Civilinė byla Nr. e2-1041-910/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01346-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.12.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. papildomos nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovo J. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams J. K., V. K., P. M., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini).
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad 2013 m. balandžio 25 d. J. K. (būsimo pirkėjo) ir P. M. (būsimo pardavėjo) pasirašytos preliminariosios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutarties dalis, nurodanti, jog šio žemės sklypo būsimasis pirkėjas buvo J. K., yra niekinis apsimestinis sandoris (sudarytas kitam sandoriui pridengti), ir taikyti sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinas taisykles – pripažinti, kad šio sandorio šalis (būsimasis pirkėjas) buvo V. K.; 2) pripažinti, kad 2013 m. lapkričio 13 d. J. K. (pirkėjo) ir P. M. (pardavėjo) pasirašytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, nurodanti, jog šio žemės sklypo būsimasis pirkėjas buvo J. K., yra niekinis apsimestinis sandoris (sudarytas kitam sandoriui pridengti), ir taikyti sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinas taisykles – pripažinti, kad šio sandorio šalis (pirkėjas) buvo V. K.; 3) pripažinti, kad J. K. (statytojo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovo) 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarytos rangos sutarties Nr. BIR-14 dėl vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos bei 16 papildomų susitarimų dalis, nurodanti, kad šiame žemės sklype statytojas buvo J. K., yra niekinis apsimestinis sandoris (sudarytas kitam sandoriui pridengti), ir taikyti sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinas taisykles – pripažinti, kad šio sandorio šalis (statytojas) buvo V. K.; 4) pripažinti, kad dėl apsimestinių sandorių pasekmių konstatavimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotuose statybą leidžiančiuose dokumentuose, kuriuos identifikuojantys duomenys yra (duomenys neskelbtini), statytoju nurodytinas V. K.; 5) pripažinti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkas yra atsakovas V. K.; 6) tuo atveju, jeigu teismas netenkintų reikalavimų, susijusių su žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimu V. K. nuosavybe (patikslinto ieškinio Nr. 1–5 reikalavimai), pripažinti V. K. lėšų, viršijančių 1 236 589,74 Eur, sudariusių civilinės bylos Nr. e2-2161-560/2020 ginčo dalyką, sumą, bei skirtų ir (ar) faktiškai panaudotų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimui ir statybai, perdavimą ar perdavimą kitais tikslais J. K. negaliojančiu(-iais) sandoriu(-iais) ir taikyti vienašalę restituciją – iš atsakovo J. K. atsakovui V. K. priteisti 2 076 787,16 Eur sumą (arba kitą sumą, kuri teismo proceso būtų nustatyta kaip V. K. perduota J. K.).
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 28 d. daliniu sprendimu atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 2013 m. balandžio 25 d. J. K. ir P. M. pasirašytos preliminariosios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutarties, 2013 m. lapkričio 13 d. J. K. ir P. M. pasirašytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 1 d. J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos rangos sutarties Nr. BIR-14 dėl vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir papildomų susitarimų prie jos pripažinimo apsimestiniais sandoriais dėl subjekto, taip pat atmetė reikalavimą pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotuose statybą leidžiančiuose dokumentuose, kuriuos identifikuojantys duomenys yra (duomenys neskelbtini), statytoju nurodytinas V. K.. Dalinis sprendimas įsiteisėjo 2023 m. liepos 31 d.
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi nustatė ieškovei 20 dienų terminą neišnagrinėtų ieškinio reikalavimų trūkumams pašalinti.
4. Ieškovei per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalinus, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės patikslintą ieškinį dėl neišnagrinėtų reikalavimų: a) pripažinti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkas yra atsakovas V. K.; b) tuo atveju, jeigu teismas netenkintų reikalavimų, susijusių su žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimu V. K. nuosavybe (patikslinto ieškinio Nr. 1–5 reikalavimai), pripažinti V. K. lėšų, viršijančių 1 236 589,74 Eur, sudariusių civilinės bylos Nr. e2-2161-560/2020 ginčo dalyką, sumą, bei skirtų ir (ar) faktiškai panaudotų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigijimui ir statybai, perdavimą ar perdavimą kitais tikslais J. K. negaliojančiu(-iais) sandoriu(-iais) ir taikyti vienašalę restituciją – iš atsakovo J. K. atsakovui V. K. priteisti 2 076 787,16 Eur sumą (arba kitą sumą, kuri teismo proceso metu būtų nustatyta kaip V. K. perduota J. K.). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 11 d.
5. 2023 m. rugsėjo 1 d. atsakovas J. K. (toliau – ir atsakovas) pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti jam iš ieškovės 18 374,82 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. papildoma nutartimi atsakovui iš ieškovės priteisė 12 485,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 219 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas pažymėjo, kad bylos dalis baigta atmetus ieškovės reikalavimus, kita dalis – nepriimant sprendimo iš esmės, o tokia situacija šioje byloje susiklostė dėl to, jog ieškovė nešalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų, jų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka nekvestionuodama. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės išnagrinėtas ne ieškovės naudai, ieškovei tenka atsakomybė dėl šios bylos proceso, o jos nurodytos aplinkybės, atsikertant į atsakovo J. K. prašymą priimti papildomą procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kitokiai išvadai pagrindo nesudaro.
8. Ieškovės argumentus, kad atsakovo pateiktos 2022 m. sausio 31 d., 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros yra apmokėtos UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“, todėl atsakovas šių išlaidų nepatyrė ir jos jam negali būti atlyginamos, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sumokėjo kitas asmuo, nekeičia fakto, jog šios išlaidos buvo patirtos. Iš nurodytų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad jos išrašytos atsakovui J. K., todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog šios išlaidos negali būti jam atlyginamos.
9. Teismas nurodė, kad 2023 m. birželio 28 d. daliniame sprendime ieškovės argumentus dėl atsakovo J. K. netinkamo procesinio elgesio įvertino kaip nepagrįstus. Apeliacinis skundas dėl šio dalinio sprendimo nepaduotas, šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl, nekartojant jame išdėstytų motyvų, ieškovės atsikirtimai atmestini, konstatuojant, kad jie neturi įtakos sprendžiant dėl atsakovui J. K. iš ieškovės priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio ir juolab nesudaro pagrindo tokį prašymą apskritai atmesti.
10. Teismas, įvertinęs atsakovo patirtų išlaidų pobūdį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) numatytus maksimalius jų dydžius, nusprendė, kad protinga ir pagrįsta atsakovui J. K. iš ieškovės priteisti iš viso 5 945,95 Eur sumą už procesinių ir kt. dokumentų parengimą, kartu pažymėdamas, kad į šių dokumentų parengimą, be kita ko, įskaitytini visi sudėtiniai veiksmai juos rengiant. Teismo vertinimu, šiuo atveju atskirų procesinių veiksmų išskaidymas, rengiant procesinius dokumentus, ir jų apmokestinimas nėra pagrįstas, sudaro prielaidas piktnaudžiauti patirtinų išlaidų dydžiu, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų.
11. Teismas pažymėjo, kad byloje įvyko trys parengiamieji teismo posėdžiai (2022 m. kovo 14 d., trukmė – 32 min.; 2023 m. balandžio 7 d., trukmė – 21 min.; 2023 m. gegužės 8 d., trukmė – 6 val. 45 min.), vienas parengiamasis teismo posėdis, kurio metu pereita į teismo posėdį (2023 m. birželio 5 d., trukmė – 1 val. 37 min.) ir vienas teismo posėdis (2023 m. birželio 8 d., trukmė – 2 val. 55 min.). Atsakovas J. K. už pasirengimą atstovauti šiuose posėdžiuose ir už atstovavimą juose prašo priteisti iš viso 4 082,54 Eur atstovavimo išlaidas (2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra, 2023 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra, 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra, 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra).
12. Ieškovė atsiliepime atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad atsakovas 2023 m. rugpjūčio 31 d. prašymu prašė priteisti 8 318,13 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pridėtame sąskaitos išraše matyti, kad atsakovas 2023 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo pavedimu pervedė 7 792,99 Eur, kitai daliai mokėjimo patvirtinimo nėra pateikto. 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. birželio 30 d. ir 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitose faktūrose už suteiktas paslaugas nurodyta mokėtina suma iš viso – 7 792,99 Eur, t. y. tiek, kiek atsakovas J. K. sumokėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo pavedimu. Dėl to teismas konstatavo, kad nebuvo apmokėta 2023 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra už pasirengimą atstovavimui 2023 m. balandžio 7 d. parengiamajame teismo posėdyje ir atstovavimą jame. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad prašomos priteisti išlaidos yra iš dalies nepagrįstos, todėl mažintinos iki bendros 3 557,40 Eur (4 082,54 – 525,14) sumos.
13. Atsakovas J. K. taip pat prašė priteisti 11,27 Eur transporto išlaidas (2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra, 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra). Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovo J. K. gyvenamoji vieta, tiek jo atstovo kontoros buveinė yra Vilniuje, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Visos kitos nurodytos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, jos analizę, susitikimus su klientu, notaro paslaugas, viešuosius registrus, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimą (2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra, 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra, 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra, 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra), kurių bendra suma – 2 982,04 Eur, laikytinos būtinomis ir protingo dydžio, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. papildomą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo J. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovė iki dalinio sprendimo priėmimo nebuvo nurodžiusi atsakovo procesinio elgesio (kad atsakovas melavo teismui ir jį klaidino) aplinkybių, nes šios jai tapo žinomos po nurodyto sprendimo priėmimo ir jos buvo nurodytos atsiliepime į prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, pridedant patvirtinančius įrodymus. Neaišku, kokius daliniame sprendime nurodytus argumentus turi omenyje teismas, nes atsakovų procesiniam elgesiui nagrinėti priimant nurodytą sprendimą nebuvo pagrindo, kadangi nebuvo nagrinėjamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas.
14.2. Teismas, konstatuodamas, kad visas išlaidas turi atlyginti bylą pralaimėjusi šalis, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidoms paskirstyti reikšmingas ne galutinio sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys (tiek priimant sprendimą dėl ginčo esmės, tiek ir nepriimant).
14.3. Atsakovas 2023 m. gegužės 23 d. paaiškinimuose teigdamas, kad sudaryti sandoriai užtikrino jo finansines galimybes, nurodė, jog 2015 m. liepos 2 d. atsakovas kartu su kitais akcininkais, kaip pardavėjai, sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėju UAB „FPService“; pagal šią sutartį atsakovas nurodytam pirkėjui pardavė turėtas akcijas, už kurias gavo 658 416,25 Eur sumą, kurią akcijų pirkėjas pervedė į atsakovo asmeninę banko sąskaitą; ši suma buvo įrašyta prie atsakovo 2015 m. finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamų. Nurodytos sumos – 658 416,25 Eur – gavimas aptariamame procesiniame dokumente J. K. buvo nurodytas tikslingai, procesinio dokumento skyriuje „I.2. Atsakovo sudaryti sandoriai, kurie užtikrino jo finansines galimybes“, kaip lėšų šaltinis, iš kurio J. K. neva finansavo ginčui aktualias statybas. Tačiau ieškovė pateikė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. birželio 27 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-233 (pateiktą V. K. kontroliuotos (duomenys neskelbtini) tyčinio bankroto byloje Nr. eB2-1151-555/2023), iš kurio matyti, kad 658 416,25 Eur suma visa apimtimi (euro tikslumu) jos gavimo dieną buvo nukreipta kaip paskola UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“ (V. K. (duomenys neskelbtini) įmonių grupės įmonei). Taigi šia suma niekaip negalėjo būti finansuojama gyvenamojo namo statyba.
14.4. Atsakovas J. K. sąmoningai melavo teismui (nors pirmiau įvardytas vienas epizodas, tačiau jis yra dėl išties reikšmingos pinigų sumos, kurios „išėmimas“ iš atsakovo suformatuoto konteksto ir be kitų atsakovo argumentų patikrinimo paneigia atsakovo pristatytą melagingą poziciją), ilgą laiką ruošėsi šios savo suvoktos „užduoties“ įvykdymui, mat ilgą laiką atsakovai užėmė poziciją vengti atsikirsti į ieškinio reikalavimus, tuo pačiu metu komplektavo įrodymus, kuriais savo poziciją vėliau galima būtų pristatyti taip, kaip pageidaujama, dozuojant faktines aplinkybes ir atitinkamus įrodymus. Atsakovas vilkino procesą ir neteikė visų turimų dokumentų vienu procesiniu dokumentu, parengė jų daugetą, nors įrodymus turėjo galimybę pateikti su atsiliepimu dar 2019 metais.
14.5. Byloje aktualūs įrodymai dėl statybų išlaidų finansavimo buvo pas atsakovus, tai procese buvo žinoma nuo pat pradžių, tačiau ieškovei nebuvo sudaryta išsamių galimybių kvestionuoti atsakovo J. K. teikiamų duomenų pagrįstumo. Pavyzdžiui, kai atsakovas „sugrupavo“ tam tikras savo pajamas į pinigų telkinį ir nurodė, kad visas šis telkinys buvo panaudotas statyboms finansuoti, ieškovei nebuvo sudaryta galimybių paneigti, jog tokios pajamos buvo iš tiesų naudojamos statyboms finansuoti, o ne kitoms reikmėms.
14.6. Pateiktuose sąskaitų išrašuose (konkrečiai – 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. PRIMUS2022-051) nurodytas 2022 m. sausio 21 d. J. K. ir V. K. atstovų susitikimas (susitikimas su advokate V. Gečaite–Leoniene „K. bylų aptarimas“). Tai tik patvirtina, kad atsakovai koordinavo savo pozicijas, teiktinų dokumentų apimtis, dėl to ieškovei be teismo pagalbos buvo neįmanoma gauti informaciją iš uždarais šeiminiais ryšiais susijusių žmonių.
14.7. Teismas nepagrįstai vertino, kad išlaidos advokato pagalbai, nurodytos 2022 m. sausio 31 d., 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitose faktūrose, nors ir buvo apmokėtos UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“, priteistinos atsakovui, nes aplinkybė, jog atsakovo J. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo kitas asmuo, nekeičia fakto, kad šios išlaidos buvo patirtos. Ieškovės nuomone, nurodytos išlaidos atsakovui neturėjo būti priteistos, nes jis šių išlaidų nepatyrė, į bylą nėra pateikta duomenų, kokiu pagrindu buvo atlikti mokėjimai bei kad UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“ turi reikalavimo teisę į J. K..
14.8. Teismas priteisė 5 945,95 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidų sumą, neatsižvelgęs į tai, kad procesinių dokumentų dalis yra itin nedidelės apimties. Pavyzdžiui, teismas priteisė 592,90 Eur už prašymo dėl ieškinio ir bylos medžiagos patikslinimo rengimą (DOK-9320) (2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra). Nors ši suma neviršijo Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto dydžio (639,24 Eur), tačiau yra jam artima, tuo tarpu dokumento apimtis yra nedidelė. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad 169,40 Eur suma už pakartotinio prašymo dėl ieškinio ir bylos medžiagos patikslinimo parengimą (DOK-3311) (2023 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra) priteista už pakartotinai pateiktą nedidelės apimties dokumentą.
14.9. Teismas, pažeisdamas Rekomendacijų nuostatas, nepagrįstai priteisė atsakovui 84,70 Eur už prašymo notarei dėl trūkstamų dokumentų pateikimo parengimą (2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra) bei 169,40 Eur už prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos pateikimo parengimą (2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra). Rekomendacijų 8.18 punkte numatyta, kad koeficientas už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01. Atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio bruto dydį sąskaitos išrašymo metu, maksimalus atlygis už tokio dokumento parengimą – 19 Eur. Taigi už nurodytų prašymų parengimą maksimaliai galėjo būti priteista po 19 Eur, o didesnės sumos priteisimas turėjo būti atskirai motyvuotas.
14.10. Teismas taip pat priteisė ir kitas išlaidas, kurių suma – 2 982 Eur sumai. Tačiau nesutiktina, kad už advokato susitikimus su klientu (2022 m. vasario 21 d., 2022 m. vasario 23 d., 2022 m. balandžio 25 d., 2023 m. gegužės 9 d.), kai susitikimo tikslas ir klausimai, kuriais bendrauta, nenurodyti, turėtų atlyginti ieškovė. Analogiškai nesutiktina su teismo nuomone, kad ieškovė turi atlyginti ir išlaidas, patirtas atsakovo derinant poziciją su kitu atsakovu, t. y. už 2022 m. sausio 21 d. susitikimą su advokate V. Gečaite–Leoniene.
14.11. Nepritartina teismo vertinimui, kad ieškovė turi atlyginti, pavyzdžiui, net 847 Eur už 2022 m. sausio 16 d. įvykusį advokato susipažinimą su bylos medžiaga, 254 Eur už aktualios teismų praktikos paiešką ir analizę bei 643,72 Eur už 2022 m. kovo 9 d. finansinių srautų ir juos patvirtinančių rašytinių įrodymų analizę bei apibendrinimą. Visi šie veiksmai yra pasirengimo rengti procesinius dokumentus ar dalyvauti teismo posėdžiuose dalis, taigi už juos išlaidos jau yra priteistos papildoma nutartimi.
15. Atsakovas J. K. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
15.1. Ieškovė, pateikdama atskirąjį skundą, kartoja savo poziciją, kurią palaikė bylos nagrinėjimo metu, t. y. atsakovo poziciją įvardina kaip netinkamą procesinį elgesį, dėl kurio byla pasibaigė atsakovo naudai. Nesąžiningu procesiniu elgesiu byloje yra įvardijama atsakovo gynyba nuo jam pareikštų nepagrįstų ieškovės reikalavimų.
15.2. Aplinkybė, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo kitas asmuo, nekeičia fakto, jog šios išlaidos buvo patirtos.
15.3. Teismas išsamiai išanalizavo atsakovo patirtas bylinėjimo išlaidas ir kruopščiai įvertino jų atitiktį Rekomendacijose nurodytiems dydžiams ir (ar) apskaičiavimo principams.
15.4. Visos paslaugų sąraše esančios paslaugos buvo išskaidytos ir aprašytos taip, kaip nustatyta atsakovo ir jo atstovo sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje. Detalizuotas paslaugų aprašymo pateikimas klientui, t. y. atsakovui, leido jam žinoti, kokie tiksliai veiksmai buvo reikalingi, siekiant parengti procesinius dokumentus, ir už ką konkrečiai atsakovas moka. Toks atsakovo ir jo atstovo tarpusavio susitarimo vykdymas negali būti vertinamas kaip nesąžiningas. Taip pat teismas neturi pagrindo nepriteisti tam tikrų išlaidų ar mažinti jų dydį vien dėl to, kad jam ar ieškovei toks paslaugų aprašymas atrodo netinkamas.
15.5. Atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos neprieštarauja jose nustatytiems maksimaliems dydžiams. Jeigu tokie dydžiai yra viršijami, tai atsakovas laikosi pozicijos, kad, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, didesnių sumų už nurodytų prašymų parengimą priteisimas yra pagrįstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
16. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo priimtos papildomos nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovo J. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo
19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).
20. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų – ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2010). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai civilinė byla užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018, kt.).
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
23. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti tai šaliai, kuris atliko neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 2-104/2013).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, apskųstoje nutartyje nurodė, kad bylos dalis išnagrinėta atmetant ieškovės ieškinio reikalavimus, kita dalis baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o tokia situacija susiklostė dėl to, jog ieškovė nešalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų, jų CPK nustatyta tvarka nekvestionuodama. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės išnagrinėtas ne ieškovės naudai, todėl ieškovei tenka atsakomybė dėl šios bylos proceso.
25. Jau nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 28 d. daliniu sprendimu atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus dėl J. K. ir P. M. sudarytų 2013 m. balandžio 25 d. preliminariosios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, 2013 m. lapkričio 13 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarytos rangos sutarties Nr. BIR-14 ir papildomų susitarimų prie jos pripažinimo apsimestiniais sandoriais dėl subjekto, taip pat atmetė reikalavimą pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotuose statybą leidžiančiuose dokumentuose, kuriuos identifikuojantys duomenys yra (duomenys neskelbtini), statytoju nurodytinas V. K.. Dalinis sprendimas įsiteisėjo 2023 m. liepos 31 d.
26. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi nustatė ieškovei 20 dienų terminą neišnagrinėtų ieškinio reikalavimų trūkumams pašalinti. Ieškovei per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovės patikslintą ieškinį dėl neišnagrinėtų reikalavimų paliko nenagrinėtą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 11 d. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės pasirinkimas nešalinti ieškinio trūkumų būtų nulemtas atsakovų veiksmų.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjama byla išnagrinėta atsakovo naudai: ieškovės ieškinio reikalavimų dalis yra atmesta, o kita reikalavimų dalis – palikta nenagrinėta, nes ieškovė nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų. Tai nulėmė ir atsakovo procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – kad ieškovė jam atlygintų turėtas bylinėjimosi išlaidas – pagrįstumą.
28. Vertinant šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pažymėtina tai, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama netenkinti atsakovo J. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neįrodė, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 12, 178 straipsniai).
29. Pagrindinis (ir iš esmės – vienintelis) argumentas, kuriuo ieškovė grindžia nesąžiningą atsakovo J. K. procesinį elgesį, yra tai, kad atsakovas nurodė, jog 2015 m. liepos 2 d. kartu su kitais akcininkais sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėja UAB „FPService“, pagal kurią pardavė savo turėtas akcijas ir gavo 658 416,25 Eur sumą, taip pagrįsdamas savo galimybes finansuoti ginčui aktualias statybas, tačiau iš ieškovės pateikto Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. birželio 27 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-233 matyti, kad visa 658 416,25 Eur suma jos gavimo dieną buvo nukreipta kaip paskola UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“, taigi šia suma, anot ieškovės, niekaip negalėjo būti finansuojama gyvenamojo namo statyba.
30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė kaip nesąžiningą atsakovo procesinį elgesį byloje įvardina atsakovo pasirinktą gynybos nuo jam pareikštų ieškovės reikalavimų poziciją. Atsakovas J. K. 2023 m. gegužės 23 d. paaiškinimuose 2015 m. liepos 2 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir už akcijas gautą 658 416,25 Eur sumą nurodė tik kaip vieną iš gautų pajamų šaltinių ginčo laikotarpiu, kai pagal atsakovo į bylą pateiktus duomenis atsakovas ginčo laikotarpiu gavo iš viso 3 186 597,65 Eur pajamų. Be to, pažymėtina tai, kad ieškovei nebuvo suvaržytos galimybės byloje įrodinėti, jog 2023 m. gegužės 23 d. atsakovo paaiškinimuose įvardytos piniginės lėšos nebuvo panaudotos ginčo statyboms finansuoti – ieškovė pateikė į bylą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. birželio 27 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-233, taip pat turėjo galimybę teikti ir kitus įrodymus, paneigiančius piniginių lėšų panaudojimo statyboms faktą.
31. Kita vertus, atsakovo J. K. 2023 m. gegužės 23 d. paaiškinimuose pateikti duomenys apie 2015 m. liepos 2 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir už akcijas gautą 658 416,25 Eur sumą neturėjo esminės reikšmės ieškovės ieškinio reikalavimų daliai atmesti. Pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. daliniu sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimai dėl J. K. ir P. M. 2013 m. balandžio 25 d. sudarytos preliminariosios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, 2013 m. lapkričio 13 d. sudarytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarytos rangos sutarties Nr. BIR-14 dėl vienbučio gyvenamojo namo statybos ir papildomų susitarimų prie jos pripažinimo apsimestiniais sandoriais dėl subjekto atmesti tuo pagrindu, jog ieškovė neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti šių atsakovų sudarytų sandorių, o tokio suinteresuotumo neturėjimas per se (pats savaime) sudaro pagrindą atmesti šią ieškinio dalį. Be to, nurodyti ieškinio reikalavimai atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė sąlygų ginčo sandoriams pripažinti apsimestiniais dėl subjekto. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 28 d. daliniame sprendime atmetė ieškovės argumentus, kad ginčijamais sandoriais buvo siekiama nukreipti V. K. turtą kito asmens – J. K. – nuosavybėn, taip išvengiant V. K. prievolių ieškovei įvykdymo, nes nei žemės sklypo pirkimo–pardavimo metu, nei rangos sutarties dėl namo jame statybos sudarymo metu atsakovai negalėjo turėti tokių ketinimų, kadangi objektyviai negalėjo žinoti, jog vėliau bus įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dar vėliau jos atžvilgiu V. K. prisiims finansinius įsipareigojimus. Be to, aptariamame sprendime teismas pažymėjo, kad byloje visiškai nėra įrodymų apie tai, jog V. K. būtų siekęs įgyti nuosavybės teise ginčo žemės sklypą, jame pasistatyti būtent tokį gyvenamąjį namą ir jį naudoti savo reikmėms; byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent J. K. ginčijamais sandoriais faktiškai įgijo teises ir pareigas ir jomis iš tikrųjų nuo 2013 m. iki šiol aktyviai naudojasi.
32. Ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad atsakovai ilgą laiką užėmė poziciją vengti atsikirsti į ieškinio reikalavimus, tuo pačiu metu komplektavo įrodymus, kuriais savo poziciją vėliau galima būtų pristatyti taip, kaip pageidaujama, dozuojant faktines aplinkybes ir atitinkamus įrodymus, vilkino procesą ir neteikė visų turimų dokumentų vienu procesiniu dokumentu, parengė jų daugetą, nors įrodymus turėjo galimybę pateikti su atsiliepimu dar 2019 metais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra deklaratyvūs, subjektyvaus pobūdžio, neparemti jokiais objektyviais duomenimis (CPK 12, 178 straipsniai).
33. CPK 42 straipsnio 1 dalis įtvirtina šalies teises teikti įrodymus, savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis Kodeksas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovams J. K. ir V. K. terminas atsiliepimams į ieškovės ieškinį pateikti 2019 m. spalio 15–16 d. rezoliucijomis buvo pratęstas, atsakovai per teismo nustatytą terminą (2019 m. lapkričio 25 d.) pateikė savo atsiliepimus į ieškinį kartu su turimais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus, dėl to atsakovai, naudodamiesi CPK 42 straipsnio 1 dalyje jiems suteiktomis teisėmis ir atsikirsdami į ieškovės reikalavimus, teikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį, taip pat naujus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nei bylos nagrinėjimo metu, nei papildomos nutarties priėmimo metu nenustatė, kad atsakovai, naudodamiesi CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis, jomis būtų piktnaudžiavę ar nevykdę procesinių pareigų, vilkinę procesą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokių aplinkybių.
34. Ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad jai nebuvo sudaryta galimybių kvestionuoti atsakovo J. K. teikiamų duomenų pagrįstumo, paneigti, jog pajamos buvo naudojamos statyboms finansuoti, o ne kitoms reikmėms, taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 28 d. daliniame sprendime pagrįstai pažymėjo tai, kad prašymais dėl įrodymų išreikalavimo ieškovė iš esmės siekė tik gauti J. K. banko sąskaitų išrašus nuo 2013 m., aiškindama, kad tada ji atliks J. K. visų pajamų ir išlaidų analizę, sudarys J. K. sąskaitose esančių lėšų balansą kiekvienos dienos pabaigoje ir nustatys, ar tikrai J. K. atsiskaitė pagal ginčo sandorius tomis lėšomis, kuriomis nurodo disponavęs, taip pat tai, ar jis buvo finansiškai pajėgus tai padaryti, nes, ieškovės teigimu, tik taip ji galės įrodyti dar 2019 m. pareikštus ieškinio reikalavimus. Teismo vertinimu, ieškovė kreipėsi į teismą ir inicijavo civilinę bylą remdamasi išimtinai subjektyviomis prielaidomis dėl galimo ginčo sandorių apsimestinumo, teismo proceso metu neformulavo konkrečių prašymų dėl išreikalavimo konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti konkrečias iš anksto (reiškiant ieškinį ir dėstant jo faktinį pagrindą) nurodomas aplinkybes, kaip reikalauja CPK 135 straipsnio 2–3 punktų bei 199 straipsnio nuostatos, tačiau jau vykstantį civilinį procesą siekė naudoti jai iki proceso visiškai nežinomiems faktams atkleisti ir įrodymams galimoms kitoms byloms rinkti, kas yra negalima. Tokį netinkamą ieškovės procesinį siekį bei elgesį patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovė pakankamai ilgai trukusio teismo proceso metu kryptingai teigė, jog tikslins ieškinio reikalavimus, kai tik jai paaiškės nauji faktai.
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas proceso nagrinėjamoje byloje aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, prieina prie išvados, kad atsakovo J. K. procesinis elgesys neprisidėjo prie ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimo ir (ar) jų padidėjimo. Būtent pačios ieškovės procesinis elgesys (teismo proceso, pareiškiant nepagrįstus ieškinio reikalavimus, kurie daliniu sprendimu buvo atmesti, inicijavimas; ieškinio trūkumų nepašalinimas, dėl to ieškinio reikalavimų dalis buvo palikta nenagrinėta) nulėmė tiek jos pačios, tiek atsakovo J. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir jų padidėjimą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent ieškovei, kaip šaliai, kurios nenaudai užbaigta byla, tenka atsakomybė dėl šios bylos proceso ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio (ne)pagrįstumo
36. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovui advokato pagalbos išlaidas, nurodytas 2022 m. sausio 31 d., 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitose faktūrose, nes jos buvo apmokėtos UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“, atsakovas šių išlaidų nepatyrė, į bylą nepateikta duomenų, kokiu pagrindu buvo atlikti mokėjimai, taip pat kad UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“ turi reikalavimo teisę į atsakovą J. K..
37. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, nedalyvaujantis byloje, asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021; 2022 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-781/2022; 2023 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui J. K. byloje atstovavo advokatas Marius Devyžis. Bylos duomenimis, atsakovui J. K. išrašytas 2022 m. sausio 31 d., 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitas faktūras už suteiktas advokato teisines paslaugas apmokėjo UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad jos išrašytos atsakovui už jam šioje byloje suteiktas paslaugas. Mokėjimo pavedimuose nurodyta, kad mokama už J. K. pagal įvardytas sąskaitas faktūras. Prašymas atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo pareikštas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek 2023 m. birželio 5 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas tinkamai, laikydamasis CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, įgyvendino teisę kreiptis dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų dalį, o kitus reikalavimus palikęs nenagrinėtus, turėjo pagrindą spręsti dėl nurodytų išlaidų priteisimo iš šalies, kurios nenaudai užbaigta byla, t. y. ieškovės. Aplinkybė, kad advokatui už atstovavimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo ne pats atsakovas, o byloje nedalyvaujantis asmuo (UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“), vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, nebuvo kliūtis pirmosios instancijos teismui vertinti į bylą pateiktus dokumentus dėl atsakovui suteiktų advokato teisinių paslaugų ir joms apmokėti skirtų išlaidų dydžio bei spręsti dėl šių išlaidų atlyginimo.
39. Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė 5 945,95 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidų sumą, nes neatsižvelgė į tai, kad tam tikri procesiniai dokumentai yra itin nedidelės apimties. Pavyzdžiui, priteisė 592,90 Eur už prašymo dėl ieškinio ir bylos medžiagos patikslinimo parengimą (DOK-9320) (2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra); nors ši suma neviršijo Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyto dydžio (639,24 Eur), tačiau yra jam artima, o dokumento apimtis – nedidelė. Be to, ieškovės teigimu, 169,40 Eur suma už pakartotinio prašymo dėl ieškinio ir bylos medžiagos patikslinimo parengimą (DOK-3311) (2023 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra) priteista už pakartotinai pateiktą nedidelės apimties dokumentą.
40. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi tai, kad Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatyta, jog rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, apskaičiuojamas taikant 0,4 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
41. Nagrinėjamu atveju už advokato teisines paslaugas (prašymo parengimą) sumokėta 2022 m. II ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti imamas 2021 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 679,30 Eur. Taigi už prašymo dėl ieškinio ir bylos medžiagos patikslinimo (DOK-9320) parengimą maksimali atlygintina suma – 671,72 Eur (0,4 x 1 679,30 Eur). Atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (592,90 Eur) neviršija pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį apskaičiuoto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio. Be to, ši civilinė byla vertintina kaip pakankamai sudėtinga tiek dėl joje nustatinėtinų faktinių aplinkybių pobūdžio ir apimties, tiek dėl spręstinų teisės klausimų.
42. Įvertinęs bylos sudėtingumą, ginčo specifiškumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, rengiant aptariamą procesinį dokumentą (3,5 val.), šio procesinio dokumento turinį, apimtį, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atsakovo prašoma priteisti išlaidų už nurodyto prašymo parengimą suma yra protingo dydžio ir pagrįsta visa apimtimi.
43. Analogiškai vertintinos ir atsakovo prašomos priteisti 169,40 Eur išlaidos už pakartotinio prašymo dėl ieškinio ir bylos medžiagos patikslinimo (DOK-3311) parengimą. Šios išlaidos neviršija pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį apskaičiuoto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, netgi yra gerokai mažesnės. Įvertinus galimas darbo ir laiko sąnaudas (2,5 val.) šiam procesiniam dokumentui parengti, jo turinį, apimtį, taip pat tai, kad šių išlaidų atsiradimą nulėmė pačios ieškovės procesinis elgesys, netikslinant pradinio ieškinio, atsakovo prašoma priteisti išlaidų už aptariamo procesinio prašymo parengimą suma laikytina pagrįsta visa apimtimi.
44. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 84,70 Eur už prašymo notarei dėl trūkstamų dokumentų pateikimo parengimą (2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra) ir 169,40 Eur už prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos pateikimo parengimą (2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra). Anot ieškovės, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 papunkčiu, už nurodytų prašymą parengimą maksimaliai galėjo būti priteista po 19 Eur, o didesnės išlaidų sumos priteisimas turėjo būti atskirai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiems ieškovės argumentams.
45. Rekomendacijų 8.18 papunktyje numatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalaus užmokesčio dydis už kiekvieną užklausą, renkant bylai reikalingus įrodymus, apskaičiuojamas pagal 0,01 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju už advokato teisines paslaugas sumokėta 2023 m. III ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti imamas 2023 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 959,90 Eur. Taigi už kiekvieną užklausą, renkant bylai reikalingus įrodymus, maksimali atlygintina suma – 19,60 Eur (0,01 x 1 959,90 Eur). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti pagrįsta atsakovo išlaidų, viršijančių maksimalų atlygintiną tokio pobūdžio išlaidų dydį, dalį. Atsižvelgiant į tai, už dviejų aptariamų užklausų parengimą atsakovui iš ieškovės priteista 254,10 Eur suma mažintina iki 39,20 Eur sumos, t. y. 214,96 Eur išlaidos pripažintinos neatitinkančiomis pagrįstumo kriterijaus.
46. Ieškovė atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 2 982 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, nes ieškovė neturėtų atlyginti išlaidų už advokato susitikimus su klientu (2022 m. vasario 21 d., 2022 m. vasario 23 d., 2022 m. balandžio 25 d., 2023 m. gegužės 9 d.), taip pat išlaidų, atsakovo patirtų derinant poziciją su kitu atsakovu, be to, išlaidų už advokato susipažinimą su bylos medžiaga, aktualios teismų praktikos paiešką ir analizę, finansinių srautų ir juos patvirtinančių rašytinių įrodymų analizę ir apibendrinimą. Anot ieškovės, visi nurodyti veiksmai yra procesinių dokumentų rengimo ar pasirengimo dalyvauti teismo posėdžiuose dalis, taigi už juos papildoma nutartimi jau yra priteistos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šių ieškovės argumentų dalimi.
47. Visų pirma pažymėtina tai, kad teismo proceso metu klientas turi teisę konsultuotis su savo atstovu (advokatu) dėl pozicijos byloje, ir tokio pobūdžio teisinės konsultacijos gali nepatekti į konkrečių procesinių dokumentų rengimo ar advokato pasirengimo teismo posėdžiams paslaugų apimtį. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atskirajame skunde įvardyti atsakovo susitikimai su advokatu (2022 m. vasario 21 d., 2022 m. vasario 23 d., 2022 m. balandžio 25 d., 2023 m. gegužės 9 d.), taip pat 2022 m. sausio 21 d. atsakovo advokato susitikimas su kito atsakovo advokate susiję su atsakovo gynybos šioje civilinėje byloje strategija, nėra pagrindo jų vertinti kaip patenkančių į konkrečių procesinių dokumentų rengimo ir (ar) atsakovo advokato pasirengimo teismo posėdžiams paslaugų apimtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą dėl nurodytų susitikimų atsakovo patirtas išlaidas pripažinti atitinkančiomis būtinumo kriterijų ir spręsti dėl jų atlyginimo priteisimo iš ieškovės.
48. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį rekomenduojamo priteistino maksimalaus užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų valandą apskaičiuojamas pagal 0,1 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
49. Nagrinėjamu atveju už advokato teisines paslaugas, susitinkant su kito atsakovo advokate V. Gečaite–Leoniene, atsakovo sumokėta 2022 m. I ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti imamas 2021 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 598,10 Eur. Taigi už aptariamas teisines paslaugas maksimali atlygintina suma – 239,72 Eur (0,1 x 1 598,10 Eur x 1,5 val.). Atsakovo prašoma priteisti 254,10 Eur (210 Eur + PVM) viršija pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį apskaičiuotą maksimalų rekomenduojamą priteisti tokio pobūdžio išlaidų dydį, todėl pagrįstomis pripažintinos išlaidos, neviršijančios maksimalaus rekomenduojamo atlyginti dydžio – 239,72 Eur.
50. Už advokato teisines paslaugas, susitinkant su klientu 2022 m. vasario 11 d. ir vasario 21 d., 2022 m. vasario 23 d., 2022 m. balandžio 25 d., sumokėta 2022 m. II ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti imamas 2021 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 679,30 Eur. Taigi už įvardytas teisines paslaugas maksimali atlygintina suma – 755,69 Eur (0,1 x 1 679,30 Eur x 4,5 val.). Atsakovo už nurodytas paslaugas prašoma priteisti 762,30 Eur suma ((140 Eur + 70 Eur + 280 Eur + 140 Eur) + PVM) viršija pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį apskaičiuotą maksimalų rekomenduojamą priteisti tokio pobūdžio išlaidų dydį, todėl pagrįstomis pripažintinos išlaidos, neviršijančios maksimalaus rekomenduojamo atlyginti dydžio – 755,69 Eur.
51. Už advokato teisines paslaugas, susitinkant su klientu 2023 m. gegužės 9 d., sumokėta 2023 m. III ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti imamas 2023 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 959,90 Eur. Taigi už nurodytas teisines paslaugas maksimali atlygintina suma – 195,99 Eur (0,1 x 1 959,90 Eur x 1 val.). Atsakovo prašoma atlyginti 169,40 Eur išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį apskaičiuoto maksimalaus rekomenduojamo priteisti tokio pobūdžio išlaidų dydžio, todėl pripažintina pagrįsta.
52. Už aptartas atsakovui suteiktas teisines paslaugas, susitinkant su klientu ir kito atsakovo advokate, bendra galima maksimali atlygintina suma – 1 164,81 Eur. Atsakovo už nurodytas paslaugas prašoma priteisti 1 185,80 Eur suma (210 + 140 + 70 + 280 + 140 + 140) + 21 proc. PVM)) viršija pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį apskaičiuotus maksimalius dydžius. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti pagrįsta atsakovo išlaidų, viršijančių maksimalų atlygintiną tokio pobūdžio išlaidų dydį, dalį. Atsižvelgiant į tai, už nurodytas teisines paslaugas atsakovui iš ieškovės priteista 1 185,80 Eur suma mažintina iki 1 164,81 Eur, t. y. 20,99 Eur išlaidos pripažintinos neatitinkančiomis pagrįstumo kriterijaus.
53. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šios konkrečios bylos proceso eigą, pripažįsta, kad atsakovo išlaidos, patirtos už advokato 2022 m. sausio 16 d. susipažinimą su bylos medžiaga (847 Eur), aktualios teismų praktikos paiešką ir analizę (254 Eur), 2022 m. kovo 9 d. finansinių srautų ir juos patvirtinančių rašytinių įrodymų analizę ir apibendrinimą (643,72 Eur) patenka tiek į advokato paslaugų, teikiant klientui (atsakovui) konsultacijas, tiek pasirengimo teismo posėdžiams, už kurias atlyginimas atsakovui jau yra priteistas, apimtį, todėl nėra pagrindo šių išlaidų atlyginimą priteisti papildomai. Dėl to iš ieškovės atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina nurodytų išlaidų 1 744,72 Eur suma, kuri neatitinka pagrįstumo kriterijaus.
54. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
55. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. papildomą nutartį, tačiau dėl nutarties dalies, kuria iš jos priteistos 219 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, jokių argumentų nenurodo.
Dėl bylos procesinės baigties
56. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tačiau netiksliai nustatė atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis pakeičiama, iš ieškovės atsakovui J. K. priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant nuo 12 485,39 Eur iki 10 504,78 Eur (12 485,39 Eur – 214,90 Eur – 20,99 Eur – 1 744,72 Eur) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. papildomos nutarties dalį dėl atsakovui J. K. priteistinų bylinėjimosi išlaidų pakeisti – iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 10 504,78 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus keturis eurus 78 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Ribokaitė