Civilinė byla Nr. e2FB-26916-465/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21919-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.7.1; 3.4.2.7.2; 3.4.2.7.3; 3.4.2.7.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,
sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, Monikai Kudrevičienei
dalyvaujant pareiškėjai G. N.,
pareiškėjo atstovui adv. pad. B. B.,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. N. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo ADB Gjensidige
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama jai iškelti bankroto bylą. Nurodo, jog ji priėmė savo tėvo S. N. palikimą, kurį sudarė tik 1947240,04 Eur skola kreditoriui ADB Gjensidige. Teigia, jog notarė tinkamai neišaiškino, jos kaip paveldėtojos teisės priimti palikimą pagal apyrašą bei nesuteikė informacijos apie palikėjo skolas. Pareiškėjos teigimu, jau daug metų su tėvu ji nebendravo, todėl jai nebuvo žinoma tėvo turtinė padėtis. Pareiškime nurodo, jog 2022m. liepos mėnesį ji gavo antstolio patvarkymą, kad iš jos turto yra pradedamas išieškojimas dėl 1947240,04 Eur skolos sumos kreditoriaus ADB Gjensidige naudai. Apie skolos faktą pareiškėjai nebuvo žinoma, o palikimą ji priėmė dėl netinkamo notarės pareigų atlikimo. Pažymi, jog ji neturi jokio nekilnojamojo turto, jos darbo pajamos UAB (duomenys neskelbtini) per mėnesį sudaro apie 2000 Eur, todėl jos finansinė padėtis niekaip neleidžia padengti skolos. Šiuo metu pareiškėja gyvena jos mamai B. N. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), banko sąskaitose jokių santaupų neturi, o jos būtiniesiems poreikiams patenkinti yra reikalinga 1580 Eur suma. Be to, pareiškėja nurodo, jog pateko į situaciją, kai įsiskolinimai kas dieną didėja dėl skaičiuojamų palūkanų bei antstolio atlygio. Pareiškėjos teigimu, jei savo didžiąją dalį pajamų skirtų skolos padengimui, tam prireiktų daugiau nei 108 metų, todėl bankroto bylos iškėlimas leistų jai atkurti mokumą, kartu užtikrinant ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimą. Pareiškimu prašo iškelti jai bankroto bylą, patvirtinti 1580 Eur lėšų sumą, reikalingą jos poreikiams patenkinti bei nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo planui pateikti.
2022-12-14 pareiškėja informavo teismą, jog susitarė su nemokumo administratoriumi UAB „Audmina“,dėl jos bankroto bylos administravimo bei pateikė šio administratoriaus sutikimą, susitarimą bei draudimo polisą.
Suinteresuotas asmuo (kreditorius) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, jog apie teismo posėdį suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovas prašymą palaikė pareiškime nurodytais motyvais.
Pareiškimas tenkintinas.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
FABĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Tad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis) buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, <....>, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, registruotų savo vardu neturi (e. bylos l. 35-39). Nuo 2022 m. liepos 18d. dirba (duomenys neskelbtini) UAB mokėjimų operacijų specialistės pareigose (e. bylos 1t., b. l. 16-31). Pareiškėjos darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 2000 Eur (DOK-201671). Pareiškėja netekėjusi, vaikų neturi, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1t., b. l. 15). Remiantis Informatikos ir ryšių departamento išduota pažyma, pareiškėja neteista, nuo priklausomybių nesigydė (e. bylos 1t., b. l. 14, 33).
Taip pat byloje nustatyta, jog šiuo metu pareiškėja turi 1947240,04 Eur dydžio skolinius įsipareigojimus kreditoriui ADB „Gjensidige“. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas antstolio D. T. 2022-07-19 Patvarkymas dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo bei nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas (e. bylos 1t. b. l. 52-55). Nurodytą skolą pareiškėja paveldėjo, priėmusi jos tėvo S. N. palikimą (e. bylos 1t. ,b. l. 13,56,57). Be to, dėl priverstinio vykdymo pareiškėjai privalu papildomai atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui, kurios remiantis Vykdymo išlaidų pažyma, sudaro 77049,82 Eur. Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjos turtinę padėtį bei gaunamas pinigines lėšas iš darbo teisinių santykių, jų dydį, akivaizdu, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra kritinė ir ji šiuo metu negali įvykdyti paveldėtų skolinių įsipareigojimų, kurių suma ženkliai viršija įstatymo nustatytą 25 MMA. Taigi, įvertinus skolininkės turimus kreditorinius įsipareigojimus ir turimą turtą bei gaunamas pajamas, darytina išvada, kad skolininkė FABĮ nurodytą nemokumo būklę atitinka.
Tačiau fizinio asmens nemokumas nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme įtvirtinta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai.
Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas, užkertantis kelią iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, gali būti konstatuotas ne tik dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), bet ir dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje. Asmenys, siekiantys pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, turi sąžiningai dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas, sudarančias galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-421/2017; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja.
Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą CK 6.67 straipsnio prasme. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjos skola kreditoriui atsirado priėmus jos tėvo S. N. palikimą, kurį, kaip paaiškėjo vėliau, sudarė didžiulė skola kreditoriui ADB Gjensidige. Kaip matyti iš bylos duomenų, 1947240,04 Eur skolos išieškojimas buvo pradėtas vykdyti pagal Vilniaus apygardos teismo 2013- 04-25 išduotą vykdomąjį dokumentą, nukreipiant išieškojimą į pradinį skolininką S. N., o pareiškėja tapo atsakinga už savo tėvo (palikėjo) skolas, tik kaip jo teisių perėmėja. Iš to seka, jog skolų susidarymui įtakos turėjo pradinio skolininko (palikėjo), o ne pareiškėjos veiksmai. Kita vertus, pareiškėjos elgesys, paveldėjus tėvo didelį įsiskolinimą, negali būti laikomas neatsakingu ar aplaidžiu. Pažymėtina, jog pareiškėja gauna pajamas iš darbo santykių, t. y. neslepia pajamų, dirbdama viršvalandinį ar naktinį darbą, siekia uždirbti daugiau, be to, be skolos kreditoriui ADB Gjensidige, jokių kitų įsiskolinimų neturi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjos nemokumas atsirado dėl jos nesąžiningumo. Darytina išvada, jog pareiškėjos pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytos nemokumo priežastys yra objektyvios, susijusios su susiklosčiusia gyvenimiška situacija.
Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą neatitiktų nei skolininkės, nei kreditoriaus interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemokia, nes jos gaunamos piniginės lėšos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu, iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditoriaus pagalba atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek jos kreditoriaus interesus.
Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti nemokumo administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš nemokumo administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjos finansinė būklė atitinka FABĮ 2 str. 2 d. numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą. Nustačius pareiškėjos nemokumą bei neturint duomenų dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų buvimo, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas iškelti jai bankroto bylą pagrįstas, todėl tenkintinas (FABĮ 6 str. 1 d.).
Dėl bankroto administratoriaus skyrimo
Teismas, nutaręs iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, privalo paskirti jam bankroto administratorių (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 11 straipsnis). Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek ir kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 str. 2d.), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui. Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas, todėl teismas, skirdamas nemokumo administratorių, ne tik privalo patikrinti, ar nėra įstatyme numatytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas nemokumo administratoriumi (FABĮ 11 str. 3d.), bet ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų be fizinio asmens interesų atstovavimo tinkamumo arba tokių ginčų kiltų mažiau.
Pareiškėja siūlo nemokumo administratore skirti UAB „Audmina“ (asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas sąrašo Nr. N-JA 0112), pateikdama jos sutikimą administruoti bankroto bylą, duomenis apie administratorės profesinės civilinės atsakomybės privalomą draudimą bei būtinąsias išlaidas administravimui. Teismas, vertindamas pareiškėjos siūlomą administratoriaus kandidatūrą, privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialius reikalavimus (FABĮ 2 str.3d.), ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens administratoriumi (FABĮ 11 str. 3d.), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 str. 5d.) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti svarbią aplinkybę – fizinių asmenų bankroto proceso paskirtį – atkurti fizinio asmens mokumą. Taigi, skirtingai nei įmonių bankroto procese, šiame fizinio asmens bankroto procese prioritetas yra skiriamas skolininko interesų užtikrinimui. Šiam tikslui pasiekti bankroto administratoriui yra numatytos plačios funkcijos, kurių įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su fizinio asmens bendradarbiavimu. Kiti suinteresuoti asmenys prieštaravimų, ar savo nuomonės dėl bankroto administratoriaus kandidatūros į bylą nepateikė. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti UAB „Audmina“ bankroto administratore, nenustatyta.
Įvertinus teismui pateiktą UAB „Audmina“ nemokumo administratorės lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjai G. N. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, laikytina, kad nurodyta 150 Eur suma reikalinga bankroto procedūroms atlikti, yra protinga ir pagrįsta, todėl tvirtintina.
Dėl piniginių lėšų, reikalingų pareiškėjos būtiniesiems poreikiams patenkinti
Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti LR Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Remiantis FABĮ 7 str.3d. ir CPK 736 str., mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Kartu pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams patenkinti, dydis, gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo patvirtinti 1580 Eur dydžio piniginę sumą, reikalingą būtinosioms jo išlaidoms padengti. Ją sudaro išlaidos maistui, transportui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, buities prekėms, sveikatos priežiūrai, būstui bei ryšiams. Be to, pareiškėjai yra reikalingos ir papildomos išlaidos gydymui bei išlaidos augintiniui. Nurodytos piniginės lėšos laikytinos pagrįstomis bei įrodytomis byloje esančiais paskaičiavimais (DOK – 201671). Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytos išlaidos jos būtiniesiems poreikiams patenkinti iš esmės atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nesudaro pagrindo laikyti jas perteklinėmis. Įvertinus pareiškėjos šiuo metu gaunamas stabilias darbo pajamas, spręstina, jog dalis jos uždirbamų lėšų liks kreditoriniams reikalavimams padengti.
Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas sumas, reikalingas kiekvieną mėnesį jos kasdieniams poreikiams tenkinti, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo planą įsiteisėjimo dienos, tvirtintina pareiškėjai kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma – 1580 Eur. Teismas pažymi, jog ši suma nustatyta tik preliminariai, pradiniam bankroto proceso etapui, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7, 8 str.). Pareiškėjos kreditorius, spręsdamas mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, turės teisę reikšti pastabas dėl plane nurodytų mokumo atkūrimo priemonių, taip pat ir dėl būtiniesiems poreikiams nustatytos sumos dydžio (FABĮ 8 str. 3 d.).
Sutinkamai su FABĮ 8 str. 5 d. reglamentavimu, nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktui nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis,
n u t a r i a:
iškelti pareiškėjai G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.
Paskirti G. N. bankroto administratore UAB „Audmina“ (į.k. 302745437) buv. adresas Verkių g. 109, Vilniuje, (asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo Nr. N-JA0112).
Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditorius turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
Patvirtinti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti 1580 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) piniginių lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį G. N. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Įsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti paskirtai nemokumo administratorei UAB „Audmina“ žiniai.
Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Swedbank AB, Luminor AS, atstovaujamos Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, Revolut, antstoliui D. T..
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Margarita Ambrazaitienė