Administracinė byla Nr. eA-652-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03488-2015-7

                            Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 14.15; 57.1.1; 57.3; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Plungės darna“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Plungės darna“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo, termino prašymui pateikti atnaujinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Plungės darna“ (toliau – ir Bendrovė) su 2015 m. gruodžio 3 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (4)SR-S-2031(1.148); 2) atnaujinti Bendrovei prašymo dėl Šiaulių RAAD Telšių rajono agentūros 2015 m. liepos 24 d. privalomo nurodymo Nr. 07 (toliau – ir Privalomas nurodymas) termino pratęsimo pateikimo terminą; 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti UAB „Plungės darna“ 2015 m. lapkričio 17 d. prašymą Nr. 116/2015.

Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių RAAD Telšių rajono agentūra 2015 m. liepos 24 d. priėmė privalomą nurodymą Nr. 07, kuriuo įpareigojo Bendrovę pakoreguoti Tryškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles, patvirtintas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2010 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. AV-90, vietoj nustatyto vandens lygio 90,70 m įrašant NPL 90,10 m. Privalomo nurodymo terminas buvo nustatytas iki 2015 m. rugsėjo 24 d., o vėliau jis buvo pratęstas iki 2015 m. lapkričio 20 d. Siekdama įvykdyti Privalomą nurodymą, Bendrovė 2015 m. spalio 26 d. rašte Nr. 094/2015 Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją informavo apie susidariusią situaciją dėl Privalomo nurodymo vykdymo. Pareiškėjo nuomone, Privalomasis nurodymas gali būti įvykdytas tik tada, kai iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bus gautas atsakymas, tačiau jis iš šios institucijos iki Privalomo nurodymo termino pabaigos nebuvo gautas. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas su 2015 m. lapkričio 17 d. prašymu Nr. 116/2015 kreipėsi į atsakovą ir prašė atidėti Privalomo nurodymo vykdymą. Šiaulių RAAD 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (4)SR-S-2031(1.148) „Dėl Telšių rajono agentūros 2015 m. liepos 24 d. privalomojo nurodymo Nr. 07 pratęsimo“ UAB „Plungės darna“ prašymą atsisakė tenkinti, motyvuodamas tuo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, rašytinis prašymas pratęsti privalomo nurodymo įvykdymo terminą turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Kadangi pareiškėjas prašymą pateikė 2015 m. lapkričio 17 d., t. y. likus 4 dienoms iki Privalomojo nurodymo termino pabaigos, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą buvo atsisakyta pratęsti. Bendrovės nuomone, atsakovo formalus situacijos vertinimas, esant minimaliam teisės normų reguliuojamų santykių pažeidimui, t. y. tik vienos dienos termino praleidimui, yra neproporcinga poveikio priemonė pareiškėjui taikomoms neigiamoms pasekmėms, ir toks sprendimas pažeidžia UAB „Plungės darna“ interesus. Pažymėjo, kad Bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie prašymo pratęsti terminą padavimo procedūras, terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl atsakovo atsisakymas pratęsti Privalomo nurodymo terminą turi būti panaikintas, pareiškėjo prašymo padavimo terminas atnaujintas ir atsakovas turi būti įpareigotas šį prašymą išnagrinėti iš naujo.

UAB „Plungės darna“ nurodė, kad jis Privalomame nurodyme buvo informuotas, jog jo įvykdymo terminai gali būti pratęstas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka, tačiau toks atsakovo teisės normų, reglamentuojančių Privalomo nurodymo pratęsimo tvarką, išaiškinimas yra neinformatyvus, nekonkretus ir individualaus administracinio akto subjekto neinformuoja apie jo teises, įgyvendinant įstatymo suteiktas galimybes. Pareiškėjo nuomone, blanketinė nuoroda į kitą norminį administracinį aktą negali būti laikoma tinkamu informavimu. Pažymėjo, kad Privalomame nurodyme yra išsamiai nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau jo apskundimo termino pratęsimo tvarka nėra nurodyta, apsiribojant tik formalia nuoroda į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą, net nenurodant konkrečios teisės normos. Kadangi Bendrovė apie tai, kad prašymą pratęsti Privalomo nurodymo terminą turi pateikti likus 5 dienoms iki termino pabaigos, nebuvo informuota, iš jos nebuvo galima tikėtis įstatymo reikalavimus atitinkančio elgesio. Akcentavo, kad viena diena praleistas terminas, atsižvelgiant į protingumo principą ir vertinant klausimo dėl termino pratęsimo sudėtingumą, yra pakankamas institucijos pareigūnams priimti atitinkamą sprendimą iki termino pasibaigimo dienos, todėl UAB „Plungės darna“ elgesys turi būti pripažintas tinkamu. Nurodo, kad terminas buvo praleistas nepiktnaudžiaujant savo padėtimi, todėl vien formalus ir mažareikšmis jo pažeidimas negali būti pripažįstamas svarbia priežastimi nenagrinėti pareiškėjo prašymo. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtintas metodinės pagalbos teikimo principas, pagal kurį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai privalo bendradarbiauti su ūkio subjektais, juos konsultuoti savo kompetencijos klausimais, įgyvendinti kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taiko kaip ultima ratio priemonę. Vadovaudamasis šiuo principu, atsakovas privalėjo tinkamai išaiškinti Privalomo nurodymo termino pratęsimo sąlygas ir terminus ir tik tada iš Bendrovės reikalauti atitinkamo elgesio. Pažymėjo, kad Privalomo nurodymo termino nepratęsimas vien todėl, kad prašymas buvo pateiktas viena diena praleidus terminą, negali būti adekvati priemonė, esant netinkamam institucijos elgesiui, todėl dėl atsakovo galbūt netinkamo pareigų vykdymo UAB „Plungės darna“ negali kilti neigiamos pasekmės.

Pareiškėjas paaiškino, kad yra aktyvus ir deda visas pastangas, jog Privalomasis nurodymas būtų įvykdytas kuo palankesnėmis tiek jam, tiek valstybės interesams sąlygomis, todėl kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją. UAB „Plungės darna“ nuomone, Privalomo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su tuo, kaip jo prašymas bus išnagrinėtas ir ar į jį bus atsižvelgta. Bendrovė pagrįstai tikėjosi, kad jos prašymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija išnagrinės iki 2015 m. lapkričio 16 d., ir tik nuo to priklausė, ar pareiškėjas prašys pratęsti terminą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai praleidus administracinės procedūros terminus, tapo aišku, kad UAB „Plungės darna“ turi prašyti pratęsti Privalomo nurodymo terminą, kaip motyvą nurodydama kreipimosi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją faktą. Prašymą pareiškėjas pateikė kitą dieną. Teigė, kad prašymo pratęsti terminą pagrindas atsirado tik 2015 m. lapkričio 17 d. Atsižvelgdamas į tai, kad nustatytas 5 dienų terminas buvo praleistas viena diena ir esant svarbioms priežastims, nepriklausančioms nuo pareiškėjo valios bei veiksmų, jis teigė, kad negalima atsisakyti ginti Bendrovės pažeistų teisių.

Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Plungės darna“ atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, norint, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Pažymėjo, kad Šiaulių RAAD Telšių rajono agentūros 2015 m. liepos 24 d. privalomasis nurodymas Nr. 07 buvo pratęstas iki 2015 m. lapkričio 20 d., o UAB „Plungės darna“ prašymą Šiaulių RAAD Telšių rajono agentūrai pateikė 2015 m. lapkričio 17 d. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.118 straipsnyje yra nurodyta, jog terminas prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžiama termino pradžia, jeigu įstatymo nenumatyta kitaip. Taigi, Bendrovė prašymą dėl Privalomojo nurodymo termino atnaujinimo vėliausiai turėjo pateikti 2015 m. lapkričio 13 d., todėl pareiškėjas klaidingai mano, kad terminą praleido tik viena diena.

Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 31 straipsniu, administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Taigi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija į Bendrovės pateiktą raštą, manant, kad administracinės procedūros terminas nebus pratęstas, turėjo atsakyti iki 2015 m. lapkričio 23 d., todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis, kad jo prašymas bus išnagrinėtas iki 2015 m. lapkričio 16 d., o tai reiškia, kad UAB „Plungės darna“ prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo terminą negalėjo priklausyti tik nuo to, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija iki 2015 m. lapkričio 16 d. pateiks atsakymą.

Šiaulių RAAD pabrėžė, kad pareiškėjas privalomąjį nurodymą panašiu pagrindu gauna jau trečią kartą. Pirmasis privalomas nurodymas Nr. 6 jam buvo įteiktas 2014 m. gegužės 19 d. ir jo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių RAAD Telšių rajono agentūra Bendrovei taip pat pateikė 2014 m. rugsėjo 30 d. privalomąjį nurodymą Nr. 12, kuris nebuvo pratęstas. Galiausiai, 2015 m. liepos 24 d. UAB „Plungės darna“ buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. 07, kuris buvo pratęstas iki 2015 m. lapkričio 20 d. Bendrovė, gavusi tris privalomuosius nurodymus, laiku pateikdavo prašymus pratęsti terminus, todėl jos teiginys, kad iš pareiškėjo nebuvo galima tikėtis įstatymo reikalavimus atitinkančio elgesio, yra nepagrįstas.

Šiaulių RAAD pažymėjo, kad vadovaudamasis UAB „Plungės darna“ nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 10 dalimi, jis teikia konsultacijas, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, tačiau neseka procesinių terminų ir neturi pareigos asmenis informuoti ar jiems priminti apie subjektines teises. Atsakovo nuomone, Bendrovės prašymo nepateikimas yra labiau sietinas su jos atidumo trūkumu ir nerūpestingumu, kadangi UAB „Plungės darna“ žinojo apie Privalomojo nurodymo termino pratęsimo pabaigą, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų savo teisėms įgyvendinti. Šiaulių RAAD nuomone, pareiškėjas terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo paduoti praleido dėl savo valia pasirinkto elgesio.

Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Plungės darna“ skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Šiaulių RAAD Telšių rajono agentūra 2015 m. liepos 24 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. 07, kuriuo pareiškėją įpareigojo pakoreguoti Tryškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles, patvirtintas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2010 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. AV-90, vietoj nustatyto vandens lygio 90,70 m įrašant NPL – 90,10 m. Privalomojo nurodymo terminas buvo nustatytas iki 2015 m. rugsėjo 24 d. ir, Bendrovei prašant, buvo pratęstas iki 2015 m. lapkričio 20 d. Pareiškėjas su 2015 m. lapkričio 17 d. prašymu kreipėsi į atsakovą ir prašė atidėti Privalomojo nurodymo vykdymą. Atsakovas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendime Nr. (4)SR-S-2031(1.148) nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog tam, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Kadangi prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą UAB „Plungės darna“ pateikė praleidęs įstatyme nustatytą terminą, Šiaulių RAAD Telšių rajono agentūros 2015 m. liepos 27 d. privalomojo nurodymo Nr. 07 įvykdymo terminas nebuvo pratęstas.

Išanalizavęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, nurodymu nustatytas jo įvykdymo terminas gali būti pratęstas esant: pirma, objektyvioms priežastims, trukdančioms privalomąjį nurodymą įvykdyti nustatytu laiku, bei antra – prašymą pateikus ne vėliau negu įstatymo nustatytas terminas. Atsižvelgęs teisinį reguliavimą bei įvertinęs administracinėje byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėjas prašymą atsakovui turėjo pateikti ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 13 d. Byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą. Nors Bendrovė neteisingai nurodė, kad ji terminą praleido tik viena diena, tačiau, teismo vertinimu, tai nagrinėjamu atveju nebuvo svarbu, kadangi atsakovas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą atsisakė atsižvelgdamas vien į tai, jog įstatyme numatyti prašymo pateikimo terminai buvo pažeisti, ir nevertino praleistų dienų skaičiaus.

Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ne Privalomojo nurodymo teisėtumas ir jo atitiktis teisės aktų reikalavimams, o atsakovo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. (4)SR-S-2031(1.148) teisėtumas ir pagrįstumas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui privalomasis nurodymas duodamas ne pirmą kartą ir ne pirmą kartą Bendrovė kreipėsi dėl jo įvykdymo termino pratęsimo. Be to, kaip teismo posėdyje nurodė pareiškėjo atstovas, UAB „Plungės darna“ jau buvo baustas už privalomojo nurodymo neįvykdymą, ir sutiko, kad pareiškėjas galėjo išsamiau pasidomėti įstatymo nustatytais terminais bei pažymėjo, kad šioje situacijoje dėl termino atnaujinimo reiktų remtis protingumo principu, kadangi teisinių argumentų nėra.

Bendrovės nurodytą aplinkybę, kad terminą ji praleido dėl to, jog laukė atsakymo iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, teismas vertino kaip nepagrįstą delsimą ir paties pareiškėjo nerūpestingumą, kadangi tikėjimasis, jog institucija jam pateiks atsakymą per prašomą terminą, t. y. anksčiau, nei įstatymo nustatyti terminai administracinei procedūrai užbaigti, negali būti laikoma termino praleidimą pateisinančia priežastimi.

Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies formuluotę, teismas sprendė, kad ši nuostata yra skirta reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl turi būti taikoma bendra taisyklė, kad galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenustato praleisto termino paduoti prašymą atnaujinimo galimybės, todėl praleidus įstatyme nustatytą terminą, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir teisėtai atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas reikalavimui įvykdyti, į atsakovą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turėjo kreiptis iki Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyto termino pabaigos. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Plungės darna“ į Šiaulių RAAD kreipėsi praleidęs nustatytą terminą, o teisės aktai jo atnaujinimo galimybės nenustato, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimus atnaujinti prašymo dėl Privalomo nurodymo termino pratęsimo pateikimo terminą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti Bendrovės 2015 m. lapkričio 17 d. prašymą Nr. 116/2015 atmetė kaip nepagrįstus.

III.

Pareiškėjas UAB „Plungės darna“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei jam iš atsakovo priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

Apelianto nuomone, teismas neteisingai vertino administracinius terminus ir jų praleidimą bei padarė nepagrįstas išvadas dėl praleisto termino atnaujinimo negalimumo, iš esmės sutapatindamas materialiosios teisės nustatytus terminus, kuriems pasibaigus, jie nebegali būti pratęsiami, ir procesinius terminus. Pažymi, kad pareiškėjas prašymą atsakovui pateikė dar nepasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo terminui, todėl Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas ir šio termino UAB „Plungės darna“ neprašė atnaujinti. Nurodo, kad prašymo dėl Privalomojo nurodymo pratęsimo pateikimo terminas yra procesinis terminas, kuris gali būti atnaujinamas. Teigia, kad Bendrovė nurodė objektyvias, nuo jos valios nepriklausančias ir su institucijų teisės aktų pažeidimais susijusias procesinio termino praleidimo priežastis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos skundą.

UAB „Plungės darna“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo privalėjo pateikti iki 2015 m. lapkričio 13 d. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, jog tam, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas 2015 m. lapkričio 20 d. (penktadienis), taigi, paskutinė diena pateikti prašymą dėl termino pratęsimo buvo 2015 m. lapkričio 15 d. (sekmadienis), todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 1 dalį, paskutinė termino diena turi būti laikoma kita po jos einanti diena, o tai reiškia, kad paskutinė diena prašymui dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo pateikti buvo 2015 m. lapkričio 16 d. Pareiškėjas, 2015 m. lapkričio 17 d. pateikdamas prašymą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, įstatymo nustatytą terminą praleido nežymiai, t. y. tik viena diena. Bendrovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad termino praleidimo laikas nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi, nes ginčo dėl to, jog terminas buvo praleistas, byloje nėra. Pažymi, kad nedidelis prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo praleidimo terminas yra sietinas su objektyviomis termino praleidimo priežastimis bei patvirtina, kad pareiškėjas nepiktnaudžiavo jam suteikta teise, o prašymą siekė pateikti laiku. Nurodo, kad termino praleidimo laikotarpis yra vertinamas kartu su visų objektyvių termino praleidimą nulėmusių priežasčių visuma ir turi reikšmės teismui priimant sprendimą dėl reikalavimo atnaujinti praleistą terminą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, UAB „Plungės darna“ teigia, kad aplinkybė, jog terminas yra praleistas nežymiai, gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nėra galimybės atnaujinti termino pateikti prašymui pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nebūtų galima, jeigu prašymas dėl termino pratęsimo būtų pateiktas po 2015 m. lapkričio 20 d., t. y. jau pasibaigus Privalomojo reikalavimo įvykdymo terminui, tačiau pareiškėjas prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikė dar jam nepasibaigus, todėl yra teisinė galimybė šį terminą pratęsti. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas 5 dienų terminas prašymui dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo pateikti yra procesinis terminas. Šiam terminui pasibaigus, jis negali būti pratęsiamas, tačiau gali būti sprendžiamas klausimas dėl procesinio termino pateikti prašymą atnaujinimo. Pažymi, kad procesiniai terminai prašymui paduoti gali būti atnaujinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu. Kadangi pareiškėjas prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateikė dar nepasibaigus jo įvykdymo terminui, tačiau praleidęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą prašymo padavimo procesinį terminą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vien termino praleidimo fakto pakanka, jog UAB „Plungės darna“ prašymas dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo nebūtų nagrinėjamas iš esmės.

Bendrovė teigia, kad prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ji praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl šis terminas turi būti atnaujintas. Termino praleidimą pareiškėjas grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad kitais atvejais UAB „Plungės darna“ prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų terminą teikė tada, kai tapdavo aišku, kad privalomojo nurodymo ji iki nurodyto termino nespės įvykdyti, ir tik dėl atsitiktinumo prašymai dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo buvo pateikti anksčiau nei 5 dienos iki termino pabaigos. Teigia, kad aplinkybė, jog pareiškėjas jau yra laiku kreipęsis dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo ir jam terminas buvo pratęstas, nepatvirtina, kad Bendrovei turėjo būti žinomi Privalomojo nurodymo pratęsimo terminai ir tvarka. Jokios teisinės reikšmės negali turėti aplinkybės, kad pareiškėjas jau buvo baustas už privalomojo nurodymo neįvykdymą, nes tai visiškai nėra susiję su Privalomojo nurodymo termino pratęsimu. UAB „Plungės darna“ teigia, kad nors aplinkybė, jog jis terminą praleido dėl to, kad laukė atsakymo iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, pati savaime negali būti laikoma svarbia priežastimi dėl termino praleidimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie terminą pateikti prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, bei į tai, jog nuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakymo į pateiktą prašymą bei jame išdėstytų aplinkybių priklausė, ar apskritai pareiškėjas kreipsis dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, ši aplinkybė, vertinant ją įvykių kontekste, yra svarbi sprendžiant klausimą dėl prašymo pateikimo termino atnaujinimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nepateisinamas pareiškėjo nerūpestingumas ir delsimas yra tai, kad jis tikėjosi, jog atsakymas bus pateiktas anksčiau, nei įstatymo nustatyti terminai administracinei procedūrai užbaigti. Įstatyme nustatytas terminas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai administracinei procedūrai baigti baigėsi 2015 m. lapkričio 16 d., t. y.,vėliau nei terminas pateikti prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pabaigos, tačiau anksčiau nei pareiškėjui baigėsi terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą, todėl Bendrovė pagrįstai tikėjosi, kad administracinė procedūra bus užbaigta laiku ir jai nereikės kreiptis į atsakovą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pažeidus administracinės procedūros terminus, pareiškėjas operatyviai, t. y. kitą dieną, su prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi į atsakovą. Nurodo, kad delsimas negali būti pripažįstamas nepagrįstu ar nepateisinamu, kadangi tik 2015 m. lapkričio 17 d. tapo aišku, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija per įstatyme nustatytą terminą prašymo neišnagrinės, o iki 2015 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. (4)SR-S-2031(1.148), kuriame buvo konstatuota, kad Šiaulių RAAD Telšių rajono agentūros 2015 m. liepos 24 d. privalomo nurodymo Nr. 07 terminas negali būti pratęstas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Šiaulių RAAD Telšių rajono agentūra 2015 m. liepos 24 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. 07, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2015 m. rugsėjo 24 d. pakoreguoti Tryškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles, patvirtintas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2010 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. AV-90, vietoj nustatyto vandens lygio 90,70 m įrašant NPL – 90,10 m. Privalomajame nurodyme taip pat buvo pažymėta, kad jo įvykdymo terminas gali būti pratęstas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka. Pareiškėjui pasinaudojus šia teise, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. lapkričio 20 d. Bendrovė Šiaulių RAAD Telšių rajono agentūrai pateikė 2015 m. lapkričio 17 d. prašymą Nr. 116/2015 atidėti Privalomojo nurodymo įvykdymą. Pažymėjo, kad 2015 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateikė dokumentų paketą dėl Tryškių hidroelektrinės veiklos, kuris yra svarstomas, tačiau dar nėra gautas atsakymas apie priimtą sprendimą. Atsakovas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendime Nr. (4)SR-S-2031(1.148) nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tam, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Kadangi prašymą pakartotinai pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą UAB „Plungės darna“ pateikė 2015 m. lapkričio 17 d., t. y. likus 4 darbo dienoms iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyti pateikimo terminai yra pažeisti, todėl Privalomasis nurodymas nebegali būti pratęstas.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą nustato ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Pagal šio įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. kovo 1 d.) 2 straipsnio 7 dalį, privalomasis nurodymas yra aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Atvejai, kada gali būti duodamas privalomasis nurodymas, yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje. Bendrovei Privalomasis nurodymas buvo surašytas remiantis minėto įstatymo 18 straipsnio 1 punktu, t. y. esant grėsmei, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 2 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. To paties įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio privalomojo nurodymo terminų pratęsimą, 1 dalyje įtvirtinta, kad asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti. Kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Aptartų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, siekiant, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos ir jame turi būti nurodytos objektyvios priežastys, trukdančias privalomąjį nurodymą įvykdyti per nustatytą terminą.

Siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina atskirti du terminus – materialųjį terminą Privalomojo nurodyto padariniams pašalinti ir procesinį kreipimosi į instituciją terminą. Nagrinėjamu atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2015 m. lapkričio 20 d., o terminas kreiptis į atsakovą dėl tokio termino pratęsimo – 2015 m. lapkričio 13 d., t. y. likus 5 darbo dienoms iki prieš tai nurodyto termino. Taigi, 2015 m. lapkričio 17 d. pateikdamas prašymą atidėti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, UAB „Plungės darna“ buvo praleidęs ne Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o 5 darbo dienų iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreipimosi į Šiaulių RAAD terminą. Ginčo dėl to, kad Bendrovė praleido Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas yra skirtas užtikrinti operatyvų ir savalaikį asmens reagavimą į nustatytus pažeidimus bei išankstinį valstybės institucijos informavimą apie siekį pratęsti privalomojo nurodymo terminą, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančio institucijos pareigos atlikti atitinkamus veiksmus, asmeniui laiku neįvykdžius privalomojo nurodymo ar laiku nepateikus prašymo dėl nustatytų įpareigojimų įvykdymo termino pratęsimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai nurodytas terminas, per kurį asmuo, prašantis pratęsti terminą privalomam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į instituciją, o šį procesinį terminą praleidus bei neprašant jo atnaujinti, atsakovas neturi pareigos savo iniciatyva spręsti minėto termino atnaujinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas į Šiaulių RAAD Telšių rajono agentūrą kreipėsi praleidęs 5 darbo dienų iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos terminą prašymui atidėti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateikti ir šio praleisto 5 darbo dienų atnaujinti neprašė, jo prašymas atidėti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą negalėjo būti nagrinėjamas iš esmės ir tenkinamas.

Taigi, kaip teisingai pažymėjo UAB „Plungės darna“, su 2015 m. lapkričio 17 d. prašymu kreipdamasis į Šiaulių RAAD Telšių rajono agentūrą, jis nebuvo praleidęs privalomojo nurodymo įvykdymo termino, todėl, esant tokioms aplinkybėms, jis galėjo būti pratęstas, jeigu nebūtų buvę nustatyta kitų aplinkybių, neleidžiančių to padaryti. Nors Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, kreipdamasi į nurodytą instituciją, Bendrovė nebuvo praleidusi, tačiau, kaip jau minėta, ji praleido terminą, per kurį galėjo pateikti prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atidėjimo ir šio termino atnaujinti neprašė. Būtent dėl to, kad buvo praleistas 5 darbo dienų terminas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos prašymui pateikti, atsakovas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendime Nr. (4)SR-S-2031(1.148) padarė pagrįstą išvadą, kad Privalomasis nurodymas nebegali būti pratęstas. Šiaulių RAAD 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. (4)SR-S-2031(1.148) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nors ir remdamasis netinkamais motyvais, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. (4)SR-S-2031(1.148) yra teisėtas ir pagrįstas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo taip pat prašė atnaujinti prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikimo terminą. Išnagrinėjęs Bendrovės nurodytas priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas prašymui Šiaulių RAAD pateikti, pirmosios instancijos teismas jų nepripažino svarbiomis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad UAB „Plungės darna“ nurodytos termino prašymui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikti praleidimo priežastys negali būti laikomos pateisinamomis. Teisėjų kolegijos nuomone, Bendrovei Privalomajame nurodyme buvo tinkamai išaiškinta jo įvykdymo termino pratęsimo tvarka. Būdamas atidus ir rūpestingas bei siekdamas išsiaiškinti tvarką, kuria turi būti pateiktas prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, pareiškėjas turėjo galimybę išsianalizuoti nurodytame teisės akte įtvirtintą reguliavimą, o kilus klausimams – kreiptis į instituciją ir prašyti į juos atsakyti, tačiau UAB „Plungės darna“ to nepadarė. Be to, pareiškėjo ne pirmas tinkamas kreipimasis į instituciją dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo kelia abejonių, kad tokių prašymų pateikimo tvarka jam nebuvo žinoma. Atsižvelgiant į kreipimosi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją laiką (2015 m. spalio 26 d.) bei administracinės procedūros trukmę (20 darbo dienų; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis), UAB „Plungės darna“ negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad atsakymas bus pateiktas iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, t. y. anksčiau, nei įstatyme nustatytas terminas administracinei procedūrai pabaigti, todėl jis nepagrįstai delsė kreiptis į Šiaulių RAAD. Taigi, Bendrovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jai per įstatymo nustatytą terminą pateikti atsakovui prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Padarius išvadą, kad prašomas panaikinti Šiaulių RAAD sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo atnaujinti prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikimo terminą, kaip nepagrįstas turi būti atmestas ir Bendrovės skundo reikalavimas įpareigoti Šiaulių RAAD išnagrinėti UAB „Plungės darna“ 2015 m. lapkričio 17 d. prašymą Nr. 116/2015.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nors ir ne visiškai tinkamai aiškino bei taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti, remiantis UAB „Plungės darna“ apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas UAB „Plungės darna“ taip pat prašė jam iš atsakovo priteisti visas patirtas teismo išlaidas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi Bendrovės apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, nėra jokio pagrindo pareiškėjui priteisti teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Plungės darna“ apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                             Artūras Drigotas

                                                                            Dainius Raižys

                                                                      Virginija Volskienė