Baudžiamoji byla Nr. 1A-567-511/2011
Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00023-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. spalio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,
sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
dalyvaujant:
gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,
nuteistajam E. U.,
nukentėjusiajai R. S.,
nukentėjusios atstovui advokatui A. Aleknai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-12 nuosprendžio, kuriuo E. U. pripažintas kalu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nubaustas vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Iš E. U. nukentėjusiosios R. S. naudai priteistas 4000 Lt neturtinės ir 310,21 Lt turtinės žalos atlyginimas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
E. U. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 11 d., apie 8.20 val. Panevėžio rajono Upytės seniūnijos (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, R. S. darbovietėje, būdamas neblaivus, ėmęs R. S. keikti necenzūriniais žodžiais, trenkė ranka jai per galvą, tampė už plaukų, mušė rankomis, o jai atsitrenkus į sieną, ją pargriovęs ant grindų, mindė su koja, spardė į įvairias kūno vietas, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą, tuo padarydamas nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
E. U. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-12 nuosprendį ir faktiškai prašo jį išteisinti, atmesti civilinį ieškinį.
E. U. nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Nurodo, kad nukentėjusioji pati išprovokavo konfliktą. Nukentėjusioji jau bandė išprovokuoti konfliktą prieš dvi dienas pas R. Š. namuose. Nurodo, kad liudytoja R. J. teisme parodė, jog nematė jokių jo veiksmų R. S. atžvilgiu, negirdėjo necenzūrinių žodžių, nieko panašaus į riksmą ar pagalbos šaukimą. Iš karto po įvykio matę R. S. K. J. ir R. J. nepatvirtino, kad R. S. buvo akivaizdžiai sužalota, veidas sudraskyta ir kruvinas buvo būtent jo. Nurodo, kad po įvykio atvykęs policijos pareigūnas nurodė, kad matė R. S. kruviną, tačiau jos pačios teigimu, ant veido žymių nebuvo. Policijos pareigūnai parodė, kad jis buvo agresyvus, tačiau apeliantas nurodo, kad tai paneigti gali liudytojai D. V., A. G., Z. Š.. Teigia, į policijos komisariatą buvo išvežtas nepagrįstai, o nukentėjusioji jau tą pačią dieną, po keliolikos minučių buvo mieste, tai gali paliudyti Z. Š.. Nurodo, kad pareigūnai jo blaivumą nustatinėjo tik po dvejų valandų, jis pareigūnams nurodė tik tai, kad galėjo užkabinti nukentėjusiajai plaukus, ar pavadinti ja kvaila, tačiau viskas buvo užrašyta kitaip. Dėl to, kas jis pasirašytų jam buvo grasinama. Nurodo, kad liudytojas Ž. S. R. S. verkiančios ir drebančios matyti negalėjo, kadangi jis tuo metu mokėsi Krekenavoje. Jis tik matė mėlynę ant nugaros ir sužalotą alkūnę. Nurodo, kad nėra jokių duomenų, kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu elgiasi blogai. R. S. teiginiai, kad jis ją terorizavo, yra nepagrįsti. Tai, kad jos atžvilgiu nevartojo psichologinio smurto patvirtina tai, kad jie abu dirba toje pačioje įmonėje. Nurodo, kad pagrindo jį charakterizuoti neigiamai, nėra.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir jos atstovas - atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, pagrįstai pripažino E. U. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.
Apeliantas skunde neginčija, kad įvykio dieną tarp jo ir nukentėjusiosios buvo kilęs konfliktas. Pirmosios instancijos teismo posėdyje E. U. neigė vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad sutinka su tuo, kad galėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą, tačiau E. U. kaltė tiek padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajai R. S. byloje yra įrodyta. Tai pagrindžia byloje esanti specialisto išvada, liudytojų K. J., R. J., A. P. parodymai ir nukentėjusiosios R. S. parodymų visuma.
Nukentėjusioji R. S. paaiškino, kad įvykio dieną iš ryto darbe E. U. pradėjo prie jos kabinėtis, ją pastūmė, po to griebė ją už plaukų, trenkė, jai pargriuvus pradėjo spardyti, trenkė kumščiu į pilvą, tamppydamas sudraskė megztinį, buvo nubrozdintos alkūnės, o ant rankų liko mėlynės, ant veido žymių nebuvo ( b.l. 68-74). Netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl jos sumušimo 2010-05-11 teismas neturi pagrindo. Jos parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai. Liudytojas K. J. parodė, kad įvykio dieną jam paskambino nukentėjusioji ir pasakė, kad E. U. ją sumušė, jis nurodė jais skambinti į policiją. Atvykus į darbovietę R. S. pasakė, kad ją E. U. sumušė, kad jai skauda ranką ir galvą, galva svaigsta ( b.l. 68-74). Liudytoja R. J., parodė, kad nematė įvykio, tačiau išgirdusi R. S. riksmą ir atėjus pažiūrėti, pamatė, kad jos marškinėliai kruvini, ji buvo apsiverkusi, sakė, kad skauda ranką ( b.l 68-74). Po įvykio atvykęs liudytojas policijos pareigūnas A. P. nurodė, kad jam nekilo abejonių, kad buvo kilęs konfliktas, nukentėjusioji buvo stresinėje situacijoje, jos veidas kruvinas, verkė ( b.l. 91-96).
Apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojai R. ir L. Š. parodė, kad dieną prieš įvykį nukentėjusioji ir E. U. ir nukentėjusioji buvo pas juos namuose, nukentėjusioji pradėjo konfliktą, abiems konfliktuojant ji žiebtuvėliu sužalojo E. U. galvą, taip pat, kad nuteistasis ir nukentėjusioji konfliktuodavo pastoviai, tačiau šios aplinkybės nėra pagrindas kitaip vertinti nukentėjusiosios atpasakotas jos sumušimo 2010-05-11 aplinkybes. Iš liudytojų R. ir L. Š. parodymų matyti, jog pirmesnis konfliktas buvo pasibaigęs. E. U. veiksmai 2010-05-11 niekaip negali būti vertinami kaip jo teisėtas atsakas į ankstesnius R. S. veiksmus, be to, ši aplinkybė nėra pagrindas nesivadovauti nukentėjusiosios parodymais apie E. U. jos atžvilgiu padarytus veiksmus, nes jos parodymus atitinka specialisto išvados duomenys. Iš 2010-06-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G. 568/10 (05) matyti, kad R. S. nustatyta minkštųjų audinių patinimas viršugalvyje, poodinės kraujosruvos dešiniame ir kairiame žastuose, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir kairiame dilbyje; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 2 – 3 dienų iki apžiūros, dėl nustatytų sužalojimų R. S. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 5).
Nors nuteistasis nurodo, kad įvykio metu pats nukentėjo nuo R. S. – buvo sudraskytas ir kruvinas jo veidas, tai patvirtinta ir K. J. bei R. J. parodymais, tačiau šios aplinkybės kaip tik patvirtina nukentėjusiosios apie konflikto smurtinį pobūdį. Tai, kad apelianto teigimu nukentėjusioji tą pačią dieną jau buvo mieste, nepaneigia nustatytos nusikalstamos veikos fakto, nes nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas nėra kliūtis judėti. Įvertinus visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kolegija nemato pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo bei kad ji patyrė fizinį skausmą, todėl E. U. kaltu pagal BK 140 str. 1 d. pripažintas pagrįstai.
Nors apeliantas nurodo, kad jo neblaivumas buvo nustatytas po kelių valandų po įvykio, jog po įvykio lankėsi aludėje, tačiau teismui nekyla abejonių, kad E. U. nusikalto būdamas neblaivus. Liudytojas K. J. parodė, kad atvykęs į darbovietę po 10 minučių po R. S. skambučio matė E. U., įtarė, kad jis neblaivus ir liepė eiti namo. Liudytoja R. J. nurodė, kad matė E. U. iš ryto darbe, matėsi, kad jis arba išgėręs, arba pagiriotas (b.l. 68-74), policijos pareigūnas A. P. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, apie 9 val. ryto, ir netrukus sutikus E. U., iš karto matėsi, kad jis neblaivus, neblaivumui patikrinti jis buvo pristatytas į komisariatą, jam nustatytas 2,82 promilės girtumas. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina byloje esantis E. U. 2010-05-11 blaivumo testas, iš jo matyti, kad E. U. nustatytos 2,82 promilės girtumas (b.l. 56). Iš liudytojų R. ir L. Š. parodymų matyti, jog E. U. blaivas nebūna agresyvus. Nukentėjusioji paaiškino, kad E. U. bijo, kai jis yra neblaivus ( b.l. 68-74). Įvertinęs aptartus bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad E. U. padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus, tai turėjo reikšmės nusiklastant ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia.
Apeliantas skunde nurodo, kad policijos pareigūnai kitaip surašė jo paaiškinimą. Iš bylos duomenų - 2010-05-11 blaivumo testo bei policijos pareigūno A. P. parodymų teisme galima daryti išvadą, kad E. U. duodamas paaiškinimus 2010-05-11 buvo neblaivus. Tačiau E. U. kaltė padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne minėtu E. U. paaiškiniu, bet kitais šioje nutartyje aptartais įrodymais.
Apeliantas nesutinka, kad nukentėjusiajai padarė moralinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka padaręs jai ir materialinės žalos. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Byloje yra nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys, jis pirmosios instancijos teismo pagrįstai tenkintas iš dalies ir nukentėjusiai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimai. Kaip jau konstatuota šioje nutartyje, E. U. pagrįstai pripažintas padaręs nusikalstamą veiką. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neabejotina, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų patyrė neigiamus išgyvenimus, ji patyrė fizinį skausmą bei stresą, taip pat pažeminimą, kurį ėmė ir tai, kad buvo sumušta darbovietėje, tą žinojo darbo kolektyvas. Nukentėjusiajai patirti turtinę žalą sąlygojo E. U. nusikalstami veiksmai, kadangi dėl jo padarytų sužalojimų ji turėjo pirkti vaistus, važinėti pas gydytojus, advokatą bei teismo ekspertą, kas pagrįsta byloje pateiktais dokumentais bei nukentėjusiosios paaiškinimais. R. S. priteista iš E. U. neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka teismų praktiką, priteisiant neturtinę žalą panašiais atevejais.
Apeliantas skunde, nurodo, kad jis neterorizavo nukentėjusiosios ir prieš ją nevartojo psichologinio smurto, tačiau šioje byloje jis tuo ir nebuvo kaltinamas.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. U. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Evaldas Vanagas
Bronė Vidzėnienė