Administracinė byla Nr. A822-337/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00713-2011-8

                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 13.3.1; 28

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Elpava“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Elpava“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „2A Invest“, UAB prekybos namams „Vingra“, UAB „Mastina“, UAB „Jardas“, UAB „Seviga“, AB „Lesto“ S. Ž., R. Ž. dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas UAB „Elpava“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (I t., b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2010 m. liepos 20 d. UAB prekybos namams „Vingra“, UAB „2A Invest“, UAB „Mastina“, UAB „Jardas“, UAB „Seviga“, S. Ž., R. Ž. išduotą statybos leidimą Nr. IT/641/10-0587 (toliau – ir Statybos leidimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, jog atsakovas 2010 m. liepos 20 d. išdavė statytojams – UAB prekybos namams „Vingra“, UAB „2A Invest“, UAB „Mastina“, UAB „Jardas“, UAB „Seviga“, S. Ž. ir R. Ž. (toliau – ir Statytojai) Statybos leidimą, pagal kurį Statytojams leidžiama tiesti inžinerinius tinklus (elektros kabelius) teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, atsakovo veiksmai išduodant Statybos leidimą, pažeidžia aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – ir STR „Statybos leidimas“) 15.3 punktą, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 20.2 punktą, pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Nurodė, jog 2011 m. kovo 16 d. gavo UAB „Jodesta“ pranešimą, kad nuo 2011 m. kovo 21 d. bus atliekami kasinėjimo darbai ir klojamas kabelis teritorijoje (duomenys neskelbtini). Su pranešimu buvo gauti jame išvardyti priedai, be kita ko, ir Statybos leidimo kopija. Darė išvadą, kad iki 2011 m. kovo 16 d. pareiškėjas nebuvo informuotas apie numatomą vykdyti investicinį projektą, išduotą Statybos leidimą ir ruošiamus pradėti kasinėjimo darbus, todėl nepraleido įstatyme nustatyto termino skundui dėl Statybos leidimo panaikinimo paduoti. Paaiškino, kad Bendrovė yra viena iš daugiau negu 25 nekilnojamojo turto savininkių, įsikūrusių kvartale (duomenys neskelbtini). Nurodytam kvartalui yra suformuotas bendras valstybinės žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas – 39 560 kv. m. (toliau – ir Žemės sklypas). Teigė, kad Bendrovė naudojasi Žemės sklypo dalimi, kurios plotas – 6 930 kv. m, naudojimosi pagrindas – 2003 m. liepos 11 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2003-27466. Pareiškėjo manymu, išduodant Statybos leidimą nebuvo įvykdytas STR „Statybos leidimas“ 15.3 punktas (2010 m. gegužės 21 d. redakcija), kuris įpareigojo statytoją kartu su prašymu išduoti statybos leidimą pateikti miesto savivaldybei sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų, naudojant pastatytą statinį, kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu ir žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti. Teigė, kad teisėtų valstybinės žemės sklypo naudotojų ignoravimas gali sukelti jiems neigiamus padarinius: bus apsunkintas ar apskritai neįmanomas privažiavimas prie statinio, plane pažymėto indeksu 3MN, prie teritorijoje esančių transformatorinių pastočių, taip pat bus užblokuotas privažiavimas prie statinių, esančių teritorijoje, kas sutrikdys statinyje 4MN įsikūrusių įmonių veiklą (UAB „Ardena“, UAB „Oyla“ nuolat gauna prekes, medžiagas, UAB „Baltvita“ naudojasi privažiavimu prie statinio), taip pat kitų įmonių, naudojančių bendrą kiemo teritoriją savo veikloje (UAB „Sermija“, UAB „Namora“ ir kt.). Teigė, kad Bendrovė yra teritorijos (duomenys neskelbtini), visų vidinių elektros tinklų savininkė ir pagal 2010 m. liepos 1 d. elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 000127-54041/200208 aprūpina elektros energija kitus Žemės sklype esančius elektros energijos subvartotojus (daugiau kaip 100 subjektų). Nurodė, kad Bendrovės nuosavybę sudaro elektros linijos kabeliai, transformatorinės pastotės (1 centrinė SP12 ir 5 veikiančios TP1, TP4, TP5, TP6 ir TP7). Pažymėjo, kad Statytojų numatomi tiesti nauji elektros kabeliai ir 5 transformatorinės pastotės pagal UAB „Jodesta“ pateiktą gen. planą su numatomais kloti elektros tinklais patenka į pareiškėjo elektros tinklų atsakomybės ribas, todėl toks projektas, pareiškėjo manymu, turėjo būti suderintas su Bendrove kaip viso objekto, esančio (duomenys neskelbtini), elektros tinklų savininke (Sąlygų 20.2 p.). Kadangi teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), visų vidinių elektros tinklų savininkas ir elektros tiekimo įmonė yra pareiškėjas, todėl atsakovo veiksmus – skundžiamo Statybos leidimo išdavimą nesant rašytinio pareiškėjo, kaip Žemės sklypo dalies nuomininko ir elektros tinklų savininko, sutikimo, laikė neteisėtais. Pažymėjo, kad nesikreipus į pareiškėją dėl rašytinio sutikimo minėtiems darbams atlikti Statytojai ir darbų vykdytojas – UAB „Jodesta“, neturi informacijos apie visų teritorijoje nutiestų kabelių vietas, dėl to požeminiai kabeliai gali būti sugadinti darbų atlikimo metu. Atkreipė dėmesį, kad apie būtinybę atsižvelgti į teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), elektros tinklų savininko, taip pat į Žemės sklypo nuomininkų interesus, į būtinybę prieš pradedant kasinėjimo darbus užtikrinti jų pagrįstų teisių apsaugą Statytojų pasirinktas darbų vykdytojas – UAB „Jodesta“ buvo informuotas 2011 m. kovo 18 d. rašte Nr. 155 „Dėl kasinėjimo darbų žemės sklype ((duomenys neskelbtini))“, tačiau nepaisant rašytinio perspėjimo apie teisės aktų pažeidimus Statytojų inicijuoto projekto rengimo stadijoje darbų, ketina nedelsiant pradėti kasinėjimo darbus (apie tai informavo pareiškėją 2011 m. kovo 24 d. pranešime).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 86–92,) prašė bylą nutraukti, nes skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Bylos nenutraukus prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Patenkinus pareiškėjo skundą prašė iš atsakovo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 3 straipsniu, STR „Statybos leidimas“ 15.3 punktu, pažymėjo, kad 2010 m. birželio 21 d. Statytojų įgaliotas asmuo – projektuotojas A. K., kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti statybos leidimą, siekiant aprūpinti gamybines-administracines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), elektros energija, pateikė visus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Darė išvadą, kad Administracija neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti išduoti Statytojams statybos leidimą, nes buvo patenkintos visos sąlygos, kurioms esant išduodamas statybos leidimas. Teigė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovė nėra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, ši žemė nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ją iki 2010 m. liepos 1 d. patikėjimo teise valdė Vilniaus apskrities viršininko administracija. Darė išvadą, kad pareiškėjo, kaip valstybinės žemės, adresu (duomenys neskelbtini), dalies nuomininko, sutikimo teisės aktai nereikalauja. Teigė, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar valstybė, kaip žemės, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, sutiko, jog per jai priklausančią nuosavybę būtų tiesiami elektros inžineriniai tinklai. Nurodė, kad iš pateiktų sutikimų dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje matyti, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija, kaip valstybinės žemės, adresu (duomenys neskelbtini), valdytoja, sutiko, jog Statytojai valstybine žeme (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis tiestų elektros inžinerinius tinklus. Darė išvadą, kad šiuo atveju tenkintas Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto, STR „Statybos leidimas“ 15.3 punkto reikalavimas. Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad pareiškėjas nėra įgaliotas atstovauti nurodomų įmonių (UAB „Ardena“, UAB „Oyla“, UAB „Baltvita“ ir kt.) interesų, todėl turi teisę ginti tik savo teises ar teisėtus interesus ir nurodyti bei įrodinėti tik savo teisių ar interesų pažeidimus. Atsakovo manymu, visi pareiškėjo argumentai dėl galimų neigiamų padarinių kitoms įmonėms vertintini kaip prielaidos, neturinčios reikšmės nagrinėjamai bylai. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimai, kuriuos turi tenkinti statytojas, siekdamas gauti statybos leidimą, įtvirtinti Statybos įstatyme ir STR „Statybos leidimas“, o ne pareiškėjo nurodytose Sąlygose. Pabrėžė, kad nei Statybos įstatymo, nei STR „Statybos leidimas“ redakcijos, galiojusios Statybos leidimo išdavimo metu, nenumatė, jog, siekiant gauti statybos leidimą inžinerinių tinklų tiesimui, būtina savivaldybės administracijos direktoriui pateikti ir rašytinį elektros tinklų įmonės leidimą vykdyti žemės kasybos darbus. Teigė, jog jei būtų traktuojama, kad toks leidimas buvo būtinas, juo laikytinas sutarties Nr. N01/2003-27466, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir pareiškėjo, 6 punkte pareiškėjo duotas įsipareigojimas leisti prireikus pakloti per sklypą bendro naudojimo inžinerinius tinklus. Nurodė Statybos įstatymo 26 straipsnio 9 dalį, pažymėjo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą Nuolatinėje statybos komisijoje (toliau – ir Komisija) buvo svarstytas 2010 m. liepos 14 d. ir tik pritarus Komisijai buvo išduotas Statybos leidimas. Pažymėjo, kad Statybos leidimas buvo išduotas vadovaujantis Komisijos protokolu, kuriame visi Komisijos nariai pritarė Statybos leidimo išdavimui ir nusprendė jį išduoti. Nurodė, kad Administracijos direktorius, Komisijai nenustačius jokių neatitikimų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems statybos sklypo tvarkymo reikalavimams, projektavimo sąlygų sąvado reikalavimams ir Komisijos nuostatuose nurodytiems teisės aktams, privalėjo išduoti ginčijamą Statybos leidimą. Nurodė Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 1 priedą ir darė išvadą, kad Komisija privalėjo užtikrinti tik tai, kad statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus ir projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Kadangi šią savo pareigą Komisija įvykdė tinkamai, teigė, kad ginčijamą Statybos leidimą naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad net teismui nusprendus panaikinti Statybos leidimą, bylinėjimosi išlaidos iš Administracijos neturėtų būti priteisiamos, nes nėra Administracijos kaltės. Atkreipė dėmesį, kad ginčijamas Statybos leidimas pats savaime nepažeidžia jokių pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, todėl pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad jis būtų panaikintas. Pažymėjo, jog nei Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalyje, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nėra nurodyti atvejai, kai statybos leidimo galiojimas gali būti nutrauktas teismine tvarka. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio, skaičiuojamo nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, terminas. Nurodė, kad Statybos leidimas buvo išduotas 2010 m. liepos 20 d. ir iš karto registruotas Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre, kuris yra viešai prieinamas. Darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo sužinoti apie ginčijamą administracinį aktą nuo jo įregistravimo momento, todėl galėjo skųsti Statybos leidimą nuo jo įregistravimo momento – 2010 m. liepos mėn. Kadangi skundas dėl Statybos leidimo panaikinimo pareikštas tik 2011 m. kovo 28 d., laikė, jog yra praleistas skundo padavimo terminas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti termino skundui paduoti ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jam nustatytu terminu kreiptis į teismą dėl Statybos leidimo panaikinimo.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „2A Invest“, UAB „Vingra“ prekybos namai, UAB „Mastina“, UAB „Jardas“, UAB „Seviga“, S. Ž. ir R. Ž. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (II t. b. l. 1–4) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Teigė, kad pareiškėjas negalėjo būti iš anksto informuotas apie konkrečių darbų vykdymo terminus, nes tokių darbų planavimas vyko 2011 m. pavasarį, suderinimai su greta tranšėjos esančių pastatų savininkais vyko 2011 m. kovo mėnesį. Bendro pobūdžio informavimas vyko 2009 metais, kai buvo renkami parašai po Jungtinės veiklos sutartimi rekonstruoti vartus iš (duomenys neskelbtini) ir tiesti elektrą vartams iš Rytų skirstomųjų tinklų. Pažymėjo, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti sutartį ir 2009 m. sausio 19 d. rašte Nr. 51 pranešė apie atsisakymą, nurodydamas, jog Bendrovė nėra visuomeninis tiekėjas, turintis veiklos licenciją nurodytai teritorijai, o tėra eilinis vartotojas, galintis energiją perparduoti subabonentams. Darė išvadą, kad pareiškėjas buvo informuotas, pateikė savo nuomonę su paaiškinimais, taigi, tarp visų suinteresuotų asmenų vyko viešos diskusijos. Nurodė STR „Statybos leidimas“ 15.3, 15.2 punktus, STR „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10.1 punktą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi STR „Statybos leidimas“ 15.4 punktu, nes šis punktas netaikomas kaip netekęs galios, be to, jis neatitinka projekto esmės, nes gretimas žemės sklypas neliečiamas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pasisakė ne tik bėl savo, bet, neturėdamas jokių įgalinimų, ir dėl kitų asmenų teisių bei interesų, kurie tariamai bus pažeisti neapibrėžtoje ateityje. Pabrėžė, kad su greta tranšėjos esančių pastatų savininkais buvo susitarta raštu. Paaiškino, kad prie statinio 3MN galima privažiuoti per servituto taškais pažymėtą liniją 100-129-128-127, o prie transformatorinių pastočių, pažymėtų plane raidėmis TP, privažiavimas netrukdomas, visos pastotės yra kitoje sklypo pusėje, UAB „Baltvita“ valdo pastatą MN teritorijos viduryje, prie kurio privažiavimas taip pat netrukdomas. Atkreipė dėmesį, kad skunde pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog yra teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), visų vidinių elektros tinklų savininkas ir pagal sutartį aprūpina elektros energija kitus žemės sklype esančius elektros energijos subvartotojus (daugiau kaip 100 subjektų), nes duomenų apie daugiau kaip 10 subjektų aprūpinimą elektros energija minėtoje sutartyje nėra. Nurodė UAB „Elpava“ elektros tinklų atsakomybės ribų plano 3 punktą, kuriame nustatomos tinklų nuosavybės ribos, kur savininkui (pareiškėjui) nuosavybės teise priklauso SP-12 su įrenginiais ir prijungimais po elektros apskaitos skaitikliu, t. y. pastotės statinio viduje, iš pastotės SP-12 išeinantys kabeliai ir jų vieta šiame plane neaptarti ir nenumatyti. Pažymėjo, kad pareiškėjas atsisakė pateikti informaciją bei turimus dokumentus apie jo žinioje esančius elektros perdavimo kabelius ir jų įteisinimą. Statytojai turi tik oficialų planšetą, kuriame privaloma nužymėti visas komunikacijas ir tinklus, paklotus valstybės žemėje. Nurodė Sąlygų 2.3 punktą, pažymėjo, kad pareiškėjas nėra elektros tinklų įmonė ir darė išvadą, kad Sąlygų 20 punktas šiuo atveju netaikytinas. Pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas, kaip eilinis vartotojas, turi požeminių kabelių numatomoje kasybos darbams teritorijoje, jis privalo suteikti informaciją apie tai. Atkreipė dėmesį, kad Sąlygos numato privalomą privačių kabelių bei analogiško turto teisinę registraciją. Nagrinėjamu atveju elektros tinklų įmonė yra Rytų skirstomieji tinklai, o pareiškėjas pagal sutartį yra įsipareigojęs laikytis Sąlygų reikalavimų dėl sklype naudojamų elektros linijų, taigi, prireikus leisti pakloti per savo sklypą bendro naudojimo inžinerinius tinklus. Darė išvadą, kad pareiškėjas, prisiėmęs tokio pobūdžio įsipareigojimus, negali nesutikti su Statybos leidimu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Elpava“ nepraleido termino skundui dėl statybos leidimo Nr. IT/641/10-0587 panaikinimo paduoti, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas apie skundžiamą statybos leidimą sužinojo anksčiau negu 2011 m. kovo 16 d., kai gavo UAB „Jodesta“ pranešimą.

Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė statybos leidimo išdavimo metu buvo Lietuvos Respublika. Pareiškėjas 2003 m. liepos 11 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu naudojasi sklypo dalimi (6 930 kv. m ploto), kaip nuomininkas ir nėra nuomojamos sklypo dalies savininkas. Padarė išvadą, kad pareiškėjo leidimas naudotis sklypu (duomenys neskelbtini), neturėjo būti pateiktas išduodant statybos leidimą. Pareiškėjo argumentą, kad jis yra teritorijos (duomenys neskelbtini), visų vidinių elektros tinklų savininkas ir pagal 2010 m. liepos 1 d. elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 000127-54041/200208 aprūpina elektros energija kitus žemės sklype esančius elektros energijos subvartotojus, taigi turėjo būti pateiktas jo sutikimas dėl sklypo laikino naudojimo, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes statybos leidimo išdavimą reglamentuojantys teisės aktai (galioję 2010 m. liepos 20 d.) nenustatė, kad statybos leidimo išdavimui turi būti pateiktas vidinių elektros tinklų, esančių valstybiniame žemės sklype, savininko leidimas. Pabrėžė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog Lietuvos valstybės institucijos davė sutikimus statybos leidimui išduoti.

Apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama ginčijamą statybos leidimą, pagrįstai nereikalavo, kad Statytojai pateiktų UAB „Elpava“, kaip vidinių elektros tinklų, esančių nuomojamame valstybiniame žemės sklype, savininko sutikimą dėl sklypo laikino naudojimo, o žemės sklypo savininkė Lietuvos Respublika, tokius sutikimus buvo davusi. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracija Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto ir STR „Statybos leidimas“ 15.3 punkto nuostatų nepažeidė.

Teismas nustatė, kad specialiosios sąlygos nustatomos suformuojant žemės sklypą. Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio dalis yra išnuomota pareiškėjui buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2003 m. gegužės 26 d. (III t. b. l. 6). Šiam sklypui formavimo metu buvo nustatytos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos specialios sąlygos. 2003 m. liepos 11 d.  išnuomojus dalį sklypo pareiškėjui jau buvo nustatytos specialios sąlygos visam sklypui. Vidaus tinklams, kuriuos kaip teigia pareiškėjas, jis paklojo nuomojamame sklype ir kuriuos pareiškėjo teigimu statytojai pažeidė, specialiosios sąlygos nebuvo nustatytos ir registre neįregistruotos, taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo teisės šiuo atveju taip pat negali būti pažeistos išdavus statybos leidimą. Be to, ginčijamame statybos leidime yra nurodyta, kad statytojas privalo leidimą žemės darbams gauti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriuje.

Pažymėjo, kad iš Sąlygų 20.2 punkto nuostatų matyti, kad jose įtvirtintas draudimas be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus, tačiau tai, teismo vertinimu, nereiškia, kad draudžiama išduoti statybos leidimą. Statybos leidimo išdavimas ir statybos procesas yra skirtingi dalykai, juos reglamentuoja skirtingi teisės aktai, kuriuos pareiškėjas nepagrįstai tapatina. Konstatavus, kad statybos leidimo išdavimo tvarką reglamentavusios teisės aktų nuostatos nenustatė, kad prašant išduoti statybos leidimą yra reikalinga pateikti elektros tinklų įmonės raštišką leidimą vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus, pareiškėjo argumentas, kad ginčijamas leidimas išduotas pažeidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Sąlygų 20.2 punktą, atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdyje apklausta specialistė L. L. paaiškino, kad  elektros tinklų nuosavybės riba yra skirstomajame punkte, nuo skirstomojo punkto asmenys išsivedžioja tinklus patys, tie tinklai nėra niekur įforminti ir su trečiuoju suinteresuotu asmeniu nederinami. Nuosavybės riba nurodyta nuosavybės ribų akte. Linijos, išvedžiotos nuo pastočių, priklauso savininkui. Lesto nuosavybės riba baigiasi skirstomajame punkte. Kai vartotojas kreipiasi ir prašo elektros, kiekvieną privalome prijungti. Elektros energijos tiekimo sąlygose neprivalėjo būti nurodyti lokalių tinklų savininkai, kadangi nėra tokio reikalavimo. Kai išduodamos technines sąlygos, žiūrima, kaip techniškai, pagrįstai prijungti vartotoją, kaip nutiesti tinklus. Technines sąlygas privaloma išduoti, o po to, ar vartotojas daro projektą, nori jungtis prie tinklo trečiajam suinteresuotam asmeniui nesvarbu.

Nustatyta, kad pareiškėjas užsiima elektros energijos perdavimo ir paskirstymo, elektros energijos pirkimo-pardavimo, elektros tinklų įrengimo veikla. UAB „Elpava“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2010 m. liepos 1 d. sudarė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 000127-54041/200208, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog AB „Rytų skirstomieji tinklai“ teikia elektros energijos persiuntimo paslaugą, o UAB „Elpava“ ją perka objektui – gamybinėms patalpoms, esančioms adresu: (duomenys neskelbtini); objekto leistinoji naudoti galia – 2 000 kW.  Kaip matyti iš pareiškėjo 2009 m. sausio 19 d. rašto Nr. 51, adresuoto UAB „Mastina“, jis nurodė kad nėra visuomeninis tiekėjas, turintis veiklos licenciją nurodytai teritorijai ((duomenys neskelbtini)), o yra eilinis vartotojas, galintis energiją perparduoti subabonentams. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju elektros tinklų įmonė buvo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu – AB „Lesto“), o pareiškėjas nelaikytinas elektros tinklų įmone, todėl Sąlygų 20.2 šiuo atveju taip pat ir netaikytinas.

Teismas, apibendrinęs išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tretiesiems suinteresuotiems asmenims išduodama 2010 m. liepos 20 d. statybos leidimą Nr. IT/641/10-0587, statybos leidimo išdavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „2A Invest“ prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas bus sprendžiamas įsiteisėjus teismo sprendimui Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (III t., b. l. 108–112) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad rengiant naujų elektros tinklų projektą, išduodant technines sąlygas šiam projektui ir statybos leidimą pagal šį projektą, nebuvo reikalingas teritorijos (duomenys neskelbtini), lokaliu elektros tinklu savininko UAB „Elpava“ sutikimas, kas iš esmės įteisina aukštos įtampos elektros kabelių tiesimą su šiurkščiais elektros tinklų apsaugos taisyklių pažeidimais, sukeliant pavojų aplinkiniams.

Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems vietiniams elektros tinklams specialiosios sąlygos nebuvo nustatytos ir registre jos nėra įregistruotos, t. y. teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad teritorijoje (duomenys neskelbtini) faktiškai nėra jokių elektros tinklų, kurie galėtų būti pažeisti tiesiant naujus elektros tinklus pagal skundžiamą atsakovo išduotą statybos leidimą. Tai, kad UAB „Elpava“ yra teritorijos (duomenys neskelbtini), visų vidinių elektros tinklų savininkė ir elektros energijos teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams (subvartotojams) tiekėja patvirtina byloje esantys neginčytini ir akivaizdūs įrodymai. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 12-250 nurodytos Valstybinės energetikos komisijos išvados patvirtina tai, kad A. K. projektas, pagal kurį buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas, turėjo būti suderintas su UAB „Elpava“, nes ši yra teritorijos (duomenys neskelbtini) visų lokalių elektros tinklų savininkė. Ši Valstybinės energetikos komisijos išvada nebuvo nuginčyta suinteresuotų asmenų, todėl yra galiojanti ir privaloma tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, tiek teismui.

Pažymi, kad UAB „Elpava“ kaip teritorijos (duomenys neskelbtini) lokalių elektros tinklų savininkės sutikimas tiesti naujus elektros kabelius buvo reikalingas jau projekto derinimo stadijoje, o ne darbų vykdymo stadijoje, kaip klaidingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Nors toks reikalavimas nėra tiesiogiai numatytas šią statybos veiklą reglamentuojančiose teisės aktuose, tačiau tai išplaukia iš bendrų reikalavimų, taikomų statinio projektui ir ypač Elektros tinklų apsaugos taisyklių. Tuo atveju, jeigu sutikimas būtų reikalingas ne projektavimo, o jau darbų vykdymo stadijoje, susidarytų situacija, kai darbai būtų atliekami pagal suderintą projektą, kurio įgyvendinimui buvo išduotas statybos leidimas, nors projektas yra ydingas, kelia pavojų aplinkiniams ir turtui (kas ir įvykio situacijoje su atsakovo išduotu statybos leidimu). Nepakeitus ginčijamo teismo sprendimo susidarys ydingas teisinis precedentas, leidžiantis projektuoti ir tiesti inžinierinius tinklus neatsižvelgiant į toje teritorijoje jau esančius kitus inžinierinius tinklus ir jų apsaugos zonas, tuo pažeidžiant STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 7.1.3, 7.4.1 punktų reikalavimus. Reikalavimas suderinti su UAB „Elpava“ kaip teritorijos (duomenys neskelbtini) lokalių elektros tinklų savininke statytojų numatomų tiesti naujų elektros kabelių ir 5 transformatorinių pastočių projektą yra numatytas ir Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintose specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose.

2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad išduodant statybos leidimą naujiems elektros kabeliams tiesti nebuvo reikalingas pareiškėjo kaip valstybinės žemės sklypo nuomininko sutikimas. STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punkte (2010 m. gegužės 21 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas, aiškinant ji sistemiškai kartu su teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 20.2 punkte, reiškia tai, kad nepakanka žemės savininkės – šiuo atveju Lietuvos valstybės – sutikimo, o reikia ir toje žemėje esančių elektros tinklų savininkų rašytinio leidimo. Atsakovas tokio UAB „Elpava“ leidimo negavo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks leidimas jau yra numatytas 2003 m. liepos 11 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N01/2003-27466 vertintinas kritiškai, nes tai yra bendro pobūdžio sąlyga ir jai įgyvendinti saugiai (nesukeliant pavojaus aplinkiniams ir turtui) būtina atlikti privalomus parengiamuosius veiksmus – šiuo atveju gauti UAB „Elpava“ sutikimą.

3. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat nesilaikė įrodinėjimo tvarkos, įtvirtintos tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje. Pažymi, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, turi vadovautis ne tik įstatymais, bet ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (III t., b. l. 123–128) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ginčijamo statybos leidinio išdavimo metu statybos leidimo išdavimo tvarką reglamentavo Statybos įstatymas ir jo nuostatas įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai: 2002 m. balandžio 30 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 218 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, 2002 m. balandžio 30 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 215 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ ir kt. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nėra statybos leidimo išdavimo procesą, šio proceso dalyvių kompetenciją – teises, pareigas, atsakomybę reglamentuojantis teisės aktas. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 20.2 punkto nuostatos aktualios ne sprendžiant statybos leidimo išdavimo teisėtumo klausimą, bet statybos proceso teisėtumo klausimą. Todėl darytina vienareikšmiška išvada, jog statybos leidimo išdavimo procesas ir statybos procesas yra skirtingi procesai ir jų tapatinti negalima. Vadovautis minėtu Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 buvo privaloma ne savivaldybės administracijai, sprendžiant ginčijamo Statybos leidimo išdavimo klausimą, bet statytojams, gavusiems statybos leidimą ir pradėjusiems statybos procesą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, jog nei teisės aktai, nei byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas yra būtent tas subjektas, iš kurio, remiantis Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 20.2 punktu, statytojai, norėdami pradėti inžinerinių tinklų tiesimą, turėjo gauti rašytinį leidimą.

Įmonė, su kuria buvo sudaryta rangos sutartis inžinerinių tinklų tiesimui, informavo pareiškėją apie inžinerinių tinklų tiesimą, prašydama nurodyti vykdomų darbų trasoje neparodytų UAB „Elpava“ priklausančių kabelių vietas. Taigi apeliantas turėjo galimybę informuoti statytojus, jų rangovą apie jai priklausančių lokalių elektros tinklų buvimo vietas ir taip išvengti galimų jam priklausančių tinklų pažeidimų, tiesiant naujus elektros tinklus pagal ginčijamą Statybos leidimą, tačiau tokios informacijos neteikė ir kreipėsi į teismą, siekdamas ginti tariamai pažeistas savo teises. Manytina, kad tokiais savo veiksmais apeliantas siekia ne apginti savo teises, o sukliudyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims apsirūpinti elektra iš kito šaltinio.

2. Ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu galiojusių statybos leidimo išdavimo procedūrą reglamentuojančių Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas bei Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punktas numatė, jog tam, kad būtų išduotas statybos leidimas, savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), be kita ko, yra būtina pateikti sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kaip pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, UAB „Elpava“ nėra ir nebuvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė, ši žemė nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir ją iki 2010 m. liepos 1 d. patikėjimo teise valdė Vilniaus apskrities viršininko administracija. UAB „Elpava“, kaip valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), dalies, nuomininkės sutikimo teisės aktai nereikalauja. Vienintelis sutikimas (leidimas), kuris buvo reikalingas ginčijamo Statybos leidimo išdavimui, tai valstybės, kaip žemės (duomenys neskelbtini), savininkės sutikimas, jog per jai priklausančią nuosavybę būtų tiesiami elektros inžineriniai tinklai. Į bylą kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimu buvo pateikti sutikimai dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje. Taigi šuo atveju nebuvo pažeisti statybos leidinio išdavinio procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas tiek teisės aktų nuostatomis, tiek byloje esančiais įrodymais, teismo padarytos išvados yra nuoseklios, logiškos, padarytos remiantis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, jame buvo motyvuotai įvertinti byloje surinkti įrodymai bei pateikta tinkama teisinė jų kvalifikacija. Taigi apeliantas nepagrįstai teigia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nesilaikė įrodinėjimo tvarkos.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Vingra“ prekybos namai, UAB „2A Invest“, UAB „Mastina“, UAB „Jardas“, UAB „Seviga“, S. Ž. ir R. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 117–121) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime palaiko atsakovo ir savo anksčiau šioje byloje išsakytus argumentus.

\

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. liepos 20 d. tretiesiems suinteresuotiems asmenims išduoto statybos leidimo Nr. IT/641/10-0587 (I t., b. l. 6–7) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo manymu, Statybos leidimas tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo išduotas neteisėtai, kadangi nebuvo gautas pareiškėjo leidimas.

Savivaldybės administracija 2010 m. liepos 20 d. UAB prekybos namams „Vingra“, UAB „2A Invest“, UAB „Mastina“, UAB „Jardas“, UAB „Seviga“, S. Ž., R. Ž. išdavė statybos leidimą Nr. IT/641/10-0587 (I t., b. l. 6–7, 94), galiojantį iki 2020 m. liepos 20 d., energijos aprūpinimui gamybinėms-administracinėms patalpoms, (duomenys neskelbtini) (statinys neypatingas, nauja statyba, tiesinio (inžinerinių tinklų) ilgis – 1 700 m).

Pareiškėjas naudojasi žemės sklypo dalimi, kurios plotas – 6 930 kv. m, (duomenys neskelbtini), naudojimosi pagrindas – 2003 m. liepos 11 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2003-27466. Numatomi tiesti nauji elektros kabeliai ir 5 transformatorinės pastotės pagal UAB „Jodesta“ pateiktą generalinį planą su numatomais kloti elektros tinklais patenka į pareiškėjo elektros tinklų atsakomybės ribas, pareiškėjo manymu, projektas turėjo būti suderintas su juo kaip viso objekto, esančio (duomenys neskelbtini), elektros tinklų savininku.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad išduodant statybos leidimą Nr. IT/641/10-0587 buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (2010 m. gegužės 21 d. redakcija) 15.3 punktas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 20.2 punktas.

Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XI-501 redakcija) 3 punktą tam, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turi pateikti sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 15.3 punkte (2010 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. D1-424 redakcija). Iš minėto teisinio reglamentavimo aišku, kad išduodant statybos leidimą reikalaujama žemės savininko, bet ne nuomininko leidimo. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė statybos leidimo išdavimo metu buvo Lietuvos Respublika (t. III, b. l. 6–16). Pareiškėjas 2003 m. liepos 11 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2003-27466 pagrindu naudojasi sklypo dalimi (6 930 kv. m. ploto) kaip nuomininkas ir nėra nuomojamos sklypo dalies savininkas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo leidimas naudotis sklypu (duomenys neskelbtini), neturėjo būti pateiktas išduodant statybos leidimą.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog Lietuvos valstybės institucijos davė reikiamus sutikimus statybos leidimui išduoti: Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. lapkričio 25 d. sutikimas Nr. K-02-27-1444 „Dėl inžinerinių tinklų teisimo valstybinėje žemėje“ (I t., b. l. 124), 2009 m. gruodžio 21 d. sutikimas Nr. K-02-27-1547 „Dėl inžinerinių tinklų teisimo valstybinėje žemėje“ (I t., b. l. 126), 2009 m. gruodžio 9 d. sutikimas Nr. K-02-27-1485 „Dėl inžinerinių tinklų teisimo valstybinėje žemėje“ (I t., b. l. 127), 2009 m. gruodžio 9 d. sutikimas Nr. K-02-27-1484 „Dėl inžinerinių tinklų teisimo valstybinėje žemėje“ (I t., b. l. 128), 2010 m. sausio 22 d. sutikimas Nr. K-02-27-92 „Dėl inžinerinių tinklų teisimo valstybinėje žemėje“ (I t., b. l. 129). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėti sutikimai yra duoti su sąlyga, kad nebus pažeisti trečiųjų asmenų interesai.

Laikytina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduoti sutikimai statybos leidimui buvo sąlyginiai, t. y. prieš nusprendžiant, ar nebuvo pažeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto ir STR „Statybos leidimas“ 15.3 punkto reikalavimai, turėjo būti įsitikinta, kad trečiųjų asmenų interesai nebus pažeisti. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra pateikta įrodymų, kokiu būdu išduodant leidimą buvo įsitikinta dėl to, kad trečiųjų asmenų teisės nepažeistos. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto ir STR „Statybos leidimas“ 15.3 punkto nuostatų, nėra pagrįsta nagrinėjamos bylos medžiaga.

Sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 20.2 punkte nustatyta, kad elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus.

STR „Statybos leidimas“ 7 punkte (2006 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. D1-199 redakcija) nustatyta, kad žemės darbai statybos reikmėms teritorijose, kurioms nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pradedami ir vykdomi laikantis statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ nustatytų reikalavimų. Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 3 punkte nustatyta, kad žemės darbai teritorijose, kurioms yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atliekami vadovaujantis reikalavimais (žemės naudojimo apribojimais), nustatytais, be kita ko, Sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343. Taip pat ir 2003 m. liepos 11 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2003-27466 6 punkte yra numatyta, kad nuomininkas privalo laikytis žemės naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, dėl einančių per sklypą arba šalia sklypo bendro naudojimo inžinierinių tinklų ir leisti prireikus pakloti per sklypą bendro naudojimo inžinierinius tinklus.

Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio dalis yra išnuomota pareiškėjui, buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2003 m. gegužės 26 d. (III t., b. l. 6). Šiam sklypui formavimo metu buvo nustatytos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos specialios sąlygos. Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotos specialiosios elektros linijų apsaugos zonos Savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 634V ir 2003 m. gegužės 26 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 2637-01 pagrindu.

Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 634V (III t., b. l. 35) Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pasiūlyta parduoti arba išnuomoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei patvirtinta sklypo naudotojams išduodama pažyma apie sklypo savininko (nuomininko) žemės naudojimo teisės apribojimus. Patvirtintoje pažymoje (2 punkte) nurodoma (III t., b. l. 37), kad sutartyje turi būti numatyti žemės naudojimo apribojimai dėl per sklypą ir šalia jo praeinančių bendro naudojimo inžinerinių tinklų ir įrenginių: elektros pagal priedą Nr. 2, t. y. analogiškos kaip sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 VI skyriuje (III t., b. l. 39). Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2637-01 (III t., b. l. 53) patvirtintos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), specialiosios naudojimo sąlygos, nustatytos ir patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 634V.

Darytina išvada, kad 2003 m. liepos 11 d. išnuomojus dalį sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo nustatytos specialios sąlygos šiam sklypui. Šiam sklypui taikomos žemės naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343.

Teisėjų kolegija, siekdama nustatyti, ar nagrinėjamomis aplinkybėmis yra taikomos Sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 20.2 punkto nuostatos, turi išsiaiškinti, ar UAB „Elpava“ gali būti laikoma elektros tinklų įmone. Iš UAB „Elpava“ įstatų ir Juridinių asmenų registro išrašo ir matyti, kad pareiškėjas užsiima elektros energijos perdavimo ir paskirstymo, elektros energijos pirkimo-pardavimo, elektros tinklų įrengimo veikla (I t., b. l. 32–36, t. III, b. l. 74 ). Nustatyta, kad UAB „Elpava“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2010 m. liepos 1 d. sudarė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 000127-54041/200208 (sutartis (I t., b. l. 18–25); priedas (I t., b. l. 26)), kurioje, be kita ko, nurodyta, jog RST teikia elektros energijos persiuntimo paslaugą, o UAB „Elpava“ ją perka objektui – gamybinėms patalpoms, esančioms adresu: (duomenys neskelbtini); objekto leistinoji naudoti galia – 2 000 kW. Šioje sutartyje nurodyta, kad klientas (pagal sutartį klientas yra UAB „Elpava“) atitinka elektros energijos vartotojo sąvoką, vartojamą Elektros energetikos įstatyme, kartu su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis. Kaip matyti iš pareiškėjo 2009 m. sausio 19 d. rašto Nr. 51, adresuoto UAB „Mastina“, jis nurodė, kad nėra visuomeninis tiekėjas, turintis veiklos licenciją nurodytai teritorijai ((duomenys neskelbtini)), o yra eilinis vartotojas, galintis energiją perparduoti subabonentams. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju elektros tinklų įmonė buvo RST (šiuo metu – AB „Lesto“), o pareiškėjas nelaikytinas elektros tinklų įmone, todėl Sąlygų 20.2 punktas šiuo atveju netaikytinas.

Pareiškėjo argumentas, kad jis pagal 2010 m. liepos 1 d. elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 000127-54041/200208 aprūpina elektros energija kitus žemės sklype esančius elektros energijos subvartotojus, taigi turėjo būti pateiktas jo sutikimas dėl sklypo laikino naudojimo, atmestinas, nes teisės aktai nenustato tokios teisės.

Taip pat pareiškėjas patikslintame skunde (III t., b. l. 60) ir apeliaciniame skunde teigia, kad ginčijamas Statybos leidimas pažeidžia Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1- 93, 16.1 ir 16.5 punktus. Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16.1 punkte nustatyta, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, o pagal 16.5 punktą – be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose. Elektros tinklų apsaugos taisyklės taikomos projektuojant, statant ir eksploatuojant elektros tinklus nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, ir vykdant bet kokią veiklą elektros tinklų apsaugos zonų ribose ir arti jų (2 punktas). Kyla klausimas, ar pareiškėjas UAB „Elpava“ gali būti laikomas elektros tinklus eksploatuojančiu asmeniu. Elektros tinklų apsaugos taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme vartojamas sąvokas (5 punktas). Elektros energetikos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skirstomųjų tinklų operatorius privalo techniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti skirstomuosius tinklus bei jungiamąsias linijas su kitais tinklais, užtikrindamas patikimą skirstomųjų tinklų įrenginių darbą, efektyvų ir saugų tiekimą, laikydamasis aplinkos apsaugos reikalavimų. To paties įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad skirstomųjų tinklų operatorius – asmuo, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantis, eksploatuojantis, prižiūrintis ir plėtojantis skirstomuosius tinklus, esančius jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, pagal skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius. Remiantis Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio (perdavimo sistemos operatoriaus pareigos) 1 dalies 2 punkto nuostatomis, pagal kurias perdavimo sistemos operatorius teikia perdavimo tinklų naudotojams elektros energijos persiuntimo perdavimo tinklais paslaugą, ir pagal UAB „Elpava“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2010 m. liepos 1 d. sudarė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 000127-54041/200208, kurioje nurodyta, jog RST teikia elektros energijos persiuntimo paslaugą, o UAB „Elpava“ ją perka, darytina išvada, kad UAB „Elpava“ nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad ji yra skirstomųjų tinklų operatorius. Tačiau iš Elektros tinklų apsaugos taisyklių 7 punkto aišku, kad elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis gali būti ne tik perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai, bet ir kiti asmenys, eksploatuojantys elektros tinklus. Pagal Energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį energetikos veikla – ekonominė veikla, kuri apima energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą, o pagal tos pačios dalies 11 dalį energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai. Pagal 2009 m. birželio 8 d. elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo akto Nr. 10-09-0027 3.2 punktą UAB „Elpava“ nuosavybės teise priklauso SP-12 su visais įrenginiais ir prijunginiais. Iš UAB „Elpava“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2010 m. liepos 1 d. elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties Nr. 000127-54041/200208 matyti, kad klientas UAB „Elpava“ užtikrina tinkamą jam priskirtų elektros tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Elpava“ yra energetikos įrenginius eksploatuojantis asmuo. Vadinasi, išduodant ginčijamą Statybos leidimą taikytinos Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16.1 ir 16.5 punktų nuostatos. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių akivaizdu, kad išduodant statybos leidimą Nr. IT/641/10-0587 nebuvo išduotas raštiškas tuos elektros tinklus eksploatuojančio asmens – UAB „Elpava“ sutikimas, be kurio draudžiama statyti elektros tinklų apsaugos zonose.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis), dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas, panaikinant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. liepos 20 d. UAB prekybos namams „Vingra“, UAB „2A Invest“, UAB „Mastina“, UAB „Jardas“, UAB „Seviga“, S. Ž., R. Ž. išduotą statybos leidimą Nr. IT/641/10-0587.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo UAB „Elpava“ apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: Pareiškėjo UAB „Elpava“ skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. liepos 20 d. UAB prekybos namams „Vingra“, UAB „2A Invest“, UAB „Mastina“, UAB „Jardas“, UAB „Seviga“, S. Ž., R. Ž. išduotą statybos leidimą Nr. IT/641/10-0587.

Sprendimas neskundžiamas.