Civilinė byla Nr. e2A-467-896/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11465-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.7.; 3.3.1.19.3

        (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-768-862/2023 pagal ieškovės O. C. ieškinį atsakovams V. U., E. U. dėl akcijų perleidimo sandorio, reikalavimo teisių perleidimo sutarties, susitarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. ribotos atsakomybės bendrovės „SIA USS Enterprises“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) akcijų perleidimo sandorį ir 2021  m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį, sudarytas atsakovų, negaliojančiais ir leisti nukreipti išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei 2022 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir 2022 m. balandžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 (toliau – ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai) į atsakovo pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistas bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijas ir į atsakovo pagal 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį perleistas reikalavimo teises, kylančias pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021 patvirtintą taikos sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė patikslintu ieškiniu papildomai pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti 2016 m. sausio 5 d. susitarimą, 2018 m. sausio 5 d. susitarimą „Dėl SIA USS Enterprises“, 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą „Agreement Kolkas 20A-6 Jurmala“, sudarytus atsakovų dėl bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, niekiniais ir negaliojančiais; 2) pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą, sudarytą atsakovų dėl bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, apsimestiniu sandoriu ir pripažinti šį sandorį 2021 m. balandžio 19 d. atsakovų sudaryta dovanojimo sutartimi, kuria V. U. perleido 14 000 vnt. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, tai sudaro 100 proc. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, E. U..

3.       Ieškovė ir atsakovas buvo sudarę santuoką, jos metu susilaukė trijų vaikų, jie yra nepilnamečiai. Atsakovų santuoka 2014 metais buvo nutraukta. Kilus nesutarimų dėl vaikų priežiūros, ieškovė 2017 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į teismą, siekdama pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Reaguodamas į ieškovės sprendimą, atsakovas priverstinai vykdyti pateikė 2014 metais priimtą teismo sprendimą, inicijavo kitas bylas teismuose. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020, kuris įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2021 m. vasario 4 d. nutartį, buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014, ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 150 Eur kiekvienam, nustatyta bendravimo tvarka, ieškovei priteista 2378,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismo sprendimas 2020 m. spalio 23 d. buvo pateiktas priverstinai vykdyti Latvijos Respublikoje.

4.       2021 m. liepos 28 d. buvo pervesta 2250 Eur išlaikymo ir 1016,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 2021 m. rugpjūčio 25 d. ieškovei pervesta 450 Eur išlaikymo ir 120,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Daugiau lėšų iš atsakovo ieškovė nėra gavusi. Pagal 2021 m. gruodžio 20 d. antstolio parengtą pažymą atsakovo skola ieškovei sudarė 2513,50 Eur, o 2022 m. gegužės 5 d. skola sudarė 4728,53 Eur. Atsakovas nevykdė ir 2020 m. spalio 23 d. teismo sprendimo dalies dėl vaikų gyvenamosios vietos, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022, atsakovui skirta 1940 Eur dydžio bauda už antstolio raginimo įvykdyti sprendimą nevykdymą, ieškovei priteista 3500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal nurodytus teismo sprendimus atsakovo skola ieškovei ieškinio pateikimo metu sudarė 10 168,53 Eur.

5.       Po bylos dėl baudos atsakovui iškėlimo ieškovė iš atsakovės gavo 2021 m. rugpjūčio 10 d. elektroninį laišką su pretenzija ir 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi, kuria atsakovas atsakovei (sutuoktinei) perleido visas ieškovės skolas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021. Minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, ja ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui dalį solidariosios prievolės bankui pagal kredito sutartį – 14 736 Eur ir 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sutartyje nustatyta tvarka. Vykdydama įsipareigojimus, ieškovė 2021 m. gegužės 6 d. atliko 3000 Eur pavedimą atsakovui pagal 2021 m. balandžio 28 d. taikos sutartį. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad, be šios bylos, Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta ginčai civilinėje byloje Nr. e2-2832-1040/2022 dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir civilinėje byloje Nr. e2-3471-984/2022 – dėl nepagrįsto praturtėjimo.

6.       Ieškovės teigimu, atsakovų sudarytas 2021 m. balandžio 19 d. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų perleidimo sandoris, įregistruotas 2021 m. gegužės 13 d., ir 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis nulėmė atsakovo nemokumą ir tai, jog nėra galimybių išieškoti iš atsakovo susidariusias skolas ieškovei. Atsakovų sudaryti sandoriai yra nesąžiningi, nes tikrasis jų tikslas yra esamų ir būsimų įsipareigojimų vykdymo ieškovei išvengimas. Ieškovei apie akcijų perleidimą, kuris įregistruotas 2021 m. gegužės 13 d., tapo žinoma 2022 m. sausio 19 d., patikrinus viešai pasiekiamą informaciją Latvijos registre. Apie 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį ieškovė sužinojo 2021 m. rugpjūčio 10 d., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.

7.       Patikslintame ieškinyje ieškovė paaiškino, kad atsakovai, ginčydami vieną iš actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygų, pateikė tris susitarimus, sudarytus 2016 m. sausio 5 d., 2018 m. sausio 5 d. ir 2021 m. balandžio 19 d., juose atsakovai susitarė dėl akcijų perleidimo, taip pat pakvitavimą, 2021 m. liepos 27 d. ir 2021 m. liepos 28 d. mokėjimo pavedimus, 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą ir 2022 m. lapkričio 24 d. povedybinę sutartį. Atkreipė dėmesį, kad Latvijos įmonių viešame registre nėra pateikta 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartis. Ieškovės teigimu, teismui pateikti ir ginčijami susitarimai parengti vėliau nei nurodoma jų sudarymo data tam, kad būtų galima pagrįsti atsakovų gynybinę versiją. Sandoriai nėra patvirtinti notaro, jie nebuvo teikti viešam registrui; viešame akcininkų registre Nr. 2 nurodyta, kad 2016 m. sausio 13 d. atsakovui priklausė 100 proc. akcijų, o atsakovė akcininke tapo 2021 m. balandžio 19 d. ir tai įregistruota 2021 m. gegužės 13 d. Latvijos Respublikos įmonių registro sprendimu; viešame registre nėra duomenų apie atsakovės įnašus bendrovės „SIA USS Enterprises“ įstatiniam kapitalui didinti, byloje nėra ir akcijų perleidimo sutarties. Ieškovei Latvijoje veikiantis advokatas paaiškino, jog teikiant duomenis registrui yra pateikiama speciali forma – akcininkų registras, šią formą pasirašo asmuo, perleidžiantis ar dovanojantis akcijas, ir naujasis akcininkas – asmuo, kuris įgyja akcijas. Atsakovų 2016 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 5 d. susitarimai realiai neegzistavo ir nebuvo įgyvendinti, jie prieštarauja atsakovų 2018 m. sausio 8 d. povedybinei sutarčiai, kurioje yra nuostata, kad akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, taip pat jų pagrindu gaunami dividendai yra sutuoktinio, kurio vardu vertybiniai popieriai yra įregistruoti, asmeninė nuosavybė. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai, povedybinėje sutartyje galėdami aptarti 2016 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 5 d. sutarimus, akcijų proporcijas, to nepadarė. Atsakovai, teigdami, kad 2021 m. balandžio 19 d. susitarimas buvo sudarytas įgyvendinant ankstesnius susitarimus, nepateikė įrodymų, jog iki 2021 m. sausio 1 d. atsakovė atliko kokius nors mokėjimus. Atsakovų 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimas taip pat sudarytas dėl akių, nes neatitinka realios situacijos, jis nėra minimas 2021 m. balandžio 19 d. susitarime, jo sudarymo tikslas – sąsajų su 2021 m. liepos 27 d. ir 2021 m. liepos 28 d. mokėjimais sukūrimas. Be to, mokėjimų suma neatitinka 2018 m. sausio 5 d. nurodytos sumos. Atsakovo teismui pateiktos 2016 m. sausio 5 d., 2018 m. sausio 5 d., 2020 m. gruodžio 28 d., 2021 m. balandžio 19 d. susitarimų versijos nebuvo skenuotos nuo originalių dokumentų, o paverstos į „.pdf“ formatą iš tekstinio „.docx“ formato naudojant „Skia/PDF m108 Google Docs Renderer“ programą, parašai jose įklijuoti paveikslėlių pavidalu.

8.       Atsakovas atsiliepimu ieškinį prašė atmesti. Atsakovo nuomone, ieškovė ieškinį grindžia neteisingomis ir nesusijusiomis su pareikštu ieškiniu aplinkybėmis apie ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimą ir vėliau vykusias bylas. Atsakovas nevengė vykdyti savo pareigų, jas vykdė ir tai matyti iš Latvijoje veikiančios antstolės atliktų pervedimų, antstolės 2021 m. rugsėjo 17 d. atsakovui pateiktos informacijos, kad įsiskolinimas 2021 m. rugpjūčio 4 d. yra padengtas. Antstolio Gintauto Puodžiuko 2022 m. gegužės 5 d. patvarkymu vykdomoji byla užbaigta, vykdomasis dokumentas Nr. S-22-19-4868 grąžintas įvykdžius 900 Eur (bylinėjimosi išlaidų atlyginimo) išieškojimą. Ieškovė apie 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį buvo informuota 2021 m. gegužės 5 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. elektroniniais laiškais su pranešimu ir prisegta perleidimo sutartimi. Ieškovė nėra kreditorė, nes yra bendrovės „SIA USS Enterprises“ skolininkė ir jai ši bendrovė yra pareiškusi reikalavimus, siekdama susigrąžinti 4700 Eur sumą. Ieškovė atsakovui skolinga 14 105,97 Eur išlaikymo vaikams sumą. Ieškovė ieškinį pareiškė pasibaigus ieškinio senaties terminui, nes informacija apie akcijų perleidimą buvo paskelbta viešai 2021 m. gegužės 13 d., o apie perleidimo sutartį, kaip minėta, ieškovė buvo informuota 2021 m. gegužės 5 d., 2021 m. gegužės 6 d. elektroniniais laiškais. Nurodė, kad atsakovas akcijas atsakovei pardavė, nes atsakovės asmeninėmis lėšomis 2016 m. sausio 15 d. buvo padidintas bendrovės „SIA USS Enterprises“ įstatinis kapitalas iki 14 000 Eur pagal atsakovų 2016 m. sausio 15 d. susitarimą. Šis susitarimas buvo papildytas 2018 m. sausio 5 d. susitarimu. Atsakovai 2018 m. sausio 8 d. sudarė povedybinę sutartį, ji kartu su susitarimais ir įpareigojo atsakovą perleisti akcijas atsakovei. Atsakovas nėra nemokus, nes jo turimo nekilnojamojo turto vertė viršija 200 000 Eur, kiekvienais metais pagal pareikalavimą gaunamos iki 100 000 Eur išmokos pagal „HAL-13“ projektą.

9.       Atsakovė atsiliepimu ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad atsakovai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), povedybinę sutartį – 2018 m. sausio 8 d. Atsakovė 2016  m. sausio 5 d. perdavė atsakovui 14 000 Eur asmeninių lėšų, kad iš jų būtų padidintas bendrovės „SIA USS Enterprises“ įstatinis kapitalas. Tą pačią dieną atsakovai sudarė susitarimą, kad perduotos lėšos bus panaudotos įstatiniam kapitalui didinti; atsakovei pareiškus valią įregistruoti akcijas savo vardu atsakovas tam neprieštaraus; atsakovas neperleis, neįkeis ar kitaip neapribos galimybės atsakovei valdyti akcijas. Bendrovės „SIA USS Enterprises“ įstatinis kapitalas buvo padidintas 2016 m. sausio 18 d. atsakovės perduota suma, o kaip akcijų savininkas įregistruotas atsakovas. Atsakovai 2018 m. sausio 5 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo susitarė, kad atsakovė išpirks iš atsakovo akcijas ir taps vienintele akcininke. Įgyvendindami nurodytus susitarimus, atsakovai 2021 m. gegužės 19 d. sudarė susitarimą, jo pagrindu atsakovė įgijo akcijas sumokėjusi atsakovui 10 000 Eur. Atsakovai 2021 m. gegužės 5 d. sudarė sutartį, kuria atsakovas perleido atsakovei reikalavimo teisę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021  m.  balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021, į ieškovę. Apie sudarytą sutartį ieškovė buvo informuota 2021 m. gegužės 5 d. elektroniniu laišku ir vėliau vykdė mokėjimus atsakovei. Ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad ginčijamų susitarimų sudarymo metu ji turėjo neginčijamą ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą, nes ieškovės pateiktos antstolio pažymos apie atsakovo įsiskolinimus ieškovei sudarytos 2021 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. gegužės 5 d., bet ne ginčijamų susitarimų sudarymo dieną. Atsakovų sudaryti ir ieškovės ginčijami sandoriai buvo atlygintiniai, nes atsakovas gavo apmokėjimą. Ginčijamų susitarimų sudarymo metu ieškovė turėjo piniginių įsipareigojimų atsakovui, o atsakovas savo įsipareigojimus ieškovei buvo padengęs visiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Teismas pripažino 2016 m. sausio 5 d. susitarimą, 2018 m. sausio 5 d. susitarimą „Dėl SIA USS Enterprises“, 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą „Agreement Kolkas 20A-6 Jurmala“, sudarytus atsakovų dėl bendrovės „SIA USS Enterprises“, registruotos Latvijos Respublikoje, akcijų tariamaisiais ir negaliojančiais; pripažino 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą, sudarytą atsakovų dėl bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, apsimestiniu sandoriu ir pripažino šį sandorį dovanojimo sandoriu, kuriuo atsakovas perleido 14 000 vnt. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, tai sudaro 100 proc. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, atsakovei; pripažino 2021  m.  balandžio 19 d. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų perleidimo sandorį ir 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį, sudarytus atsakovų, negaliojančiais ir leido nukreipti išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 į atsakovo pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistas 14 000 vnt. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, tai sudaro 100 proc. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, ir į atsakovo pagal 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį perleistas reikalavimo teises, kylančias pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021 patvirtintą taikos sutartį.

11.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pateikti bendrovės „SIA USS Enterprises“ 2016 m. sausio 8 d. akcininko sprendimas Nr. 08/01/2016, bendrovės „SIA USS Enterprises“ 2016  m. sausio 8 d. įstatinio kapitalo didinimo taisyklės Nr. PKNP-08/01/2016, 2016 m. sausio 13 d. sudarytas akcininkų registro skyrius Nr. 2, 2021 m. balandžio 19 d. sudarytas akcininkų registro skyrius Nr. 3, Latvijos Respublikos įmonių registro 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas ir vieši Latvijos Respublikos įmonių registro duomenys, sudaryti 2022 m. sausio 19 d., patvirtina, kad bendrovė „SIA USS Enterprises“ buvo įregistruota 2014 m. kovo 24 d., jos įstatinis kapitalas buvo 1 Eur, vienintelis šios įmonės akcininkas, valdybos narys buvo atsakovas, jis 2016 m. sausio 8 d. priėmė sprendimus padidinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 1 Eur iki 14 000 Eur, 7000 Eur sumą įmokant į įmonės banko sąskaitą, 6999 Eur – į įmonės kasą. Vieninteliu bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcininku po įmonės kapitalo padidinimo liko atsakovas, kuriam priklausė 100 proc. šios įmonės akcijų. Šie duomenys viešame registre buvo įregistruoti 2016 m. sausio 18 d. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog 2016 m. sausio 18 d. duomenys apie juridinio asmens valdytojus, akcininkus kito nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. Atsakovė 100 proc. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų įgijo iš atsakovo 2021 m. balandžio 19 d., kaip tikrasis naudos gavėjas ji įregistruota 2021 m. gegužės 13 d. Viešame Latvijos Respublikos įmonių registre nėra duomenų, kurie leistų nustatyti 100 proc. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų perleidimo pagrindą.

12.       Atsakovas, grįsdamas paaiškinimus ir 2016 m. sausio 5 d. susitarimo pirmąjį ir antrąjį punktus, 2022 m. spalio 18 d. į bylą pateikė ranka surašytą vienasmenį patvirtinimą, kad iš žmonos yra gavęs 14 000 Eur bendrovės „SIA USS Enterprises“ įstatiniam kapitalui didini. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji turėjo susitarime nurodytą sumą asmeninių lėšų, o vien tik atsakovo pateiktas paminėtas pakvitavimas nėra pakankamas tam, kad teismas įsitikintų, jog bendrovės „SIA USS Enterprises“ įstatinis kapitalas 2016 m. sausio 8 d. ir 2016 m. sausio 13 d. apmokėtas naudojant būtent atsakovės asmenines lėšas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 2 dalis), teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad 2016 m. sausio 5 d. susitarimo pirmasis ir antrasis punktai nebuvo įgyvendinti.

13.       Teismas nustatė, kad, Latvijos Respublikos įmonių registro duomenimis, bendrovė „SIA USS Enterprises“ buvo registruota 2014 m. kovo 24 d. Iš teismui 2022 m. lapkričio 24 d. pateiktos atsakovų sudarytos 2018 m. sausio 8 d. povedybinės sutarties nustatyta, kad atsakovai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Taigi, 2016 m. sausio 5 d. susitarimo sudarymo metu visos šios įmonės akcijos priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1  punktas). Atsakovų 2016 m. sausio 5 d. susitarimo trečiasis punktas yra ydingai suformuluotas, klaidinantis, kadangi susitarimo 3 punkte įrašyta sąvoka „bendra sutuoktinių nuosavybė“. Atsakovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti susitarimo 3 punkte nurodytos nuosavybės rūšies. Teismo vertinimu, trečiojo punkto sąlyga ir sąlygos, kuriomis nustatytas bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, kaip turto, teisinis režimas, negalėjo būti įgyvendintos, nes prieštarauja įstatymui ir yra niekinės bei negaliojančios nuo susitarimo sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Atsakovai šiuo susitarimu susitarė ir dėl to, kad įstatinio kapitalo didinimą registruos savo vardu atsakovas, tačiau Latvijos Respublikos įmonių registrui buvo pateiktas ne šis susitarimas, o 2016 m. sausio 8 d. akcininko sprendimas Nr. 08/01/2016, bendrovės „SIA USS Enterprises“ 2016  m. sausio 8 d. įstatinio kapitalo didinimo taisyklės Nr. PKNP 08/01/2016 ir šių dokumentų pagrindu buvo įregistruotas įmonės kapitalo didinimas bei 100 proc. įmonės akcijų savininkas, taigi teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad susitarimo trečiasis punktas buvo įgyvendintas. Teismas nustatė, kad atsakovų 2016 m. sausio 5 d. susitarimo ketvirto ir penkto punkto sąlygos, kuriose nustatyta, kiek procentų akcijų įvykus tam tikroms sąlygoms priklausys sutuoktiniams, nebuvo įgyvendintos.

14.       Teismas sutiko su ieškove, kad 2016 m. sausio 5 d. susitarimas, kurio pagrindu atsakovai teigia, jog nuo 2016 metų atsakovei priklausė 99 proc. bendrovės akcijų, o atsakovui – 1 proc. šios bendrovės akcijų, yra fiktyvus. Teismo vertinimu, tokią išvadą pagrindžia ir atsakovės pateiktos specialiųjų žinių turinčio liudytojo L. Š. konsultacijos, parodymai teismo posėdyje, jog 2016 m. sausio 5 d. susitarimo, jį papildančio 2018 m. sausio 5 d. susitarimo ir šiuos papildančio 2021 m. balandžio 19 d. susitarimo sudarymo data negali būti ankstesnė nei 2022 m. birželio 10 d., o 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimas, kuris teismui pateiktas tik 2022 m. spalio 18 d. ir kuris nebuvo minimas nė vieno atsakovo teismui pateiktuose atsiliepimuose ir triplikuose, negalėjo būti sudarytas anksčiau nei 2022 m. spalio 14 d. Teismas padarė išvadą, kad šių įrodymų atsakovai nepaneigė, o antstolio parengtas 2023 m. kovo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-23-2701 nepaneigia byloje išklausyto liudytojo parodymų ir jo parengtų konsultacijų dėl ginčo dokumentų sukūrimo laiko. Teismas pripažino, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti 2016 m. sausio 5 d. susitarimą negaliojančiu tariamuoju sandoriu (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).

15.       Teismas konstatavo, kad atsakovų 2018 m. sausio 5 d. susitarimą taip pat yra pagrindas pripažinti tariamuoju negaliojančiu sandoriu, nes jis, kaip ir 2016 m. sausio 5 d. susitarimas, negalėjo būti sukurtas anksčiau nei 2022 m. birželio 10 d. Šio susitarimo sudarymo tikslas – sukurti teisinį santykį, pagrindžiantį atsakovų gynybinę poziciją, kad ir atsakovė iki 2021 metų buvo bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcininkė, bei tai, kad 2021 m. balandžio 19 d. sandoris, sudarytas atsakovų, buvo atlygintinis. Teismas, įvertinęs, kad pirmoji ir antroji šio susitarimo sąlygos yra deklaratyvios, šių sąlygų turinį ir reikšmę, pripažino, kad šios susitarimo nuostatos bei tai, kad susitarime nurodomas 3 metų terminas atsakovei išpirkti iš atsakovo akcijas, vienos akcijos kaina, leidžia sutikti su ieškove, jog 2018 m. sausio 5 d. susitarimo sudarymo tikslas tėra gynybinės pozicijos nagrinėjamoje byloje pagrindimas. Teismas padarė išvadą, kad 2018 m. sausio 5 d. susitarimas buvo sudarytas dėl akių, siekiant pagrįsti atsakovų gynybinę poziciją nagrinėjamoje byloje, todėl tenkino ieškovės reikalavimą ir pripažino 2018 m. sausio 5 d. susitarimą negaliojančiu tariamuoju sandoriu.

16.       Teismas konstatavo, kad atsakovų 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą taip pat yra pagrindas pripažinti tariamuoju sandoriu, nes, pirma, šis susitarimas papildo ankstesnius tariamaisiais sandoriais pripažintus susitarimus, antra, šis susitarimas negalėjo būti sukurtas anksčiau nei 2022 m. spalio 14 d. Pagal atsakovų sudarytą ir galiojančią vedybų sutartį, atsakovas buvo visų bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų vienintelis savininkas ir 100 proc. šios įmonės akcijų atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl vienos akcijos išpirkimas nesudarė pagrindo atsakovei tapti visų įmonės akcijų savininke. Nurodytas susitarimas nuo anksčiau sudarytų susitarimų skiriasi savo pavadinimu, kuris, kaip pagrįstai teigia ieškovė, yra susietas su 2021 m. liepos 27 d. ir 2021 m. liepos 28 d. pavedimuose nurodyta paskirtimi. Bendra pavedimuose nurodyta suma sudaro 10 600 Eur ir tai neatitinka nei 2018 m. sausio 5 d. susitarime nurodytos kainos, nei 2020 m. gruodžio 28 d. susitarime nurodytos kainos su palūkanomis, nes termino trukmė nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 27 d. nėra vieneri metai, o tik du nepilni mėnesiai, todėl pagal 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą palūkanų suma turėjo būti ne 600 Eur suma, o 100 Eur nesiekianti suma. Teismas padarė išvadą, kad 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimas taip pat buvo sudarytas dėl akių, siekiant pagrįsti atsakovų gynybinę poziciją byloje, todėl tenkino ieškovės reikalavimą ir pripažino 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą negaliojančiu tariamuoju sandoriu.

17.       Atsakovų 2021 m. balandžio 19 d. susitarime nurodyta, kad atsakovė E. U. kaip bendrovės „SIA USS Enterprises“ 100 proc. akcininkė registruojama pagal 2016 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 5 d. susitarimus, kurie pripažinti tariamaisiais ir negaliojančiais sandoriais, todėl, teismo vertinimu, 2021 m. balandžio 19 d. susitarimas taip pat pripažintinas negaliojančiu. Latvijos Respublikos įmonių registro duomenimis, nuo bendrovės „SIA USS Enterprises“ įkūrimo vienintelis akcininkas, kuriam šios įmonės akcijos priklausė asmeninės nuosavybės teise, buvo atsakovas. Atsakovai sudaryta 2018 m. sausio 8 d. povedybine sutartimi sutarė, kad vertybiniai popieriai, akcijos asmeninės nuosavybės teise priklauso tam sutuoktiniui, kurio vardu jie įregistruoti, taigi, turėdami galimybę povedybine sutartimi pakeisti akcijų nuosavybės rūšį, atsakovai to nepadarė, todėl visos bendrovės akcijos po povedybinės sutarties sudarymo liko atsakovo asmenine nuosavybe. Atsakovei iki 2021 m. balandžio 19 d. nuosavybės teise nė viena bendrovės akcija nepriklausė, todėl teismas sutiko su ieškove, kad atsakovas sau asmeninės nuosavybės teise priklausančias visas bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijas 2021 m. balandžio 19 d. padovanojo sutuoktinei – atsakovei E. U. (CK 6.465 straipsnio 1 dalis).

18.       Teismas priėjo išvadą, kad nustačius, jog 2021 m. balandžio 19 d. susitarimas sudarytas pripažintų fiktyviais ir negaliojančiais susitarimų pagrindu, byloje nesant įrodymų, jog akcijos yra apmokėtos asmeninėmis atsakovės E. U. lėšomis, yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą pripažinti apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo pridengti tarp atsakovų susiklostę dovanojimo teisiniai santykiai.

19.       Teismas, įvertinęs byloje esantį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020, kuris įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2021 m. vasario 4 d. nutartį, ir antstolio Gintauto Puodžiuko 2021 m. liepos 12 d. pareiškimo dėl baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo Nr. 19 S 19 S21-126 duomenis, nustatė, kad 2021 m. balandžio 19 d., t. y. bendrovės akcijų dovanojimo atsakovei metu ir 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties sudarymo metu, ieškovė turėjo į atsakovą neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Atsakovui neabejotinai buvo žinoma, kad jis turi pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, taip pat pareigą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir dėl kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo dalių: grąžinti vaikus į teismo nustatytą gyvenamąją vietą, su vaikais bendrauti taip, kaip tai nustatyta teismo sprendime (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis).

20.       Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad neatlygintinę 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių reikalavimų (skolos) perleidimo sutartį atsakovai (sutuoktiniai) turėjo pareigą sudaryti. Atsakovų 2016 m. sausio 5 d., 2018 m. sausio 5 d., 2020 m. gruodžio 28 d. sandoriai pripažinti tariamaisiais ir negaliojančiais, o sandoris, sudarytas 2021 m. balandžio 19 d., pripažintas apsimestiniu, siekiant pridengti atsakovų (sutuoktinių) sudarytą dovanojimo sandorį. Atsakovo paaiškinimai, duoti teismo posėdžių metu, nepaneigia nesąžiningumo prezumpcijos (CK  6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė visas sąlygas actio Pauliana pagrindu pareikštiems ieškinio reikalavimams patenkinti, todėl ieškovės reikalavimai tenkinti ir 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo (dovanojimo) sandoris bei 2021  m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiais (CK  6.66 straipsnis, 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.87 straipsnio 2 dalis).

21.       Teismas nustatė, kad atsakovas išlaikymo prievolė nevykdo, kiekvieną mėnesį išlaikymo įsiskolinimo suma didėja tą mėnesį nesumokėto išlaikymo suma ir tai patvirtina antstolio G.  Puodžiuko pažymos. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir leisti nukreipti išieškojimą pagal nurodytus įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus į atsakovo pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sandorį perleistas 14 000 vnt. „SIA USS Enterprises“ akcijų ir į atsakovo pagal 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį perleistas reikalavimo teises, kylančias pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

22.       Apeliaciniu skundu atsakovas V. U. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023  m.  rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1 Apelianto vertinimu, liko neįrodytas esminių actio Pauliana sąlygų buvimas. Atsakovas nurodo, kad jis nevengė savo pareigų vykdymo ir įsipareigojimus tol, kol turėjo galimybes, vykdė geranoriškai, tai patvirtina byloje esantys iš Latvijos antstolės gauti išieškojimai ieškovės naudai ir antstolio Gintauto Puodžiuko 2022 m. gegužės 5 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S 22 19-4868. Taigi, argumentai dėl atsakovo prievolių vengimo, nesąžiningo elgesio ir sandorių sudarymo dieną susidariusio įsiskolinimo, kuriuo įvykdymo atsakovas neva vengė, yra nepagrįsti. Pažymi, kad ieškovė pateikė antstolio Gintauto Puodžiuko pažymas apie atsakovo įsiskolinimus ieškovei 2021 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. gegužės 5 d., tačiau ne ginčijamų sandorių sudarymo dieną.

22.2. Teismas neįvertino, kad ieškovė nėra kreditorė, o yra skolininkė ir šis ieškinys atsirado kaip kerštas / atsakas į SIA „USS Enterprises“, kurios vadovu buvo atsakovas V. U., o šiuo metu – atsakovė E. U., pareikalavimą grąžinti skolą. Be to, liko nepaneigta, kad ieškovė nuo 2020 m. yra skolinga atsakovui 14 105,97 Eur, tai patvirtina byloje esantis antstolio Donato Kisieliaus 2020 m. sausio 3 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. S 20 174-196. Ieškovė įsiskolinimo nėra sumokėjusi iki šiol. Taigi, priešingai nei nurodoma sprendime, ieškovė neįrodė turimos kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.

22.3.Atsakovo teigimu, ieškovė yra praleidusi ieškinio pateikimo terminą. SIA „USS Enterprises“ akcijų perleidimo sandoris tarp atsakovo ir atsakovės buvo sudarytas 2021 m. balandžio 19 d., o kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis – 2021 m. gegužės 5 d. Atsakovo teigimu, priešingai, nei nurodo ieškovė, ji apie perleidimo sutartį buvo informuota jos sudarymo dieną, t. y. 2021 m. gegužės 5 d., ir pakartotinai 2021 m. gegužės 6 d. elektroniniais laiškais, prisegant skolos perleidimo sutartį. Atsakovo teigimu, ieškovė jokių pretenzijų dėl perleidimo nereiškė, o proceso metu melavo, kad elektroninių laiškų negavo, nieko nežinojo, nors ieškovė elektroniniame laiške nurodytu elektroniniu/-iais paštu/-ais naudojosi/naudojasi. Pažymi tai, kad ieškovė iš dalies įvykdė minėtą sutartį, einamuosius skolos mokėjimus atlikdama atsakovei, todėl prarado teisę ginčyti šios sutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, 2021 m. balandžio 19 d. SIA „USS Enterprises“ akcijų perleidimo sandoris buvo tinkamai ir laiku išviešintas viešajame registre, dėl to ieškovė turėjo visas galimybes sužinoti apie jo sudarymą. Ieškovė dar 2021 m. sausio 28 d. pranešimu „Dėl klaidingo pavedimo grąžinimo“ buvo informuota apie įmonėje atliekamą auditą, būsimus pasikeitimus, tad galėjo (ir privalėjo) domėtis aktualiais duomenimis, to nepadarė ir nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, atsižvelgiant į jos neva pažeidžiamas teises. Be to, ieškovė iki 2016 m. vasario mėnesio dirbo įmonėje SIA „USS Enterprises“, ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas, tad žinojo apie visus įmonės akcininkus, veiklą, susitarimus, tiesiogiai bendravo su įmonės buhaltere, pasirašinėjo, rengė ir teikė dokumentus (taip pat ir ginčo sutartį dėl akcijų perleidimo), domėjosi visais tolimesniais veiksmais, eiga. Atsakovo teigimu, į šias aplinkybes teismas nepagrįstai neatsižvelgė, nustatydamas ieškinio senaties termino eigos pradžią.

22.4. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ginčijami sandoriai pažeidė ar galėjo pažeisti jos teises, priešingai, matyti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė pati buvo skolinga atsakovui ir netgi po ginčijamų sandorių sudarymo vykdė mokėjimus atsakovui. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas numanė, kad ateityje gali kilti ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą yra nepagrįsti ir nevertintini.

22.5. Neįrodyta ir sąlyga, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio. Atsakovas ne perleido, o pardavė akcijas pagal tuometinę vertę būtent atsakovei, kuri ilgą laiką dirbusi įmonėje puikiai išmano įmonės veiklą/specifiką. Priešingai nei teigiama sprendime, visi susitarimai yra teisėti, nenuginčyti, registruoti registruose, prieš tai įsitikinus jų teisėtumu, ir yra įvykdyti. Sandorį buvo privalu sudaryti, kadangi atsakovas vykdo kitą veiklą, kad būtų įvykdyti ankstesni susitarimai, įgyvendinti verslo planai, be to, investuotojams buvo svarbu, kad įmonei nevadovautų akcininkas, jog valdžia būtų atskirta.

22.6. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad antstoliai neturi jokių realių galimybių išieškoti susidariusio įsiskolinimo iš atsakovo ir kt. Sudarius ginčijamus sandorius ieškovės interesai nebuvo pažeisti, kadangi, ieškovė iš tikrųjų yra skolininkė, o ne kreditorė, ginčijamų sandorių sudarymo dienomis atsakovas įsipareigojimų vykdymo nevengė, be to, atsakovas nėra nemokus. Atsakovo vadovaujama įmonė kiekvienais metais pagal pareikalavimą išmoka iki 100 000 Eur pagal „HAL-13“ projekto tvarką.

22.7.Konkrečiu atveju liko neįrodytas atsakovų nesąžiningumas – vien tai, kad sandoriai sudaryti tarp sutuoktinių, neįrodo jų nesąžiningumo. Atsakovų sudaryti susitarimai yra patikrinti ir įregistruoti registruose, nėra nuginčyti ir yra įvykdyti. Atsakovų sąžiningumą patvirtina byloje esantys įrodymai, pvz., atsakovas įsiskolinimų ieškovei neturėjo.

22.8.Nevertinta tai, kad ieškovė, siekdama išvengti įsipareigojimų vykdymo, nutylėjo, jog nuo kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties, pagal kurią mokėjimus ieškovė privalo vykdyti atsakovei E. U., ieškovė naujajai kreditorei mokėjimų pagal sutarties nuostatas nevykdė, dėl to atsakovė E. U. 2021 m. rugpjūtį ieškovei teikė pretenziją. Atsakovo teigimu, ieškovės reikalavimas yra neproporcingas, žymiai didesnis, nei būtina reikalavimui patenkinti, ir pažeidžia kitų kreditorių interesus.

22.9. Ieškovė ginčija susitarimą dėl Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens akcijų perleidimo, todėl tokiam akcijų perleidimo sandoriui taikytina Latvijos Respublikos teisė ir toks sandoris negali būti ginčijamas remiantis CK nuostatomis. Be to, priimtas sprendimas turės įtakos SIA „USS Enterprises“ teisėms ir pareigoms, kadangi pagal įmonės veiklos pobūdį, patenkinus ieškovės reikalavimus, įmonė privalėtų stabdyti veiklą ir patirtų nuostolių. Teisminiai ginčai įmonei yra vienas iš rizikos veiksnių.

22.10. 2023 m. kovo 21 d. antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-23-2701 patvirtina, kad atsakovo pateikti į bylą dokumentai ir yra originalai, sukurti skaitmeniniu būdu. Antstolio konstatuotomis aplinkybėmis nėra pagrindo abejoti, antstolis atliko visus privalomus veiksmus.

22.11. Teismas, nustatydamas išlaidų už advokato pagalbą dydį ir priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, ne tik nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bet ir nesivadovavo Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), pažeidė proceso teisės normas, pažeidė protingumo principą.

23.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė O. C. prašė apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš apelianto V. U. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1                       Bylos nagrinėjimo dalyką sudarė ne tik sandorių ginčijimas actio Pauliana pagrindu, tačiau ir kiti ieškovės reikalavimai, pateikti su patikslintu ieškiniu, pripažinti bylos nagrinėjimo eigoje atsakovo pateiktus 2016 m. sausio 5 d., 2018 m. sausio 5 d. susitarimus, ir dar vėliau pateiktą 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą niekiniais ir negaliojančiais, kadangi jie sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, o 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą apsimestiniu sandoriu, kuriuo pridengta dovanojimo sutartis. Teismas šiuos ieškovės ieškinio reikalavimus tenkino visiškai, tačiau apeliantas savo apeliaciniame skunde atskirai neginčija šios sprendimo dalies. Atsakovas skundu nenuginčijo pirmosios instancijos teismo motyvų ir išvadų.

23.2                       Apeliantas skunde nurodo motyvus tik dėl originalių dokumentų. Ieškovė sutinka su teismo išvadomis dėl apelianto akcentuojamo 2023 m. kovo 21 d. antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-23-2701 įrodomosios vertės.

23.3                       Nesutiktina su apelianto motyvais, jog ieškovė neįrodė pirmosios iš actio Pauliana sąlygos – kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, taip pat nesutiktina, jog ji yra skolinga atsakovui. SIA „USS Enterprises“ ieškinio reikalavimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3148-1098/2022 buvo atmestas, o bylos eigoje su 2022 m. lapkričio 22 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo (DOK-189857) buvo pateikta ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1788-803/2022, kuria buvo atmestas SIA „USS Enterprises“ apeliacinis skundas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Būtent šiose bylose ir buvo išspręstas klausimas dėl atsakovo nurodomų SIA „USS Enterprises“ reikalaujamų 4000 Eur ir 700 Eur sumų nepagrįstumo. Ieškovė nėra SIA „USS Enterprises“ skolininkė dėl atsakovo minimų 4000 Eur ir 700 Eur sumų. Be to, atsakovai, teigdami, kad ieškovė pati yra skolininkė, to nesieja su ginčijamų sandorių aplinkybėmis. Ieškiniu ieškovė įrodinėja, jog buvo ir yra skolininko V. U., kuris sudarė ginčijamus sandorius, kreditorė, ir ieškiniu neteigia, kad yra SIA „USS Enterprises“ kreditorė, bei neginčija šio juridinio asmens sudarytų sandorių. Tai, kad kitoje byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė buvo nurodoma kaip skolininkė, nereiškia, kad tuo pačiu ji nėra atsakovo V. U. kreditorė kitais ieškinyje nurodytais pagrindais. Be to, byloje buvo pateikti priešingi įrodymai, jog minėta vykdomoji byla yra baigta, tai pagrindžia, jog ieškovė nebėra atsakovo skolininkė. Apeliantas skunde nepaneigė šių objektyvių įrodymų.

23.4                       Apelianto motyvai, jog ieškovė nėra kreditorė, nes jos įsiskolinimas buvo padengtas, yra nepagrįsti. Būtent prieš sudarytus ginčijamus sandorius buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis, kuria buvo pakeista nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir iš atsakovo V. U. priteistas išlaikymas. Ieškovės kreditiniai įsipareigojimai atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo. Ginčijamų sandorių sudarymo dienai atsakovo įsiskolinimas ieškovei buvo 3278,35 Eur (išlaikymas ir bylinėjimosi išlaidos) ir nebuvo padengtas. Be to, atsakovui buvo žinoma, kad jo įsipareigojimas dėl išlaikymo mokėjimo yra periodinis ir tęstinis, todėl yra galiojantis. Atsakovas taip pat žinojo, jog nevykdo įsiteisėjusio 2020  m.  spalio 23 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos, dėl to jam gali kilti piniginės sankcijos. 2022 m. balandžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022, dalyje dėl baudos skyrimo 2022 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis buvo palikta iš esmės nepakeista, o šia nutartimi atsakovui skirta bauda už sprendimo nevykdymą už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 4 d. iki 2021 m. liepos 15 d. Taigi ieškovės reikalavimai atsakovui atsirado ir kilo iki ginčijamų sandorių sudarymo, todėl ji turi ir turėjo neabejotinas reikalavimo teises į skolininką V. U., kuris, sudarydamas ginčijamus sandorius su savo sutuoktine, šių prievolių vykdymo siekė išvengti. Ieškovė pagrindė, jog ieškinio pateikimo metu antstoliai neturi jokių realių galimybių išieškoti iš atsakovo 10 168,53 Eur įsiskolinimo, tai lemia sudaryti ginčijami sandoriai.

23.5                       Akivaizdu, kad ieškovės, kaip kreditorės, teisės ir interesai ginčijamais sandoriais buvo pažeisti, kadangi sandoriai lemia, kad skolininkas, t. y. atsakovas, negali įvykdyti prievolių kreditorei (ieškovei). Sandoriai lėmė, kad skolininkas neteko turto, todėl pasikeitė jo galimybės įsipareigojimus ieškovei vykdyti ateityje. Sandoriais, kurie sudaryti su susijusiu asmeniu – sutuoktine, buvo siekiama sutrukdyti kreditorei patenkinti esamus ir iki ginčijamų sandorių sudarymo atsiradusius, kilusius bei susiformavusius reikalavimus, apie kuriuos atsakovui buvo ar turėjo būti žinoma.

23.6                       Teismas pagrįstai padarė išvadas dėl realios galimybės išieškoti iš atsakovo nebuvimo. Apeliantas teismo sprendime nurodytų motyvų nepaneigė. Apelianto skunde nurodomi duomenys, kad atsakovo įmonė pagal pareikalavimą kiekvienais metais išmoka iki 100  000  Eur pagal „HAL-13“ projekto tvarką, nėra pagrįsti jokiais pagrįstais įrodymais, nes jokių mokėjimų nebuvo atlikta ir atsakovas nėra gavęs jokių išmokų. Be to, pats apeliantas pateikė duomenis, kad įmonė SIA „USS Enterprises“ stabdo veikla, tad akivaizdu, jog nurodyti mokėjimai atsakovui nebus atliekami. SIA „USS Enterprises“ veiklos stabdymas tik pagrindžia aplinkybes, jog būtent po ieškinio pateikimo apeliantas ėmėsi veiksmų stabdyti įmonės veiklą, o dėl to kaltino ieškovę ir jos pateiktą ieškinį, dėl to yra nesąžiningas ir vengia įsipareigojimų vykdymo.

23.7                       Teismas, priešingai nei teigia apeliantas, motyvuotai ir pagrįstai išanalizavo aplinkybes dėl ieškinio senaties. Ieškovė teigia, kad nepraleido ieškinio senaties termino akcijų perleidimo sandoriui ginčyti. Faktas apie akcijų perleidimą buvo išviešintas tik 2021 m. gegužės 13 d., todėl ieškovė negalėjo niekaip kitaip žinoti apie akcijų perleidimą ankščiau nei 2021 m. gegužės 13 d. Nors ieškovė įrodymais pagrindė, jog apie akcijų perleidimo sandorio faktą sužinojo patikrinus viešai prieinamą informaciją Latvijos registre 2022 m. sausio 19 d., tačiau ieškinį pateikė 2022 m. gegužės 13 d., t. y. nepraleidusi vienerių metų senaties termino, skaičiuojant nuo tos dienos, kai faktas apie akcijų perleidimo sandorį buvo išviešintas Latvijos registre. Apelianto teiginiai, jog ieškovė sužinojo apie sandorį 2016 m. yra nelogiški, o apelianto teiginiai, jog ieškovė dirbo Bendrovėje iki 2016 m. vasario mėn. neatitinka tikrovės. Ieškovė, pasisakydama dėl sužinojimo apie reikalavimo teisių perleidimo sutartį, taip pat nesutinka su apelianto motyvais. Ieškovė pagrindė, jog atsakovės E. U. atstovas (byloje atstovavęs atsakovui V. U.), 2021 m. rugpjūčio 10 d. pateikė pretenziją ieškovei, kurioje nurodė nuo šiol visus mokėjimus atlikti į E. U. sąskaitą. Būtent šią dieną ieškovė sužinojo apie ginčijamą reikalavimo teisių perleidimo sandorį. Klausimas dėl sužinojimo apie reikalavimo teisių perleidimo sutartį buvo išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021.

23.8                       Apelianto motyvai, jog jis privalėjo sudaryti akcijų perleidimo sandorį dėl ankstesnių susitarimų vykdymo, yra nepagrįsti. Apeliantas nenuginčijo teismo sprendimo, jog 2016  m.  sausio 5 d., 2018 m. sausio 5 d., 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimai yra tariami, o 2021 m. balandžio 19 d. sandoris yra apsimestinis, siekiant pridengti atsakovų (sutuoktinių) sudarytą dovanojimo sandorį. Apelianto motyvai, kad minėti susitarimai yra teisėti, nenuginčyti, buvo registruoti ir įvykdyti, yra nepagrįsti. Priešingai, šie susitarimai sprendimu buvo nuginčyti, jie nebuvo registruoti viešuosiuose registruose ir nebuvo realiai įgyvendinami.

23.9                       Apeliantas yra sąžiningas. Ginčijami sandoriai sudaryti tarp sutuoktinių. Byloje taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų, kaip atsakovė E. U. atsiskaitė pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

23.10                      Apelianto motyvai, kad jis įsiskolinimų neturėjo, yra nepagrįsti. Atsakovas be teisinio pagrindo pats savavališkai ir neteisėtai nevykdo prievolių, kylančių iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo. 2023 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-424-1040/2023 apelianto ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis patenkintas visiškai. Apelianto motyvai, jog jis elgėsi sąžiningai pranešdamas apie reikalavimų perleidimo sutartį ir išviešinant 2021 m. balandžio 19 d. sandorį, yra nepagrįsti ir paneigti ieškovės motyvais dėl ieškinio senaties. Apeliantas niekaip nepaneigė ieškinyje ir teismo sprendime nurodytų atsakovo nesąžiningumą patvirtinančių motyvų.

23.11                      Tai, kad ieškovė nevykdė naujajai kreditorei mokėjimų ir buvo pateikta pretenzija, nulėmė aplinkybė, jog ieškovė nežinojo apie reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymą. Tačiau tai niekaip nepatvirtina, kad ieškinio reikalavimai yra neproporcingi. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Kadangi vien kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties nuginčijimo nepakaks patenkinti ieškovės kreditinius reikalavimus, kurie periodiškai didėja kas mėnesį – išlaikymo dydis pradiniu ieškiniu iš viso buvo 498 Eur, o nuo 2023 m. vasario 1 d. indeksavus išlaikymą sudaro iš viso 606 Eur per mėnesį, bei didės dėl indeksacijos, o įmoka pagal paskolos mokėjimo grafiką yra apie 64 Eur ir mažėjanti, todėl ieškovė teigia, kad ji pagrįstai prašė pripažinti abu sandorius negaliojančiais ir teismas pagrįstai ieškovės reikalavimus tenkino.

23.12                      Atsakovas neprašė taikyti Latvijos teisės ir nemotyvavo to, jog tokia teisė turėtų būti taikoma ginčui spręsti. Ieškovės vertinimu, ginčui pagrįstai taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Be to, sprendimas dėl ieškinio tenkinimo niekaip nepaveiks SIA „USS Enterprises“ teisių ir pareigų, nes Bendrovė negali turėti įtakos akcininkų pasikeitimui ir apie akcininkų pasikeitimą Bendrovė būtų tik informuojama. Teismas jau buvo išsprendęs klausimą dėl Bendrovės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmesdamas atsakovo prašymą.

23.13                      Teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

24.       Apeliantas V. U. 2024 m. kovo 1 d. pateikė nuomonę, kurioje prašė Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą nutraukti. Atsakovo nuomone, nagrinėti ginčą dėl įmonės akcijų perleidimo sandorio, reikalavimo teisių perleidimo sutarties, susitarimų pripažinimo negaliojančiais, kai įmonė, t. y. SIA „USS Enterprises“, registruota Latvijos Respublikoje, juridinio asmens kodas 40103772592, yra likviduota ir 2023 m. gruodžio 22 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, yra netikslinga. Net ir išsprendus tokį ginčą, jo rezultatas neturėtų jokios įtakos ginčo objektui, t. y. įmonei ir jos teisėtiems interesams. Išregistravus įmonę iš Juridinių asmenų registro, t. y. nesant ginčo objekto, nelieka prasmės tęsti civilinės bylos nagrinėjimo.

25.       Ieškovė 2024 m. kovo 15 d. pateikė nuomonę, kurioje prašė: 1) atmesti atsakovo V. U. prašymą nutraukti bylą; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendime taikytą restitucijos būdą, pakeičiant rezoliucinės dalies 4 pastraipos dalį iš „leisti nukreipti išieškojimą pagal kreditorės O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 į atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistas 14000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijas, tai sudaro 100 proc. SIA „USS Enterprises“ akcijų ir į atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį perleistas reikalavimo teises, kylančias pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021 patvirtintą taikos sutartį“ į „leisti nukreipti išieškojimą pagal kreditorės O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 į atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistų 14 000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijų vertę, priteisiant iš E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai akcijų ekvivalentą pinigine kompensacija – 14 000 Eur, ir į atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį perleistas reikalavimo teises, kylančias pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021 patvirtintą taikos sutartį“.

26.       Ieškovė nurodė, kad iš paties atsakovo 2024 m. vasario 26 d. pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog Bendrovės akcijų vertė buvo 14 000 Eur. Byloje buvo pateikti įrodymai, jog V. U. 2016  m. sausio 8 d. priėmė sprendimus padidinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 1 Eur iki 14 000 Eur. Pažymėjo, kad patys atsakovai akcijų vertę vertino net didesne suma (t. y. 2018 m. sausio 5 d. susitarime, kuris pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas tariamu). Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į šio sandorio tariamumą ir nelogiškumą, laikytina, jog akcijų vertė buvo 14 000 Eur, tokią sumą pačios šalys įvardijo už 99 proc. akcijų. Pirmosios instancijos teismas pripažino akcijų perleidimo sandorį dovanojimo sutartimi. Todėl ieškovė prašo atsižvelgti į pasikeitusias aplinkybes ir, nebelikus Bendrovės akcijų, pakeisti restitucijos būdą ir, akcijų dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu, nukreipti išieškojimą į akcijų vertę – priteisti akcijų ekvivalentą pinigine kompensacija, t. y. priteisti ieškovei iš atsakovės E. U. 14 000 Eur sumą. Bendrovė buvo likviduota Latvijos registro iniciatyva dėl to, jog Bendrovė, kurios vadovu buvo atsakovas, nevykdė įstatyminių imperatyvų ir neteikė finansinių ataskaitų. Bendrovės likvidavimas yra nesąžiningo atsakovo elgesio pasekmė dėl Bendrovės veiklos sustabdymo, siekiant toliau išvengti įsipareigojimų vykdymo, todėl, nelikus turto (akcijų) dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, teismas turėtų pakeisti restitucijos būdą kompensuojant ieškovei akcijų vertę piniginiu ekvivalentu.

IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

27.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta: pripažinti 2016 m. sausio 5 d. susitarimą, 2018 m. sausio 5 d. susitarimą „Dėl SIA USS Enterprises“, 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą „Agreement Kolkas 20A-6 Jurmala“, sudarytus atsakovų dėl „SIA USS Enterprises“ akcijų, tariamaisiais ir negaliojančiais; pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą, sudarytą atsakovų dėl „SIA USS Enterprises“ akcijų, apsimestiniu sandoriu ir pripažinti šį sandorį dovanojimo sandoriu, kuriuo atsakovas perleido 14 000 vnt. „SIA USS Enterprises“ akcijų, tai sudaro 100 procentų bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, atsakovei; pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų perleidimo sandorį, sudarytą atsakovų, negaliojančiu ir leisti nukreipti išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 į atsakovo pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistas 14 000 vnt. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, tai sudaro 100 procentų bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų. Civilinės bylos dalį dėl nurodytų ieškinio reikalavimų, dėl kurių panaikintas teismo sprendimas, nutraukė. Paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis, sudaryta atsakovų, ir leista nukreipti išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 į atsakovo pagal 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį perleistas reikalavimo teises, kylančias pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021 patvirtintą taikos sutartį.

28.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad bendrovė „SIA USS Enterprises“, dėl kurios akcijų perleidimo sandorio ir su juo susijusių susitarimų pripažinimo negaliojančiais byloje nagrinėjamas ginčas, nagrinėjant bylą (t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo) buvo likviduota ir 2023 m. gruodžio 22 d. išregistruota iš Latvijos Respublikos įmonių registro. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio reikalavimų pobūdį ir byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, nusprendė, kad ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai, susiję su sandoriais ir susitarimais dėl bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, pagal savo pobūdį nesukels ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių. Šios išvados pagrindu teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šie reikalavimai buvo patenkinti, civilinės bylos dalį dėl šių ieškinio reikalavimų nutraukė CPK 293 straipsnio 1  dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

29.       Ieškovė O. C. pateikė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo.

30.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės kasacinį skundą, 2025 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta:

 „-pripažinti 2016 m. sausio 5 d. susitarimą, 2018 m. sausio 5 d. susitarimą „Dėl SIA USS Enterprises“, 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą „Agreement Kolkas 20A-6 Jurmala“, sudarytus tarp atsakovų dėl SIA „USS Enterprises“ akcijų tariamais ir negaliojančiais;

- pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą, sudarytą tarp atsakovų dėl SIA „USS Enterprises“ akcijų apsimestiniu sandoriu ir pripažinti šį sandorį dovanojimo sandoriu, kuriuo atsakovas perleido 14 000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijų, tai sudaro 100 procentų SIA „USS Enterprises“ akcijų, atsakovei;

- pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. SIA „USS Enterprises“ akcijų perleidimo sandorį, sudarytą tarp atsakovų negaliojančiu ir leisti nukreipti išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 į atsakovo pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistas 14 000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijas, tai sudaro 100 procentų SIA „USS Enterprises“ akcijų.“

Panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria civilinės bylos dalis dėl nurodytų ieškinio reikalavimų, dėl kurių panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nutraukta, ir perdavė šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

31.       Kasacinis teismas išaiškino, kad nustatęs, jog restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK  6.145  straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, klausimas yra išvestinis iš klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o teismas turi diskreciją pakeisti restitucijos taikymo būdą, pasikeitus aplinkybėms ir nebelikus įmonės akcijų, apeliacinės instancijos teismas, remiantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi ir 6.146  straipsniu, privalėjo spręsti klausimą dėl restitucijos būdo pakeitimo bei dėl piniginio ekvivalento priteisimo. Nors pirmosios instancijos teismui nukreipus išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus į bendrovės akcijas bendrovė buvo likviduota ir restitucijos taikymas natūra nebeįmanomas, akcijų perleidimo sandorio pripažinimas negaliojančiu gali sukelti materialiųjų teisinių pasekmių ieškovei, teismui pakeitus restitucijos būdą.

32.       Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog bylos nagrinėjimo metu išregistravus įmonę, dėl kurios akcijų perleidimo teisėtumo buvo nagrinėjamas ginčas, ieškovės reikalavimų dalies dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais nebesukels ieškovei materialiųjų teisinių padarinių, yra padaryta netinkamai aiškinant ir taikant restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės, taikymą bei kreditoriaus teisių gynimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Todėl ši išvada negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Šios išvados pagrindu civilinė byla nutraukta nepagrįstai, netinkamai taikant CPK 293 straipsnio 1 punktą.

V.                      Papildomų rašytinių paaiškinimų argumentai

33.       Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovei nustatytas 10 dienų terminas argumentams dėl restitucijos būdo - piniginio ekvivalento priteisimo pareikšti (nurodyti ko konkrečiai prašo, ar palaiko savo prašymą priteisti ieškovei iš atsakovės E. U. 14 000 Eur sumą), atsakovui (apeliantui) nustatytas 10 dienų terminas pareikšti nuomonę į ieškovės argumentus dėl piniginio ekvivalento priteisimo.

34.       Ieškovė 2025 m. vasario 17 d. pateikė nuomonę dėl restitucijos būdo – piniginio ekvivalento priteisimo (DOK-4187). Ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-768-862/2023 taikytą restitucijos būdą, pakeičiant rezoliucinės dalies 4 pastraipos dalyje iš: „leisti nukreipti išieškojimą pagal kreditorės O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021-02-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022-04-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 į atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2021-04-19 akcijų perleidimo sutartį perleistas 14000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijas, kas sudaro 100 procentų SIA „USS Enterprises“ akcijų <...>“ į: „leisti nukreipti išieškojimą pagal kreditorės O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021-02-04 nutartį civilinėje byloje Nr.  e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022-04-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 į atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2021-04-19 akcijų perleidimo sutartį perleistų 14000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijų vertę, priteisiant iš E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovės O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai akcijų ekvivalentą pinigine kompensacija - 14 000 EUR <...>“.

35.       Ieškovė nurodo palaikanti 2024 m. kovo 14 d. Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-111-796/2024 pateiktą nuomonę (DOK-3495) dėl atsakovo 2024 m. vasario 6 d. pateiktų rašytinių įrodymų ir tolesnės bylos eigos, kuria prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendime taikytą restitucijos būdą – akcijų dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu, nukreipti išieškojimą į akcijų vertę – priteisti akcijų ekvivalentą pinigine kompensacija, priteisiant ieškovei iš atsakovės E. U. 14 000 Eur sumą. Nepakeitus restitucijos būdo, būtų pažeistos ir neapgintos ieškovės teisės bei interesai bei atsakovui būtų sudarytos galimybės piktnaudžiauti susidariusia situacija. SIA „USS Enterprises“ (toliau taip pat – Bendrovė) išregistravus iš Latvijos juridinių asmenų registro, ieškovės reikalavimas pripažinus 14 000 vnt. tarp atsakovo ir atsakovės sudarytą bendrovės akcijų perleidimo sutartį negaliojančia ir nukreipti išieškojimą į akcijas neteko prasmės – likvidavus SIA „USS Enterprises“ kartu buvo panaikintos ir šios Bendrovės akcijos. Todėl, siekiant atkurti iki ginčijamos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvusią padėtį, yra būtina priteisti 14 000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijų vertę pinigais, t. y. 14 000 Eur sumą. Bendrovės likvidavimas tik iliustruoja atsakovo nesąžiningumą bei yra nesąžiningo atsakovo elgesio pasekmė. Ieškovė vertina, kad SIA „USS Enterprises“ buvo likviduota Latvijos registro iniciatyva dėl to, jog jos vadovas – atsakovas – nevykdė įstatyminių imperatyvų ir neteikė finansinių ataskaitų, t. y. siekdamas apsunkinti galutinio teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, labiausiai tikėtina, jog savavališkai sustabdė Bendrovės veiklą. Byloje esantys įrodymai neginčijamai rodo, kad 14 000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijų vertė minimaliai vertintina 14 000 Eur, todėl būtent tokio dydžio vertės ekvivalentą ieškovė ir prašo priteisti jos naudai. Akcijų vertę (14 000 Eur) galima nustatyti ir iš paties atsakovo byloje 2024 m. vasario 6 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktų rašytinių įrodymų. Byloje yra pateikti ir šalių neginčijami įrodymai, jog atsakovas 2016 m. sausio 8 d. priėmė sprendimus iki 2016 m. sausio 15 d. padidinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 1 Eur iki 14 000 Eur, t. y. 2016 m. sausio 8 d. SIA „USS Enterprises“ akcininko sprendimu (priedas Nr. 13 prie dubliko) patvirtintos įstatinio kapitalo didinimo taisyklės (priedas Nr. 14 prie dubliko); 2016 m. sausio 13 d. akcininkų registre Nr. 2 nurodyta, kad V. U. priklauso 14 000 vnt. akcijų (priedas Nr. 15 prie dubliko); pateikti įrodymai, jog akcijos buvo apmokėtos - įstatinio kapitalo didinimą apmokėjo V. U. 2016 m. sausio 13 d. banko pavedimu (priedas Nr. 16 prie dubliko) ir 2016 m. sausio 8 d. kasos pajamų orderiu (priedas Nr. 17 prie dubliko); 2016 m. sausio 13 d. dokumentu V. U. patvirtino, jog SIA „USS Enterprises“ įstatinio kapitalo apmokėjimas atliktas 2016 m. sausio 13 d. (priedas Nr. 18 prie dubliko). 2022 m. sausio 19 d. išrašas iš Latvijos juridinių asmenų registro pagrindžia, jog akcijos nominali vertė yra 1 Eur, o 14 000 vnt. bendra suma sudaro 14 000 Eur (žr. priedas Nr. 3 prie ieškinio ir vėliau kartu su prašymu dėl ieškinio trūkumų šalinimo pateiktą šio išrašo vertimą). Taigi, šie įrodymai patvirtina išvadą, jog akcijų vertė ginčijamo akcijų perleidimo sandorio sudarymo metu buvo 14 000 Eur. Patys atsakovai akcijų vertę vertino net didesne suma, t. y. 2018 m. sausio 5 d. susitarime, kuris pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas tariamu, akcijų vertė 3 punkte nurodoma - už 1 proc. 10 000 Eur, o už likusius 99 proc. – 14 000 Eur. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į šio sandorio tariamumą ir nelogiškumą, laikytina, jog akcijų vertė buvo 14 000 Eur, juolab tokią sumą pačios šalys įvardijo už 99 proc. akcijų. Ieškovė duomenis iš 2018 m. sausio 5 d. susitarimo nurodo tik kaip papildomus, pagrindžiančius jos nuoseklią poziciją dėl 14 000 Eur vertės.

36.       Atsakovas (apeliantas) V. U. 2025 m. vasario 28 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės argumentus dėl restitucijos būdo, prašo atmesti ieškovės prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-768-862/2023 taikytą restitucijos būdą – akcijų dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu, nukreipti išieškojimą į akcijų vertę – priteisti akcijų ekvivalentą pinigine kompensacija, priteisiant ieškovei iš atsakovės E. U. 14 000 Eur sumą (DOK-5414). Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo pakeisti taikytą restitucijos būdą ir nukreipti išieškojimą į akcijų vertę – priteisti akcijų ekvivalentą pinigine kompensacija, tokiu būdu priteisiant ieškovei iš atsakovės E. U. 14 000 Eur sumą, kuri ne tik, kad neteikė apeliacinio skundo, bet ir prarado tiek įmonės akcijas, tiek reikalavimo teisę, be kita ko, patyrė nuostolių, kuriuos taip pat galimai turės išsiieškoti iš atsakovo V. U.. Pirmosios instancijos teismas jau yra nusprendęs, jog sandoris yra naikintinas, todėl, jei ir turi būti taikoma restitucija, tai ji turi būti taikoma leidžiant nukreipti išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus į atsakovo V. U. pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistas 14 000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijas, bet ne nukreipiant išieškojimą į akcijų vertę ir tokiu būdu priteisiant akcijų ekvivalentą pinigine kompensacija, t. y. priteisiant ieškovei iš atsakovės E. U. 14 000 Eur sumą (pirmosios instancijos teismas nukreipė  išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus į SIA „USS Enterprises“ akcijas). SIA „USS Enterprises“ yra Latvijos Respublikoje registruota įmonė ir šiuo atveju nagrinėjant klausimus, susijusius su SIA „USS Enterprises“, turėtų būti taikoma Latvijos Respublikos, bet ne Lietuvos Respublikos teisė. Įmonės akcijų vertė yra reguliuojama remiantis rinkos, o ne kitais faktoriais, todėl, likvidavus įmonę, jos akcijų vertė yra lygi 0, nepriklausomai nuo to, kokia kaina buvo mokama už akcijas steigiant įmonę ar vėliau ją parduodant. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, grįsdama įmonės akcijų vertę, neatliko įmonės vertinimo, nesiėmė jokių kitų būtinų veiksmų savo teiginiams dėl akcijų vertės patvirtinti/pagrįsti, vadovavosi išimtinai savo subjektyvia nuomone ir prielaidomis. Liko neįvertinta ir tai, kad įmonės vertė likvidavimo atveju yra apskaičiuojama pagal šią formulę: Įmonės vertė = Turto vertė – Įsipareigojimų dydis – Likvidavimo išlaidos. Įmonės SIA „USS Enterprises“ vertė buvo neigiama, t. y. (minus) – 37 000 likvidavimo dienai. Nepaisant to, ieškovė, siekdama suklaidinti teismą, šias aplinkybes nuslėpė, be kita ko, kitų bylai reikšmingų įrodymų, pvz. kito vertinimo, nepateikė.

37.       Atsakovė E. U. 2025 m. kovo 3 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės argumentus dėl restitucijos būdo, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės 5 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei E. U., priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (DOK-5437). Nurodo, kad ieškovė prašo leisti nukreipti išieškojimus pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus ir nutartis, kurių bendra suma 10 168,53 Eur, tačiau restitucijos ieškovė prašo 14 000 Eur. Ieškovė siekia ne savo pažeistų teisių gynimo, kaip kad ji teigia, bet nesąžiningų, savanaudiškų tikslų, pažeidžia vykdymo procese kitų V. U. kreditorių teises, tame tarpe ir E. U.. Ieškovė, nagrinėjant bylą, neįrodinėjo akcijų rinkos vertės, buvusių sutarties sudarymo metu. Ieškovė įrodinėja buvusių akcijų nominalią vertę. Tačiau apgaulingai ir piktnaudžiaudama teise, nominalią akcijų vertę pateikia kaip akcijų rinkos vertę ir kaip perleistų akcijų piniginį ekvivalentą. Nominali akcijų vertė nustatoma bendrovės steigimo metu jos steigimo dokumente. Nominali akcijų vertė naudojama tik akcijų apskaitoje, t. y. pagal nominalią akcijų vertę skaičiuojamas balsų skaičius bendrovėje. Nominali bendrovės akcijų vertė yra nekintantis rodiklis. Šiuo atveju, per visą SIA „USS Enterprises“ veiklos laikotarpį, nominali 1 akcijos vertė buvo 1 Eur. Akcijų rinkos vertė, priešingai nei nominali vertė, yra kintanti. Akcijų rinkos vertė priklauso nuo daugelio aplinkybių, tame tarpe ir ne nuo bendrovės veiklos, o nuo įvairių išorinių aplinkybių. Akcijų rinkos vertė gali būti 0 Eur ir veikiančioje bendrovėje. Akcijų rinkos vertė tai yra ta suma, už kurią pavyksta parduoti akcijas. Taigi ieškovė akcijų rinkos vertės net neįrodinėjo. Neaišku, nes nebuvo įrodinėjama ar apskritai, nuo kasatorės minimo sandorio sudarymo iki bendrovės išregistravimo (t. y. iki tapo visuotinai žinoma, kad akcijų rinkos vertė 0 Eur) akcijų rinkos kaina pasikeitė, nes ji galėjo ir nepasikeisti. Ieškovė neįrodė ar apskritai akcijos nuvertėjo ir koks atskaitos taškas. E. U. tikrai nėra atsakinga už akcijų vertės praradimą likvidavus ir išregistravus bendrovę. Ieškovės pateiktuose pavyzdžiuose kalbama apie individualiais požymiais apibūdinamus daiktus, automobilį, druskos barstytuvą, įgytus pirkimo–pardavimo sandorių pagrindu, nuvertėjusius dėl eksploatacijos, tačiau realiai egzistuojančius. Nustatyti šių daiktų vertės pokyčius yra nesudėtinga. Teisiškai reikšminga yra tai, kad nagrinėjamoje byloje kalba eina ne apie konkrečius materialius daiktus, bet apie vertybinius popierius. Akcijos yra nematerialios ir savo prigimtimi yra nestabilios. Akcijas dar vadina teisine fikcija. Akcijos nenuvertėjo nei nuo eksploatacijos, nei nuo laiko. Ieškovės reikalavimas kompensuoti akcijų vertės praradimą, likvidavus ir išregistravus bendrovę, labiau panašus į nepagrįstą praturtėjimą iš prekybos neegzistuojančiomis akcijomis. Ieškovės prašoma priteisti 14 000 Eur suma yra nominali buvusių akcijų vertė ir nieko bendro neturi su ieškovės vadinamu ekvivalentu, taigi šis yra neįrodytas. Ieškovė prašo tokio restitucijos būdo, kurio įrodyti ji negali. Ieškovės reikalavimai nepagrįsti, neįrodyti, neatitinkantis restitucijos tikslų, prieštaraujantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bei siekiama nepagrįsto praturtėjimo atsakovės E. U. sąskaita.

k o n s t a t u o j a :

        VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų po kasacinio teismo išaiškinimo

38.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

39.       Minėta, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2016 m. sausio 5 d., 2018  m. sausio 5 d., 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimus, 2021  m.  balandžio 19 d. „SIA USS Enterprises“ akcijų perleidimo sutartį ir 2021  m.  gegužės 5 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį bei leisti nukreipti išieškojimą atitinkamai į perleistas akcijas ir perleistas reikalavimo teises. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Klaipėdos apygardos teismas 2024  m. balandžio 30 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023  m.  rugsėjo  11  d. sprendimo dalį, kuria minėti susitarimai ir akcijų perleidimo sandoris pripažinti negaliojančiais ir šią bylos dalį nutraukė, motyvuodamas tuo, kad ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai, susiję su sandoriais ir susitarimais dėl bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, pagal savo pobūdį nesukels ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių, nes įmonė yra likviduota. Kitą sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Ieškovė kasaciniu skundu skundė apeliacinės instancijos nutarties dalį, kuria bylos dalis buvo nutraukta. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2021 m. gegužės 5 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos šioje dalyje taikymo yra įsiteisėjusi.

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo patenkinti ieškovės reikalavimai dėl akcijų perleidimo sandorio ir su juo susijusių susitarimų pripažinimo negaliojančiais ir byla nutraukta ir šią bylos dalį perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Kasacinis teismas nurodė, kad restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, klausimas yra išvestinis iš klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir teismas turi diskreciją pakeisti restitucijos taikymo būdą, pasikeitus aplinkybėms ir nebelikus įmonės akcijų, o apeliacinės instancijos teismas, remiantis CK  6.145  straipsnio 2 dalimi ir 6.146 straipsniu, privalėjo spręsti klausimą dėl restitucijos būdo pakeitimo bei dėl piniginio ekvivalento priteisimo.

41.       Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl 2016 m. sausio 5 d., 2018  m. sausio 5 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimų ir 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (leidimo nukreipti išieškojimą) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, vykdant šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartyje pateiktus nurodymus bei neperžengiant atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis, 362 straipsnio 2  dalis).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

42.       Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bylą grąžinus nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, ieškovė 2025 m. vasario 17 d. pateikė nuomonę dėl restitucijos būdo – piniginio ekvivalento priteisimo (DOK-4187), atsakovas 2025 m. vasario 28 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės argumentus dėl restitucijos būdo (DOK-5414), atsakovė 2025 m. kovo 3 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės argumentus dėl restitucijos būdo (DOK-5437), o ieškovė 2025 m. kovo 4 d. pateikė antstolio Gintauto Puodžiuko 2025 m. kovo 4 d. pažymą Nr. S-25-19-4443 dėl skolos likučio (DOK-5618).

43.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad minėti šalių procesiniai dokumentai, pateikti vykdant Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį ir juose dėstoma pozicija dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų, pateiktus rašytinius paaiškinimus priima ir juose nurodytus argumentus vertins tiek, kiek tai neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Teisėjų kolegija taip pat prideda prie bylos ieškovės pateiktą antstolio Gintauto Puodžiuko 2025 m. kovo 4 d. pažymą dėl skolos likučio vykdomosiose bylose, nes tai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir naujo įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 314 straipsnis).

Dėl 2016 m. sausio 5 d., 2018 m. sausio 5 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimų pripažinimo negaliojančiais

44.       Teisėjų kolegija nustatė, kad 2016 m. sausio 5 d. sudarytame susitarime iš esmės buvo numatyta, kad atsakovės asmeninės lėšos (14 000 Eur) bus panaudotos „SIA USS Enterprises“ įstatinio kapitalo didinimui ir susitarta dėl akcijų nuosavybės teisių. 2018 m. sausio 5 d. susitarime numatyta, kad šis susitarimas papildo ankstesnįjį ir atsakovė iki 2021 m. sausio 1 d. išpirks „SIA  USS Enterprises“ akcijas (1 procentą akcijų už 10 000 Eur, 99 procentus akcijų atsakovas įsipareigojo perleisti atsakovei už gautą 14 000 Eur investicinę paskolą). Pagal 2020  m.  gruodžio  28 d. susitarimą buvo susitarta pratęsti 2018 m. sausio 5 d. susitarime numatytą akcijų išpirkimo terminą iki 2021 m. birželio 1 d. 2021 m. balandžio 19 d. susitarime numatyta, kad pagal 2016  m.  sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 5 d. susitarimus atsakovė registruojama „SIA USS Enterprises“ įmonės 100 procentų akcininke.

45.       Ieškovė minėtų susitarimų negaliojimą grindė CK 1.86 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (tariamieji sandoriai), teigdama, kad šie susitarimai buvo sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutarties negaliojimas buvo grindžiamas skirtingais negaliojimo pagrindais: actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis) ir tuo, kad ginčijamas sandoris yra apsimestinis (CK 1.87 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatavo, kad ginčijami susitarimai yra fiktyvūs, jų sudarymo tikslas buvo gynybinės pozicijos šioje byloje pagrindimas. Dėl to teismas pripažino ginčijamus susitarimus tariamais ir negaliojančiais sandoriais (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2021 m. balandžio 19 d. sandoris dėl akcijų perleidimo buvo sudarytas pripažintų fiktyviais ir negaliojančiais susitarimų pagrindu, byloje nesant įrodymų, jog akcijos yra apmokėtos asmeninėmis atsakovės lėšomis, pripažino akcijų perleidimą apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo pridengti tarp atsakovų susiklostę dovanojimo teisiniai santykiai, taip pat minėtą akcijų perleidimo sandorį pripažino negaliojančiu ir actio Pauliana pagrindu (CK 1.87 straipsnio 1 dalis, CK  6.66  straipsnis).

46.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad byloje liko neįrodytos actio Pauliana sąlygos ir nurodo argumentus, susijusius su actio Pauliana sąlygų nebuvimu. Kaip minėta, skundžiamame sprendime negaliojančiu buvo pripažintas ne tik 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sandoris CK 1.87 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.66 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, bet taip pat ir 2016 m. sausio 5 d., 2018 m. sausio 5 d. ir 2020  m.  gruodžio 28 d. susitarimai pripažinti tariamais sandoriais ir dėl to panaikinti. Tačiau atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių motyvų paneigiančių teismo išvadas dėl minėtų susitarimų negaliojimo, apsiribodamas teiginiais, kad visi susitarimai yra teisėti, nenuginčyti, registruoti registruose ir yra įvykdyti, o 2023  m.  kovo  21 d. antstolio R. Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog atsakovo pateikti į bylą dokumentai yra originalai sukurti skaitmeniniu būdu.

47.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti atsakovo argumentai yra deklaratyvūs ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ginčijamų susitarimų pripažinimo tariamais sandoriais. Šiuo aspektu akcentuotina, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Dėl to vien apelianto nesutikimas su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai išsprendė bylą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijami susitarimai buvo sudaryti tik siekiant pagrįsti 2021  m.  balandžio 19 d. akcijų perleidimo atlygintinumą ir, priešingai nei teigia apeliantas, niekada nebuvo įvykdyti. Sutiktina su teismo išvada, kad atsakovo ranka 2016 m. sausio 9 d. surašytas pakvitavimas, kad iš atsakovės gavo 14 000 Eur „SIA USS Enterprises“ įstatinio kapitalo didinimui, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad „SIA USS Enterprises“ įstatinis kapitalas buvo padidintas būtent atsakovės asmeninėmis lėšomis. Juolab, kaip pagrįstai pažymėta sprendime, byloje nėra pateikta jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė 2016 m. sausio 5 d. galėjo turėti 14 000 Eur asmeninių lėšų. Be to, šio susitarimo sąlygos dėl įmonės akcijų pasidalinimo tarp sutuoktinių (atsakovų) nebuvo įvykdytos, nes iki 2021 m. balandžio 19 d. vienintelis įmonės akcininkas buvo atsakovas (dubliko priedas Nr. 2). Atsižvelgiant į tai, kad 2016  m. sausio 5 d. susitarimas pripažintas negaliojančiu, dėl to jo pagrindu sudarytas 2018  m.  sausio 5 d. susitarimas taip pat pagrįstai pripažintas negaliojančiu. Sutiktina su teismo išvada, kad jeigu šalys 2016 m. susitarime susitarė, jog atsakovei priklauso 99 procentai, o atsakovui 1 procentas akcijų, todėl nebuvo reikalingas 3 metų terminas vienos akcijos išpirkimui. Be to, aplinkybę, kad atsakovų 2016  m. sausio 5 d., 2018 m. sausio 5 d. susitarimai nebuvo įgyvendinti patvirtina ir tai, kad šie susitarimai prieštarauja atsakovų 2018 m. sausio 8 d. povedybinės sutarties 2.5 punktui, kuriame nustatyta, jog akcijos yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu jos įregistruotos (2022  m. lapkričio 24 d. pateiktų papildomų dokumentų priedai DOK-191415). Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu, nes šis susitarimas sudarytas kaip pripažintų negaliojančiais 2016  m.  sausio 5 d., 2018 m. sausio 5 d. susitarimų tęsinys. Apelianto teiginio, kad minėti susitarimai yra įregistruoti registruose nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai (CPK 178 straipsnis).

48.       Teisėjų kolegija, įvertindama atsakovo argumentą dėl 2023 m. kovo 21 d. antstolio R. Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, visų pirma, pažymi, kad antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tada, jeigu jis surašytas vykdant teismo pavedimą. Kai antstolis nustatinėja faktus veikdamas kitu pagrindu, jo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra paprastas, o ne prima facie rašytinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Nagrinėjamu atveju minėtas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo surašytas atsakovo prašymu, todėl jis vertinamas visų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 185 straipsnis). Antra, kaip teisingai nustatyta skundžiamame sprendime, antstolis leistinomis priemonėmis nefiksavo duomenų, kurie jam leido konstatuoti protokole nurodytų dokumentų sukūrimo laiką bei datą. Be to, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai atkreipia dėmesį, kad antstolis vertino „*jpg“ formato bylas, nors atsakovas bylą pateikė ginčijamus susitarimus kaip „*.PDF“ formato bylas. Atsakovas byloje pripažino, kad ginčijami susitarimai sudaryti tik elektronine forma ir pasirašyti įkeliant asmenų parašų paveiksliukus, t. y., naudojantis specialia programa. Į bylą pateiktoje 2023  m.  balandžio 14 d. specialių žinių IT srityje turinčio asmens L. Š. konsultacijoje nurodyta, kad „<...>kad failų (bylų) pavadinimu "2016-01-05 susitarimas del SIA uss.docx.pdf", "2018-01-05 susitarimas del sia pries vedybu sutarti_.docK.pdf", "2021-04-19 del akciju perleidimo.docx(1).pdf" sukūrimo data negali būti ankstesnė nei 2022-06-10 diena.<...>“, nes jos sukurtos tokia programos versija, kuri atsirado tik nuo 2022 m. birželio 10 d., bei konsultacijoje pateikiama tai patvirtinanti internetinė nuoroda (2023 m. balandžio 17 d. pateikti dokumentai DOK-63162). Minėtas aplinkybes patvirtino 2024  m. balandžio 24 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas konsultaciją surašęs L. Š.. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje konsultacijoje nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad byloje ginčijami susitarimai buvo sudaryti atgaline data ne anksčiau nei 2022 m. birželio 10 d. ir tai dar kartą patvirtina susitarimų fiktyvumą.

49.       Apibendrindama aukščiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas apeliaciniu skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamų susitarimų pripažinimo tariamais sandoriais, kurių tikslas buvo tik pagrįsti atsakovų gynybinę versiją šioje byloje, t. y., įrodyti akcijų perleidimo sandorio atlygintinumą ir privalomumą jį sudaryti, tačiau realiai šalys nesiekė sukurti teisių ir pareigų, susijusių su „SIA USS Enterprises“ akcijų nuosavybės teisės perleidimu (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).

Dėl 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

50.       Minėta, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nenustatytos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sandorį negaliojančiu. Toliau teisėjų kolegija pagal apeliacinio skundo argumentus įvertina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė visas actio Pauliana taikymo sąlygas (CK 6.66 straipsnis).

51.       Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu, taikant actio Pauliana institutą, galima tik nustačius, kad egzistuoja visos šios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, teismų praktikoje yra išskiriami 2 šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023 ir kt.).

52.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, nes Latvijos Respublikos įmonių registre duomenys apie SIA „USS Enterprises“ akcininkų pasikeitimą įregistruoti (išviešinti) 2021 m. gegužės 13 d., o ieškinys teismui pateiktas 2022 m. gegužės 13 d. Apeliantas nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad ieškovei apie 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sandorį galėjo būti žinoma anksčiau nei 2021  m.  gegužės 13 d. (CPK 178 straipsnis).

53.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad byloje nenustatyta pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga, jog ieškovė yra atsakovo kreditorė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2021 m. gegužės 5 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nustatė, kad minėtos sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, atsiradusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, kuri kilo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020, kuris įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2021  m.  vasario 4 d. nutartį (CPK 182 straipsnis). Ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad ieškovė buvo atsakovo kreditorė ir 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sandorio sudarymo metu. Juolab, kad į bylą pateiktoje antstolio Gintauto Puodžiuko 2025 m. kovo 4 d. pažymoje Nr.  S-25-19-4443 nurodyta, jog atsakovo skolą ieškovei pagal minėtoje byloje priimtus sprendimus sudaro 1 478,35 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 14 814,91 Eur išlaikymo išmokų išieškojimas, kuris kas mėnesį didėja 626 Eur suma (2025 m. kovo 4 d. DOK-5618).

54.       Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad akcijų perleidimo sandoris nepažeidė kreditoriaus interesų, o sandorio sudarymo metu pati ieškovė buvo skolinga atsakovui. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-684/2025 ir joje nurodyta praktika). Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertinęs duomenis apie atsakovo mokumą (turtinę padėtį, nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą ir galimybes iš jo išieškoti), padarė išvadą, kad atsakovas perleisdamas jam priklausiusias įmonės akcijas neteko pajamų ir neturi galimybių kas mėnesį mokėti priteistą išlaikymo sumą. Apeliantas šios teismo išvados nepaneigė. Priešingai, minėta antstolio Gintauto Puodžiuko 2025 m. kovo 4 d. pažyma patvirtina, kad atsakovas ir toliau nemoka priteisto išlaikymo savo nepilnamečiais vaikams ir išlaikymo įsiskolinimas tik didėja (nutarties 53 punktas). Vadinasi, atsakovo elgesys po ginčijamo sandorio sudarymo tik patvirtina, kad atsakovas, turėdamas periodinę išlaikymo prievolę ir sudarydamas ginčijamą sandorį, neteko tiek galimų pajamų, tiek buvo panaikinta galimybė nukreipti išieškojimą į įmonės akcijas, t. y., iš esmės tokiais veiksmais atsakovas panaikino savo galimybę atsiskaityti su ieškove (kreditore), taip pažeisdamas jos teisėtus interesus gauti priteistas sumas. Dėl to byloje pagrįstai nustatyta viena iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų – kreditoriaus teisės gauti savo reikalavimų patenkinimą pažeidimas, šalims sudarius ginčijamą sandorį. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovė yra atsakovo skolininkė, buvo paneigta šioje byloje priimtoje Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje (minėtos nutarties 55 punktas). Dėl to teisėjų kolegija pakartotinai dėl to nepasisako.

55.       Apelianto teigimu, jis privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį vykdydamas 2016 m. sausio 5 d. ir 2018  m. sausio 5 d. susitarimus, taip pat ir dėl to, kad jis vykdo kitą veiklą, o investuotojams svarbu, jog įmonei nevadovautų akcininkas. Įvertindama šiuos atsakovo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad minėti susitarimai, kurie neva buvo pagrindas sudaryti akcijų perleidimo sandorį, šioje byloje jau yra pripažinti tariamais (niekiniais) sandoriais. Antra, atsakovo teiginių dėl galimos kitos veiklos, kuri lėmė akcijų perleidimą, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu siekiant atskirti įmonės vadovybę nuo akcininkų, nėra būtina perleisti akcijas. Dėl to byloje pagrįstai nustatyta, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

56.       Teisėjų kolegija, įvertindama atsakovo argumentus, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo, pažymi, jog pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Vadinasi, šiuo atveju ne ieškovė turėjo įrodyti atsakovų nesąžiningumą, o būtent atsakovams teko įrodinėjimo našta, siekiant paneigti preziumuojamą jų nesąžiningumą. Pažymėtina, kad atsakovo argumentą, kad jo sąžiningumą patvirtina tai, jog jis neturėjo įsiskolinimo paneigia šios nutarties 53 punkte nustatytos aplinkybės. Atsakovo argumentas, kad jis iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. pervesdavo priteistą išlaikymą taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas šioje byloje paneigė nesąžiningumo prezumpciją (CK 6.67 straipsnio 1 punktas, CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas akcijų perleidimo sandorį pripažino apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo pridengti tarp atsakovų susiklostę dovanojimo santykiai. Apeliaciniame skunde nepateikta visiškai jokių argumentų dėl šios teismo išvados. Dėl to toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu ir nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

57.       Atmestini apelianto argumentai, kad sprendžiant dėl SIA „USS Enterprises“, kuri buvo registruota Latvijoje, akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi būti taikoma Latvijos Respublikos teisė. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ginčijamam susitarimui turėtų būti taikoma Latvijos Respublikos teisė, tačiau ji apeliacinio skundo byloje neteikė, o atsakovas savarankiško prašymo byloje taikyti Latvijos Respublikos teisę nepateikė. CK 1.37 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų susitarę dėl jų sutartinei prievolei taikytinos teisės, ginčijama sutartis sudaryta Lietuvoje tarp Lietuvos Respublikos piliečių, dėl to ginčui  taikytina Lietuvos Respublikos materialinė teisė (CK 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Taip pat pažymėtina, kad sandoriai tariamais pripažintini in corpore, t. y. visa apimtimi, todėl darytina išvada, kad jie niekaip nesusiję su Latvijos Respublika, nes jais buvo siekiama išvengti prievolės vykdymo Lietuvos Respublikoje. Be to, kasacinis teismas nekonstatavo, kad klausimas dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo nepagrįstai spręstas taikant Lietuvos Respublikos teisę.

58.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs visas actio Pauliana sąlygas, pripažino 2021  m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sandorį negaliojančiu ir šiuo pagrindu (CK 6.66 straipsnis). Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2025  m.  vasario 28 d. pateiktoje nuomonėje, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas jau yra nusprendęs, jog sandoris naikintinas. Kitaip tariant, atsakovas iš esmės nebekvestionuoja skundžiamo sprendimo išvadų dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, o nesutinka su restitucijos taikymu nukreipiant išieškojimą į akcijų vertę.

Dėl restitucijos taikymo

59.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs 2021 m. balandžio 19 d. SIA „USS Enterprises“  akcijų perleidimo sutartį negaliojančia, taikė restituciją natūra, t. y., leido nukreipti išieškojimą į šios įmonės akcijas. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo 2023  m.  gruodžio 22 d. SIA „USS Enterprises“ išregistruota iš Latvijos Respublikos įmonių registro. Dėl to, kaip jau minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2024  m.  balandžio 30 d. nutartį šią bylos dalį nutraukė.  

60.       Lietuvos Aukščiausias Teismas, grąžindamas bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo, išaiškino, kad ieškovei ieškinį pareiškus actio Pauliana pagrindu, siekiant apginti savo, kaip kreditorės, pažeistas teises ir patenkinti savo turimą kreditoriaus reikalavimą atsakovui, toks pažeidimo pašalinimas galimas nepaisant to, jog turto (akcijų), kuris perleistas ginčijamu sandoriu, neliko. Dėl to kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl restitucijos būdo pakeitimo bei dėl piniginio ekvivalento priteisimo.

61.       Taigi nagrinėjamu atveju kasacinis teismas nurodė, kad pripažinus ginčijamą akcijų perleidimo sutartį negaliojančia, privalo būti sprendžiamas restitucijos klausimas – sumokant ekvivalentą pinigais. Vadinasi, šioje nutartyje palikus skundžiamo sprendimo dalį dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nepakeista, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, restitucijos netaikymo klausimas negali būti svarstomas, o turi būti sprendžiama dėl ginčijamu sandoriu perleisto turto (akcijų) vertės priteisimo piniginiu ekvivalentu (CPK 362 straipsnio 2 dalis). 

62.       Ieškovė 2025 m. vasario 17 d. pateiktoje nuomonėje nurodė, kad palaiko Klaipėdos apygardos teismui 2024 m. kovo 14 d. pateiktą nuomonę, kurioje prašė pakeisti restitucijos būdą – akcijų dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu, nukreipti išieškojimą į akcijų vertę – priteisti akcijų ekvivalentą pinigine kompensacija, priteisiant ieškovei iš atsakovės E. U. 14 000 Eur sumą. Ieškovė ginčijamu sandoriu perleistų akcijų vertę sieja su akcijų nominalia verte.

63.       Atsakovo teigimu, likvidavus įmonę jos akcijų vertė yra lygi 0, o likvidavimo dienai vertė buvo minus 37 000 Eur. Atsakovo nuomone, ieškovė neatliko įmonės vertinimo ir savo teiginių dėl įmonės vertės neįrodė. Atsakovė Kauno apygardos teismui pateiktoje nuomonėje teigė, kad akcijų nominali vertė nereiškia realios akcijų rinkos vertės, o ieškovė neįrodė buvusios akcijų vertės sutarties sudarymo metu.

64.       Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Remiantis CK 6.147 straipsnio 1 dalimi, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojusias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis gražinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis). 

65.       Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

66.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo sandorio objektas buvo įmonės, kuri šiuo metu yra išregistruota, akcijos, ieškovės kaip kreditorės teisių pažeidimą pašalintų perleistų akcijų vertės, buvusios sandorio sudarymo metu, priteisimas, t. y., remiantis bendrąja taisykle, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas remiantis tomis kainomis, kurios galiojo, kai skolininkas gavo tai, ką privalo grąžinti. Kaip minėta, ieškovė perleistų akcijų vertę grindė jų nominalia verte buvusia sandorio sudarymo metu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas kaip vienintelis SIA „USS Enterprises“ akcininkas 2016 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą padidinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 1 Eur iki 14 000 Eur bei nusprendė paskirstyti įmonės įstatinį kapitalą į 14 000 vnt. akcijų, nustatant, kad vienos akcijos vertė 1 Eur. SIA „USS Enterprises“ 2016 m. sausio 13 d. akcininkų registre nurodyta, kad atsakovui priklauso 14 000 vnt. akcijų, kurių vienos vertė 1 Eur (dubliko priedai). Šią aplinkybę patvirtina ir 2022 m. sausio 19 d. išrašas iš Latvijos juridinių asmenų registro (pateikta 2022 m. gegužės 19 d. DOK-90365). Atsakovas triplike teigė, kad akcijos atsakovei buvo parduotos pagal tuometinę jų vertę (dubliko 10 punktas). Vadinasi, atsakovas akcijų vertę vertino netgi didesne suma, nes 2018 m. sausio 5 d. susitarime nurodė, kad akcijų kaina už 1 proc. 10 000 Eur, o už likusius 99 proc. – 14 000 Eur. Visų šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog akcijų perleidimo sutarties sudarymo metu, akcijų vertė buvo ne mažesnė nei 14 000 Eur. Juolab, kad atsakovai jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis mažesnės šio turto vertės ir neįrodinėjo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Kitaip tariant, teisėjų kolegija neturi duomenų apie ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusią kitokią perleisto turto (akcijų) vertę nei nurodė ieškovė.  

67.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad  byloje kilusio ginčo atveju aktuali CK 6.66 straipsnio 4 dalis, kurioje įtvirtinta actio Pauliana institutui būdinga restitucijos forma – sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditoriaus reikalavimo nukreipimas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010); nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl ginčo akcijų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia patenkintas, taikytina restitucija piniginiu ekvivalentu, dėl to ieškovės reikalavimų, kylančių iš šioje nutartyje nurodytų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, išieškojimas nukreiptinas į  pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistų 14000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijų vertę, priteisiant iš atsakovės E. U., ieškovės O. C. naudai akcijų ekvivalentą pinigine kompensacija – 14 000 Eur (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnis, 6.147 straipsnis).

68.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės 2025 m. vasario 28 d. nuomonėje pateiktais argumentais, kad ieškovė prašo leisti nukreipti išieškojimus pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus ir nutartis, kurių bendra suma 10 168,53 Eur, tačiau restitucijos prašo didesnei sumai 14 000 Eur, dėl to yra nesąžininga. Kaip jau nurodyta, ieškovės reikalavimai atsakovui yra kilę iš 4 įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų. Remiantis antstolio Gintauto Puodžiuko 2025 m. kovo 4 d. pažyma, bendra iš atsakovo ieškovės naudai išieškoma skolos suma yra 25 763,88 Eur ir ši suma kas mėnesį didėja 626 Eur, nes atsakovas nevykdo išlaikymo prievolės (nutarties 53 punktas). Priešingai nei teigia atsakovė, šioje byloje pripažinus 2021 m. gegužės 5 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį negaliojančia ir leidus nukreipti išieškojimą į atsakovo pagal kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį perleistas reikalavimo teises, kylančias pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021 patvirtintą taikos sutartį, nepakanka patenkinti ieškovės kreditorinius reikalavimus. Kaip nustatyta iš minėtos reikalavimo perleidimo sutarties, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovė ir atsakovas susitarė, kad ieškovė jam 15 836 Eur skolą sutartyje nustatytu grafiku sumokės iki 2047 m. gruodžio 31 d. (ieškinio priedai). Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė jau šiuo metu privalo sumokėti atsakovui visą nurodytą skolos sumą ar ieškovės pagal grafiką pradelstos mokėti sumos sudėjus su prašoma priteisti akcijų vertės suma viršytų bendrą atsakovo skolą ieškovei (25 763,88 Eur). Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad įskaitymas išieškant išlaikymą negalimas (CPK 687 straipsnio 4 dalis). Ši nuostata imperatyviai draudžia atlikti įskaitymą išieškant išlaikymą, vadinasi, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas ieškovei, kuris, 2025 m. kovo 4 d. sudarė 14 814,91 Eur, negalės būtų įskaitytas su atsakovo reikalavimais pagal minėtą taikos sutartį. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad 2021 m. gegužės 5 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties pripažinimas negaliojančia nėra pakankamas ieškovės kreditorinių reikalavimų patenkinimui. Teisėjų kolegija, visų aptartų aplinkybių kontekste bei įvertinusi tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, nenustatė pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl baudos ieškovei skyrimo (CPK 95 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties 

69.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą tariamais ir apsimestiniais sandoriais bei išsamiai įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pagrįstai skundžiamus 2016 m. sausio 5 d., 2018 m. sausio 5 d. ir 2020  m.  gruodžio 28 d. susitarimus pripažino tariamais sandoriais, o 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą dėl akcijų perleidimo pripažino apsimestiniu sandoriu, kurio tikslas buvo pridengti tarp šalių susiklosčiusius dovanojimo teisinius santykius (CK 1.86 straipsnio 1 dalis, 1.87 straipsnis). Dėl nustatytų CK 6.66 straipsnio sąlygų viseto pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino nurodytą 2021 m. balandžio 19 d. sandorį negaliojančiu ir actio Pauliana pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo SIA „USS Enterprises“, kurios akcijos perleistos šioje byloje panaikintu sandoriu, buvo likviduota ir dėl to nėra galimas restitucijos taikymas natūra bei vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šioje byloje pateiktais išaiškinimais, nutaria pakeisti pirmosios instancijos taikytą restitucijos būdą ir taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais, t. y., ieškovės reikalavimų pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 išieškojimas nukreiptinas į akcijų perleidimo sutartį perleistų 14000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijų vertę, priteisiant iš atsakovės E. U., ieškovės O. C. naudai akcijų ekvivalentą pinigine kompensacija – 14 000 Eur (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnis, 6.147 straipsnis). Tai, kad teisėjų kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo, nesudaro pagrindo išvadai, kad kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

70.       Apeliantas apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad teismas priteisė neproporcingas bylinėjimosi išlaidas, nesivadovavo Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), neįvertino šalių elgesio bei aplinkybių, kad byla nėra sudėtinga.

71.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, sprendė, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant ieškovei iš atsakovų priteistų bylinėjimosi išlaidų bendrą sumą nuo 10 356,19 Eur iki 10 260,15 Eur, dėl to ieškovei iš atsakovo priteisė 5 130,08 Eur, o iš atsakovės – 5 130,07 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepakeitė. Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024  m. balandžio 30 d. nutarties dalis, kuria buvo išspręstas šalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas yra įsiteisėjusi ir šis klausimas pakartotinai nėra sprendžiamas. Juolab, kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. išdavė vykdomąjį raštą pagal minėtą Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl 5 130,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo iš atsakovės E. U.. Duomenų, kad vykdymo veiksmai sustabdyti, byloje nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme

72.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies.

73.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad visi ieškovės materialiniai reikalavimai iš esmės yra patenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl restitucijos būdo pakeitimą lėmė tai, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo SIA „USS Enterprises“, į kurias ieškovė prašė leisti nukreipti išieškojimą, buvo išregistruota iš Latvijos Respublikos įmonių registro. Dėl to laikytina, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas visiškai ir ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės bei kasaciniame teismuose, priteisimą (CPK 93, 94 straipsniai).

74.       Ieškovė už kasacinio skundo parengimą kasacinės instancijos teisme patyrė 2 178 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Tai patvirtina 2024 m. rugpjūčio 1 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2024 m. rugpjūčio 9 d., 2024 m. rugsėjo 10 d., 2024 m. spalio 23 d. bei 2024 m. lapkričio 9 d.  mokėjimo nurodymai (DOK-4231) Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio (maksimali suma už kasacinio skundo parengimą 6 483 Eur, Rekomendacijų 8.12 punktas), todėl priteistinos iš atsakovo inicijavusio apeliacinį procesą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 315 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma taip pat priteistina iš atsakovo, t. y., viso iš atsakovo ieškovei priteistina 2 493 Eur (2 178 Eur + 315 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.

75.       Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą apeliacinio proceso tvarka nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme nepateikė, tačiau bylą grąžinus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė 2025 m. kovo 4 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už nuomonės dėl restitucijos būdo parengimą ir pridėjo patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus (DOK-5585). Rekomendacijų 8.16 papunktyje už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, nustatytas koeficientas – 0,4, advokato Mariaus Zamulskio 2025 m. kovo 3 d. išrašytą sąskaitą faktūrą ieškovė apmokėjo 2025 m. kovo 3 d., todėl maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant rašytinius paaiškinimus (nuomonę), sudaro 895,16 Eur (0,4 x 2 237,90 Eur). Ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalis, kuriomis nutarta „<...> Pripažinti 2016-01-05 susitarimą, 2018-01-05 susitarimą „Dėl SIA USS Enterprises“, 2020-12-28 susitarimą „Agreement Kolkas 20A-6 Jurmala“, sudarytus tarp atsakovų V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl SIA „USS Enterprises“, reg. Latvijos Respublikoje, juridinio asmens kodas 40103772592, akcijų tariamais ir negaliojančiais.

Pripažinti 2021-04-19 susitarimą, sudarytą tarp atsakovų V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl SIA „USS Enterprises“, reg. Latvijos Respublikoje, juridinio asmens kodas 40103772592, akcijų, apsimestiniu sandoriu ir pripažinti šį sandorį 2021-04-19 sudarytą tarp V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandoriu, kuriuo V. U. perleido 14 000 vnt. SIA „USS Enterprises“, reg. Latvijos Respublikoje, juridinio asmens kodas 40103772592, akcijų, kas sudaro 100 procentų SIA „USS Enterprises“ akcijų, E. U..“ <...> palikti nepakeistas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sandoris pripažintas negaliojančiu, palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendim

„leisti nukreipti išieškojimą pagal kreditorės O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 į atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistų 14000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijų vertę, priteisiant iš E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai akcijų ekvivalentą pinigine kompensacija – 14 000 Eur <...>“.

        Priteisti ieškovei O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 493 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.

             Priteisti ieškovei O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                       Edvardas Paliokas

                                                                Tomas Romeika

                                        Jurgita Sujetienė