Administracinė byla Nr. I-2518-331/2017
Proceso Nr. 3-61-3-00496-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,
rašytinio proceso tvarko išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą ir prašo pripažinti Vilniaus PN administracijos veiksmus pareiškėjo atžvilgiu kaip nepagrįstus ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas teigia, kad nuo 2016 m. vasario 26 d. yra Vilniaus PN, o nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. bausmę atlieka Vilniaus PN drausmės grupėje. Nuo jo patalpinimo į drausmės grupę iki 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus PN jam nesuteikė galimybės mokytis, baigti mokyklą, ugdyti save, įgyti profesijos, dirbti. Atvykus į Vilniaus PN, jis buvo įtrauktas į mokinių sąrašus, lankė 11 klasę, užsiregistravo į Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą įgyti suvirintojo profesiją, bet negali to padaryti nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. Tiek Vilniaus PN, tiek Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) netenkino jo prašymų dėl ugdymo galimybių. Vilniaus PN jis buvo uždarytas ir pamirštas, suteikiant jam tik galimybę 1 val. per parą pasivaikščioti. Dėl to pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė depresija, savęs žalojimu, dažnu bado akcijų vykdymu.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepimu (b. l. 18–22) paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 1 d. įvykdė tik naujai į pataisos įstaigą atvykusių nuteistųjų adaptacijos programoje numatytas priemones, tačiau kitų, individualiame socialinės reabilitacijos plane, numatytų priemonių nevykdė. Sėkminga nuteistojo elgesio korekcija priklauso nuo asmens noro ir siekio keistis bei po laisvės atėmimo bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Mąstymo ir elgesio korekcija neįmanoma be paties nuteistojo asmens pastangų bei aktyvaus dalyvavimo. Vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą bei mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, gali būti švelninama arba griežtinama.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis (bei kamerų tipo patalpose), pataisos priemonių (nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) vykdymas yra apsunkintas. Pareiškėją perkėlus į drausmės grupę jam taikomi didesni bausmių vykdymo įstatymuose numatyti apribojimai bei vykdoma sustiprinta priežiūra ir apsauga. Nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, yra numatyta galimybė siekti bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistuiu bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“ nustatė imperatyvą, kad nuteistieji perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas praranda teisę į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą. Su nubaustais perkėlimu į drausmės grupę nuteistaisiais besąlygiškai turi būti nutraukiamos su jais sudarytos mokymo (profesinio mokymo) sutartys. Jokių išlygų teisės aktai nenumato. Į Vilniaus PN drausmės grupę pareiškėjas buvo perkeltas už įstaigos rėžimo reikalavimų pažeidimus. Patekimas į drausmės grupę priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti pataisos įstaigos drausmės grupėje (ar kamerų tipo patalpose) atsiranda padarius nusižengimus ir pažeidus pataisos įstaigos tvarka, numatytą teisės aktuose. Pareiškėjui buvo puikiai žinomos jo perkėlimo į drausmės grupę teisinės pasekmės.
Pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, jis nenurodo jokių Vilniaus PN administracijos pažeidimų jo atžvilgiu, nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis. Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios neturtinės žalos nepadarė.
Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).
Skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė, pasak pareiškėjo, Vilniaus PN nesuteikus jam galimybės mokytis, ugdyti save, dirbti nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2016 m. vasario 26 d. (b. l. 18–22).
Nustatyta, kad psichologinio vertinimo metu psichologinės tarnybos viršininkė 2016 m. gruodžio 22 d. pažymoje pažymėjo, kad pareiškėjas priskiriamas didelės rizikos grupei, įtrauktas į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitos žurnalą“. Pirminio psichologinio vertinimo metu nuteistasis elgėsi gan adekvačiai, bendravimo įgūdžiai socializuoti, stebina aukšta savivertė, aukštas pasitikėjimo savimi lygmuo siekiant sudaryti įspūdį, stebimas impulsyvumas, tvirtas bei kategoriškas savo įsitikinimų laikymasis, esant konfliktinei situacijai, galimas neadekvatus ir/ar smurtinis asmens elgesys, iš dalies tikėtini ir adaptaciniai sunkumai, pats kaip vieną iš savo „minusų“ išsako tai, kad jis linkęs greit „užsiliepsnoti“, jei situacija pakrypsta ne jo naudai. Bausmės atlikimo metu konkrečiam užimtumui poreikio nereiškia. Save žalojančio elgesio tikimybė vidutinė – aukšta, jis atvirai išsako pritariantis manipuliatyviam save žalojančiam elgesiui (b. l. 26, 45–46). Psichologinės tarnybos viršininkė D. Ž., atsižvelgdama į pareiškėjo palankų požiūrį į save žalojantį elgesį kaip priemonę saviems tikslams pasiekti, 2016 m. kovo 2 d. jį įtraukė į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą“ iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos (b. l. 44).
Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. vasario 13 d. pareiškėjui buvo skirtos šios nuobaudos: 2016 m. rugpjūčio 3 d. už nurodymų nevykdymą buvo paskirta nuobauda – 3 mėnesiai drausmės grupėje, 2016 m. rugpjūčio 4 d. už nurodymų nevykdymą paskirta 15 parų izoliacija, 2016 m. rugpjūčio 23 d. už nurodymų nevykdymą paskirta 5 parų izoliacija, 2016 m. rugpjūčio 29 d. už nurodymų nevykdymą paskirta 6 mėn. kamerų tipo patalpose, 2016 m. rugsėjo 1 d. už necenzūrinių žodžių vartojimą paskirta 10 parų kamerų tipo patalpose, 2016 m. rugsėjo 26 d. už turto gadinimą paskirta 1 mėn. draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, 2016 m. rugsėjo 28 d. už nurodymų nevykdymą paskirtas papeikimas, 2016 m. spalio 7 d. už necenzūrinių žodžių vartojimą, turto gadinimą, nurodymų nevykdymą paskirtas papeikimas; 2016 m. spalio 18 d. už turto gadinimą, nurodymų nevykdymą paskirtas draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, 2016 m. lapkričio 11 d. už turto gadinimą paskirta 15 parų kamerų tipo patalpose, 2017 m. sausio 18 d. už pasipriešinimą pareigūnams, nurodymų nevykdymą paskirta 12 mėn. drausmės grupėje, 2017 m. sausio 19 d. už atsisakymą eiti į drausmės komisiją paskirtas draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (b. l. 28). Todėl pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. vasario 3 d.) dėl padarytų drausminių nusižengimų buvo perkeliamas į drausmės grupę (laikotarpiais nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. ir nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d.) arba buvo perkeliamas į kamerų tipo patalpas (2016 m. lapkričio 11 d. paskirta 15 parų kamerų tipo patalpose).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994 patvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“ ir kiti teisės aktai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Akcentuotina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ieškovas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).
BVK 9 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. BVK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. Pagal BVK 75 straipsnio 2 dalį, drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.
BVK 111 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas. BVK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vyresnių negu šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu. Pagal BVK 147 straipsnio 3 dalį, nuteistųjų bendrojo ugdymo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. BVK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją, kurios mokysis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę. Pagal BVK 148 straipsnio 4 dalį, nuteistųjų profesinio mokymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Ugdymo aprašas) 11 punktą, į mokyklą nepriimami įkalinti asmenys (išskyrus asmenis iki 16 metų), atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į mokyklą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta mokymo sutartis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtino Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Profesinio mokymo aprašas) 10 punkte nustatyta, kad į profesinio mokymo įstaigas nepriimami nuteistieji, atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į profesinio mokymo įstaigą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta profesinio mokymo sutartis.
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą teismas sprendžia, kad pagal aukščiau išdėstytas teisės normas pareiškėjui, ginčui aktualiu laiku paskyrus nuobaudas perkėlimą į drausmės grupę ir kamerų tipo patalpas, pareiškėjas prarado teisę į ugdymą ir profesinį mokymą, kaip tai numato Ugdymo aprašo 11 punktas ir Profesinio mokymo aprašo 10 punktas.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. M-32 (b. l. 110) buvo išbrauktas iš mokyklos avalynės gamintojo specialybės sąrašų dėl nelankymo. 2016 m. kovo 18 d. pareiškėjo socialinės reabilitacijos plane (b. l. 38–43) buvo numatytos šios socialinės reabilitacijos priemonės: įgyti vidurinį išsilavinimą (3 punktas); esant galimybei įsidarbinti, atlikti visuomenėje naudingus darbus (7 punktas). Dėl socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimo SRS būrio viršininkas 2017 m. sausio 19 d. padarė įrašą, kad pareiškėjas socialinės reabilitacijos pataisos programoje nedalyvauja, daro pažeidimus (b. l. 42, 38–43). Taigi šios nustatytos faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius apie jo norą ir siekį mokytis ir ugdyti save.
Pareiškėjo teiginiai dėl sąlygų dirbti nesudarymo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal BVK 125 straipsnio 1 dalį, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pagal BVK nuostatas, norėdamas dirbti darbą savo iniciatyva nuteistasis turi apie tai informuoti pataisos įstaigos administraciją.
Pirminio psichologinio vertinimo metu psichologinės tarnybos viršininkė pateikė išvadą, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu konkrečiam užimtumui poreikio nereiškia (b. l. 45–46). Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2017 m. kovo 2 d. pažymoje Nr. 14-920 (b. l. 47) pažymėta, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę Vilniaus PN nedirbo, dėl įdarbinimo į administraciją nesikreipė. Įvertinęs šias nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui neišreiškus pageidavimo dirbti, nenustatyta Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nesudarant jam sąlygų dirbti.
Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus PN jis buvo uždarytas ir pamirštas, suteikiant jam tik galimybę 1 val. per parą pasivaikščioti. Rašytiniai bylos įrodymai (b. l. 7–8, 9–10, 45–46) patvirtina, kad paskyrus pareiškėjui nuobaudas (perkėlimą į drausmės grupę, kamerų tipo patalpas) jis buvo konsultuojamas Vilniaus PN psichologų individualiai: 2016 m. rugpjūčio 24 d., 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. spalio 26 d., 2016 m. gruodžio 20 d., 2016 m. gruodžio 21 d. Konsultacijų turinys dažniausiai sietinas su bausmės atlikimo (adaptacijos laisvės atėmimo vietoje) sunkumais. 2016 m. gruodžio 22 d. pažymoje pažymėta, kad pareiškėjas ir toliau bus konsultuojamas individualiai, siekiant motyvuoti jį „pamatyti“ bei įžvelgti adekvačias problemas, siekiant jo atžvilgiu taikyti programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Be to, pareiškėjas Vilniaus PN 2016 m. lapkričio 29 d. raštu buvo informuotas, kad atlikus paskirtas nuobaudas, jis galės tęsti dalyvavimą programose, numatytose kaip socialinės reabilitacijos priemonės. Taigi minėti įrodymai patvirtina, kad dėl paskirtų nuobaudų pareiškėjui apribojus dalyvavimą grupinėje programų veikoje, jam buvo pritaikytas individualus darbas psichologinių konsultacijų forma. Teismas vertina, kad tokiais Vilniaus PN veiksmais nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nesudarius sąlygų pareiškėjo ugdymui ir profesiniam mokymui, darbui. Kaip minėta, remiantis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, LVAT praktika, neįrodžius bent vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Nagrinėjamu atveju teismui nenustačius pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų fakto, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo H. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas