Civilinė byla Nr. e2-1364-490/2019

  Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01782-2018-2

 (S)

  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1;  

  3.1.7.6; 3.2.3.8; 3.2.4.11; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 5 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė, 

sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,

dalyvaujant ieškovei D. V.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui M. M. dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

nustatė: 

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo pakeisti 2009 m. lapkričio 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2810-559/2009, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, priteisto materialinio išlaikymo sumą ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės; pavesti uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnametės V. M. motinai D. V.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje, kurį ieškovė palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad šalys yra nepilnametės V. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2810-559-2009, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, nepilnametei V. M. priteistas išlaikymas po 57,92 Eur (200 Lt). Dukra gyvena kartu su ieškove, atsakovas su ieškove kartu negyvena, teismo priteisto išlaikymo dukrai neteikia. Teismas išlaikymą dukrai priteisė kai jai buvo vieneri metai. Nuo teismo nutarties priėmimo praėjo daugiau nei 9 metai, dukros poreikiai padidėjo, todėl teismo priteisti išlaikymo po 57,92 Eur neužtenka, todėl prašo išlaikymo dydį padidinti iki 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovės materialinė padėtis yra sunki, nes ji gauna tik minimalias pajamas. Ieškovės skaičiavimu, dukros poreikiams patenkinti minimaliai reikalinga 360 Eur suma, todėl prašo priteisti iš atsakovo didesnę išlaikymo sumą.

Ieškovė, dalyvaudama teismo posėdyje, papildomai paaiškino, kad teismui 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi priteisus iš atsakovo dukrai išlaikymą, atsakovas dukrai išlaikymo reguliariai neteikė, kartais persiųsdavo pinigų, dukrą išlaikė viena ieškovė, todėl ieškinį prašo tenkinti visiškai. Šalių dukra V. M. gimė (duomenys neskelbtini), atsakovas dukrai tėvystę pripažino. Kartu su atsakovu dukrą augino nepilnai dvejus metus, šalims pradėjus gyventi atskirai, ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dukrai priteisimo. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, iš atsakovo nepilnametei V. M. buvo priteistas išlaikymas po 57,92 Eur (200 Lt). Nors atsakovas išlaikymo dukrai neteikė, tačiau ieškovė nesikreipė į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo, kadangi žinojo, jog atsakovo materialinė padėtis nėra gera, jis turėjo sveikatos problemų. Ieškovės žiniomis, šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, jis gyvena ir dirba užsienio valstybėje. Šiuo metu dukrai yra 10 metų, jos poreikiai nuo 2009 m. lapkričio mėnesio ženkliai išaugę, ji lanko Jonavos „Neries“ pagrindinę mokyklą, įvairius būrelius, dukrai reikia daugiau drabužių, avalynės. Dukrai reikalingos išlaidos transportui, pramogoms, sportui.

Valstybės

Atsakovas M. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2018 m. lapkričio 20 d. teismui elektroniniu paštu atsiųstame pranešime nurodė, kad atsakovas sutinka mokėti dukros išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį, išlaikymą pradedant mokėti nuo 2019 m. sausio mėnesio.

Atsakovas į teismo posėdį, apie kurį tinkamai ir laiku informuotas, neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. 2019 m. sausio 17 d. teismui elektroniniu paštu atsiųstame pranešime nurodė, kad atsakovas apie 2019 m. sausio 29 d. vyksiantį teismo posėdį informuotas, tačiau dėl lėšų stygiaus grįžti į Lietuvą negalės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Iš bylos esančių elektroninėmis ryšio priemonėmis perduotų rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), jos motina – D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas – M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šalys santuokos nebuvo sudarę, šiuo metu gyvena atskirai. Nepilnametė šalių dukra V. M. gyvena kartu su savo motina, kuri rūpinasi visais kasdieniais dukros poreikiais, t. y. suteikia dukrai būstą, moka komunalinius mokesčius, perka ir gamina maistą, rūpinasi dukros sveikata, jos higiena ir ugdymu, rūpinasi dukros laisvalaikiu, slaugo kai serga ir t. t. Ieškovės šeima gyvena Jonavos rajono savivaldybės administracijos nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). V. M. šiuo metu 10 metų, ji mokosi Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje, lanko būrelius.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (buvęs Jonavos rajono apylinkės teismas) 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2810-559/2009, patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pagal minėtą taikos sutartį atsakovas įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovės paaiškinimu, atsakovas priteisto išlaikymo dukrai neteikė, kelis kartus ieškovės prašymų buvo pervedęs įvairias pinigines sumas. 

Išlaikymo dydį ieškovė prašo padidinti iki 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas teismui 2018 m. lapkričio 20 d. atsiųstame elektroniniame laiške nurodė, jog sutinka išlaikymo dydį padidinti iki 100 Eur kas mėnesį. Išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodo, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą prašydama pakeisti išlaikymo dydį, kad 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatytas 57,92 Eur išlaikymo dydis negali patenkinti nepilnamečio vaiko net būtinųjų poreikių, todėl išlaikymo dydis turi būti didinamas. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, pagal kurią vaiko išlaikymui šiuo metu minimaliai reikalinga apie 360 Eur per mėnesį. Ieškovė dirba, jos mėnesio pajamos sudaro apie 400 Eur, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Atsakovas Lietuvoje nedirba, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje. Byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, lėšas banko sąskaitose, taip pat apie jo sveikatos būklę.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalies paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

Ieškovė ieškinį grindžia iš esmės padidėjusiais vaiko poreikiais. Akivaizdu, jog nuo išlaikymo priteisimo momento (2009 m.), t. y. praėjus daugiau kaip 10 metų, su amžiumi išaugo ir vaiko poreikiai, o su vaiko amžiumi padidėję vaiko poreikiai sudaro pagrindą padidinti teikiamo išlaikymo dydį. Priteisiant išlaikymą šalių dukrai buvo vieneri metai, šiuo metu dukrai jau daugiau kaip 10 metų, vaikas jau paaugliško amžiaus, kas savaime reiškia, jog atsiranda daugiau išlaidų tiek avalynei, drabužiams, sveikatos priežiūrai, higienai. Pažymėtina, kad valstybės ekonominė situacija ir spartus kainų kilimas taip pat įtakoja didesnį piniginių lėšų poreikį. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį minimaliai reikalinga apie 360 Eur, iš atsakovo prašo priteisti 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, laisvalaikiui. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos dukros V. M. poreikiams patenkinti iš esmės atitinka bylos aplinkybes, yra protingo dydžio, neišdidintos. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui, vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Natūralu, kad augant vaikams, keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Pažymėtina, kad priteisiamas išlaikymas turi patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į ateitį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės vaiko poreikių lentelėje kai kurios išlaidos visiškai neįtrauktos, pavyzdžiui išlaidos skalbimo priemonėms, patalynei, įvairioms šventėms, gimtadieniui, atostogoms, mokyklinėms ekskursijoms ir pan.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad vaikams teikiamo materialinio išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau šios nuostatos negalima suprasti tik kaip minimalių vaiko poreikių patenkinimo. Turi būti patenkinti ne tik buitiniai vaiko poreikiai maistui, aprangai, vaistams, bet ir sudarytos sąlygos vaiko poilsiui, laisvalaikiui, visapusiškam vaiko ugdymui, kad vaikas būtų paruošas gyvenimui, kad galėtų tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Be to, kaip jau minėta, priteisiamas išlaikymas turi būti orientuotas ir į ateitį. Nors galiojančiame išlaikymo reguliavime nėra numatyta minimalių ir maksimalių priteistinų išlaikymo dydžių, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų, kuriais teismas turėtų vadovautis spręsdamas šį klausimą. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Todėl teismas detaliai dėl kiekvienos išlaidų eilutės nepasisako. Juolab, kad neįmanoma apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visų vaiko poreikiams reikalingų išlaidų. Vieną mėnesį vaiko poreikiai gali būti didesni, kitą mažesni, o tuo pačiu ir išlaidos tiems poreikiams tenkinti vieną mėnesį gali būti didesnės, kitą mažesnės. Tai, kad dukros poreikiai padidėję iš esmės pripažino ir pats atsakovas, jis teismui elektroniniu paštu atsiųstame laiške nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties negali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, sutiko išlaikymą dukrai padidinti iki 100 Eur per mėnesį. Pabrėžtina, kad atsakovo, kaip tėvo, tinkamas pareigų vykdymas siejamas ne tik su materialinės pagalbos teikimu. Tėvo pareiga nuosekliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko kasdieniniame gyvenime, palaikyti jį ne tik materialiai, bet ir morališkai, o iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas su dukra nebendrauja. Todėl įvertinus vaiko būtinuosius ir specialiuosius poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad nepilnametės V. M. poreikiai išaugo ir jai reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, 2009 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi nustatytas išlaikymo vaikui dydis po 57,92 Eur (200 Eur) kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas, negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio, neatitinka realybės ir vaiko poreikių. Teismo vertinimu, ieškovės iš atsakovo prašoma išlaikymo suma po 180 Eur kas mėnesį laikytina protinga ir pagrįsta, atitinkančia augančio vaiko poreikius. Tačiau, kaip jau minėta, vaikų poreikių patenkinimas priklauso nuo tėvų turtinės padėties.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, todėl teismo nurodytą sumą turi teikti abu tėvai. Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnis), numatyta, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui pakankamą išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Todėl konstatavus vaiko poreikių padidėjimą, įvertinus šiuo metu atsakovo skiriamą išlaikymo dydį (57,92 Eur per mėnesį), akivaizdu, kad didžioji vaiko išlaikymo ir auginimo naštos dalis tenka ieškovei.

Teismui nekyla abejonių, jog vaikas yra tinkamai prižiūrimas, pagal galimybes užtikrinami visi jo poreikiai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų dėl vaiko nepriežiūros neturi, todėl plačiau dėl ieškovės turtinės padėties teismas nepasisako, juolab, kad ieškinys grindžiamas ne vienos iš šalių turtinės padėties esminiu pasikeitimu, o vaiko poreikių padidėjimu. Todėl toliau vertintinos atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių tenkinimo.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas oficialiai Lietuvos Respublikoje nedirba, šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, lėšas banko sąskaitose, taip pat apie jo sveikatos būklę. Kaip jau minėta, išlaikymo dydis priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Vertinant atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad atsakovo nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti tikrąją jo turtinę padėtį. Duomenų apie gaunamą darbo užmokestį užsienio valstybėje, santaupas, apie jo paties patiriamas išlaidas, atsakovas nepateikė. Atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl gali ir privalo dirbti, negali atsisakyti iš įstatymų, o taip pat Konstitucijos nuostatų kylančios pareigos materialiai išlaikyti dukrą tol, kol ji taps pilnamete ir galės pati save išlaikyti. Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas tėvas, turi vadovautis bonus pater familias ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, t. y. būti rūpestingas, apdairus tėvas, ieškoti gerai apmokamo darbo, kitų pajamų šaltinių, planuoti ir paskirstyti savo pajamas ir išlaidas taip, kad nenukentėtų nepilnametės dukros interesai. Atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnamečio vaiko poreikiai. Tai reiškia, kad dukrai nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog jis finansiškai nėra pajėgus teikti savo dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Tokią išvadą teismas grindžia ta aplinkybe, jog atsakovui nėra nustatytas neįgalumas, kas leistų manyti, jog atsakovas neturi galimybių padidinti savo gaunamų pajamų. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo metu padidėjusius vaiko poreikius tenkina viena ieškovė, kuri taip pat gauna minimalias pajamas. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai, su kuriuo gyvena vaikas, ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda. Be to, kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, atsakovas dukrai neteikia net ir priteisto išlaikymo, byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas vykdytų kitas tėvo pareigas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su dukra nebendrauja, o atsakovas šios aplinkybės nepaneigė.

Teismui kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, abiejų tėvų pastangas šiems poreikiams patekinti, ekonominę situaciją šalyje ir kitas svarbias aplinkybes, ieškinys tenkinamas visiškai – pakeistina Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (buvęs Jonavos rajono apylinkės teismas) 2009 m. lapkričio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2810-559/2009, dalis dėl išlaikymo priteisimo ir iš atsakovo M. M. priteistina dukrai V. M., gim. (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. rugsėjo 11 d.) (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnis, 3.201 straipsnis, CPK 178, 197, 185 straipsniai).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).        

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės V. M. atstovė D. V. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovei D. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-3843-15266 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Byloje pateikta 2019 m. sausio 7 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-72 nustatyta, kad advokato padėjėjo užmokestis, teikiant teisinę pagalbą D. V., sudarė 345,93 Eur. Atsižvelgiant tai, kad ieškovės ieškinyje keliami reikalavimai buvo patenkinti, antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos priteistinos iš atsakovo M. M. valstybei (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Iš atsakovo valstybei priteisiamas 33 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (išlaikymas padidintas 122,08 Eur suma: 122,08 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.).

Byloje susidarė 12,07 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsnius, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (buvęs pavadinimas – Jonavos rajono apylinkės teismas) 2009 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2810-559/2009 dalį dėl priteisto materialinio išlaikymo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), padidinant išlaikymą ir priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. rugsėjo 11 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 33 Eur (trisdešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 12,07 Eur (dvylikos eurų 07 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 345,93 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 93 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                  Jolanta Damulienė