Civilinė byla Nr. e2S-811-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16743-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.7.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-544-950/2022 pagal ieškovės Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos patikslintą ieškinį atsakovui R. O. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo R. O. priešieškinį dėl bendrijos narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrija (toliau – Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. O. ir D. O. 4 256,21 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovai R. O. ir D. O. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas R. O. yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovės pareikštame ieškinyje nepagrįstai nurodoma, jog butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovui R. O., bet ir jo sutuoktinei D. O., dėl ko už susidariusius įsiskolinus Bendrijai, neva, privalo atsakyti jie abu. Butas iš tikrųjų asmeninės nuosavybės teise priklauso tiktai vienam R. O., kadangi atsakovai susituokė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu minėtasis butas R. O. vardu buvo įgytas gerokai anksčiau, t. y. 1993 m. birželio 1 d., todėl Bendrijos reiškiamas reikalavimas dėl ginčytinų sumų priteisimo bendrai iš abiejų sutuoktinių, turi būti pripažintinas nepagrįstu, kadangi solidarioji atsakomybė, nagrinėjamu atveju paprasčiausiai yra negalima.

3.       Ieškovė 2022 m. kovo 14 d. byloje pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. O. 4 256,21 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi buvo panaikintos 2022 m. sausio 31 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apaugos priemones D. O. atžvilgiu, konstatavus, jog nuo 2022 m. kovo 14 d. (t. y. ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo dienos) D. O. prarado civilinėje byloje dalyvaujančio asmens statusą.

5.       Teisme 2022 m. kovo 22 d. buvo gautas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo buvo prašoma iš ieškovės D. O. priteisti 500 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašyme nurodė, kad dėl nepagrįsto patraukimo byloje atsakove D. O. patyrė teisinio atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 250 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei 250 Eur už atskirojo skundo parengimą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino ir priteisė D. O. iš Bendrijos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur.

7.       Teismas konstatavo, kad D. O. bylinėjimosi išlaidos atsirado išimtinai dėl netinkamų ieškovės veiksmų – ieškovė pirminiame ieškinyje buvo pareiškusi reikalavimus atsakovams – R. O. ir D. O., į kuriuos, realizuodama savo teisę į gynybą, D. O. atsikirto pateikdama atsiliepimą į ieškinį. Vėliau ieškovė patikslintame ieškinyje reikalavimų D. O. atsisakė ir jos nebelaikė atsakove byloje.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu ieškovė Bendrija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Nesutiktina, kad D. O. bylinėjimosi išlaidos atsirado išimtinai dėl netinkamų ieškovės veiksmų, nes D. O. bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl jos pačios nesąžiningų veiksmų. D. O. leido pagrįstai ieškovei manyti, kad ji yra buto / patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Šį faktą pagrindžia, tai, kad D. O. asmeniškai dalyvavo ieškovės rengtame susirinkime, kuomet buvo sprendžiami klausimai susiję su minėto buto susidariusios skolos išieškojimu ieškovės naudai. Šiuo klausimu susirinkime ji reiškė savo poziciją, teikė paaiškinimus, aiškiai leisdama suprasti ieškovės atstovams, kad ji yra buto savininkė. Taip pat D. O. nuolatos telefonu bendraudavo su ieškovės nariais, o būtent su R. V., kuri yra Bendrijos buhalterė.

1.2.                      R. O. niekada asmeniškai nebendravo su ieškove ar jos nariais ir niekuomet nedalyvavo ieškovės rengtuose susirinkimuose, kas tik pagrindžia faktą, kad jų veiksmai leido ieškovei manyti, kad D. O. yra lygiateisė nekilnojamojo turto savininkė. Ieškovei apie tai, kad butas priklauso tik atsakovui R. O. tapo žinoma 2022 m. vasario 23 d., kuomet atsakovai byloje pateikė atskirąjį skundą, kurio prieduose pateikė D. ir R. O. santuokos liudijimą.

1.3.                      Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pažymoje nurodyta, kad butas nuosavybės teise yra įregistruotas R. O. vardu, tačiau žymos, kad tai yra asmeninė nuosavybė, nėra. Povedybinė sutartis byloje buvo pateikta tik 2022 m. kovo 4 d. Ieškovei, susipažinus su pateikta povedybine sutartimi, iškilo būtinybė patikslinti ieškinį, todėl šiuo atveju ieškovė neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, o priešingai, sužinojusi, kad nekilnojamasis turtas yra įgytas prieš sudarant santuoką ir vėliau pasirašyta povedybinė sutartis, elgėsi sąžiningai, t. y. pateikė patikslintą ieškinį.

1.4.                      D. ir R. O. nesąžiningumą įrodo ir tai, kad ji teikdama atsiliepimą į ieškinį nepateikė nei santuokos liudijimo, nei povedybinės sutarties, kas būtų leidę išvengti jos patirtų išlaidų susijusių su atskirojo skundo parengimu. Taip pat civilinėje byloje buvo pateiktas ir priešiekinis, kuriame tarp šalių taip pat nurodyta ir D. O.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą D. O. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

2.1.                      Teigdama, kad ieškinio pareiškimą ne tik atsakovui R. O., bet ir jo sutuoktinei D. O., nulėmė pačios D. O. netinkamas procesinis elgesys, ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 5 dalimi bei 93 straipsnio 4 dalimi, kadangi D. O. dalyvavimas ieškovės rengtuose susirinkimuose nelaikytinas procesiniu šalies elgesiu minėtųjų civilinio proceso kodekso straipsnių atžvilgiu. D. O. procesinis elgesys nuo pat 2021 m. spalio 25 d. ieškovės ieškinio pareiškimo teisme dienos buvo aktyvus ir tinkamas, kadangi jau pateikdama atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį ji nurodė, jog nėra buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, o be to, vėliau šią savo poziciją pagrindė pateikdama (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimo kopiją bei (duomenys neskelbtini) povedybinę sutartį (kuomet šie dokumentai buvo surasti tarp kitų namuose esančių daiktų ir dokumentacijos), todėl ieškovės argumentai, kad D. O. procesinis elgesys buvo netinkamas, atmestini kaip nepagrįsti, ir kaip niekaip neįrodyti.

2.2.                      Ieškovę nagrinėjamoje civilinėje byloje atstovauja profesionali teisininkė, todėl prieš pareikšdama ieškinį atsakovui R. O. ir jo sutuoktinei D. O., ieškovė turėjo visas galimybes pateikti užklausas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui bei Vedybų sutarčių registrui ir gauti atitinkamus duomenis, tačiau to ieškovė nepadarė, todėl visa tai laikytina ne kuo kitu, o kaip pačios ieškovės aplaidumu ir neapdairumu, dėl ko, ieškinys, kaip ir pripažino pati ieškovė, buvo pareikštas netinkamai atsakovei.

2.3.                      2021 m. spalio 25 d. ieškovei teisme pareiškus ieškinį ir jame atsakovais įvardijus tiek R. O., tiek ir D. O., atsakovas bei jo sutuoktinė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame iš karto nurodė, jog buto, pažymėto pirmuoju numeriu, esančio daugiabučiame gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini), vieninteliu (vienasmeniu) savininku yra tik atsakovas R. O., vėliau šią aplinkybę atsakovas ir jo sutuoktinė patvirtino ir kartu su 2022 m. sausio 26 d. pareikštu priešieškiniu pateikta pažyma iš VĮ Registrų centro apie daugiabučio gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkų sąrašą, kuriame pirmuoju numeriu pažymėto buto savininku buvo nurodytas taip pat tik atsakovas R. O.. Nepriklausomai nuo visų nurodytų aplinkybių, ieškovė ne tik neatsisakė savo pareikšto ieškinio D. O. atžvilgiu, bet ir tą pačią dieną pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiek R. O., tiek ir D. O. asmeniui, todėl tokiu būdu ir toliau buvo didinamos D. O. nepagrįstai patiriamos bylinėjimosi išlaidos byloje.

2.4.                      Nepagrįstais laikytini ir ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad D. ir R. O. nesąžiningumą įrodo ir aplinkybė, jog byloje buvo pateiktas ir priešiekinis, kuriame tarp šalių taip pat buvo nurodyta ir D. O., kadangi kaip jau buvo nurodyta 2022 m. sausio 26 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, jame, atitinkamai, pasisakant atsakovo ir jo sutuoktinės atstovei advokatei R. U., D. O. pareikštame priešieškinyje šalimi (atsakove) buvo nurodyta, kadangi byloje buvo įtraukta atsakove, tačiau priešieškinis pasirašytas tik atsakovo R. O. vardu.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11.       Ieškovė (toliau – ir apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. kovo 25 d. elektroninius laiškus.

12.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

13.       Atsižvelgiant į tai, kad su pateiktais įrodymais priešinga šalis yra susipažinusi, prieštaravimų dėl jų prijungimo nepareiškė, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, teismas sprendžia, kad naujų įrodymų pateikimas ir jų prijungimas prie bylos byloje dalyvaujančių asmenų teisių nepažeis, bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, todėl jie priimtini (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

14.       Apeliacijos objektas – teismo nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

16.       CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Nagrinėjamu atveju D. O. byloje nebeturi šalies procesinių teisių ir pareigų, nes patikslinus ieškinį jos atžvilgiu ieškovė nereiškia jokių reikalavimų, todėl šiuo atveju taikytina įstatymo analogija (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

17.       Pasisakydamas dėl asmenų teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

18.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, teikdama pradinį ieškinį, byloje reikalavimus dėl skolos priteisimo reiškė D. O. ir R. O., laikydama, jog jie abu yra buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai. Ieškinyje buvo nurodyta, kad butas įgytas 1993 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6-1527 pagrindu, atsakovams R. O. ir D. O. esant santuokoje. Atsakovai byloje teikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog minėto buto savininkas yra tik R. O., o ieškovės argumentai ieškinyje, kad butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiems atsakovams, yra nepagrįsti. Vėliau ieškovė byloje pateikė patikslintą ieškinį, kuriame reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo reiškiamas tik R. O.. Teismas 2022 m. kovo 14 d. rezoliucija minėta patikslintą ieškinį priėmė, nurodydamas toliau civilinę bylą nagrinėti pagal patikslinto ieškinio reikalavimus, dalyvaujant patikslintame ieškinyje nurodytiems asmenims. 2022 m. kovo 22 d. D. O. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris šioje byloje skundžiama nutartimi buvo patenkintas.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad D. O. bylinėjimosi išlaidos atsirado išimtinai dėl netinkamų ieškovės veiksmų – ieškovė pirminiame ieškinyje buvo pareiškusi reikalavimus atsakovams R. O. ir D. O., dėl kurių, realizuodama savo teisę į gynybą, dėl nepagrįsto patraukimo į bylą atsakove, D. O. patyrė 500 Eur teisinio atstovavimo išlaidų.

20.       Atskirajame skundė apeliantė nurodo, kad D. O. bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl jos pačios nesąžiningų veiksmų, nes ji leido ieškovei pagrįstai manyti, kad D. O. yra buto bendrasavininkė, o VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta, kad butas nuosavybės teise yra įregistruotas R. O. vardu, tačiau žymos, kad tai yra asmeninė jo nuosavybė, nėra. Ieškovei pagrindas tikslinti ieškinį atsirado tik susipažinus su 2022 m. kovo 4 d. į bylą pateikta povedybine tarp R. O. ir D. O. sutartimi. Ieškovės manymu, jei R. O. ir D. O. su atsiliepimu į pradinį ieškinį būtų pateikę santuokos liudijimą ar povedybinę sutartį, tai būtų leidę išvengti D. O. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.

21.       Vien tai, kad D. O. asmeniškai dalyvavo ieškovės rengtame susirinkime, kuomet buvo sprendžiami klausimai susiję su buto susidariusios skolos išieškojimu ieškovės naudai, ir reiškė savo poziciją, teikė paaiškinimus, rašė elektroninius laiškus, nesudaro pagrindo laikyti jos buto bendrasavininke. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš su atskiruoju skundu pateiktų elektroninių laiškų matyti, jog laiškai buvo rašyti iš D. O. elektroninio pašto, tačiau iš elektroninių laiškų konteksto matyti, jog jie buvo teikti už R. O. (pavyzdžiui, nurodoma, jog „savininkas turi 7 metus neįgalumą“, vienas iš elektroninių laiškų pasirašytas R. O. vardu).

22.       Kaip ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo D. O., ieškovę byloje pirmosios instancijos teisme atstovavo profesionali teisininkė – advokato padėjėja, todėl ieškovė turėjo galimybę tiksliai išsiaiškinti, kas yra buto savininkai. Su pradiniu ieškiniu ieškovė pateikė 2021 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija apie butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog šio buto savininkas nuo 1993 m. birželio 1 d. yra R. O.. Kaip nurodo ieškovė atskirajame skunde, minėtame išraše žymos, kad tai yra asmeninė nuosavybė nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog žymos, kad tai bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, rengiant ieškinį ieškovė bei ieškovės atstovė, matydamos, jog nėra aišku, kas yra buto savininkas / savininkai, turėjo ne priimti savo išvadas, o patikrinti informaciją, ko nagrinėjamu atveju nepadarė. Be to, jau atsiliepime į pradinį ieškinį, kuris teismui buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 24 d., buvo nurodoma, jog buto savininkas yra R. O., tačiau patikslintas ieškinys teismui pateiktas tik 2022 m. kovo 14 d. Teismo vertinimu, ieškovei gavus atsiliepimą į ieškinį jau turėjo kilti abejonių dėl buto savininkų, tačiau ieškovė pati nieko nedarė, jog tokias abejones pašalintų. Todėl šiuo atveju ieškovė turi prisiimti su šiais veiksmais (neveikimu) kylančias neigiamas pasekmes – apmokėti asmens, kurį nepagrįstai į bylą įtraukė atsakovu ir reiškė reikalavimus ir kuris pagrįstai gindamasis nuo jam reiškiamų reikalavimų pasinaudojo teisininko paslaugomis rengiant procesinius dokumentus, bylinėjimosi išlaidas.

23.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

24.       Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

25.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos baigtį, t. y. netenkinus atskirojo skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja D. O..

26.       D. O. prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 250 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), todėl iš apeliantės priteistinos D. O. priteistinos 250 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, 

n u t a r i a : 

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos, juridinio asmens kodas 301503790, 250 (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                     Albina Rimdeikaitė