomos sutarties

52.       Be Patalpų nuomos sutarties bylos šalis siejo ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudaryta Nuomos sutartis Nr. 17.08.02, kuria nuomotoja (ieškovė) vienerių metų terminui išnuomojo nuomininkei (atsakovei) pastolius (t. 1, b. l. 113 – 116). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuomojamų daiktų priėmimo–perdavimo aktu ieškovė perdavė atsakovės darbuotojui G. K. 148,80 m2 modulinių–pleištinių pastolių (t. 1, b. l. 117).

53.       Ieškovės teigimu, išnuomotų pastolių atsakovė negrąžino, todėl prašoma priteisti prarastų pastolių vertę – 9 190 Eur. Taipogi ieškovė prašė priteisti 3 727,38 Eur pastolių nuomos skolą, kuri susidarė nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. atsakovei nemokant pastolių nuomos mokesčio. 

54.       Kaip minėta, bendrosios nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nustato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

55.       Byloje nustatyta, kad Pastolių nuomos sutartimi šalys susitarė, kad nuomojami daiktai nuomininkui yra perduodami priėmimo–perdavimo aktu (Pastolių nuomos sutarties 3.1 papunktis, t. 1, b. l. 113). Nuomojamus daiktus nuomininkas galėjo grąžinti savo pasirinkimu vienu iš šių būdų: 1) suderintu laiku savo transporto priemone atvežti grąžinamus nuomojamus daiktus į nuomotojo sandėlį, adresu Vilnius, Pupinės g. 1; 2) arba paprašyti nuomotojo sutartu laiku atvažiuoti pasiimti grąžinamus nuomojamus daiktus iš nuomininko nurodyto objekto (Pastolių nuomos sutarties 3.4 papunktis, t. 1, b. l. 114). Įvertinus tai, kad nei šalių sudarytos Pastolių nuomos sutarties nuostatos, nei įstatyminis reguliavimas nenustatė pareigos grąžinant nuomojamus daiktus privalomai sudaryti priėmimo–perdavimo aktą, ieškovės argumentai, kad nesant šalių pasirašyto pastolių grąžinimo akto, atsakovė laikytina pažeidusia sutartinę pareigą grąžinti nuomotus daiktus, atmestini kaip nepagrįsti.

56.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktas ir jame išdėstyta kasacinio teismo praktika).

57.       Įrodinėjimo civiliniame procese specifika lemia tai, jog išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas).

58.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau analizuotas Pastolių nuomos sutarties sąlygas, tarp šalių susiklosčiusią pastolių grąžinimo nuomotojui praktiką, kada grąžinant išnuomotus pastolius priėmimo–perdavimo aktai nebuvo sudaromi, kitus byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad Pastolių nuomos sutartimi atsakovei išnuomoti pastoliai buvo ieškovei grąžinti 2017 m. gruodžio 20 d.

59.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad aptarta pirmosios instancijos teismo išvada priimta netinkamai atlikus įrodymų tyrimą ir vertinimą, atkreipia dėmesį, kad vieni iš duomenų šaltinių, kuriais remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, buvo atsakovės darbuotojų rašytiniai paaiškinimai (t. 2, b. l. 133, 144 – 146). Darbuotojų rašytiniuose paaiškinimuose teigiama, kad Pastolių nuomos sutartimi atsakovei išnuomoti pastoliai 2017 m. gruodžio 20 d. buvo pristatyti (grąžinti) į UAB „Pilūnė“ sandėlį. Vertinant tokius rašytinius paaiškinimus, kyla įrodymų leistinumo problema dėl jų pateikimo procesinės formos (atsakovės darbuotojai nedalyvavo bylos procese ir nebuvo tiesiogiai apklausti kaip liudytojai), tačiau šiuo atveju negalima jų turinio laikyti neturinčiu jokios įrodomosios reikšmės, nes paaiškinimuose nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos medžiagoje esantys faktiniai duomenys.

60.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė 2018 m. sausio 19 d. pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą SPV Nr. 100795 už pastolių nuomą iki 2017 m. gruodžio 20 d. (t. 2, b. l. 127), t. y. iki datos, kurią atsakovės darbuotojai aiškino grąžinę pastolius. Vėlesnė sąskaita faktūra buvo pateikta tik 2018 m. gegužės 2 d., nurodant apmokėti už pastolių nuomą nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. (t. 1, b. l. 125), t. y. sąskaita už pastolių naudojimą pateikta ieškovei nutraukus Pastolių nuomos sutartį (Pastolių nuomos sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2018 m. balandžio 24 d., t. 1, b. l. 118-119).

61.       Aplinkybę, kad Pastolių nuomos sutartimi išnuomotus pastolius atsakovė grąžino ieškovei, pagrindžia ir atsakovės atlikta detali antstolio sudarytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei ieškovės pateiktuose inventorizacijos aktuose užfiksuotų pastolių kiekių analizė. Ieškovė pateikė 2017 m. gruodžio 22 d. atliktos inventorizacijos duomenis, remiantis kuriais įrodinėjo, kad ji iš viso turėjo 127 vienetus 3 000 mm stovų (t. 2, b. l. 97), iš kurių 90 vienetų buvo sandėliuojami patalpose, o 37 vienetai buvo išnuomoti (t. 2, b. l. 102). Tačiau antstolio sudaryto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis (vaizdo įrašo duomenys), faktinių aplinkybių konstatavimo dieną, t. y. 2018 m. vasario 13 d., patalpose buvo 64 vienetai 3 000 mm stovų. Įvertinus ieškovės pripažįstamą faktą, kad ji į patalpas pateko tik 2018 m. vasario mėnesį ir jokių papildomų daiktų sandėliuoti nebuvo atgabenusi, laikytina, kad ieškovė pastolių realiai turėjo mažiau nei nurodoma inventorizacijos aktuose (iš viso 101, o ne 127 vienetus 3 000 mm stovų, kaip nurodoma inventorizacijos akte: 64 vienetai buvę patalpose + 37 vienetai išnuomotų stovų), todėl inventorizacijos duomenys vertintini kritiškai ir neteikia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

62.       Aptartų įrodymų visuma leidžia pripažinti, kad atsakovė Pastolių nuomos sutartimi išnuomotus pastolius grąžino ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro tariamai atsakovės negrąžintų pastolių vertė, atlyginimo. Teismas pagrįstai netenkino ir reikalavimo priteisti pastolių nuomos skolą, kurią ieškovė skaičiavo nuo 2017 m. gruodžio 20 d., nes kaip nustatyta, nurodytą datą pastoliai buvo grąžinti ir toliau skaičiuoti jų nuomos mokestį ieškovė neturėjo pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

63.       Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis remiantis ieškinio reikalavimai buvo atmesti, padarytos tinkamai įvertinus bylos medžiagą, civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas bei jų taikymo praktiką, todėl skundžiamą sprendimą keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nenustatyti įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimai, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir, remdamasis jų visuma, priėmė iš esmės teisingą sprendimą.

64.       Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš apeliantės (ieškovės) priteisiamos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 1 669,80 Eur teisinės pagalbos išlaidas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už tokias teisines paslaugas dydžio, nurodytą sumą priteisia atsakovei iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei (SIA) „TILTS“, juridinio asmens kodas 50103005351, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilūnė“, juridinio asmens kodas 122310223, 1 669,80 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 80 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                         Danguolė Martinavičienė

                                      Gintaras Pečiulis

                                 Laima Ribokaitė