Civilinė byla Nr. e2-1016-820/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20941-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.7.; 2.1.5.8.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei,
dalyvaujant ieškovui A. G. ir ieškovo atstovei advokatei Natalijai Šipovskajai,
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei R. M.,
atsakovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ atstovei L. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. patikslintą ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl asmens pripažinimo šeimos nariu.
Teismas
nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir, patikslintu ieškiniu galutinai suformulavo šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
1.1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pripažinti A. G., a. k, (duomenys neskelbtini), gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nariu;
1.2. įpareigoti atsakovus sudaryti su A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos- dviejų kambarių buto, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį LR CK 6.602 straipsnio pagrindu, reglamentuojančiu sutarties pakeitimą dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku.
1.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog gimė, augo ir visą gyvenimą faktiškai tebegyvena Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau — Butas). Buto patikėjimo teisės valdyti ir disponuoti yra perduotos SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuris sprendžia klausimus dėl nuomos sutarčių sudarymo, nagrinėja asmenų prašymus, skundus, pretenzijas ir sudaro patalpų nuomos sutartis.
3. Ieškovas ginčo Butą laikė pagrindine savo interesų gyvenamąja vieta, nes ilgą laiką su Buto nuomininku E. T. (toliau - Nuomininkas) buvo vienos šeimos nariai, vedė bendrą ūkį, jų pajamos ir išlaidos buvo bendros.
4. Nuomininką ir ieškovą sieja giminystės ryšys - ieškovas yra Nuomininko anūkas.
5. Po buto Nuomininko (senelio) mirties - (duomenys neskelbtini), ieškovas liko gyventi minėtame Bute. Ieškovas iki šiol moka Buto komunalinius mokesčius, prižiūri, nes šis Butas yra jo pastovi, nuolatinė ir vienintelė gyvenamoji vieta.
6. Ieškovas savo reikalavimą grindžia CK 6.588 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pagal 1977 m. liepos 21 d. gyvenamosios patalpos orderį Nr.017454 Butas buvo suteiktas ieškovo senelės G. T. šeimai (Nuomininko žmonai) susidedančiai iš trijų asmenų: vyro E. T. (Nuomininkas) bei dukros I. T. (ieškovo motina). Ieškovo motina I. T. (mirė (duomenys neskelbtini) nuo 1977 m. rugsėjo 01 d. gyveno Bute ir vedė bendrą ūkį su savo tėvais, todėl ieškovas su savo motina bei jos tėvais nuo vaikystės gyveno ir iki šiol gyvena minėtame Bute kaip šeimos narys.
7. Pagal 2002 m. vasario 28 d. UAB “Priemiestis” išduotą pažymą Nr.785 minėtas Butas dar buvo neprivatizuotas ir šeimos sudėtis buvo tokia: G. T. (ieškovo močiutė), pagrindinė Buto nuomininkė, registracijos data 1977 m. rugsėjo 1 d.; E. T. (ieškovo senelis), G. T. sutuoktinis, registracijos data 1977 m. rugsėjo 1 d.; I. T. (ieškovo motina ) dukra, registracijos data 1977 m. rugsėjo 1 d.; D. T. (ieškovo brolis) anūkas, registracijos data 1989 m. kovo 14 d.; A. G. (ieškovas) anūkas, registracijos data 1994 m. birželio 7 d.; A. G. (ieškovo tėvas) žentas, registracijos data 1989 m. gegužės 30 d., kuris 2001 m. rugsėjo 29 d. buvo išregistruotas iš Buto.
8. Nuo 2006 m. ieškovas tapo Vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus“ globotiniu, nes tėvui mirus, o motinai piktnaudžiaujant alkoholiniais gėrimais, jis liko be priežiūros. Gyvendamas vaikų ir jaunimo globos namuose, ieškovas dažnai lankydavo savo šeimų ir padėdavo atlikti įvairius buities darbus. Sulaukęs pilnametystės ieškovas grįžo gyventi pas senelius į ginčo Butą.
9. Ieškovas nuo 12 metų, t. y. nuo 2006 m. liepos 05 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo apskaitytas Vilniaus m. savivaldybėje, nes jo bandymai vėl registruotis minėtame Bute buvo nesėkmingi, jo prašymai nebuvo patenkinti. Ieškovo motina nuo 2006 m. liepos 05 d. iki 2017 m. lapkričio 26 d. buvo apskaityta Vilniaus m. savivaldybėje, jai buvo leista registruotis minėtame bute ir nuo 2017 m. lapkričio 27 d. ji savo gyvenamąją vietą deklaravo ginčo Bute.
10. Mirus pagrindinei nuomininkei G. T., 2016 metais ieškovo senelis E. T. tapo pagrindiniu Buto Nuomininku, su SĮ „ Vilniaus miesto būstas 2016 m. spalio 4 d. sudaręs Būsto nuomos sutartį Nr. 1.41-G16/1232 (toliau - Nuomos sutartis) dėl Buto nuomos.
11. Nuomos sutartį Nuomininkas pasirašė neturėdamas tikslios ir išsamios informacijos apie esmines nuomos sutarties sąlygas. Nuomos sutartyje 4 punkte neapibrėžta kur nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai turi būti įvardinti ir įrašyti. Tuo metu nuomotojo atstovas nepaaiškino Nuomininkui Nuomos sutarties sąlygų, o būtent Nuomos sutarties 4 punkto sąlygų, nes priešingu atveju Nuomininkas tikrai įrašytų į Nuomos sutartį ieškovą kaip šeimos narį, nes Nuomininko konkliudentiniai veiksmai, iš kurių matyti jo valia bei pateikti „Vilniaus miesto būstas“ prašymai bei įrašytas į Nuomos sutartį ieškovo telefono numeris, rodo kad tai jam buvo aktualu, bet dėl išsilavinimo ir teisinių žinių stokos jam nebuvo žinomos šio veiksmo teisinės pasekmės.
12. Prie Nuomos sutarties pridėtas bei pasirašytas Nuomotojo atstovo ir Nuomininko 2016 m. spalio 27 d. Nr.5.22-1232 Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo aktas, kuris yra laikomas sudedamąja ir neatskiriama Nuomos sutarties dalimi, yra tinkamai neįformintas, nes nėra apibūdinta buto techninė būklė, neįrašyti skaitiklių duomenys. Dokumentai buvo formaliai, paviršutiniškai užpildyti pagal Nuomotojo požiūrį, neklausant Nuomininko ir ne pagal faktines aplinkybes. Nuomos sutartis su Nuomininku buvo sudaryta tik po dviejų metų po kito pagrindinio nuomininko (jo žmonos) mirties.
13. Nuomotojas žinodamas, kad minėtame bute daug metų gyvena ne tik Nuomininkas, bet ir visi jo šeimos nariai, kurie buvo įrašyti dar į 1977 m. liepos 21 d. gyvenamosios patalpos orderį Nr.017454, įvardinti 2002 m. vasario 28 d. Nr.785 UAB “Priemiestis” pažymoje, nepaaiškino senam teisiškai neišsiprususiam ligotam žmogui, kad kiti jo šeimos nariai (Nuomininko dukra I. bei jo anūkas Ieškovas) neturi teisės gyventi Savivaldybei priklausančiame nuosavybės teise bute, nes nėra deklaruoti bute ir/ar kurie nenurodyti būsto nuomos sutartyje, kad jis turi nurodyti jų duomenis nuomos sutartyje, jeigu nori, kad jie deklaruotų gyvenamąją vietą minėtame bute bei gyventų su juo. Nuomininkas daug metų bendraudamas su Nuomotoju nebuvo gavęs jokio įspėjimo raštų, kad asmenys, kurie nėra deklaruoti bute ir/ar kurie nenurodyti būsto nuomos sutartyje per 12 dienų geranoriškai turi atlaisvinti užimtas patalpas.
14. (duomenys neskelbtini) mirė Nuomininko dukra I. (ieškovo motina) ir minėtame bute liko gyventi Nuomininkas su ieškovu bei jo šeima (žmona ir dukra, gim. (duomenys neskelbtini).
15. Po dukros I. mirties staigiai pablogėjo Nuomininko sveikatos būklė, dėl ko jam sunku buvo savarankiškai judėti. Ieškovas vienas rūpinosi Nuomininko sveikata, išlaikė jį, prižiūrėjo minėtą butą, laiku mokėjo buto komunalines paslaugas bei buto nuomą. Tuo metu tvarkydamas už Nuomininką visokius reikalus, Ieškovui Naujosios Vilnios seniūnijos bei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojai pareiškė pretenziją, kad jis negali to daryti be Nuomininko sutikimo, nes netgi nėra registruotas minėtame bute, neturi įgaliojimų tai daryti.
16. 2018 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijoje tarp Nuomininko ir ieškovo buvo sudarytas susitarimas, kad ieškovas pagrindinio Nuomininko anūkas Bute apsigyventų ir deklaruotų savo gyvenamąją vietą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos seniūnas jų parašo tikrumą liudijo. Nuomininkas bei ieškovas galvojo, kad tai yra pagrindas dėl ieškovo gyvenimo ir registracijos minėtame Bute, todėl pateikė į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašymą dėl ieškovo registracijos minėtame bute.
17. 2018 m. gruodžio 10 d. Nuomininkas padarė įgaliojimą ir notariškai įgaliojo ieškovą atstovauti jo interesus santykiuose su visais fiziniais ir juridiniais asmenimis visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, nes pats dėl ligos negalėjo savarankiškai judėti ir tvarkyti savo reikalų.
18. 2018 m. gruodžio 17 d. Nuomininkas pateikė į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašymą leisti jam privatizuoti savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnį, apie tai informavęs ieškovą, nes norėjo po mirties palikti jam minėtą butą, dėl ko ir sudarė testamentą.
19. 2019 m. sausio 26 d. Nuomininkas, t. y. ieškovo senelis, mirė. Ieškovas yra Nuomininko paveldėtojas.
20. 2019 m. kovo 16 d. ieškovas gavo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. vasario 25 d. pažymą Nr. 1.35-19/786 dėl Buto įsigijimo, kurioje buvo nurodyta, kad Nuomininko prašymas leisti pirkti rinkos kainomis Savivaldybei priklausantį Butą, buvo svarstytas Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos 2019 m. vasario 21 d. posėdyje (protokolo Nr. NTS 19/08) ir kad komisija pritarė jo prašymui ir nutarė užsakyti turto vertės nustatymą Savivaldybei priklausančiam Butui.
21. Ieškovas po minėtos pažymos gavimo kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su prašymu pakeisti Nuomos sutartį ir jį pripažinti nuomininku bei dėl galimybės išpirkti minėtą butą, bet jo prašymas buvo atmestas tuo pagrindu, kad jis iš pradžių teismo sprendimu turi būti pripažintas Nuomininko E. T. šeimos nariu.
22. 2019 m. kovo mėnesį ieškovas prašė, kad SĮ “Vilniaus miesto būstas“ išduotų 2018 metų balandžio mėnesį pateikto Nuomininko E. T. 2018 metų prašymo dėl ieškovo registracijos minėtame bute kopiją bei raštiškai atsakyti dėl ko buvo atmestas Nuomininko prašymas, kad ieškovas Bute apsigyventų ir deklaruotų savo gyvenamąją vietą. SĮ “Vilniaus miesto būstas“ darbuotojams nesuradus minėto prašymo, pastarieji nieko negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių taip atsitiko.
23. 2019 m. kovo 20 d. SĮ “Vilniaus miesto būstas“ Būsto administravimo skyriaus specialistė atlikusi Buto patikrinimą, nustatė, kad Bute gyvena kiti asmenys, t. y. ieškovas su šeima, kurie atsisakė geranoriškai atsilaisvinti užimtas patalpas, pateikiant jai Nuomininko ir ieškovo susitarimą dėl sutikimo Ieškovui gyventi ir registruoti gyvenamąją vietą minėtame bute. Jeigu atsakovė būtų neformaliai atlikusi savo pareigas, ieškovas nebūtų praradęs teisės į nuomojamą gyvenamąją patalpą.
24. 2019 m. kovo 25 d. ieškovas pateikė SĮ “Vilniaus miesto būstas“ raštišką prašymą su priedais dėl Nuomos sutarties pakeitimo ir išreiškė norą tapti buto pagrindiniu Nuomininku.
25. 2019 m. balandžio 24 d. ieškovas gavo atsakymą Nr. 1.35-19/1965, kuriame buvo informuotas, kad siekdamas tapti pagrindiniu minėto buto nuomininku, jis turi kreiptis į teismą, kad būtų pripažintas Nuomininko E. T. šeimos nariu, o teismui patenkinus prašymą, turi teisę kreiptis į SĮ “Vilniaus miesto būstas“ dėl pagrindinio buto nuomininko keitimo.
26. Ieškovas buvo su Nuomininku vienos šeimos nariai ir vedė bendrą ūkį. Ieškovo ir Nuomininko pajamos ir išlaidos buvo bendros, bendrai pirko maisto produktus, namų apyvokos daiktus ir jais bendrai naudojosi, bendrai mokėjo mokesčius už butą, prižiūrėjo butą, bendrai tvarkė namų ūkį (apmokėjimo kvitai, liudytojų parodymai). Atsižvelgiant į tai, kad Nuomininkas buvo senyvo amžiaus žmogus, kuriam paskutiniais metais buvo pastoviai reikalinga slauga ir išlaikymas, šios aplinkybės patvirtina tą faktą, kad ieškovas kartu gyveno ir juo buvo rūpinamasi, todėl ir ginčo Butą laikė pagrindine savo interesų vieta. Ieškovas po Nuomininko mirties organizavo jo laidotuves, gavo laidojimo išmoką bei po palikėjo mirties iškart pradėjo rūpintis jo turtu, perėmė buto raktus ir dokumentus, prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius.
27. Ieškovas kitos gyvenamosios vietos neturi ir ginčijamame Bute ilgą laiką faktiškai gyveno ir gyvena su žmona ir dukra, kuri keletą metų lanko ugdymo įstaigą pagal gyvenamąją vietą.
28. Nuomininkas savo konkliudentiniais veiksmais pripažino Ieškovo gyvenamąjį statusą ginčo bute.
II. Atsakovų atsikirtimų santrauka
29. Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei pakeisti procesinę padėtį į trečiojo asmens.
30. Atsakovas nurodė, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, nes pagal kompetenciją negali pripažinti ieškovo pagrindiniu būsto nuomininku bei su ieškovu sudaryti ginčo būsto nuomos sutarties nesant savivaldybės institucijos sprendimo. CK 6.577 straipsnyje ir 6.579 straipsnyje įtvirtinta, kad savivaldybių gyvenamosios patalpos nuomos sutartys sudaromos raštu remiantis savivaldybės institucijos sprendimu. Ginčo būstas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-130, 9.14 punkte įtvirtinta, kad Savivaldybės perduotas turtas gali būti išnuomotas tik vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimais ir/ar Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, o teisę sudaryti nuomos sutartis dėl patikėjimo teise valdomo turto, ir nuspręsti ar sudaryti nuomos sutartis, Vilniaus miesto savivaldybė pasiliko sau (Įstatų 9.11 p.).
31. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu bei atstovauja savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosioms patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius, reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų, reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims (Įstatų 9.15 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atlikti veikas.
32. Esant tokiam teisių dėl patikėjimo teise valdomo turto apribojimui ir atsakovui neturint teisių priimti sprendimų dėl nuomos sutarčių sudarymo, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ negali būti atsakovas sprendžiant ginčą, atsiradusį dėl teisinių santykių, kuriems SĮ „Vilniaus miesto būstas” negali daryti įtakos. Tokiu būdu SĮ „Vilniaus miesto bustas“ nėra ginčo teisinių santykių subjektas ir neturi nei teisių, nei pareigų atsakyti pagal ieškinio reikalavimus, dėl ko yra netinkamas atsakovas. Visos šios aplinkybės suponuoja, kad SĮ „Vilniaus miesto bustas“ negali būti atsakinga už savivaldybės išvadų pagrįstumą/teisėtumą ar juolab atlyginti kokius nors nuostolius.
33. Butas buvo išnuomotas ieškovo seneliui E. T. 2016 m. spalio 4 d. Nuomos sutarties pagrindu. Nuomos sutarties 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad ginčo bute turi teisę apsigyventi tik tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardinti šiame punkte, tačiau nėra nurodytas nė vienas E. T. (E. T.) šeimos narys, tame tarpe nėra ir ieškovo A. G.. Mirus pagrindiniam Buto nuomininkui ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojams 2019 m. kovo 20 d. (pagrindas - 2019-03-20 Buto patikrinimo aktas Nr. 18970) nustačius, kad Bute gyvena A. G., kuris nėra nurodytas Nuomos sutartyje ir nedeklaruotas ginčo bute, įteiktas įspėjamasis raštas per 12 dienų geranoriškai, kaip neturinčiam teisės gyventi ginčo bute, atlaisvinti užimtas patalpas.
34. Ieškovas ieškinyje nepagrindė, kad jis iki pagrindinio buto nuomininko E. T. mirties gyveno ginčo bute ir vedė bendrą ūkį: kartu išlaikė ginčo butą, pagal galimybes jį remontavo, mokėjo mokesčius, pirko maistą ir buities reikmenis.
35. Prie ieškinio pateiktos 2017 m., 2018 m. mokėjimų per Perlo terminalą kopijos, neįrodo, kad būtent ieškovas mokėjo ginčo buto nuomos mokesčius.
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas išaiškino, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykiu prasme.
37. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti ieškinį.
38. E. T. pagrindiniu ginčo buto nuomininku tapo 2016 metais, kai buvo sudaryta 2016 m. spalio 4 d. buto nuomos sutartis Nr. 1.41-G16/1232.
39. CK 6.588 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. CK 6.588 straipsnio 5 straipsnis įtvirtina, kad tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, įgyja šeimos nario teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. Artimieji giminaičiai, apsigyvenę gyvenamojoje patalpoje kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų ir išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 str. 4 d.). Bendro ūkio vedimas apibūdinamas, kaip bendras buto prižiūrėjimas, tvarkymas, remontavimas, maitinimasis iš bendrų lėšų, namų apyvokos daiktų pirkimas, mokesčių mokėjimas už butą ir t. t. Siekiant pripažinti ieškovą šeimos nariu jis privalo atitikti šiuos reikalavimus: ieškovą ir buto nuomininką siejo minėtoje CK 6.588 str. nuostatoje nurodyti giminystės ryšiai; ieškovas gyveno kartu su nuomininku; ieškovas vedė su nuomininku bendrą ūkį. Taigi tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Byloje nėra pakankamai pagrįstos, visapusiškos ir objektyvios informacijos ir jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių aplinkybes, kad Ieškovas kartu su pirminiu buto nuomininkų būtų vedę bendrą ūkį.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas
konstatuoja :
40. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
41. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
42. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018, 28 punktas; kt.). Šie juridiniai faktai (jų egzistavimas ar neegzistavimas) ir sudaro įrodinėjimo dalyką bylose dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019, 21 punktas).
43. Ieškovas A. G. yra I. T. ir A. G. sūnus (1 t., p. 11). I. T. buvo E. T. ir G. T. dukra (1 t., p. 12-13). Taigi, ieškovas A. G. yra E. T. artimas giminaitis - vaikaitis.
44. Ieškovo senelei G. T. ginčo Butas 1977 m. liepos 21 d. buvo paskirtas pagal orderį Nr. 017454 (1 t., p. 23), jame nurodyti šeimos nariai: G. T., E. T. ir I. T. (1 t., p. 24).
45. Ieškovo senelė G. T. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., p. 15). Po jos mirties nuomos sutartis dėl Buto nuomos buvo sudaryta su nuomininku E. T..
46. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir E. T. 2016 m. spalio 4 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 1.41-G16/1232 (1 t., p. 16-21).
47. Ginčo Buto Nuomininkas E. T. mirė (duomenys neskelbtini), dukra I. T. buvo mirusi (duomenys neskelbtini) (1 t., p. 33).
48. Ieškovas A. G. turi dukrą A. G., gimusią (duomenys neskelbtini) (1 t., p. 35).
49. Byloje nėra ginčo ir liudytojai patvirtino, jog nuo pilnametystės ieškovas gyveno ginčo Bute kartu su savo seneliu Nuomininku E. T. iki senelio mirties ir iki šiol gyvena. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų patikrinimai, kurių metu nustatyta, jog ieškovas gyvena ginčo Bute su savo šeima: dukra A. G. ir partnere B. G.. Taigi, ieškovas kartu su seneliu E. T. gyvena kartu daugiau nei penkerius paskutinius metus, todėl įstatymo nustatyta sąlyga, jog būtų pragyventa ir kartu vestas bendras ūkis daugiau nei vienerius metus laiko yra išpildyta (CK 6.588 straipsnio 4 dalis).
50. Pagal teismų praktiką, aplinkybė, jog ieškovas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos ginčo Bute, neturi esminės reikšmės: „gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 str. 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ta aplinkybė, jog ieškovė nedeklaravo gyvenamosios vietos, dar reiškia, kad jis ten negyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą“ (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-639-527/2011).
51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad: „įprastai kartu gyvenantys giminaičiai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų. Ieškovo pajamos ginčo laikotarpiu dėl jo sveikatos būklės ir darbingumo lygio buvo nedidelės, todėl ir jo indėlis į bendrą ūkį negalėjo būti labai reikšmingas, todėl natūralu, kad ieškovas neišsaugojo tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019, sprendimo 36 punktas). Taigi, pagal teismų praktiką bendro ūkio vedimą galima įrodinėti ir kitomis priemonėmis, o ne tik mokėjimą patvirtinančiais tiesioginiais rašytiniais įrodymais, todėl ieškovas galėjo įrodinėti šias aplinkybes ir rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais.
52. Iš mokėjimų už Buto komunalines paslaugas (1 t., p. 50-61; 2 t., p. 50-82) ir E. T. laidojimo išlaidų (1 t., p. 62-63) matyti, kad ieškovas su Nuomininku E. T. mokėdavo už ginčo Butą, apmokėjo senelio laidojimo išlaidas. Atsakovai atsikirtinėja, jog iš mokėjimų nematyti, kad mokėjo būtent ieškovas, o ne Nuomininkas E. T.. Su atsakovo teiginiais nesutiktina. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog ginčo Butą remontuodavo, pirkdavo buities prietaisus, prižiūrėdavo ir mokėdavo būtent ieškovas, tam naudodamas savo ir senelio lėšas. Atliekant mokėjimus per mokėjimus surenkančias institucijas, nėra identifikuojamas mokėtojas, nes mokama pagal paslaugos teikėjo priskirtą kodą, todėl ieškovas neturėjo galimybės įtakoti, jog būtų nurodyta, kas moka už paslaugas. Iš asmens negalima reikalauti neįmanomo. Be to, liudytojai byloje patvirtino, jog ieškovas su savo šeima (partnere ir dukra) kartu pirkdavo maistą, gamindavo ir valgydavo, visos pajamos ir išlaidos būdavo bendros. Byloje nėra jokių duomenų, teikiančių pagrindą abejoti liudytojų parodymais, todėl, remiantis didesnės tikimybės principu darytina labiau tikėtina išvada, jog ieškovas su Nuomininku E. T. daugiau nei metus vedė bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 4 dalis).
53. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovas įrodė įstatyme nustatyta pripažinimo šeimos nariu sąlygas: pirma, ieškovą ir Nuomininką E. T. siejo artimi giminystės ryšiai (ieškovas E. T. vaikaitis). Antra, ieškovas nuo pilnametystės gyveno kartu su E. T.. Trečia, ieškovo šeima (dukra ir partnerė) vedė bendrą ūkį kartu su Nuomininku E. T.. Todėl ieškovo reikalavimas pripažinti ieškovą A. G. E. T. šeimos nariu yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.588 straipsnis).
54. Ieškovas reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus sudaryti ginčo Buto nuomos sutartį pagal CK 6.6002 straipsnio 2 dalį.
55. Pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599–6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų nustatytas CK 6.602 straipsnyje – sutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Ši norma koreliuoja su CK 6.589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, reiškiančia, be kita ko, kad buto nuomininkui mirus jo šeimos nariai nepraranda teisės į nuomotą butą. CK 6.588 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais ir kokie reikalavimai taikomi atskiroms jų kategorijoms. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka (CK 6.602 straipsnio 3 dalis). CK 6.588 straipsnio 4 dalis nustato, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019; Sprendimo 19-20 punktai).
56. Šiame sprendime nustatyta, jog ieškovas buvo mirusio Nuomininko E. T. šeimos narys. Byloje nėra ginčo, jog E. T. buvo nuomininku ir nuomojo iš atsakovų ginčo Butą. Mirus Nuomininkui E. T., ieškovas, kaip mirusio Nuomininko šeimos narys, turi teisę reikalauti, kad būtų pakeista ginčo Buto nuomos sutartis, sudarant sutartį su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas įpareigoti sudaryti ginčo Buto nuomos sutartį su ieškovu yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.602 straipsnio 2 dalis).
57. Byloje keliamas klausimas dėl atsakovų daugeto. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė pakeisti jo procesinę padėtį į trečiojo asmens, tačiau ieškovas nekeitė atsakovų procesinės padėties. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų butų fondą, įskaitant ir ginčo Butą. Byloje nėra ginčo, jog sprendimus dėl konkretaus buto nuomos priima Vilniaus miesto savivaldybės ar jos įgalioto asmens - administratoriaus sprendimu. Byloje nėra ginčo, jog buto nuomos sutartį su konkrečiu nuomininku pasirašo atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Taigi, pagal byloje reiškiamą reikalavimą, pilnai pasiekti ieškovo reikalaujamą tikslą turi būti atlikti abiejų atsakovų veiksmai: Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas dėl nuomos sutarties pasirašymo ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomos sutarties su ieškovu pasirašymu. Bet kuriam iš atsakovų neatlikus savo veiksmo, ieškovo reikalavimas – sudaryti nuomos sutartį su ieškovu, nebūtų įvykdytas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai kelia reikalavimus abiems atsakovams, nes tik jų abiejų veiksmais gali būti pasiektas ieškinio tikslas.
58. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
60. Ieškovas sumokėjo 38 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 9) ir 112 EUR (1 t., p. 71), iš viso – 150 EUR. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų priteistina 150 EUR bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis.
61. Teismas patyrė 1,86 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
62. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį.
Pripažinti A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nariu.
Įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybę (į. k. 188710061) ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (į k. 124568293) sudaryti su ieškovu A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.
Priteisti ieškovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188710061) ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (į. k. 124568293) 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt euro) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. po 75 EUR (septyniasdešimt penkis euro).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda