Administracinė byla Nr. eA-1024-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02431-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.3

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Best Company LT“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Best Company LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SP1-4586 ,,Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir 2018 m. liepos 11 d. sprendimas) ir 2018 m. liepos 24 d. raštą Nr. BR6-9778 ,,Dėl dalies apskaičiuotos skolos anuliavimo ir likusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2018 m. liepos 24 d. raštas); 2) panaikinti NMA 2018 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. SP1-2990 ,,Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir 2018 m. birželio 7 d. sprendimas) ir 2018 m. birželio 20 d. raštą Nr. BR6-7501 ,,Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2018 m. birželio 20 d. raštas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad už 2015 metus pateikta paraiška paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti (toliau – ir 2015 m. paraiška) buvo peradministruojama ne kartą. Ir NMA 2018 m. birželio 20 d. raštas, ir 2018 m. birželio 7 d. sprendimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais), kurie patvirtintų aiškią ir pagrįstą padidėjusių grąžintinų lėšų susidarymo priežastį.

3.       NMA 2018 m. liepos 11 d. sprendimą priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnio nustatyta tvarka inicijavusi 2018 m. birželio 7 d. sprendimo taisymą, iki pareiškėjo skundo gavimo dienos pastebėjusi sprendime netiksliai nurodytos dalies (5 350,65 Eur) skolos susidarymo aplinkybes ir faktinių duomenų neatitikimo klaidas, tačiau 2018 m. liepos 11 d. sprendimu atsakovas atliko ne klaidų taisymą VAĮ 35 straipsnio nustatyta tvarka, o priėmė visiškai naują, antrą sprendimą dėl tos pačios administracinės procedūros. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo 2018 m. liepos 11 d. sprendimas ir 2018 m. liepos 24 d. raštas naikintini, todėl atitinkamai naikinti ir 2018 m. birželio 7 d. sprendimas bei 2018 m. birželio 20 d. raštas.

4.       Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas 2018 m. liepos 11 d. sprendime neteisingai apskaičiavo sankciją (grąžintiną sumą) už Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 patvirtinto Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo (toliau – ir Valdymo reikalavimai) pažeidimus. Šiame sprendime konstatuota, kad apskaičiuotas galutinis kompleksinis paramos sankcijos dydis yra 8 procentai už šių reikalavimų pažeidimus, taikomas visoms pareiškėjo išmokoms pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai ir atsižvelgiant į tai, kad paramos mokėjimo metu dalis kompleksinės paramos susiejimo sankcijos jau buvo išskaičiuota, pakartotinai peradministravus 2015 m. paraišką, susidarė bendra 1 915,71 Eur grąžintina paramos suma už valdymo reikalavimo pažeidimus. Pareiškėjui NMA išmokėjo 258,11 Eur mažiau nei priklausė pagal pateiktą 2015 m. paraišką susietos paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis ir pieninių veislių bulius, taip pat 34,83 Eur mažiau išmokos už pirmuosius hektarus ir 8,88 Eur mažiau paramos už baltyminių augalų auginimą negu priklausė pagal pateiktą 2015 m. paraišką.

5.       NMA pagal gautus duomenis iš valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau - ir ŽŪIKVC) nepagrįstai sprendė, jog 0,06 ha plotas, kuris 2015 m. paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 7,92 ha GPŽ (ganyklos arba pievos, daugiametės žolės iki 5 metų) plotą, ribas, yra bl3 plotas bei nėra dirbamas (prižiūrimas). NMA darė išvadą, kad nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukas, įbraižytas išmokos skirtame KŽS b11 plote, apima ir paramai netinkamą KŽS bl3 plotą. NMA taip pat nurodė, kad neatliko 2015 m. paraiškoje deklaruotų duomenų patikros, nes tie KŽS ar jų dalys, kuriuose nustatyti pažeidimai, pateko į einamųjų metų palydovinių ir (arba) ortofotografinių vaizdų teritoriją. Taigi NMA, vadovaudamasi ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, nustatė, jog pareiškėjas atitinkamuose KŽS deklaravo didesnį nei tinkamą paramai plotą. Pareiškėjas teigia, kad mažai tikėtina, jog 7,92 ha plote, kuriame ganosi gyvuliai ir/ar kuris yra naudojamas žolei ar žolės produkcijai gauti, galėjo likti vos 0,06 ha nedirbamas (neprižiūrimas) plotas. Galbūt įvyko eilinė klaida inkorporuojant informacinių sistemų duomenis. Be to, atsakovas nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu nustatė 0,06 ha netinkamą paramai plotą.  Aptartas pažeidimas nustatytas ir sankcija skiriama praėjus beveik trims metams nuo paraiškos pateikimo dienos, praėjus keliems metams po paramos lėšų išmokėjimo, todėl NMA privalėjo pateikti visus objektyvius duomenis, kurių pagrindu nustatė tokį pažeidimą.

6.       Administruodama 2015 m. paraišką NMA vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 83 punktu ir pareiškėjo paprašė pateikti valdymo teisę įrodančius dokumentus valstybiniuose žemės plotuose, kuriuose deklaravo pasėlius. Pareiškėjas akcentavo, kad 2015 m. paraiškos teikimo metu nebuvo nurodyta apie tai, kad jis neturi teisės deklaruoti valstybinės žemės ploto, nereikalauta papildomų valdymo teisės dokumentų ir todėl pareiškėjas turėjo pagrindą manyti, kad paraiškoje nurodyti duomenys teisingi. Nesant jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo informavimą dėl nurodyto pažeidimo teikiant paraišką, sankcija už neteisingą 17,04 ha ploto deklaravimą valstybinėje žemėje paskirta nepagrįstai.

7.       Be to, NMA skaičiuodama sankciją už neteisingą deklaravimą 17,10 ha plotui, kaip nurodyta, atsižvelgė į tai, kad pagrindinė tiesioginė išmoka, žalinimo išmoka ir išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – Programos priemonė MPŪV) buvo išmokėta už 142,59 ha plotą (deklaruotas 150,81 ha), sumažintą 16,44 ha ploto neteisingo deklaravimo sankciją ir susidariusią grąžintiną paramos sumą 4 173,24 Eur apskaičiavo nuo skirtumo (142,59-133,71=8,88 ha). Iki šio naujo sprendimo priėmimo atsakovas jau buvo pritaikęs pareiškėjui sankciją už neteisingai deklaruotą 8,22 ha plotą, tačiau neaišku, kokiame KŽS šis plotas neteisingai deklaruotas, kada pažeidimas nustatytas ir kada pritaikyta sankcija, nes 133,71 ha bendras tinkamas paramai plotas nustatytas būtent naujuoju, 2018 m. liepos 11 d. sprendimu. NMA 2018 m. liepos 24 d. raštas, kuriuo įforminamas skolos išskaičiavimas ir nurodymas sumokėti likusią skolą (712,22 Eur), negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, nes parengtas skundžiamo 2018 m. liepos 11 d. sprendimo pagrindu.

8.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

9.       NMA paaiškino, kad 2018 m. liepos 11 d. sprendime aiškiai ir išsamiai nurodyta, už kuriuos Valdymo reikalavimų pažeidimus bei kokiais teisės aktais vadovaujantis, pareiškėjo 2015 m. paraiškai yra taikoma paramos susigrąžinimo sankcija. Pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad NMA išmokėjo 258,11 Eur mažesnę paramos sumą, negu pareiškėjui priklausė, yra visiškai nepagrįstas, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad NMA turėjo išmokėti daugiau lėšų. NMA teisėtai ir pagrįstai taikė 2015 m. paraiškos sankcijas už netinkamų paramai skirti plotų deklaravimą, o pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjas  deklaruodamas duomenis 2015 m. paraiškoje patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis, įsipareigojo paraiškoje teikti teisingus duomenis bei žinojo, kad teisės aktų nesilaikymas gali lemti paramos išmokų sumažinimą ar jų netekimą.

10.       NMA teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi Taisyklių 83 punkto nuostatomis, pranešimu paprašė pateikti pareiškėjo valdymo teisę patvirtinančius dokumentus į 4 ginčo laukus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Varėnos skyriaus raštais NMA buvo informuota apie asmenis, kurie neturėdami teisinio pagrindo, valstybiniuose žemės plotuose 2015 m. deklaravo pasėlius bei buvo prašoma NMA imtis priemonių pagal kompetenciją dėl nurodytų aplinkybių patikrinimo ir galimo pažeidimo išaiškinimo. Pareiškėjas į NMA pranešimą neatsakė, reikalaujamų dokumentų nepateikė. Pareiškėjams per nustatytą terminą nepateikusiems prašomų dokumentų ar pateikusiems dokumentus ne dėl visų deklaruotų plotų, taikomos Taisyklėse nurodytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo.

11.       Dėl skundžiamo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo NMA nurodė, kad iki pareiškėjo skundo gavimo dienos buvo pastebėta, kad 2018 m. birželio 7 d. sprendime yra netiksliai nurodytos dalies (5 350,65 Eur) skolos susidarymo aplinkybės. Atsižvelgdama į tai, bei vadovaudamasi VAĮ 35 straipsnyje numatyta sprendimų klaidų ištaisymo procedūra, NMA inicijavo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo taisymą ir priėmė 2018 m. liepos 11 d. sprendimą, kuriame aiškiai ir išsamiai nurodė dalies (5 350,65 Eur) skolos susidarymo aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo apskaičiuota 5 350,65 Eur grąžintinų išmokų suma.

12.       Atsakovo teigimu, NMA 2018 m. birželio 20 d. raštas ir 2018 m. liepos 24 d. raštas yra informacinio pobūdžio, informuojantys pareiškėją apie NMA priimą 2018 m. birželio 7 d. sprendimą bei apskaičiuotą 6 088,95 Eur skolos sumą ir apie 2018 m. liepos 11 d. sprendimą bei apskaičiuotą 6 088,95 Eur skolos sumą. Šie raštai nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių, todėl reikalavimas juos panaikinti nepagrįstas.

II.

13.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Baltic Company LT“ skundą tenkino iš dalies – panaikino NMA 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SP1-4586 ,,Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, 2018 m. liepos 24 d. raštą Nr. BR6-9778 ,,Dėl dalies apskaičiuotos skolos anuliavimo ir likusios skolos grąžinimo“ ir 2018 m. birželio 20 d. raštą Nr. BR6-7501 ,,Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos grąžinimo“.

14.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 6 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje buvo deklaruotas 150,81 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 150,81 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“; 55 vnt. mėsinių galvijų, už kuriuos mokama susietoji parama; 4 vnt. pieninių veislių bulių, už kuriuos mokama susietoji parama; 340 vnt. mėsinių avių, už kurias mokama susietoji parama. Pareiškėjui 2015 m. gruodžio 21 d. buvo išmokėta 7 005,19 Eur pagrindinė tiesioginė išmoka, 1 429,17 Eur išmoka už pirmuosius hektarus, 2016 m. vasario 23 d. išmokėta 5 528,15 Eur žalinimo išmoka, 2016 m. kovo 22 d. išmokėta 10 591,35 Eur susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis ir pieninių veislių bulius išmoka, 2015 m. gruodžio 29 d. išmokėta 364,23 Eur susietoji parama už baltyminių augalų auginimą, 6 872,32 Eur išmoka pagal MPŪV priemonę. 

15.       Įvertinęs NMA 2018 m. liepos 11 d. sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad juo buvo panaikintas ankstesnis, 2018 m. birželio 7 d. sprendimas, t. y. minėtas sprendimas nustojo galioti nuo NMA 2018 m. liepos 11 d. sprendimo priėmimo dienos, ir atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl 2018 m. birželio 7 d. sprendimo panaikinimo. Pažymėdamas, kad panaikintas sprendimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, teismas nusprendė nevertinti šio sprendimo motyvų, argumentų, jo teisėtumo bei pagrįstumo.

16.       Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 11 d. sprendime nurodyta, jog NMA 2018 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui, pagal 2015 m. birželio 9 d. pateiktą paraišką buvo priimtas sprendimas anuliuoti 759,47 Eur dydžio paramos susigrąžinimą ir tęsti 738,30 Eur dydžio paramos susigrąžinimą, taip pat susigrąžinti susidariusią 5 350,65 Eur dydžio grąžintiną paramos sumą. Minėtame sprendime nurodyta, kad skolos suma 6 088,95 Eur (738,30 Eur + 5350,65 Eur) lieka.

17.       Teismas nustatė, kad skundžiamame 2018 m. liepos 11 d. sprendime nurodyta, jog pareiškėjui apskaičiuotas galutinis kompleksinės paramos sankcijos dydis 8 proc. už VR12, VR34, VR42 ir VR10 reikalavimų pažeidimus (taikomas visoms pareiškėjo išmokoms pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai) ir atsižvelgiant į tai, kad paramos mokėjimo metu dalis kompleksinės paramos susiejimo sankcijos jau buvo išskaičiuota, pakartotinai peradministravus 2015 m. paraišką susidarė bendra 1 915,71 Eur grąžintina paramos suma už valdymo reikalavimų pažeidimus, kurią NMA išskaidė taip: 368,50 Eur paramos pagal priemonę MPŪV suma; 300,73 Eur žalinimo išmokos suma; 379,58 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma; 102,48 Eur išmokos už pirmuosius hektarus suma; 26,12 Eur susietosios paramos už baltyminių augalų auginimą suma; 738,30 Eur susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis ir pieninių veislių bulius suma.

18.       Įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl nesumokėtų ir išskaičiuotų iš pareiškėjo sumų, teismas sprendė, kad susidariusi grąžintina paramos suma yra paskaičiuota tinkamai neįvertinus šių aplinkybių. Teismas palygino pareiškėjui išmokėtas paramos sumas ir NMA 2018 m. liepos 11 d. sprendime nurodytas sumas, į kurias atsižvelgiant buvo apskaičiuota 8 proc. dydžio sankcija, ir darė išvadą, kad sprendime nurodytos sumos neatitiko nustatytų, faktiškai išmokėtų sumų pareiškėjui ir, atsižvelgiant į nustatytus neatitikimus, NMA nustatyta grąžintina paramos suma nėra teisinga ir pagrįsta.

19.       Dėl pareiškėjos deklaruoto 7,92 ha ploto (pasėlio kodas – GPŽ), esančio KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, teismas sutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad 7,92 ha plote, kuriame ganosi gyvuliai ir/ar kuris yra naudojamas žolei ar žolės produkcijai gauti, galėjo likti vos 0,06 ha nedirbamas (neprižiūrimas) plotas, be to, atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindų nustatė 0,06 ha netinkamą paramai plotą, kas kėlė abejones dėl išvadų patikimumo ir pagrįstumo. Teismas pažymėjo, jog NMA, kaip tam tikras išmokas administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ir į paramą pretenduojantiems asmenims.

20.       Vertindamas NMA išvadas, kad pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į visus deklaruotus laukus, teismas nustatė, kad ginčo sklypuose pareiškėjo deklaruoti plotai patenka į pareiškėjui suprojektuotus nuomai valstybinės žemės sklypus. Teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 5 d. UAB ”Best Company LT” ir NŽT Varėnos skyrius sudarė Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį, pagal kurią Varėnos skyrius įsipareigojo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbai, skirti suprojektuoti bendro 66,39 ha ploto žemės sklypus nuomoti mokėtojui UAB ”Best Company LT” būtų atlikti Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad užsitęsus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbams, nuomos sutartys nebuvo sudarytos, tačiau NŽT Varėnos skyrius neprieštaravo, kad UAB ”Best Company LT” laikinai naudotųsi nuomai suprojektuotais valstybinės žemės sklypais. 2015 m. paraiška buvo teikiama Varėnos seniūnijoje ir paraišką priėmusiai specialistei nekilo jokių abejonių dėl pareiškėjos deklaruojamų plotų, esančių valstybinėje žemėje, valdymo teisėtumo. 

21.       Įvertinęs Taisyklių 83 punkte įtvirtintas nuostatas, t. y. kad NMA turi teisę reikalauti deklaruotų plotų teisėtą valdymą pagrindžiančių dokumentų tik kilus klausimui dėl galbūt neteisėto/neteisingo laukų deklaravimo, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas deklaravo laukus valstybinėje žemėje, kur buvo suprojektuoti žemės sklypai išnuomoti būtent pareiškėjui, kuriuos eilę metų prižiūrėjo, tvarkė pats pareiškėjas, o NŽT Varėnos skyrius žinojo apie pareiškėjui suprojektuotų valstybinių žemės sklypų naudojimo faktą.

22.       Teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad NMA pareiškėjui nesuprantamu būdu apskaičiavo sankciją už neteisingą deklaravimą 17,10 ha plotui, nes iš skundžiamo 2018 m. liepos 11 d. sprendimo turinio buvo neaišku, kada anksčiau atsakovas buvo pritaikęs pareiškėjui sankciją už neteisingai deklaruotą 8,22 ha plotą. Teismas konstatavo, kad 2018 m. liepos 24 d. raštas taip pat negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, kadangi parengtas skundžiamo 2018 m. liepos 11 d. sprendimo pagrindu.

23.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 4 punktu ir nurodė, kad sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo turi būti nurodoma grąžintinų lėšų susidarymo priežastis, o vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo deklaruotų laukų būklė, praėjus keleriems metams po paraiškos pateikimo, buvo vertinama atsižvelgiant į ŽŪIKVC pateiktą informaciją, pareiškėjas nebuvo supažindintas su įrodymais, kuriais remiantis nustatytas toks pažeidimas. Teismas darė išvadą, kad NMA nesilaikė konstitucinio gero administravimo principo ir neįvykdė pareigos surinkti pakankamai įrodymų, kad būtų galima paneigti teisę į atitinkamą išmokėtos išmokos dalį, todėl priimtas sprendimas dėl 2015 m. paraiškoje nustatyto paramai netinkamo bl3 ploto taip pat nepagrįstas.

24.       Dėl pareiškėjo prašomų panaikinti NMA 2018 m. birželio 20 d. ir 2018 m. liepos 24 d. raštų teismas nurodė, kad pagal Grąžintinų lėšų taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą negali būti pripažįstami tik informacinio pobūdžio dokumentais, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie priimtą sprendimą, o sukelia pareiškėjui realias teisines pasekmes, kadangi juo įformintas grąžintinų lėšų įskaitymas iš pareiškėjui užregistruotų, bet dar neišmokėtų išmokų. Galimybę skųsti teismui Raštą įtvirtino Grąžintinų lėšų taisyklių 20 punktas. Kadangi NMA 2018 m. liepos 11 d. sprendimas naikintinas, teismas panaikino atsakovo 2018 m. liepos 24 d. raštą, taip pat teismas nusprendė panaikinti ir NMA 2018 m. birželio 20 d. raštą, nes atsakovas jo nepanaikino pats kartu su 2018 m. birželio 7 d. sprendimu.

III.

25.       Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

26.       Atsakovas pakartotinai nurodo argumentus dėl nustatytų pažeidimų administruojant pareiškėjo 2015 m. paraišką ir pabrėžia, kad parama mokama tik už deklaruotus ir paramai tinkamus plotus.

27.       Dėl teismo išvados, kad NMA nesurinko pakankamai įrodymų, jog pareiškėjo visas deklaruotas plotas yra tinkamas paramai, todėl neteisėtai vadovavosi ŽŪIKVC duomenimis, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas deklaruodamas duomenis 2015 m. paraiškai bei joje pasirašydamas savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis, įsipareigojo paraiškoje teikti teisingus duomenis bei žino, kad teisės aktų nesilaikymas gali lemti paramos išmokų sumažinimą ar jų netekimą. Pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų naudmenų ar kitų plotų ribas, turi išskirti didesnius nei 0,01 ha netinkamus paramai plotus. NMA 2018 m. liepos 11 d. sprendime yra išaiškinta, kas yra bl3, bei kodėl už šiuos plotus pareiškėjui neskirta parama, o pareiškėjas NMA nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų ŽŪIKVC duomenis, jog pareiškėjas 2015 m. paraiškoje neišskyrė paramai skirti netinkamų plotų ar jų neišskyrė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių.

28.       Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas neįrodė žemės valdymo teisės į dalį 2015 m. paraiškoje deklaruoto ploto. NŽT 2015 m. lapkričio 11 d. raštu, NMA buvo informuota apie asmenis, kurie neturėdami teisinio pagrindo (valstybinės žemės nuomos sutarčių ar įsakymų, suteikiančių teisę laikinai naudotis žemės plotais), valstybiniuose žemės plotuose 2015 metais deklaravo pasėlius bei prašoma NMA imtis priemonių pagal kompetenciją dėl nurodytų aplinkybių patikrinimo ir galimo pažeidimo išaiškinimo. NŽT 2016 m. sausio 22 d. rašte (kuriuo patikslintas 2015 m. lapkričio 11 d. NŽT raštas) buvo pateikta išsamesnė informacija apie tuos pačius 4 ginčo laukus, nurodant konkrečius KŽS numerius ir juose esančius laukus, kuriuos pareiškėjas deklaravo 2015 m. paraiškoje, neturėdamas valdymo teisės. NMA neprivalėjo apie 2015 m. lapkričio 11 d. NŽT raštą informuoti pareiškėjo, o gavusi NŽT 2016 m. sausio 22 d. raštą su patikslinta informacija apie ginčo laukus, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi Taisyklių 83 punkto nuostatomis, pranešimu paprašė pateikti pareiškėjo valdymo teisę patvirtinančius dokumentus į ginčo laukus, tačiau pareiškėjas į pranešimą neatsakė ir reikalaujamų dokumentų nepateikė. Pareiškėjo pateiktas įsakymas ir sutartys nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas 2015 m. paraiškoje deklaruotus ginčo laukus valdė teisėtai, prie įsakymo nėra pridėta sklypų žemėlapių, iš kurių būtų galima nustatyti planuojamų Pareiškėjui išnuomoti sklypų vietą. Sutartys taip pat nepaneigia NŽT Varėnos skyriaus raštuose nurodytų aplinkybių, nes jose yra susitariama dėl ateityje atliekamų darbų. Todėl NMA 2018 m. liepos 11 d. sprendime teisingai apskaičiavo sankciją (grąžintiną sumą) dėl neįrodytos žemės valdymo teisės į dalį 2015 m. paraiškoje deklaruoto ploto, o teismo sprendime nurodyti argumentai, kad NMA privalėjo apie 2015 m. lapkričio 11 d. NŽT raštą informuoti pareiškėją, yra nepagrįsti.

29.       Europos Sąjungos teisės aktai suteikia NMA teisę priimti sprendimą dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo per ketverius metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Šiuo atveju, pažeidimas pareiškėjo 2015 m. Paraiškoje buvo padarytas 2015 m. birželio 9 d., taigi NMA iki 2019 m. birželio 9 d. turėjo teisę priimti skolos sprendimą.

30.       Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo išvada, kad NMA 2018 m. birželio 20 d. raštas ir 2018 m. liepos 24 d. raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. NMA teigimu, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis minėtus raštus panaikinus nepasikeitė, todėl tokio pobūdžio dokumentai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

31.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32.       Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, pripažindamas paramai netinkamą plotą (0,06 ha) duomenų, kuriuos gavo iš ŽŪIKVC, nepateikė, taip pat nenurodė ir kada gavo šiuos duomenis, o tokie atsakovo veiksmai ir priimami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Paraiška yra administruojama jau kelintą kartą, buvo priimtas ne vienas sprendimas, o neteisingo deklaravimo sankcija taikoma praėjus trims metams nuo tariamo pažeidimo padarymo. Jeigu NMA nustatė netinkamus paramai plotus remiantis ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, tai šiuos duomenis iš ŽŪIKVC turėjo gauti iki 2015 m. gruodžio 1 d., tačiau neteisingo deklaravimo sankciją atsakovas apskaičiavo tik 2018 m. liepos 11 d. sprendime ir tik tuomet pareiškėjas sužinojo apie tariamą pažeidimą.

33.       Pareiškėjo teigimu, apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas neturėjo valdymo teisės į dalį deklaruotų laukų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas išsiuntė pareiškėjui 2016 m. vasario 8 d. pranešimą pateikti valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ar kad pareiškėjas gavo tokį pranešimą. Be to, NMA net negavusi atsakymo, vis tiek užsakė ir pervedė pareiškėjui išmokas ir tik 2017 m. gegužės 26 d. (praėjus daugiau negu metams po tariamo 2016 m. vasario 8 d. išsiuntimo ir negavusi atsakymo) pirmą kartą atsakovas priėmė sprendimą dėl susidariusios skolos sugrąžinimo. Byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas prašė pareiškėjo valdymo teisę į deklaruotus laukus pagrindžiančius dokumentus pateikti.

34.       Atsakovas privalėjo informuoti apie NŽT 2015 m. lapkričio 11 d. raštą, nes to reikalauja Viešojo administravimo įstatymas. NŽT Varėnos skyriui buvo žinoma, jog pareiškėjas dirba, prižiūri, tvarko valstybinės žemės sklypus, kurie buvo suformuoti nuomai pareiškėjui ir NŽT Varėnos skyrius jokių pretenzijų ar reikalavimų pareiškėjui nereiškė, taip pat, neišaiškino pareiškėjo teisės kreiptis dėl įsakymo, suteikiančio teisę laikinai naudotis žemės plotais gavimo, kol bus įgyvendinti žemėtvarkos projekto darbai. Tuo tarpu, kai eilę metų dirbęs ir prižiūrėjęs nuomai suformuotus valstybinės žemės sklypus pareiškėjas juos deklaravo paramai gauti, būdamas pagrįstai įsitikinęs, kad tokią teisę turi, NŽT Varėnos skyrius 2015 m. lapkričio 11 d. raštu atsakovui pateikė informaciją apie galimą pažeidimą. Tokie valstybinių institucijų veiksmai yra nesuderinami su konstitucine nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Jei atsakingos institucijos teikiant paraišką pagal Taisyklių reikalavimus būtų reikalavę pateikti visus valdymo teisę į deklaruojamus plotus pagrindžiančius dokumentus, pareiškėjas juos būtų arba pateikęs arba nedeklaravęs laukų valstybinėje žemėje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad sklypų žemėlapiai pateikti byloje, iš kurių buvo galima nustatyti planuojamų išnuomoti pareiškėjui žemės sklypų vietą.

35.       Pareiškėjas pritaria teismo išvadai, kad NMA 2018 m. birželio 20 d. ir 2018 m. liepos 24 d. raštai nėra vien tik informacinio pobūdžio dokumentai, šios išvados pagrįstos teisės aktais. Kadangi apeliaciniame skunde atsakovas jokių argumentų dėl neteisingai apskaičiuotos grąžintinos sumos už valdymo reikalavimų pažeidimus, dėl taikytos sankcijos už neteisingai deklaruotą 8,22 ha plotą, dėl neįvertintos anksčiau išskaičiuotos skolos sumos nustatant bendrą grąžintiną skolos sumą, nepateikia, šio teismo išvadų neginčija, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo. 

36.       Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sumokėjo advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

16.                      Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2018 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. SP1-4586 ,,Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir 2018 m. liepos 24 d. rašto Nr. BR6-9778 ,,Dėl dalies apskaičiuotos skolos anuliavimo ir likusios skolos grąžinimo“ bei NMA 2018 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. SP1-2990 ,,Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir 2018 m. birželio 20 d. rašto Nr. BR6-7501 ,,Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

37.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB ,,Best Company LT“ skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SP1-4586 ,,Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir 2018 m. liepos 24 d. raštą Nr. BR6-9778 ,,Dėl dalies apskaičiuotos skolos anuliavimo ir likusios skolos grąžinimo“ bei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 20 d. raštą Nr. BR6-7501 ,,Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos grąžinimo“, o likusioje dalyje skundą atmetė. 

38.       NMA apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3883-535/2018 ir priimti naują sprendimą – UAB ,,Best Company LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Taip pat nurodo, kad NMA 2018 m. birželio 20 d. raštas ir 2018 m. liepos 24 d. raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, o teismui juos panaikinus UAB ,,Best Company LT“ teisių ir pareigų apimtis nepasikeitė.

39.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

41.       Vertinant atsakovo apeliacinį skundą pažymėtina, kad jis atkartoja 2018 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. SP1-4586 "Dėl susidariusios skolos grąžinimo" turinį, šiek tiek jį papildant naujais argumentais. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė susidariusios grąžintinos skolos apskaičiavimo netikslumus, kas anot teismo, patvirtina Agentūros reikalaujamos grąžinti sumos nepagrįstumą. Šiuo aspektu apeliaciniame skunde Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvo pagrįstumo nepateikia jokių argumentų ir šios teismo sprendimo dalies neginčija.

42.       Taip pat sutiktina su ginčijamo sprendimo argumentais dėl 2015 m. Paraiškoje paramai nustatyto netinkamo bl3 ploto. Agentūra neeliminavo pareiškėjo paaiškinimų, jog 7,92 ha plote, kuriame ganėsi gyvuliai ir (ar) kuris buvo naudojamas žolei ar žolės produkcijai gauti, galėjo likti 0,06 ha nedirbamas (neprižiūrimas) plotas. Be to, atsakovas iki 2018 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. SP1-4586 "Dėl susidariusios skolos grąžinimo" buvo priėmęs net tris sprendimus dėl 2015 m. Paraiškos, kiekvieną kartą nurodydamas, kad peradministravo paraišką, tačiau nei viename iš jų nebuvo nustatytas netinkamas paramai plotas. Tai reiškia, jog neteisingo deklaravimo atvejis nustatytas praėjus keleriems metams po paramos lėšų išmokėjimo ir jų įsisavinimo. Nors Agentūra nurodo, kad netinkamas plotas paramai gauti nustatytas remiantis duomenimis, gautais iš ŽŪIKVC, tačiau nepašalintų neaiškumų liko. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog NMA, kaip tam tikras išmokas administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ir į paramą pretenduojantiems asmenims.

43.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pakankamai išsamiai išdėstė argumentus dėl UAB "Best Company LT" neįrodytos žemės valdymo teisės į dalį 2015 m. Paraiškoje deklaruoto ploto. Visuma bylos faktinių duomenų patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui buvo žinoma, kad pareiškėjas dirba, prižiūri, tvarko valstybinės žemės sklypus, kurie vėliau (2018 m. lapkričio 29 d.) buvo suformuoti ir jam išnuomoti, t. y. faktiškai jais naudojosi eilę metų.     

44.       Atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, išklausyti asmenis, kurių atžvilgiu yra priimami administraciniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5184-575/2019), taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.).

45.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Taigi sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017).

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui materialines teisines pasekmes sukelia Agentūros 2018 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. SP1-4586 ,,Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, nes būtent šiuo administraciniu aktu UAB „Best Company LT“ buvo apskaičiuota ir taikyta paramos susigrąžinimo sankcija už Agentūros nustatytus Paramos sutarties ir teisės aktų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone pareiškėjo inicijuoto administracinio ginčo esmė yra būtent šio administracinio akto pagrįstumas ir teisėtumas.

47.       Byloje nustatyta, kad Agentūra apie anksčiau minėtą savo sprendimą, turintį UAB "Best Company LT" tiesioginį poveikį, informavo pareiškėją 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. BR6-9778 ,,Dėl dalies apskaičiuotos skolos anuliavimo ir likusios skolos grąžinimo“, išsiųsdama kartu su šiuo raštu pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantį 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SP1-4586 ,,Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Be to, Agentūra 2018 m. liepos 24 d. rašte Nr. BR6-9778 ,,Dėl dalies apskaičiuotos skolos anuliavimo ir likusios skolos grąžinimo“ išaiškino UAB "Best Company LT" skolos grąžinimo tvarką ir pasekmes, kurios pagal teisės aktus gali kilti skolos negrąžinimo atveju. Vertintina, kad šis NMA raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti savarankišku administracinio ginčo dalyku. Šiuo aspektu koreguotina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria Agentūros 2018 m. liepos 24 d. raštas Nr. BR6-9778 ,,Dėl dalies apskaičiuotos skolos anuliavimo ir likusios skolos grąžinimo“ panaikintas, atitinkamai pakeičiant motyvus, o šią bylos dalį nutraukiant (ABTĮ 103 str. 1 p.). Analogiška situacija ir dėl NMA 2018 m. birželio 20 d. rašto Nr. BR6-7501 ,,Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos grąžinimo“, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nebepasisako.

48.       UAB „Best Company LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo priteisti iš atsakovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Patirtas išlaidas patvirtina pridėti dokumentai.

49.       Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje nors ir tenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies, galutinis rezultatas šiame teisiniame ginče iš esmės yra palankus pareiškėjui, kuris atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Todėl pareiškėjas turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą.

50.       ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstyta redakcija) 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas. Nagrinėjamu atveju atsiliepimas į apeliacinį skundą paruoštas 2019 m. sausio mėn., taigi už jo parengimą priteistina maksimali suma yra 1 216,41 Eur (1,3 x 935,7 Eur). Pareiškėjo prašoma priteisti suma (800 Eur) neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra pagrįsta ir priteistina pareiškėjui.

51.       Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visumoje visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, tačiau nepagrįstai panaikino šioje nutartyje anksčiau nurodytus atsakovo raštus, todėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, ši teismo sprendimo dalis keistina. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 20 d. raštas Nr. BR6-7501 ,,Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos grąžinimo“ ir 2018 m. liepos 24 d. raštas Nr. BR6-9778 ,,Dėl dalies apskaičiuotos skolos anuliavimo ir likusios skolos grąžinimo“ ir šią bylos dalį nutraukti.

Priteisti pareiškėjui UAB „Best Company LT“ (kodas 302412475) iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas 

        Arūnas Dirvonas

                                                                                                           Milda Vainienė