Civilinė byla Nr. e2-776-230/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00714-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Energijos servisas“ atstovei advokato padėjėjai J. J.,

atsakovui M. L. ir jo atstovui advokatui E. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“ patikslintą ieškinį atsakovui M. L. dėl žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė :

ieškovė BUAB „Energijos servisas“ ieškinyje teismo prašo priteisti iš atsakovo M. L. 323 431,37 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. atsakovas M. L. buvo BUAB „Energijos servisas“ direktoriumi. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1614-896/2018 iškėlė ieškovei bankroto bylą. Bankroto administratorius, susipažinęs su jam perduotais duomenimis, nustatė, kad bendrovės nemokumas prasidėjo dar 2016 m. IV ketvirtį ir būtent tada turėjo būti inicijuotas bankroto bylos iškėlimas. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko įmonės skola kreditoriams didėjo ir įmonė negali atsiskaityti su savo kreditoriais, o būtent: atsakovui pradėjus eiti bendrovės direktoriaus pareigas, bendrovės veikla buvo pelninga, kas matyti iš bendrovės 2013-2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentų. Tačiau atsakovui toliau einant bendrovės direktoriaus pareigas, bendrovės veikla tapo visiškai nuostolinga. 2014 m. bendrovės grynasis pelnas buvo 25 920 Eur, 2015 m. – 7 693 Eur, 2016 m. – minus 320 651 Eur, 2017 m. – minus 490 777 Eur. Kaip matyti iš bendrovės pelno nuostolių ataskaitos, nuo 2016 m. pardavimo savikaina viršijo pardavimo pajamas, o daugiausiai sudarė bendrosios ir administracinės sąnaudos. Atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu ženkliai ir neproporcingai mažėjo bendrovės turimas turtas. 2014 m. bendrovės balanse buvo 1 510 234 Eur turto, 2015 m. – 381 501 Eur, 2016 m. – 35 914 Eur, 2017 m. – 217 712 Eur. 2016 m. IV ketvirtį prasidėjo bendrovės nemokumas, ką patvirtina bendrovės buhalteriniai dokumentai. Iš buhalterinių dokumentų aiškiai matyti, kad 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Energijos servisas“ įsipareigojimai kreditoriams siekė net 351 438 Eur, iš jų pradelsti įsiskolinimai sudarė 203 988,98 Eur, kai tuo tarpu įmonės balanse apskaitomas turtas sudarė 357 914 Eur. Taigi 2016 m. pabaigoje bendrovės turimi pradelsti įsipareigojimai sudarė daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės (357 914 Eur / 2 = 178 957 Eur). Iš 2016 m. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, kad bendrovė turėjo 320 651 Eur dydžio nuostolius, 2017 m. – jau 410 777 Eur nuostolius, kai tuo tarpu 2015 metais dar gavo pelno. Bendrovės turimi įsiskolinimai kasmet tik augo ir bendrovė veikė vien nuostolingai. Tačiau atsakovas, kaip bendrovės direktorius, žinodamas apie bendrovės tikrąją finansinę padėtį, nesiėmė visiškai jokių veiksmų bendrovės mokumui atstatyti, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2016 m. pabaigoje, kai dar būtų buvę įmanoma padengti turimus kreditorinius reikalavimus, o kreipėsi tik 2018 m. vasario 20 d., kai bendrovės pradelsti įsipareigojimai jau siekė net 622 013 Eur, bendrovės turto vertė sudarė vos 217 712 Eur, t. y. įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę jau beveik 3 kartus. Atsakovui bendrovės nemokumas turėjo būti žinomas dar 2016 m. IV ketvirtį, tačiau jis kreipėsi teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik 2018 m. vasario 20 d. Po to buvo bandoma atsiimti pareiškimą ir toliau tęsti įmonės veiklą šiai esant visiškai nemokiai. 2016 m. gruodžio 31 d. pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 203 988,98 Eur. Naujų įsipareigojimų kreditoriams nuo 2016 m. gruodžio 31 d. (kai atsakovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) atsirado už 323 431,37 Eur (674 869,37 Eur – 351 438 Eur) sumą. Teismas ieškovės bankroto byloje yra patvirtinęs kreditorinius reikalavimus 674 869,37 Eur sumai. Vadinasi, nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momento bendrovės turimi įsipareigojimai išaugo nuo 351 438 Eur iki 674 869, 37 Eur, nes 2016 m. gruodžio 31 d. inicijavus bendrovei bankroto bylą būtų buvę įmanoma padengti visus turimus (tiek pradelstus, tiek dar nepradelstus) įsipareigojimus. Taigi atsakovo padaryta žala laikytina 323 431,37 Eur suma.

Atsakovas M. L. atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad 2016 metais UAB „Energijos servisas“ laimėjo tris viešuosius pirkimus, todėl kilo didesnių apyvartinių lėšų poreikis. Buvo kalbama su įmonės verslo partneriais, dauguma iš kurių gera valia sutiko nukelti finansinių įsipareigojimų jiems įvykdymo terminus, o su kai kuriais kitais verslo partneriais UAB „Energijos servisas“ delsė atsiskaityti ne dėl įmonės nemokumo, o dėl būtinybės vykdyti įsipareigojimus pagal laimėtus viešuosius pirkimus. Dėl laimėtų viešųjų pirkimų įmonės apyvarta 2017 metais padidėjo 4 kartus, lyginant su 2016 metais, tačiau 2017 metais darbo užmokestis padidėjo vidutiniškai 30 %, lyginant su 2015–2016 metais, o ženkliai padidėjus darbų apimčiai, atsirado poreikis didinti darbuotojų skaičių, kas sąlygojo dideles papildomas išlaidas. Be to, vykdant didelės apimties statybos darbus, reikalinga turėti savo sunkiasvorį transportą ir žemės kasimo techniką. Padidėjus objektų apimčiai ir kiekiui, įmonė privalėjo įsigyti brangiai kainuojančios įrangos, o dalį technikos bei kranų vis tiek teko nuomotis, siekiant įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teko samdyti ir subrangovus. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Energijos servisas“ atsiėmė ne atsakovas, o laikinai einantis direktoriaus pareigas P. B.. Naujasis UAB „Energijos servisas“ vadovas ir akcininkas net 2018 metais matė perspektyvas tolimesnei įmonės veiklai ir ėmėsi veiksmų inicijuoti įmonės restruktūrizavimą. Tam pritarė ir du didžiausi UAB „Energijos servisas“ kreditoriai – UAB „Castrade“ ir UAB „Terma“. Pagal pasirašytas sutartis UAB „Energijos servisas“ 2018 metais turėjo įgyvendinti likusius projektus, kurių bendra vertė 570 965,07 Eur be PVM. Nors UAB „Energijos servisas“ 2016–2017 metais dirbo nuostolingai, tačiau šios įmonės pasirašytų sutarčių vertė 2017–2018 metams viršijo 2,6 mln. Eur be PVM. 2016 metų UAB „Energijos servisas“ balanse nurodyta ilgalaikio materialaus turto vertė neatitinka tikros šio turto rinkos vertės dėl buhalterinio nusidėvėjimo skaičiavimo pagal patvirtintus normatyvus. Įvertinus šio turto realią rinkos vertę, bendrovės turtas turėtų būti ženkliai didesnis. Kadangi ieškovės deklaruojami 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Energijos servisas“ pradelsti įsiskolinimai tik nežymiai viršijo apskaitomo šios bendrovės turto buhalterinę vertę (203 988,98 Eur – 178 957 Eur = 25 031,98), be to, ieškovė kaip pradelstus įsipareigojimus skaičiuoja net ir tuos, kuriems įvykdyti 2016 m. gruodžio 31 d. buvo paskutinė, akivaizdu, kad įvertinus tikrąją UAB „Energijos servisas“ turto vertę, šios įmonės nemokumas 2016 m. gruodžio 31 d. nebūtų konstatuotas. Ieškovės nurodomu momentu (2016 m. IV ketvirtyje) UAB „Energijos servisas“ turto balansinė vertė sudarė 371 160,46 Eur, o pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudarė tik 66 032,70 Eur, kas nesudaro pagrindo teigti, jog tuo metu UAB „Energijos servisas“ buvo nemoki. Ieškovė jokių mokestinių įsiskolinimų ar įsiskolinimų darbuotojams neturėjo, visuomet buvo atsiskaitoma ir su darbuotojais, ir su valstybės biudžetu. Be to, dauguma iš UAB „Energijos servisas“ kreditorių ne tik nereiškė pretenzijų dėl neatsiskaitymo, o netgi gera valia sutiko nukelti finansinių įsipareigojimų jiems įvykdymo terminus. Vertinant, ar įmonė buvo nemoki 2016 m. IV ketvirtyje, būtina atsižvelgti ir į tai, kad viena iš pagrindinių sąlygų dalyvavimui visuose viešuosiuose konkursuose yra objekto draudimas. Tam, kad gauti draudimą, įmonė turi pateikti balanso duomenis. Taigi aplinkybė, kad UAB „Energijos servisas“ pasiūlymai, teikti viešuosiuose konkursuose, buvo ne tik priimti, bet ir paskelbti laimėjusiais, suponuoja išvadą, jog pagal apskaitos dokumentus, dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, UAB „Energijos servisas“ nebuvo nemoki ir atsakovui nekilo pareiga kreiptis dėl bankroto. Ieškovė šioje ir civilinėse bylose Nr. e2-10896-1070/2019, e2-1414-254/2019, e2-10943-717/2010 keliais ieškiniais siekia prisiteisti sumas, kurios yra ženkliai didesnės nei visi jos finansiniai įsipareigojimai, buvę bankroto bylos iškėlimo dieną, taip pat ženkliais didesnės, nei jos bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, atėmus iš jos ieškovės disponuojamo turto vertę.

Ieškovė BUAB „Energijos servisas“ dublike nesutinka su atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartyje iškelti ieškovei bankroto bylą konstatavo, jog įmonė turi 528 256 Eur pradelstų kreditorinių įsipareigojimų (tiekėjams, Sodrai, įmonės darbuotojams), skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. kovo 26 d. sudarė 7 819,29 Eur, įmonėje yra 25 apdrausti asmenys. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė nebegali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, dėl ko pripažintina, kad atsakovė yra nemoki, nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Taigi visa tai paneigia, kad įmonė esą 2016 m. ar vėliau neturėjo įsipareigojimų tiekėjams, įmonės darbuotojams, valstybės biudžetui. Byloje esantys įrodymai paneigia ir tai, kad atsakovas esą veikė bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovavo, interesais, kadangi būtent jo vadovavimo BUAB „Energijos servisas“ laikotarpiu (nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. balandžio 16 d.) įmonė ir tapo nemoki. Nors atsakovas akcentuoja, kad BUAB „Energijos servisas“ dalyvavo viešuosiuose konkursuose ir juos laimėjo, kokius pelningus projektus turėjo įgyvendinti 2018 m., tačiau tai nėra reikšmingos bylai aplinkybės, kadangi byloje yra sprendžiamas ginčas dėl neteisėtų įmonės vadovo (atsakovo) veiksmų – pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo, dėl ko įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala. Taigi reikšmingos aplinkybės yra tos, kurios susijusios su įmonės nemokumo momento nustatymu (kuomet atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), o ne dėl kokių priežasčių įmonė išvis tapo nemoki. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, matydamas, kad bendrovė turi didelių finansinių sunkumų, turėjo imtis priemonių bendrovės finansinei padėčiai gerinti ar kreditorių įsipareigojimams mažinti. Supratęs, kad bendrovės padėtis yra per sunki, kad būtų galima ją atkurti, dar 2016 m. III ketvirtį turėjo įvykdyti įstatymu jam nustatytą pareigą ir inicijuoti bendrovės bankroto bylą, kad užkirstų kelią skolų augimui. Tačiau to nepadarė, o kaip pats pripažįsta, toliau sudarinėjo nuostolingus įmonei sandorius, tokiu būdu didindamas įmonės turimas skolas. Kreditorių sutikimai atidėti skolų mokėjimus buvo duoti BUAB „Energijos servisas“ vieninteliu tikslu – ją restruktūrizuoti. Kreditoriai buvo įtikinėjami, kad esą yra surasti patikimi investuotojai, su kuriais numatyta tęsti įmonės veiklą ir išlaikyti darbo vietas, numatyta sudaryti naujas sutartis su užsakovais, kas leis generuoti pajamas ir mažinti įsiskolinimą visiems kreditoriams, padengtos skolos valstybės biudžetui ir pan. Taigi atsakovas klaidingai nurodo, kad kreditoriai gera valia sutiko nukelti finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminus, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nematė grėsmės prarasti savo lėšas. Be to, priešingai nei nurodo atsakovas, BUAB „Energijos servisas“ buvo reiškiami kreditorių reikalavimai dėl skolų grąžinimo ir jų buvo ne vienas. Civilinėse bylose Nr. e2-10896-1070/2019, e2-1414-254/2019, e2-10943-717/2010 ieškovė yra pareiškusi reikalavimus dėl BUAB „Energijos servisas“ atliktų mokėjimų, pažeidžiant atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką, pripažinimo negaliojančiais, dėl šios įmonės sudarytų sandorių nuginčijamo. Šioje byloje yra pareikštas reikalavimas atsakovui dėl neteisėtų veiksmų, dėl kurių įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala. Šios bylos nėra niekuo susijusios.

Atsakovas M. L. triplike nurodo, kad ieškovės deklaruojama aplinkybė, jog skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. kovo 26 d. sudarė 7 819,29 Eur, nepaneigia atsakovo teiginių, kad 2016 metais UAB „Energijos servisas“ nebuvo nemoki, nes ieškovė sąmoningai nenurodo, kokiu laikotarpiu šis įsiskolinimas susidarė. Ieškovė jokių duomenų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes apie UAB „Energijos servisas” dalyvavimą viešuosiuose konkursuose, ženkliai padidėjusias įmonės ūkinės veiklos apimtis, nepateikė, apsiribodama konstatavimu, kad UAB „Energijos servisas“ veikla buvo nuostolinga. Tačiau veiklos pelningumas ar nuostolingumas nepaneigia aiškių ir konkrečių duomenų apie padidėjusias ūkinės veiklos apimtis. Visa eilė UAB „Energijos servisas“ kreditorių, jų tarpe ir du didžiausi UAB „Energijos servisas“ kreditoriai – UAB „Castrade“ bei UAB „Terma“, 2018 metais sutiko, jog UAB „Energijos servisas“ mokėjimai pagal įsipareigojimus šioms įmonėms būtų atidėti, siekdami ne UAB „Energijos servisas“ bankroto, o šios bendrovės restruktūrizavimo.

Ieškovės atstovė adv. padėjėja J. J. prašo ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia dėl jo savalaikio nesikreipimo iškelti bankroto bylą. Kad įmonė buvo nemoki 2016 m. gruodžio 31 d., patvirtina pateikti dokumentai, pagal kuriuos pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro daugiau kaip pusę turto vertės. Atsakovas dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis 2016 m. gruodžio 31 d., nes nemokumas jau buvo matyti iš sudarytos darbinės lentelės duomenų. Žalą sudaro išaugusių kreditorių reikalavimų suma, paskaičiuota kaip skirtumas tarp visų 2016 m. gruodžio 31 d. buvusių įsipareigojimų sumos ir bankroto byloje pareikštų reikalavimų bendros sumos. 2016 m. būtų užtekę turto atsiskaityti su kreditoriais, o nepagrįstai tęsiant veiklą atsirado ir naujų kreditorių. Byloje pateikti kreditorių sutikimai atidėti skolų apmokėjimą buvo pateikti 2018 m., tačiau turi būti vertinama 2016 m. gruodžio 31 d. situacija. Mano, kad dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose buvo nepamatuotas ir tik didino riziką, be to, projektai liko neįgyvendinti.

Atsakovas M. L. prašo ieškinį atmesti, paaiškino, kad pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balansą skirtumas tarp pradelstų skolų ir turto vertės yra labai nedidelis. Įmonė turėjo sutarčių didesnei nei 2 mln. sumai, todėl įmonė galėjo gyvuoti. Kadangi pirmasis konkursas užtruko, todėl dalyvavo dar dviejuose konkursuose, o juos laimėjus pritrūko apyvartinių lėšų. Kelis objektus įvykdė, bet 2017 m. pabaigoje pamatė, kad įmonė nemoki, todėl kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šį pareiškimą atsiėmė ne jis, o kitas asmuo. Jei vykdant veiklą nebūtų gavę piniginių lėšų, kreditorių reikalavimai būtų dar išaugę, su didžiąja dalimi kreditorių 2017 m. buvo atsiskaityta, bet atsirado naujų kreditorių, projektams vykdyti ėmė trūkti technikos. Nesutinka, kad jis tyčia tai darė, nes su valstybe ir darbuotojais buvo atsiskaitoma, o darbuotojų skaičius buvo mažinamas, nes jau buvo darbų pabaiga ir tokiu būdu buvo mažinamos išlaidos. 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys jam paaiškėjo 2017 m. balandžio mėn. tuomet ir paaiškėjo, kad situacija ant ribos, tačiau atsisakius laimėto konkurso darbų vykdymo būtų paskirta bauda.

Atsakovo atstovas adv. E. S. prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Mano, kad svarbu vertinti atsakovo veiksmus, kadangi jis stengėsi spręsti, ėmėsi konkrečių veiksmų, dalyvavo konkursuose, juos laimėjo, įsiskolinimo valstybei ir darbuotojams nebuvo, vadinasi, siekė išsaugoti veiklą. Be to, mano, kad buvo netinkamai įvertinta įrangos vertė, nes ji buvo veikianti, todėl atsakovas buvo įsitikinęs, kad įmonė nėra nemoki. Nors 2017 m. buvo neigiami rezultatai, tačiau laukė 2018 m., kai bus atsiskaityta už darbus, todėl ir didieji kreditoriai sutiko, kad skolos būtų nukeltos.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovas M. L. nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. buvo registruotas UAB „Energijos servisas“ direktoriumi. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. L., kaip UAB „Energijos servisas“ vadovas, paduodamas 2018 m. vasario 20 d. pareiškimą, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo šiai bendrovei. Šį pareiškimą 2018 m. kovo 8 d. atsiėmė laikinai einantis direktoriaus pareigas P. B., pareiškime nurodydamas, kad surado investuotojus, su kuriais numatoma tęsti įmonės veiklą ir atkurti įmonės mokumą, tačiau Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi, išnagrinėjus UAB „Europos finansų centras“ pareiškimą, UAB „Energijos servisas“ buvo iškelta bankroto byla.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo – buvusio UAB „Energijos servisas“ vadovo – žalos, atsiradusios atsakovui nevykdžius pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad atsakovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2016 m. gruodžio 31 d., kai, ieškovės teigimu, paaiškėjo bendrovės nemokumas.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

Ginčo santykių metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014.). Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esančių, tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus, todėl šios imperatyvios vadovo pareigos pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, užtraukiantis jo civilinę atsakomybę, kuri grindžiama specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu.

Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; kt.).

Taigi, taikydamas atsakomybę vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismas visų pirma turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).  

Kaip minėta, ieškovė įrodinėja, kad atsakovo M. L. vadovaujama bendrovė jau 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Šią aplinkybę grindžia tuo, kad iš buhalterinės apskaitos duomenų matyti, jog 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Energijos servisas“ įsipareigojimai kreditoriams siekė net 351 438 Eur, iš jų pradelsti įsiskolinimai sudarė 203 988,98 Eur, kai tuo tarpu įmonės balanse apskaityto turto vertė sudarė 357 914 Eur, taigi turimi pradelsti įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tai patvirtina ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu 2019 m. gruodžio 31 d. pateikti įrodymai – skolų lentelė 2016-12-31 ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams 2016-12-31 lentelė, iš kurių matyti, kad pradelstų įsipareigojimų suma 2016-12-31 sudarė 203 988,98 Eur; taip pat byloje su ieškiniu pateikto 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys, iš kurių matyti, kad įmonė tuo metu turėjo turto 357 914 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 351 438 Eur. Be to, iš 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2016 m. patyrė 320 651 Eur nuostolį, kai 2015 m. buvo apskaitytas 7 693 Eur pelnas.

Atsakovo atsikirtimas, kad 2016 m. finansinėje atskaitomybėje neteisingai nurodyta turto vertė, nes joje nurodyta turto likutinė vertė, kuri itin nedidelė, nes įranga buvo veikianti, todėl jos vertė buvo kur kas didesnė, nepagrįstas įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad turtas būtų buvęs pervertintas, o atsakovas pasirašydamas ir pateikdamas Registrų centrui balansą iš esmės patvirtino balanso duomenų teisingumą. Todėl tokie atsakovo atsikirtimai esminės reikšmės neturi, juolab, kad atsakovas ir iškėlus bankroto bylą perduodamo turto vertę nurodė jo likutine verte. Atkreiptinas dėmesys, kad materialusis turtas visoje turto masėje sudarė tik 84 006 Eur, visas kitas turtas – trumpalaikis, kurio didžiausią dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos (200 945 Eur), kurių realus gavimas nėra patvirtintas, ir tai dar labiau patvirtina įmonės nemokumo būseną.

Atmestinas ir atsakovo atsikirtimas, jam teigiant, kad 2016 m. gruodžio 31 d. nemokumo dar nebuvo, nes įsipareigojimai, kurie tapo pradelstais būtent paskutinę metų dieną – 2016 m. gruodžio 31 d., nelaikytini pradelstais įmonės nemokumo prasme, kadangi tokių įsipareigojimų dalis nėra didelė, be to, atsiskaityti yra galima nelaukiant prievolės vykdymo termino pasibaigimo.

Atsakovas, neigdamas įmonės nemokumą 2016 m. gruodžio 31 d., taip pat nurodo aplinkybes, kad buvo gauti kai kurių kreditorių sutikimai atidėti UAB „Energijos servisas“ įsipareigojimų mokėjimus net iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Su atsakovo 2019 m. spalio 1 d. atsiliepimu į ieškinį pateikti kreditorių (UAB „Castrade“, UAB „Rywal LT“, UAB „Gaeta“, UAB „Rovinija“, UAB „Fokus“, UAB „Lidmontažas“, UAB „Helanas“, UAB „Soldas“, UAB „Terma“ ir UAB „Žanrida“) sutikimai atidėti mokėjimus iki 2018 m. rugsėjo mėn. buvo pateikti tik 2018 m. kovo mėnesį, tokiu būdu kreditoriams atsakant į UAB „Energijos servisas“ kreipimąsi dėl bendrovės restruktūrizavimo, todėl jie nepaneigia įmonės nemokumo, atsiradusio jau 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Energijos servisas“ savininko ir vadovų veiksmai, pradžioje kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, vėliau šį pareiškimą atšaukus ir siekiant imtis veiksmų dėl įmonės restruktūrizavimo, vertintini tik kaip siekis išvengti bankroto, nors nepaisant to vis tiek įmonei netrukus buvo iškelta bankroto byla pagal kito kreditoriaus (UAB „Europos finansų centras“) pareiškimą.

Nesutiktina, kad atsakovo veiksmai 2016 m. dalyvaujant net trijuose viešuosiuose pirkimuose ir juose laimint, o vėliau atsiradus būtinybei vykdyti darbus pateisina jo, kaip vadovo, pareigos nustačius įmonės nemokumą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą. 2016 m. balanso duomenys akivaizdžiai rodė, kad įmonė tuo metu jau buvo nemokumo būsenoje, todėl įmonei neturint pakankamai resursų (piniginių, darbo jėgos, įrangos ir pan.), dėl ko reikėjo papildomų išlaidų, ką pripažino ir pats atsakovas, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad konkurso projektų tolimesnis vykdymas buvo ekonomiškai ir remiantis verslo logika pagrįstas. Tai patvirtina ir įmonės balansų duomenys, nes jei 2016 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos įsipareigojimai buvo 351 438 Eur, tai 2017 m. gruodžio 31 d. jau sudarė 622 013 Eur, o nuostolis padidėjo nuo 320 651 Eur iki 410 777 Eur.

Atsakovo su 2020 m. vasario 14 d. prašymu pateikti rašytiniai įrodymai apie sutartinių įsipareigojimų laidavimo draudimus taip pat nepaneigia įmonės nemokumo, atsiradusio 2016 m. gruodžio 31 d. Pirmiausia todėl, kad dauguma jų buvo išduoti 2016 m. gegužės-liepos mėn. dalyvaujant konkursuose, t. y. iki nemokumo nustatymo, be to, nėra duomenų, kad asmenys, išduodami laidavimo draudimus, būtų tikrinę UAB „Energijos servisas“ mokumo būklę.     

Tokiu būdu atsakovas nepaneigė, kad jis nepadarė neteisėtų kaltų veiksmų, pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Šis sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyvią galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Dėl to sprendžiant dėl vadovo sužinojimo apie nemokumą momento, vertintina ne tik aplinkybė, ar jis faktiškai žinojo apie nemokumą, bet ir tai, ar jis neprivalėjo žinoti apie nemokumą atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. gruodžio 31 d. balansas buvo sudarytas 2017 m. balandžio 29 d., ką patvirtina Juridinių asmenų registro duomenys ir ko neneigia atsakovas M. L.,  todėl jis būtent nuo šio momento turėjo suprasti ir žinoti apie jo vadovaujamos bendrovės nemokumą, o jam nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nevykdžius įstatyme numatytos imperatyvios pareigos, toks jo neveikimas vertintinas, kaip vadovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). 

Ieškovės teiginiai, kad atsakovas apie įmonės nemokumo būseną turėjo sužinoti 2016 m. gruodžio 31 d. pagal darbinės atskaitomybės parengimo lentelės duomenis, laikytini nepakankamais šiai aplinkybei nustatyti, nes nėra duomenų, kad apie tokius darbinius buhalterinės apskaitos duomenis buvo informuotas direktorius, be to, balanso duomenys turi būti parengti nustatyta tvarka ir tik juos pasirašius bei perdavus Registrų centrui laikytini pagrįstais. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas apie įmonės nemokumą sužinojo 2017 m. balandžio 29 d.    

Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Ginčo atveju nustačius, kad atsakovas ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 29 d. turėjo sužinoti apie bendrovės nemokumą, turi būti vertinamas naujų įsipareigojimų prisiėmimas ir esamų įsipareigojimų padidėjimas nuo 2017 m. balandžio 29 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo. Iš ieškovės 2020 m. vasario 14 d. pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad skolos 2017 m. balandžio 28 d. sudarė 433 254,51 Eur, o kadangi kreditorių reikalavimai bankroto byloje patvirtinti 674 689,37 Eur sumai, tai skolos išaugo 241 434,86 Eur (674 689,37 – 433 254,51) ir tai yra dėl atsakovo savalaikio nesikreipimo iškelti bankroto bylą atsiradusi skola kreditoriams. Iš ieškovės pateiktos 2020 m. vasario 14 d. pažymos apie ilgalaikio turto pardavimą matyti, kad pardavus ilgalaikį bendrovės turtą gauta 11 765,79 Eur pajamų, taigi akivaizdu, kad išaugusios kreditorių skolos liks nepadengtos.  

Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nesant kito bendrovės turto, nurodyta kreditorių skolų dalis (išaugusi ir atsiradusi nauja po to, kai vadovas neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo) liks nepadengta ir nepadengta todėl, kad bendrovės vadovas savalaikiai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, ir tai sąlygojo finansinių įsipareigojimų kreditoriams susiformavimą ar padidėjimą.

Nustačius visas atsakovo M. L. civilinės atsakomybės savalaikiai nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygas, ieškinys tenkinamas iš dalies, įvertinus tas aplinkybes, kad atsakovas M. L. apie įmonės nemokumą turėjo sužinoti ne 2016 m. gruodžio 31 d., kaip teigia ieškovė, bet 2017 m. balandžio 29 d., kai jau buvo patvirtintas balansas, dėl ko žalos dydis nustatytinas pagal ieškovės pateiktus duomenis apie kreditorių reikalavimų padidėjimą nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki įsiteisėjo nutartis iškelti bankroto bylą ir buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai  t. y. 241 434,86 Eur.

Patenkinus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tenkinamas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo įstatymų numatyto dydžio procesines palūkanas – 5 % nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovė BUAB „Energijos servisas“ prašo priteisti iš atsakovo M. L. 115 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šio išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) numatytų dydžių, todėl, įvertinus bylos sudėtingumą, ginčo sumos dydį, advokato darbo laiko sąnaudas, laikytinos pagrįstomis ir priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 3 401 Eur sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, todėl, ieškinį tenkinus iš dalies (74,65 proc. (241 434,86 x 100 proc. / 323 431,37)), iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas 2 538,85 Eur (3 401 x 74,65 proc. / 100 proc.) dydžio žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Energijos servisas“ (juridinio asmens kodas 135212494) 241 434,86 Eur žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2 538,85 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja         Nijolia Indreikienė