Civilinė byla Nr. 2-823/2013
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00387-2012-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 50.10; 126.5. (N)
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2672-658/2012 sprendžiant dėl uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Santechnikos centras“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Santechnikos centras“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“; 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patvirtino BUAB „Santechnikos centras“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą; 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
BUAB „Santechnikos centras“ administratoriaus įgaliotas asmuo perdavė teismui UAB „Swedbank lizingas“ pareiškimą dėl 19 206,84 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kurį sudaro 3 835,51 Lt įsiskolinimas pagal išrašytas, bet neapmokėtas sąskaitas, 9 549,31 Lt įsiskolinimo likutis pagal 2012 m. vasario 2 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 822,02 Lt netiesioginiai nuostoliai pagal 2012 m. vasario 2 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. vasario 2 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Administratorius neginčijo 13 384,82 Lt dalies kreditorinio reikalavimo, tačiau nesutiko su 5 822,02 Lt negautų pajamų reikalavimu, kurį prašė atmesti.
Nurodė, kad kreditorius reikalauja 5 822,02 Lt netiesioginių nuostolių (nesumokėtų palūkanų), tačiau lizingo davėjui nutraukus sutartį ir pareikalavus grąžinti lizingo dalyką, lizingo davėjas netenka teisės reikalauti sumokėti sutartines įmokas prieš terminą, bet įgyja teisę reikalauti, kad lizingo gavėjas atlygintų visą ar dalį perimto turto likvidacinės vertės, kurios jis, realizavęs turtą, negavo ir tokiu būdu patyrė nuostolius. Lizingo sutartis buvo nutraukta 2012 m. birželio 22 d., o turtas pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo davėjui perduotas 2012 m. birželio 21 d. Įvertinus skolos likutį, kuris yra santykinai nedidelis, ir kreditoriui perduoto turto rūšį (automobilis), tikėtina, jog patenkinus visą kreditoriaus reikalavimą, jis atsidurs ženkliai geresnėje padėtyje, nei būtų buvęs, jei skolininkas būtų tinkamai įvykdęs prievolę. Kreditorius nenurodė apie siekį realizuoti perduotą turtą, kada ir kokia kaina numato jį realizuoti. Tai rodo, kad pats kreditorius nesiekia patenkinti savo interesų realizuoto turto verte.
Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ nesutiko su administratoriaus prieštaravimais. Lizingo sutarties 11.2.3 punkte, kuris atitinka CK 6.574 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, aiškiai nurodoma, kad klientui iš esmės pažeidus lizingo sutartį, lizingo bendrovė turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Visi lizingo davėjo atlikti veiksmai atitiko lizingo sutarties sąlygas bei teisės normas, reglamentuojančias lizingo teisinius santykius. Negautos pajamos suprantamos kaip nauda, kurią kreditorius būtų gavęs, jeigu skolininkas nebūtų pažeidęs lizingo sutarties. Nagrinėjamoje byloje klientui nepažeidus esminės lizingo sutarties sąlygos (įmokų mokėjimo), ji būtų ir toliau vykdoma, kreditorius būtų gavęs sutartimi nustatytas palūkanas. Dėl kliento kaltės nutraukus lizingo sutartį, kreditorius neteko galimybės gauti pelną, todėl yra pagrindas reikalauti negautų pajamų dydžio. Lizingo santykiuose palūkanos mokamos kaip atlyginimas (pajamos) už naudojimąsi suteikto finansavimo suma. Todėl lizingo sutarties atveju palūkanų įmokos negali būti priteisiamos tik už laikotarpį, kurį lizingo gavėjas naudojasi lizingo sutarčių objektu, kadangi palūkanų įmokos pagal lizingo sutartį nėra nuomos mokestis už naudojimąsi turtu.
Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi atnaujino UAB „Swedbank lizingas“ terminą prašymui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo paduoti bei įtraukė jį į BUAB „Santechnikos centras“ kreditorių sąrašą su 13 384,82 Lt reikalavimu, o dėl ginčijamo 5 822,02 Lt reikalavimo paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimą dėl 5 822,02 Lt netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) pagal 2012 m. vasario 2 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo atmetė. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.574 straipsnį lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi pasirinkimo teisę: reikalauti sumokėti visas pagal sutartį priklausančias įmokas prieš terminą arba nutraukti sutartį, susigrąžinti turtą, išsiieškoti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurių jam, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti. Šios dvi pasirinkimo galimybės vertintinos kaip alternatyvios, todėl lizingo davėjui pasirinkus vieną iš jų, nagrinėjamu atveju – sutarčių nutraukimą ir lizingo dalyko atsiėmimą, išnyksta jo teisė reikalauti vykdyti kitą, t. y. sutartines įmokas mokėti prieš terminą, bei atsiranda pareiga pretenduojant į visą ar dalį perimto turto likvidacinės vertės ar kitų įmokų, kurių sumokėjimo lizingo davėjas galėjo tikėtis pagal nutrauktą sutartį, išieškojimo iš lizingo gavėjo, šį reikalavimą grįsti faktiškai patirtais nuotoliais.
Teismas reikšmingais laikė atsakovo administratoriaus įgalioto asmens prieštaravimuose nurodytus argumentus, jog kreditorius susigrąžino lizingo dalyką ir turi galimybę jį parduoti ir taip kompensuoti patirtus nuostolius. Nurodė, kad kol turtas nėra realizuotas, nėra pagrindo daryti išvadą, jog kreditoriaus patirti nuostoliai yra realūs, kadangi egzistuoja galimybė, jog pardavus perimtą turtą gauta pinigų suma bus lygi ar viršys pagal sutartį mokėtinų, tačiau kreditoriaus negautų įmokų sumą. CK 6.574 str. kuriamas reglamentavimas negali būti vertinamas kaip sukuriantis galimybę lizingo davėjui reikalauti daugiau, nei lizingo gavėjas būtų privalėjęs įvykdyti tinkamai vykdydamas sutartį, kas ir sąlygotų situacija, jeigu į kreditorinio reikalavimo sumą įtraukus pagal nutrauktą sutartį mokėtinas palūkanas ir kreditoriui įgyvendinant su šia reikalavimo dalimi susijusias teises atsakovo atžvilgiu lizingo dalykas būtų realizuotas už didesnę kainą nei likutinė lizingo dalyko vertė, t. y. teismo procesiniu sprendimu būtų patvirtinta kreditoriaus patirtų nuostolių suma, nors faktiškai nuostolių negautų pajamų pavidalu kreditorius nepatirtų arba jų suma būtų mažesnė. Teismo vertinimu, pastaroji situacija ne tik nepagrįstai išplėstų kreditoriaus teises bankroto procese, bet ir darytų neigiamą įtaką visų likusių atsakovo kreditorių padėčiai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog kreditorius neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti patirtų nuostolių dydį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį dėl 5 822,02 Lt reikalavimo nepatvirtinimo panaikinti ir patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą visa apimtimi, t. y. 19 206,84 Lt sumai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismas netinkamai aiškino lizingo sutarties ir nuostolių atlyginimo institutus. Lizingo sutarčių 11.2.3 punkte, analogiškai kaip ir CK 6.574 straipsnyje, nurodoma, kad klientui iš esmės pažeidus lizingo sutartį, lizingo bendrovė turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi kreditorius turi teisę reikalauti priteisti iš skolininko visa, ką jis būtų gavęs, jei skolininkas būtų tinkamai įvykdęs lizingo sutartį. Vadinasi, UAB „Swedbank lizingas“ turi teisę reikalauti palūkanų įmokų nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos, nes toks reikalavimas reiškia kreditoriaus grąžinimą į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu UAB „Santechnikos centras“ būtų tinkamai įvykdžiusi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Reikalaujamos sumokėti palūkanų įmokos nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. negautos pajamos, kurias lizingo davėjas būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų skolininko veiksmų.
- Palūkanų įmokų mokėjimas yra nustatytas lizingo sutartimi, vadinasi, klientas ir kreditorius dėl jų yra sutarę laisva valia. Lizingo bendrovė reikalauja palūkanų įmokų ne už pavėluotus mokėjimus, o remdamasi CK 6.574 straipsnio, lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.3 punkto nuostatomis, palūkanų, kaip negautų pajamų, atlyginimo už tai, kad klientui suteikė teisę naudotis lizingo bendrovės teikiamu finansavimu.
- Dėl skolininko kaltės nutraukus lizingo sutartį kreditorius patyrė ne tik netiesioginį nuostolį – 5 822,02 Lt negautas palūkanas, bet dar ir nuostolį iš turto pardavimo, lygų 23 540,74 Lt (53 979,25 Lt likutinė neišpirkta turto vertė be PVM – 30 578,51 Lt turto pardavimo kaina be PVM). Todėl teismo argumentai dėl to, kad kreditorius susigrąžinęs turtą turėjo galimybę jį parduoti ir taip kompensuoti patirtus nuostolius yra nepagrįsti. Kreditorius nereikalavo nuostolio iš turto pardavimo, dėl to ir informacijos apie turto realizavimą neteikė.
BUAB „Santechnikos centras“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį. Nurodo, kad UAB „Swedbank lizingas“, nagrinėjant bylą iš esmės, net neįrodinėjo, kiek jis yra gavęs lizingo įmokų ir kokia buvo lizingo objekto vertė jo perdavimo lizingo davėjui momentu, kurių bendra suma leistų nustatyti realius nuostolius ir įvertinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą. Apelianto teigimu, jis ne tik patyrė netiesioginius nuostolius (5 822,02 Lt) dėl skolininko kaltės nutraukus lizingo sutartį, bet ir 23 540,74 Lt dydžio nuostolį iš turto pardavimo. Tokia pozicija niekuo nepagrįsta, nes prašydamas patvirtinti kreditorinį reikalavimą apeliantas jį įvardijo netiesioginiais nuostoliais, o realūs nuostoliai nebuvo įrodinėjami. CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis apibrėžiama aiškiai: lizingo davėjui turi būti atlyginta tiek nuostolių, kad jie grąžintų jį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį. Kreditoriaus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį. Apelianto nurodomas lizingo objekto pardavimo faktas neįrodo realių kreditoriaus nuostolių, nes iš pateiktos pardavimo sutarties nėra aišku, kiek lizingo įmokų būtų gavęs apeliantas iki lizingo sutarties nutraukimo, kokia buvo lizingo dalyko vertė bendrai. Apelianto pasirinkta skaičiavimo formuluotė nėra tinkamas skaičiavimas, įrodantis tikruosius kreditoriaus nuostolius, nes juose neatsispindi kreditoriui sumokėtos lizingo įmokos. Be to, pateikti rašytiniai įrodymai objektyviai nepatvirtina lizingo objekto pardavimo fakto, nes nėra pateikti VĮ „Regitra“ duomenys, kad turtas iš tiesų buvo perleistas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 4 d. tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Santechnikos centras“ buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. LT085541, pagal kurią lizingo gavėjui UAB „Santechnikos centras“ buvo išsimokėtinai išnuomotas UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis Jeep Grand Cherokee (b.l. 9-14). Lizingo gavėjas UAB „Santechnikos centras“ įsipareigojo kas mėnesį mokėti sutartines įmokas pagal sutarties įmokų grafiką. Turtas turėjo būti išpirktas iki 2014 m. lapkričio 30 d. Tarp šalių 2012 m. vasario 2 d. buvo pasirašyta Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nauja redakcija (b.l. 15-28), pagal kurią turtas turėjo būti išpirktas iki 2015 m. gegužės 30 d., taip pat buvo nustatytos papildomos sąlygos, t. y. UAB „Santechnikos centras“ prievolių pagal sutartį įvykdymas užtikrintas fizinių asmenų V. K. ir M. K. laidavimu (b.l. 19). Tiek 2009 m. gruodžio 4 d. lizingo sutartis, tiek 2012 m. vasario 2 d. lizingo sutarties naujos redakcijos 10.2 p. numatė, jog po sutartinių įmokų sumokėjimo ir tinkamai įvykdžius kitas sutartyje numatytas sąlygas, turto nuosavybės teisė su visomis su juo susijusiomis prievolėmis perduodama lizingo gavėjui. Nustatyta, kad lizingo gavėjas UAB „Santechnikos centras“ prievoles vykdė netinkamai, t. y. vėlavo mokėti įmokas, todėl lizingo sutarties šalys 2012 m. vasario 2 d. pasirašė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią lizingo gavėjas įsipareigojo padengti įsiskolinimą dalimis, mokėdamas nustatytas palūkanas (b.l. 29-32). UAB „Santechnikos centras“ 2012 m. birželio 21 d. pateikė prašymą nutraukti lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 33); UAB „Swedbank lizingas“ nuo 2012 m. birželio 22 d. vienašališkai nutraukė sutartis ir atsiėmė lizingo turtą (b.l. 34).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl UAB „Swedbank lizingas“ pareikšto kreditorinio reikalavimo dalies, t. y. dėl 5 822,02 Lt netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) pagrįstumo. Apeliantas, remdamasis CK 6.574 straipsniu, lizingo sutarties 11.2.3 punktu (lizingo sutarties naujos redakcijos 11.3.3 p.), teigia, jog jis turi teisę reikalauti netiesioginių nuostolių, t. y. palūkanų įmokų nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos.
CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Toje pačioje normoje nustatyta, kad lizingo santykius reglamentuojančio CK XXX skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas.
Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje. Šioje normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalyką. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012, 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).
Lizingo sutarties 11 punkte įtvirtintos vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos ir padariniai. Lizingo sutarties (naujos redakcijos) 11.1-11.2 punkte nurodyti atvejai, kuomet lizingo bendrovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. Tokiu atveju lizingo bendrovė turi teisę savo pasirinkimu (11.3 p.): (1) pareikalauti per 14 kalendorinių dienų apmokėti visą įsiskolinimą pagal sutartį (t. y. pagal Grafiką likusias sumokėti turto išpirkimo įmokas, palūkanų įmokas, draudimo įmokas ir priežiūros mokesčio sumas už visą likusį turto išpirkimo laikotarpį), taip pat visas laiku nesumokėtas įmokas, priskaičiuotas netesybas ir kitus mokėjimus (mokesčius) pagal sutartį; arba (2) nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti bendrovei turtą, sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas, netesybas, palūkanų įmokas pagal grafiką, draudimo įmokas ir priežiūros mokestį, o taip pat pareikalauti kompensuoti bendrovės patirtus nuostolius, atsiradusius dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo, bei kompensuoti turto pardavimo nuostolį, kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp neišpirktos turto vertės sutarties nutraukimo dieną ir turto pardavimo kainos, už kurią turtas gali būti parduotas ar kitaip realizuotas; arba (3) nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti bendrovei turtą bei atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Lizingo sutarties 11.4 punkte nurodyta, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl lizingo gavėjo padaryto esminio sutarties pažeidimo, įmokos, kurias lizingo gavėjas sumokėjo iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, jam negrąžinamos, taip pat lizingo gavėjas įsipareigoja kompensuoti lizingo bendrovės patirtus nuostolius, atsiradusius dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo.
Kaip buvo minėta, lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančiame CK 6.574 straipsnyje nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus: nuostolių turi būti atlyginta tiek, kad jie grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo sutartyje šalys gali susitarti dėl kitokios nuostolių nustatymo tvarkos, bet jos negali susitarti dėl nuostolių dydžio, kuris gerokai viršytų komentuojamoje normoje nustatytų nuostolių sumą. CK 6.574 straipsnio nuostatą šalys perkėlė ir į lizingo sutarties 11.3.3 punktą. Pažymėtina, kad lizingo davėjas, pasinaudojęs teise nutraukti lizingo sutartį, negali reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, tačiau likusi nesumokėta įmokų suma reikšminga nustatant lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį. CK 6.249 straipsnyje įtvirtintos realaus žalos atlyginimo taisyklės leidžia teigti, kad sprendžiant dėl lizingo davėjui atlygintinos žalos dydžio svarbu nustatyti grąžinto daikto vertės santykį su patirtais nuostoliais, nes, lizingo davėjui susigrąžinus daiktą, jo verte nuostoliai turi būti mažinami. Kreditoriaus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesiaiškino UAB „Swedbank lizingas“ nuostolių dydžio, taip pat nebuvo nustatinėjama grąžinto lizingo dalyko vertė sutarties nutraukimo momentu, kiek lizingo įmokų buvo gavęs apeliantas iki lizingo sutarties nutraukimo.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai lizingo sutartyje, kurioje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui ir šio mokamų įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos, ir nutraukus lizingo sutartį sumokėtos įmokos negrąžinamos ir reikalaujama grąžinti daiktą, teismas, kilus ginčui, turi nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl sutarties nutraukimo, bei grąžinto turto vertę, buvusią sutarties nutraukimo momentu. Nustačius šias aplinkybes, lizingo davėjo nuostolių dydis mažintinas jam grąžinto turto verte bei lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).
Bankrutuojančiam skolininkui pareikštu reikalavimu lizingo davėjas reikalavo ne tik administratoriaus ginčijamų negautų pajamų, bet ir prašė padengti ateityje paaiškėsiančius nuostolius iš perimto lizingo turto pardavimo. Po skundžiamos nutarties priėmimo, turtą lizingo davėjas pardavė. Nagrinėjamoje byloje egzistuojantis viešasis interesas lemia teismo pareigą išnagrinėti ir nustatyti viso kreditoriaus reikalavimo atlyginti nuostolius dydį, taip įgyvendinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus bei bankroto proceso tikslus. Nagrinėjamoje byloje nebuvo išnagrinėtos ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl UAB „Swedbank lizingas“ nuostolių, patirtų dėl vienašališko lizingo sutarties nutraukimo, dydžio, lemiančio lizingo gavėjo kreditorinio reikalavimo apimtį. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydį ir grąžinto turto vertę, buvusią sutarties nutraukimo momentu. Dėl nurodytų priežasčių kolegija mano esant pagrindą konstatuoti, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama nutartis naikintina ir kreditoriaus reikalavimo dalies tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.). Dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Pirmiau nurodytoms aplinkybėms nustatyti, būtina nepažeidžiant rungimosi ir dispozityvumo principų pasiūlyti šalims pateikti duomenis apie lizingo gavėjo sumokėtas įmokas pagal lizingo sutartį ir apie lizingo davėjui grąžinto turto vertę, buvusią sutarties nutraukimo momentu. Šie duomenys leis nustatyti lizingo davėjo nuostolius, patirtus dėl skolininko kaltės nutraukus lizingo sutartį prieš terminą, bei nuspręsti dėl ginčo nuostolių reikalavimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme turėtų būti svarstoma ir dėl laiduotojų, kurių materialiosioms teisėms ir pareigoms priimta nutartis gali turėti įtakos, dalyvavimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos įtraukti į bylos nagrinėjimą naujus asmenis, todėl nagrinėjamas klausimas negali būti iš esmės išspręstas apeliacinės instancijos teisme ir dėl šios priežasties. Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir UAB „Swedbank lizingas“ 5 822,02 Lt dalies kreditorinio reikalavimo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Santechnikos centras“ tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Danutė Milašienė
Alvydas Poškus