Civilinė byla Nr. e2-6954-868/2025
Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00063-2025-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4;
(S)
3.2.3.2; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, veikianti Utenos apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei E. J., atstovaujamai BĮ „Zarasų socialinės globos namai“ dėl skolos už šiluminę energiją ir karštą vandenį priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 735,70 Eur skolą už šiluminę energiją, ir karštą vandenį, 22,72 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Butui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas 2193117. Ieškovė teigia, kad butas Nekilnojamojo turto registro duomenimis registruotas atsakovės E. J. vardu. Pažymėjo, kad nors nuosavybės teisė į butą atsakovės vardu įregistruota tik 2024 m. lapkričio 13 d., 2024 m. lapkričio 12 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3378 pagrindu, tačiau nuosavybės teisę į butą atsakovė įgijo 2024 m. birželio 6 d., mirus palikėjai T. P. ir atsakovei 2024 m. rugsėjo 5 d. priėmus palikimą po palikėjos mirties. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. SD-2638 informavo notarą apie palikėjos T. P. turimą įsiskolinimą ieškovei ir tokiu būdu įvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytą pareigą. Už laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. į butą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį buvo neatsiskaityta, todėl yra susidariusi bendra 735,70 Eur atsakovės skola ieškovei. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją ir karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas. Atsakovės skolą ir delspinigių dydį pagrindžia ieškovės mokesčių ir delspinigių paskaičiavimo pažyma, parengta pagal pardavimų apskaitos ir kontrolės sistemos duomenis. Nagrinėjamu atveju su atsakove nebuvo sudarytos individualios rašytinės šilumos pirkimo – pardavimo sutarties, buto šilumos/karšto vandens tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal Aprašo nuostatas. Kadangi atsakovė už butui patiektą šilumos energiją neatsiskaitė, darytina išvada, kad ji netinkamai vykdė teisės aktų nustatytą pareigą mokėti už suvartotą energiją.
Atsakovė E. J. (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Nurodė, kad atsakovės pajamos nepakankamos, kad sumokėti visus einamus mokėjimus ir, tuo labiau, atsiskaityti už skolas. Teigia, kad atsakovės globėja inicijuoja buto pardavimą. Pardavus butą bus kuo skubiau atsiskaityta su visais kreditoriais.
Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 5 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis ). Šalims apie bylos nagrinėjimą taip pat pranešta teismo nutartimi. Pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau byloje papildomų duomenų ir (ar) prašymų nepateikta.
Ieškinys visiškai tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė (nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“) tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovei. Ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad atsakovės skola nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. tiektą šilumos energiją yra 735,70 Eur, už praleistą atsiskaitymo terminą priskaičiuota 22,72 Eur delspinigių. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės rašytinė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad ieškovė konkliudentiniais veiksmais sudarė su šilumos vartotoju neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų. Ieškovės teigimu, atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, už patiektą šilumos energiją tinkamai nemokėjo. Iš byloje pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad už laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. patiektą šilumos energiją susidarė 735,70 Eur dydžio įsiskolinimas. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, pažeisdama prievolę, su ieškove neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija ir visiškai pripažįsta ieškinį (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, 6.200 straipsnio l dalimi, 6.383 straipsniu, 6.388 straipsniu, 6.391 straipsniu, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 735,70 Eur skola už šiluminę energiją, ir karštą vandenį.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 22,72 Eur delspinigius.
CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 371 punkte įtvirtinta, kad, nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 29,37 Eur delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,02 proc. dydžio delspinigių normą už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neįvykdė prievolės sumokėti užmokestį už šiluminę energiją ir karštą vandenį, reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 22,72 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatsiskaitė už šilumos energiją ir karštą vandenį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą 758,42 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį, turėjo 5,94 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir Gyventojų registro duomenų paiešką duomenų bazėje. Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos (22 Eur + 5,94 = 27,94 Eur) yra pagrįstos ir protingos, todėl tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 27,94 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr) ATP-C-2025-00683 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą byloje, valstybei garantuojant ir apmokant antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 10 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD -2025-01761 matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 112,50 Eur, o atsakovei, esant atleistai (30 proc.) nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 79 Eur priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., 441 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, iš atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 735,70 Eur (septynis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 70 ct) skolą už šiluminę energiją, karštą vandenį, 22,72 Eur (dvidešimt du eurus ir 72 ct) delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 758,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,94 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 79 Eur (septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vanda Višnevska