Civilinė byla Nr. e2-335-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00083-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos prekybos grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GKF“ (pakeista jos teisių perėmėja uždarąja akcine bendrove „Ellis And Wren Architectural Joinery“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medienos prekybos grupė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo
.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „GKF“ ieškinį, pripažino negaliojančiais ieškovės BUAB „GKF“ su atsakove UAB „Medienos prekybos grupė“ sudarytus medienos įsigijimo sandorius pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. GKF28416, GKF28417, GKF28418, GKF28420, GKF28421, GKF28419, GKF28422, GKF28423, taikė dalinę vienašalę restituciją – priteisė ieškovei iš atsakovės 44 541,19 Eur sumą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą, tik patikslino sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas.
2. Pareiškėja UAB „Ellis And Wren Architectural Joinery“ byloje pateikė su BUAB „GKF“ 2020 m. birželio 16 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuriose pagrindu, be kita ko, perleista ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę pagal šioje byloje priimtus teismų procesinius sprendimus.
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi pradinę ieškovę BUAB „GKF“ pakeitė jos teisių perėmėja UAB „Ellis And Wren Architectural Joinery“ dalyje dėl 44 541,19 Eur sumos ir 271,79 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Medienos prekybos grupė“ pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą, kurio dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo patikslinta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi; nutarė UAB „Ellis And Wren Architectural Joinery“ išduoti vykdomąjį raštą.
4. Atsakovė UAB „Medienos prekybos grupė“ 2021 m. sausio 20 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties, kuriame prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimus išspręsti iš esmės – atsisakyti pareiškėją UAB „Ellis And Wren Architectural Joinery“ pripažinti BUAB „GKF“ teisių perėmėja šioje civilinėje byloje ir atmesti pareiškėjos UAB „Ellis And Wren Architectural Joinery“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „Medienos prekybos grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnyje nėra numatyta, jog nutartis dėl procesinio teisių perėmimo gali būti skundžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014, taikydamas ir aiškindamas CPK 48 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti tiek žodinė, įrašoma į teismo posėdžio protokolą, tiek rašytinė (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis).
7. CPK XLIV skyriuje, reglamentuojančiame vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, bendrai nėra nustatyta galimybė apskųsti teismo nutartį išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Tokia taisyklė nėra nustatyta ir kitose vykdymo bei kitose procesą reglamentuojančiose įstatymo nuostatose. Teisė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą nustatyta tik vienu atveju, t. y. kai asmuo kreipiasi į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Tik tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta įteisinti byloje teisių perėmimą arba ieškovui (jo teisių perėmėjui) būtų atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, tokios procesinės situacijos teisių perėmėjui užkirstų teisę dalyvauti išieškojimo procese.
8. Teismas sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atsakovė UAB „Medienos prekybos grupė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį ir perduoti atsakovės atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartyje nurodyta, kad ši nutartis gali būti per 7 dienas skundžiama atskiruoju skundu.
9.2. CPK 334 straipsnio 1 dalies norma turėtų būti aiškinama ir taikoma kartu su CPK 334 straipsnio 3 dalies norma, nurodančia, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju atsakovė neturi jokių galimybių savo motyvų dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartimi neteisingai išspręstų klausimų įtraukti į apeliacinį skundą, todėl atskirasis skundas yra vienintelė procesinė priemonė šiuos klausimus iškelti ir išspręsti. Atsakovei iki Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties priėmimo nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo pozicijos šia nutartimi išspręstais klausimais.
9.3. Kauno apygardos teismas, gavęs pareiškėjos UAB „Ellis And Wren Architectural Joinery“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turėjo ištirti prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, ir tik nustatęs, kad teisių perėmimas iš tikrųjų įvyko, priimti nutartį pakeisti byloje ieškovę BUAB „GKF“ į UAB „Ellis And Wren Architectural Joinery“ bei išduoti šiam asmeniui vykdomąjį raštą. Teismo pareigą įsitikinti, kad UAB „Ellis And Wren Architectural Joinery“ iš tikrųjų perėmė ieškovės materialines teises į atsakovę, šiuo atveju sustiprina ir BUAB „GKF“, kaip bankrutavusios įmonės, statusas bei su tuo susijęs viešasis interesas. Byloje savaite anksčiau atlikti BUAB „GKF“ nemokumo administratorės veiksmai leidžia manyti, kad toks faktas neįvyko, todėl teismas turėjo patikrinti, ar dėl BUAB „GKF“ teisių į atsakovę perleidimo buvo sušauktas kreditorių (komiteto) susirinkimas ir ar buvo priimtas atitinkamas sprendimas.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: pirma, CPK ir kituose įstatymuose tiesiogiai nurodytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 28 punktą).
12. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
13. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: pirma, CPK ir kituose įstatymuose tiesiogiai nurodytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 28 punktą).
14. Taigi, CPK yra įtvirtintas principas, kad atskiruoju skundu ar kartu su teismo sprendimu gali būti skundžiamos visos pirmosios instancijos nutartys, išskyrus tas, kurių apskundimą riboja CPK. Nagrinėjamu atveju, proceso ypatumas yra tas, kad ginčijama nutartis priimta po sprendimo įsiteisėjimo. Tokių procesinių teisinių santykių CPK tiesiogiai nereguliuoja, todėl jie turi būti sprendžiami remiantis bendrosiomis CPK normomis ir principais.
15. Byloje atsakovė skundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria po sprendimo įsiteisėjimo pradinė ieškovė pakeista jos teisių perėmėja ir patenkintas pastarosios prašymas išduoti vykdomąjį raštą. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka bylos šalį pakeičia jos teisių perėmėju. CPK nėra nustatyta, kad tokia nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Teismo nutartis, kuria bylos šalis pakeičiama jos teisių perėmėju, neužkerta galimybės tolesnei proceso eigai. Taigi, tokia nutartis, vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atskiruoju skundu negali būti skundžiama.
16. CPK taip pat nėra numatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą, išskyrus vieną atvejį – kai asmuo kreipiasi į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Nutartis išduoti vykdomąjį raštą neužkerta galimybės tolesnei proceso eigai, todėl tokia nutartis negali būti skundžiama ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
17. Pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį, dėl kitų nutarčių, kurios neatitinka CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, atskirasis skundas negali būti paduodamas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, jog tokios nutartys apskritai negali būti neskundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017 27 punktą).
18. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais CPK tiesiogiai įtvirtinta, jog kai kuriais klausimais teismo priimamos nutartys yra atskiraisiais skundais neskundžiamos (pvz., CPK 36 straipsnio 5 dalis, 46 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 4 dalis, 104 straipsnio 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalis ir kt.). Tačiau CPK nėra normų, tiesiogiai draudžiančių teismo nutarčių dėl šalies pakeitimo procesinio teisių perėmimo atveju ir teismo nutarčių dėl vykdomojo rašto išdavimo apskundimo galimybę.
19. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartis, kuria pradinė ieškovė pakeista jos teisių perėmėja ir patenkintas pastarosios prašymas išduoti vykdomąjį raštą, priimta jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo (apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus šalių apeliacinius skundus ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą), todėl atsakovė nebeturi galimybės motyvų dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įtraukti į apeliacinį skundą.
20. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad procesinio sprendimo dėl šalies pakeitimo jos teisių perėmėju teisėtumas ir pagrįstumas instancine tvarka gali būti patikrinamas, jei tokie argumentai įtraukiami į apeliacinį skundą, taip pat vykdymo procese apskundus antstolio patvarkymą, kuriuo išsprendžiamas toks klausimas. Tačiau jeigu prašymas pakeisti bylos šalį, kaip nagrinėjamu atveju, pateikiamas ir teismo išnagrinėjamas laikotarpiu, kai teismo sprendimas jau įsiteisėjęs, bet vykdomasis dokumentas dar neišduotas ir vykdymo procesas nėra prasidėjęs, byloje dalyvaujantiems asmenims nebelieka jokios galimybės šiame procese iškelti klausimą dėl tokios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Tokia situacija laikytina teisiškai ydinga, nes nurodytu atveju nepagrįstai apribojama šalies teisė į apeliaciją ginčo klausimu, taip pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis), taip pat bendrieji teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, kuriais teismas privalo vadovautis, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
21. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014, kurioje, be kita ko, yra pažymėta, jog procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti tiek žodinė, įrašoma į teismo posėdžio protokolą, tiek rašytinė (CPK 290 straipsnio 2 dalis); tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Tačiau minėtoje byloje iš esmės analogiškoje situacijoje (t. y. po teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet dar neprasidėjus vykdymo procesui) buvo išspręstas šalies pakeitimo procesinių teisių perėmėju klausimas ir atskirasis skundas dėl šios nutarties buvo priimtas bei išnagrinėtas. Kasacinis teismas toje byloje apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, pasisakydamas dėl konkretaus procesinio teisių perėmimo kaip ginčo dalyko. Taigi, minėtoje byloje procesas nebuvo nutrauktas dėl tokios nutarties neskundžiamumo. Šis klausimas toje byloje nebuvo keliamas ir teismų išsamiai analizuojamas. Dėl to konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados nepaneigia minėto kasacinio teismo išaiškinimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl pirmiau nurodytų argumentų Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl 2021 m. sausio 11 d. nutarties, naikintina.
23. Susipažinus su atsakovės atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų priimtas (CPK 306, 335, 338 straipsniai), todėl jo priėmimo klausimas išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla su atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties perduotina Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, kad būtų paskirtas teisėjas ir nustatyta teismo posėdžio data (CPK 319 straipsnis) ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties priimtinas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos prekybos grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties priimti.
Perduoti bylą su atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 319 straipsnyje numatytiems veiksmams atlikti.
Teisėjas Vigintas Višinskis