Administracinė byla Nr. I-1408-484/2012
Proceso Nr. 3-61-3-02156-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 16.5
(S)
S P R E N D I MA S
Lietuvos Respublikos vardu
2012 m. sausio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Vidai Verikienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. J. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (iki pavadinimo pakeitimo Vilniaus 2-ieji pataisos namai) dėl neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas N. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovo 2007 metų balandžio ir gruodžio mėnesiais bei 2008 metų vasario, birželio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 1 829,84 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt devynis litus ir 84 ct).
Skunde nurodė, kad nuo 2003-11-17 dirba Vilniaus 2-uose pataisos namuose apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju prižiūrėtoju. Kalėjimų departamentas, apskaičiuodamas jo 2007 metų darbo užmokestį, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) ir taikė bendrą mokamų priedų ir priemokų dydžio (sumos) ribojimą, nustatantį, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Priedų ir priemokų suma viršijo šią ribą, nes dirbo viršvalandinį darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, todėl 2007 metais buvo nesumokėta dalis darbo užmokesčio – 617,59 Lt. Dėl tos pačios priežasties, taikant minėtą ribojimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį (2002 m. balandžio 23 d. ir 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) 2008 metais buvo neišmokėta 1 212,25 Lt.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, jog minėtas teisinis reguliavimas yra neteisėtas. Konstituciniam Teismui paskelbus minėtą nutarimą, sužinojo, kad jo konstitucinė teisė į teisingą apmokėjimą už darbą pažeista. Iki tol abejonių dėl Valstybės tarnybos įstatymo konstitucingumo neturėjo.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 teigia, kad sprendimas, priimtas taikant Valstybės tarnybos įstatymu numatytus priemokų ir priedų ribojimus nesumokėti darbo užmokesčio dalies, nelaikomas „įvykdytu sprendimu“, kadangi jis turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme.
Taip pat nurodė, kad pagal Darbo kodekso 298 straipsnį, su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šioje normoje nėra imperatyviai nurodyta, kad gali būti priteisiamos tik paskutiniais trejais metais nesumokėtos sumos, vadinasi, galima pasirinkti palankų laikotarpį, kuris neturi viršyti trejų metų (b. l. 1-3).
Atsakovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai (po pavadinimo pakeitimo – Vilniaus pataisos namai) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nors Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias, šiuo atveju taikė atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimą pareigūnams, prieštaravo Konstitucijai, tačiau pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo jo priėmimo momento. Mano, kad kol nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, prieštarauja Konstitucijai, minėtos nuostatos buvo teisėtos ir valstybės institucijos privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus mokėdamos priedus ir priemokas valstybės pareigūnams. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigūnams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, skaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Taip pat nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2010-07-12 ir prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2007 m. balandžio ir gruodžio mėnesius bei 2008 m. vasario, birželio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, todėl vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis dėl dalies pareiškėjo reikalavimų prašo taikyti ieškinio senaties terminą (b. l. 11-12).
Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2007-2008 metais dirbo Vilniaus 2-uose pataisos namuose apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju prižiūrėtoju (b. l. 5-6, 7-8).
Vilniaus 2-ųjų pataisos namų darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių duomenimis nustatyta, kad Vilniaus 2-ieji pataisos namai dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą laikotarpiu nuo 2007 metų balandžio ir gruodžio mėnesiais bei 2008 metų vasario, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais pareiškėjui neišmokėjo dalies darbo užmokesčio (b. l. 5-6, 7-8).
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.
VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) nustatytas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos.
VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau-tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. VTĮ 25 straipsnio 7 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. VTĮ 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTĮ 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 261, 431, straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo, priimto 2008-12-09, 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) buvo pakeistas ir papildytas VTĮ 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
Pareiškėjas kelia ginčą dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto darbo užmokesčio priedų ir priemokų dydžio ribojimo, dėl kurio jis negavo viso jam priklausančio darbo užmokesčio už darbą 2007 m. balandžio ir gruodžio mėnesiais bei 2008 metų vasario, birželio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pagal Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiškėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo. Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbą, kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo išmokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiškėjui teisingo atlyginimo už faktiškai atliktą darbą, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas. Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas).
Taigi, tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.
Išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.). DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. Ieškinio senatis tai laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Atitinkamais atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos (žr. LVAT 2011-11-14 nutartį a.b. Nr. A575-1839/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neišmokėto darbo užmokesčio, susidariusio 2007 metų balandžio ir gruodžio mėnesiais bei 2008 metų vasario, birželio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais dėl priedų ir priemokų sumai taikomo70 procentų pareiginės algos ribojimo.
Nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2010-07-12, t. y. praleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytiną Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą už 2007 m. balandžio mėnesį, todėl turi teisę į dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymo neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2010 m. liepos mėn.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pažymos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dėl priedų ir priemokų sumai taikyto pareiginės algos ribojimo už darbą 2007 m. gruodžio mėn. pareiškėjui neišmokėjo 491,87 Lt (b. l. 5), 2008 m. vasario mėn. – 139,80 lt, birželio mėn. – 55,12 Lt, spalio mėn. - 58,93 Lt, lapkričio mėn. – 566,07 Lt ir gruodžio mėn. – 392,33 Lt (b. l. 7). Iš viso pareiškėjui už nurodytą laikotarpį neišmokėta 1 704,12 Lt. Ginčo dėl pateiktoje pažymoje užfiksuotų duomenų nėra. Būtent ši suma ir priteistina pareiškėjui iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties terminą, pareiškėjui nepriteistina darbo užmokesčio dalis už 2007 m. balandžio mėn. (125,72 Lt). Pareiškėjo N. J. skundas dalyje dėl 125,72 Lt darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais,
n u s p r e n d ė:
N. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Vilniaus pataisos namų N. J. naudai 1 704,12 (vieną tūkstantį septynis šimtus keturis litus, 12 ct) neišmokėto darbo užmokesčio.
Kitoje dalyje N. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Ina Kirkutienė