Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-07-09][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-4381-243-2018].docx
Bylos nr.: eI-4381-243/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 179901854 pareiškėjas
Tauragės rajono savivaldybė 188737457 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Atliekų prevencija ir tvarkymas
Mokestiniai teisiniai santykiai
Mokesčiai, įmokos ir kiti privalomieji mokėjimai
Aplinkos apsauga
Vietinės rinkliavos
Teismo procesiniai dokumentai

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eI-4381-243/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00516-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 14.6; 55.1.3

(S)

 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. liepos 2 d.

Klaipėda

 

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei D. B., trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės rajono savivaldybei dėl 147,87 Eur vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymu prašo priteisti iš atsakovės D. B. 147,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, jog atsakovė nuomos sutarties pagrindu naudojo Tauragės rajono savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 147,87 Eur. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuomos sutarties pagrindu valdyto turto objektą, plotą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir kitais įrodymais.

Atsakovė atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį pranešta teismo pranešimu, viešo paskelbimo specialiame teismo interneto tinklapyje būdu.  

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybė atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Ginčo dalykas yra pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras reikalavimo priteisti iš atsakovės D. B. 147,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir  pagrįstumo nustatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014  ir kt.).

Tauragės rajono savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-508 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovei rinkliavos dydį. Pagal Nuostatus vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatyta, kad nekilnojamojo turto-buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė yra Tauragės rajono savivaldybė,  2014 m. gruodžio 18 d. socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 25-381 pagrindu butą naudoja atsakovė D. B., kuri yra vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų požiūriu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ir Tauragės rajono savivaldybė sudarė ir Nekilnojamojo turto registre įregistravusi socialinio būsto nuomos sutartį anksčiau nei 2014 m. gruodžio 18 d., tačiau iš VĮ Registrų centro gyventojų registro išrašo matyti, kad pareiškėja apmokestinto nekilnojamojo turto vietos adresu gyvenamąją vietą deklaravo 1992 m. sausio 24 d. Tai patvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. faktiškai naudojo nekilnojamąjį turtą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos. Vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės aplinkybės, jog nuomos sutartis buvo neįregistruota viešajame registre (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015). Iš pažymos matyti, kad atsakovės valdomas nekilnojamas turtas vietine rinkliava laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 147,87 Eur vietine rinkliava. Vietinė rinkliava apskaičiuota taikant Tauragės rajono savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius.

Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi  mokėjimai) yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.). Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Pareiškėja su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 14 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovės priteistinas vietinės rinkliavos mokestis galėjo būti apskaičiuojamas už einamuosius 2018 metus ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turėjo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2012 metus, kuris pagal pateiktą pažymą apie skolą sudaro 24,99 Eur. Prašymas dalyje dėl 24,99 Eur priteisimo vietinės rinkliavos už 2012 metus atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 122,88 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu,  ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu. Prašymas tenkintinas priteisiant euro centų tikslumu, nes tokia formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT administracinės bylos Nr. A-1498-4421/2015, A-1339-442/2015, Nr. A-1497-556/2015, Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015 ir kt.). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

 

nusprendžia:

 

Patenkinti iš dalies pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą,

priteisti iš atsakovės D. B., gim. (duomenys neskelbtini), 122,88 Eur ( vienas šimtas dvidešimt du eurai ir 88 centai) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės  regiono atliekų tvarkymo centras vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą,

atmesti prašymą dalyje dėl 24,99 Eur vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo,

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.

 

 

Teisėja                                                                                                                             Vida Stonkuvienė


Paminėta tekste:
  • A-888-556/2015
  • A-1360-575/2015
  • A-1335-575/2015
  • A-1497-556/2015
  • A-1055-442/2015
  • A-899-442/2015
  • A-1202-575/2015