Civilinė byla Nr. 2YT-10462-1080/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05971-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1; 3.4.5.13
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. liepos 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2023 m. kovo 23 d. atsisakymo naikinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjos UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. 13.12.-25, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 8 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2VI-19 ir skundžiamas nutarimas paliktas galioti.
2. Pareiškėjos nurodo, kad 1999 m. kovo 9 d. buvo suderinta detaliojo plano projektinė dokumentacija, o Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 buvo patvirtintas Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detalusis planas, kuriuo, be kita ko, buvo suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra tarpusavyje susiję. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. birželio 30 d. įsakymais Nr. 30-1232, Nr. 30-1233 ir Nr. 30-1234 apibrėžė sklypų, detaliajame plane pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statusą, aiškiai nurodydamas, kad žemės sklypai yra skirti susisiekimo sistemos ir inžinerinių komunikacijų objektams eksploatuoti. Atsižvelgiant į nustatytą žemės sklypų paskirtį, juose negalėjo būti vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, taip pat negalėjo būti keičiama žemės sklypų konfigūracija, paskirtis ir naudojimo būdas. Pareiškėjų vertinimu, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, pradėję procedūrą ir atkūrę nuosavybės teises pretendentams į nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) magistralinės gatvės plėtrai reikalingoje teritorijoje, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai, suformavę žemės sklypus, užimant net (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosiomis linijomis apibrėžtą gatvės dalį, nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Norint atlikti veiksmus dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, kurie išeina už administracijos direktoriaus kompetencijos ribų, savivaldybės administracija turėjo gauti savivaldybės tarybos įgaliojimą arba sprendimą turėjo priimti savivaldybės taryba, tuo tarpu šiuo atveju detaliojo plano korekcijos buvo atliktos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos įsakymais.
3. Anot pareiškėjų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bendrais veiksmais padarė didelę žalą valstybei, nes privačion nuosavybėn per nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo perduoti žemės sklypai skirti magistralinio kelio plėtrai. Šių sklypų žemės naudojimo paskirtis buvo pakeista į komercinės paskirties objektų teritoriją ir šiuo pakeitimu padidėjusi žemės vertė buvo neatlygintinai perduota privatiems asmenims. Pareiškėjų nuomone, viešasis interesas reikalauja, kad būtų atstatyta pradinė padėtis, kuri buvo nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 30 d. įsakymais.
4. Pareiškėjos teigia, kad prokuroras, atsisakęs ginti viešąjį interesą, netinkamai taikė galiojančias teisės normas ir paliko galioti faktinę padėtį, kai valstybei padaryta didelė turtinė žala dėl itin vertingos valstybinės žemės perdavimo privatiems asmenims ir sudarymo sąlygų, kliudančių magistralinio kelio plėtrai. Pareiškėjos skundžiamos Nutarimo neteisėtumą grindžia šiais argumentais: 1) prokuratūra neatliko savarankiško tyrimo, kad galėtų objektyviai paneigti arba patvirtinti pareiškėjų teiginius; 2) prokuratūra rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadomis, ignoruodama faktą, kad nurodyta institucija iš anksto buvo davusi pritarimą Vilniaus miesto savivaldybei daryti detaliojo plano korekciją, o tai reiškia, kad ji negalėjo pateikti prokurorui objektyvios išvados, ir buvo būtinas teritorijų planavimo eksperto tyrimas; 3) prokuratūra neatliko detaliojo plano ir teritorijų planavimą, nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių įstatymų teisinės analizės laikotarpiu nuo 1999 m. liepos 9 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-1756/22 priėmimo.
5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriuo su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
6. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad išnagrinėjęs pareiškėjų skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2023 m. vasario 8 d. priėmė nutarimą Nr. 2VI-19 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo. Aukštesniajam prokurorui Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl Vilniaus apygardos prokuroro nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, siekiant patikrinti ir įvertinti pirminio tyrimo išsamumą, pakankamumą ir prokuroro padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, buvo išreikalauta ir patikrinta pirminio pareiškėjo skundo nagrinėjimo medžiaga, išanalizuoti skundžiamo nutarimo motyvai bei pareiškėjų skundo reikalavimai ir argumentai dėl netinkamai atlikto tyrimo. Įvertinus skundžiamo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo ir pareiškėjų skunde aukštesniajam prokurorui išdėstytus motyvus, pripažinta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras teisingai vertino nustatytas aplinkybes kaip nesudarančias pagrindo inicijuoti viešojo intereso gynimo priemonių taikymą ir pagrįstai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Konstatuota, kad prokuroro nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas teisiškai reikšmingas sprendimo priėmimui aplinkybes – tai atlikta kvalifikuotai, išsamiai ir pakankamai. Faktinės aplinkybės nutarime išnagrinėtos pakankama apimtimi, t. y., tiek, kiek būtina pagrįstai išvadai padaryti, tuo tarpu pareiškėjų skunde pateikiami prokuroro atlikto tyrimo bei jų metu nagrinėtų aplinkybių vertinimai laikytini subjektyvia pareiškėjo interpretacija, kuri bandoma pagrįsti pertekliniais, tiesiogiai su atliktu tyrimu nesusijusiais argumentais, taip siekiant tolesnio keliamų reikalavimų nagrinėjimo, nors, kaip pagrįstai nurodyta skųstame nutarime, tam nėra jokio pagrindo. Pirminio pareiškimo nagrinėjimo metu buvo išanalizuoti ir nutarime išsamiai aptarti bei įvertinti tiek kartu su skundu pateikti duomenys, tiek ir atlikto tyrimo metu prokuroro iniciatyva surinkta informacija iš kitų institucijų. Tyrimui reikšmingi duomenys surinkti ir gaunant atsakymus iš kompetentingų institucijų, pateikusių savo išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad teritorijų planavimas yra sudėtingas procesas, nagrinėdamas pareiškimą prokuroras kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydamas paskirti teritorijų planavimo srities specialistą, kuris padėtų prokurorui nustatyti ginčo situacijoje galimai padarytus viešojo intereso pažeidimus, buvo gauti pasitelkto specialisto paaiškinimai bei papildomi dokumentai, kurių patikimumu abejoti nebuvo jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju visos esminės, galimą viešojo intereso pažeidimo faktą patvirtinančios ar paneigiančios aplinkybės buvo patikrintos, tačiau įtarimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo nepasitvirtino.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Skundas atmestinas
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
9. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
11. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi, įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1015-340/2020). Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.
12. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
13. Nagrinėjamu atveju susipažinus su Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2023 m. kovo 23 d. ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. vasario 8 d. nutarimais bei pateikta pareiškėjų skundo nagrinėjimo medžiaga, nustatyta, jog pareiškėjų pareiškimu buvo prašoma ginti viešąjį interesą dėl teisė aktų normų pažeidimo, koreguojant Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410. Pareiškėjų vertinimu, pagal galiojančias teisės normas, žemės plotai, esantys magistralinės (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose ir žemės plotai, skirti magistralinės gatvės aptarnavimui bei galimam išplėtimui negalėjo būti naudojami atkuriant nuosavybės teises, nes pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktą ši žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Anot pareiškėjų, pažeidžiant nurodytos teisės normos nuostatas Vilniaus miesto savivaldybė suformavo sklypą, skirtą nuosavybė teisių atkūrimui, o Nacionalinė žemės tarnyba į šį sklypą atkūrė nuosavybės teises. Pareiškėjų teigimu, specialiųjų planavimo dokumentų pažeidimai buvo vykdomi sistemingai, priimant savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos įsakymus. Neteisėtais Vilniaus savivaldybės administracijos veiksmais koreguojant 1999 m. liepos 9 d. detalųjį planą ir specialiojo planavimo dokumentus, pakito (duomenys neskelbtini) gatvės kaip inžinerinio statinio išorės matmenys, buvo fiziškai panaikinta galimybė praplėsti gatvės važiuojamąją dalį. Pareiškėjų teigimu, norint atlikti veiksmus dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, savivaldybės administracija turėjo gauti savivaldybės tarybos įgaliojimą, tuo tarpu šiuo atveju savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, priimdama sprendimus dėl detaliojo plano keitimo, neturėjo tam reikiamų įgaliojimų.
14. Išnagrinėjęs pareiškėjų pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2023 m. vasario 8 d. priėmė nutarimą Nr. 2VI-19 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo. Įvertinęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos įsakymus dėl (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų koregavimo ir nenustatęs teisės normų pažeidimo, prokuroras konstatavo nesant pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
15. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, kaip aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, 2023 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 13.12.-25 atmetė pareiškėjų skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 8 d. nutarimą ir skundžiamą nutarimą paliko galioti. Įvertinęs skundžiamo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo ir pareiškėjų skunde išdėstytus motyvus, aukštesnysis prokuroras sprendė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras teisingai vertino nustatytas aplinkybes kaip nesudarančias pagrindo inicijuoti viešojo intereso gynimo priemonių taikymą ir pagrįstai priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
16. Pareiškėjos, nesutikdamos su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. kovo 23 d. priimtu nutarimu Nr. 13.12.-25, kreipėsi į teismą su skundu dėl šio nutarimo panaikinimo. Pareiškėjų teigimu, prokuroras, atsisakęs ginti viešąjį interesą, netinkamai taikė galiojančias teisės normas ir paliko galioti faktinę padėtį, kai valstybei padaryta didelė turtinė žala dėl itin vertingos valstybinės žemės perdavimo privatiems asmenims ir sudarymo sąlygų, kliudančių magistralinio kelio plėtrai. Pareiškėjos kaip skundo pagrindą nurodo tai, kad prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjų pareiškimą, neatliko savarankiško tyrimo ir rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) išvadomis, ignoruodama faktą, kad Inspekcija iš anksto buvo davusi pritarimą Vilniaus miesto savivaldybei daryti detaliojo plano korekciją. Pareiškėjų vertinimu, aptariamu atveju Inspekcija negalėjo atlikti objektyvaus vertinimo, nes iki Vilniaus miesto savivaldybei pradedant detaliojo plano koregavimo procedūrą, ji buvo davusi pritarimą korekcijai. Teismas neturi pagrindo pritarti šiems pareiškėjų argumentams.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirminio pareiškimo nagrinėjimo metu prokuroras, tyręs pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes, analizavo ir vertino ne tik pareiškėjų kartu su pareiškimu pateiktus duomenims, bet, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje jam suteiktais įgaliojimais, savo iniciatyva rinko informacija ir iš kitų institucijų. Pareiškimo nagrinėjimo metu buvo pareikalauta ir gauta papildoma informacija iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, Nekilnojamojo turto registro. Atsižvelgdamas į tai, kad teritorijų planavimas yra sudėtingas procesas, kurį be Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reglamentuoja poįstatyminiai teisės aktai, įskaitant už teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atsakingų institucijų rekomendacijas, nagrinėdamas pareiškimą prokuroras kreipėsi į Inspekciją, prašydamas paskirti teritorijų planavimo srities specialistą, kuris padėtų prokurorui nustatyti ginčo situacijoje galimai padarytus viešojo intereso pažeidimus.
18. Pažymėtina, kad Inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Vienas iš pagrindinių Inspekcijos tikslų – užtikrinti, kad teritorijų planavimas būtų vykdomas teisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos viešojo intereso pažeidimą grindė teisės aktų pažeidimais koreguojant Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detalųjį planą, t. y. pažeidimais padarytais teritorijų planavimo srityje, darytina išvada, kad pareiškėjų skundą tyręs prokuroras pagrįstai kreipėsi Inspekciją, kaip kompetentingą instituciją, galinčią pateikti tyrimui reikšmingas išvadas ir paaiškinimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad priimant 2023 m. vasario 8 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, be kita ko, buvo remtasi Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Antrojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus patarėjos duotais paaiškinimais. Teismo vertinimu, vien tai, kad Inspekcija, kaip kompetentinga institucija, dalyvavo detaliojo plano koregavimo procedūrose, savaime neteikia pagrindo Inspekcijos specialistės paaiškinimus laikyti neobjektyviais ir nepatikimais ir nesiremti šiais paaiškinimais nagrinėjant pareiškimus dėl viešojo intereso gynimo priemonių.
19. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškimą nagrinėjęs prokuroras, priimdamas nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, be kitų duomenų, rėmėsi ir Inspekcijos specialisto paaiškinimais, nereiškia, kad prokuratūra neatliko savarankiško tyrimo. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. vasario 8 d. nutarimo matyti, kad jį priėmęs prokuroras savarankiškai analizavo ir vertino Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detalųjį planą ir jame užfiksuotus sprendinius, taip pat kitus su detaliuoju planu susijusius ir skundo nagrinėjimo medžiagą sudarančius dokumentus, įskaitant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos įsakymus, kuriais buvo koreguojamas detalusis planas. Taigi pareiškėjų argumentas, kad prokuroro atliktas tyrimas buvo nesavarankiškas atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Pareiškėjai skunde taip pat teigia, kad prokuratūra neatliko teritorijų planavimą ir nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių įstatymų, galiojusių laikotarpiu nuo detaliojo plano patvirtino (1999 m. liepos 9 d.) iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. A30-1756/22 priėmimo, teisinės analizės.
21. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroras, spręsdamas, ar savivaldybės administracijos direktoriaus (jo pavaduotojos) įsakymais koreguojant detalųjį planą nebuvo pažeisti aukštesnės galios teisės aktų reikalavimai, taip pat ar savivaldybės administracijos direktorius (jo pavaduotoj) turėjo įgaliojimus koreguoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą detalųjį planą, analizavo nurodytų įsakymu priėmimo metu galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo, taip pat Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nuostatas, reglamentuojančias teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarką. Vertindamas pareiškėjų teiginius, kad detaliuoju planu suformuotuose žemės sklypuose negalėjo būti vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, prokuroras taip pat analizavo aktualias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Taigi, teismo vertinimu, vien tai, kad prokuroras analizavo ir nutarime aptarė tik pareiškimo išnagrinėjimui aktualius (o ne visus laikotarpiu nuo 1999 m. liepos 9 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. galiojusius) teisės aktus, neraiškia, kad prokuroro atlikta teisės aktų analizė buvo netinkama ir neišsami.
22. Byloje nustatyta, kad aukštesniajam prokurorui Generalinėje prokuratūroje nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl prokuroro nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, siekiant patikrinti ir įvertinti pirminio tyrimo išsamumą, pakankamumą ir prokuroro padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, buvo išreikalauta ir patikrinta pirminio pareiškėjų pareiškimo nagrinėjimo medžiaga, išanalizuoti skundžiamo nutarimo motyvai, pareiškėjų skundo reikalavimai ir argumentai dėl netinkamai atlikto tyrimo. Įvertinęs Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo ir pareiškėjų skunde išdėstytus motyvus, aukštesnysis prokuroras pripažino, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras teisingai vertino nustatytas aplinkybes kaip nesudarančias pagrindo inicijuoti viešojo intereso gynimo priemonių taikymą ir pagrįstai, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Aukštesnysis prokuroras konstatavo, kad prokuroro nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas teisiškai reikšmingas sprendimo priėmimui aplinkybes, tai atlikta kvalifikuotai, išsamiai ir pakankamai; faktinės aplinkybės nutarime išnagrinėtos pakankama apimtimi, t. y. tiek, kiek būtina pagrįstai išvadai padaryti. Įvertinęs visą pareiškimo nagrinėjimo medžiagą, aukštesnysis prokuroras nenustatė pagrindo nesutikti su padalytomis išvadomis dėl to, kad aptariamu atveju teisės aktai nebuvo pažeisti. Pareiškėjams nenurodžius jokių naujų aplinkybių, jų taip pat nenustačius atlikto tyrimo metu, aukštesnysis prokuroras kaip teisėtą ir pagrįstą paliko galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Teismo vertinimu, aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjų skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tinkamai patikrino šio nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, aiškiai išdėstydamas visus nesutikimo su pareiškėjų skundo argumentais motyvus.
23. Kaip minėta, teismas neturi kompetencijos tokios kategorijos civilinėse bylose vertinti ir spręsti, ar konkretūs įrodymai patvirtina/paneigia aplinkybes, jog viešasis interesas buvo pažeistas, todėl teismas neanalizuoja konkrečių tyrimo metu prokuratūros surinktų įrodymų reikšmės viešojo intereso (ne)pažeidimui. Be to, pakartotinai pažymėtina, jog teismų praktikoje yra nurodyta, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018).
24. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad prokuratūra analizavo teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjų skundo nagrinėjimui. Nenustatyta, kad prokuratūra neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei neatsakė į tyrimui reikšmingus klausimus. Vien tai, kad pareiškėjos nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu, nereiškia, jog pareiškėjų skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus.
25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiškėjos savo skunde nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokuroro veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Nurodytų motyvų pagrindu pareiškėjų skundas atmestinas (CPK 49 straipsnio 1 dalis).
26. Kiti pareiškėjų nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 290–291 straipsniais,
n u t a r i a:
atmesti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. kovo 23 d. atsisakymo naikinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Baradinskienė