Administracinė byla Nr. N62-1776/2011

Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00176-2010-5

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 42.22

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarties S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinis padalinys (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 8 d. nutarimu S. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 91 straipsnį skyrė 3 000 Lt baudą už tai, kad būdamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju bei Nuolatinės statybos komisijos pirmininku, 2010 m. gegužės 3 d. išdavė UAB „VIA UNICA“ statybos leidimą Nr. LNS-51-100503-00089 valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – malūno – rekonstravimui, prieš tai Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. balandžio 19 d. protokole Nr. NPR-51-100416-00110(Nr.10S-120) pritaręs statybos leidimo išdavimui, nors nebuvo gautas Kultūros paveldo departamento pritarimas statybos leidimo išdavimui pagal pateiktą projektinę dokumentaciją bei netinkamai statybos leidime nurodžius statinio kategoriją, taip pat Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui 2010 m. vasario 9 d. gavus UAB „VIA UNICA“ prašymą išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvadą valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – malūno – rekonstravimui, nesikreipė į Instituciją ir negavo projektavimo sąlygų, į projektavimo sąlygų sąvadą neteisėtai įtraukė Institucijos 2009 m. spalio 20 d. tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygas (Laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr.12.10.P-437, išduotas pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2009 m. spalio 20 d. paraišką Nr. 8A-1827 gauti pastato rekonstrukcijos projektavimo sąlygas, pagal kurias projektavimas nebuvo atliekamas ir kurios turėjo būti keičiamos atsižvelgiant į 2010 m. vasario 9 d. gautą naują UAB „VIA UNICA“ prašymą.

S. M. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. birželio 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo bei bylos nagrinėjimo metu statybos leidimas Nr. LNS-51-100503-00089, dėl kurio išdavimo paskirta administracinė nuobauda, buvo panaikintas. Nurodė, kad į projektavimo sąlygų sąvadą buvo įtrauktos Institucijos parengtos Tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygos (Laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. 12.10.P–437, gautos pagal 2009 m. spalio 20 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos prašymą. Kadangi šis statytojo prašymas buvo identiškas anksčiau gautam, t. y. kreiptasi dėl to paties statinio projektavimo darbų, ir minėtos projektavimo sąlygos buvo galiojančios, todėl iš naujo kreiptis į Instituciją dėl projektavimo sąlygų nereikėjo.

II.

              Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 21 d. nutartimi S. M. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. birželio 8 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad UAB „VIA UNICA“ ketinamų rekonstruoti viešbučio ir administracinio pastato, esančių Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kaip kultūros paveldo objekto statusas bei žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. 2701/0017:78, nustatytos Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonų sąlygos S. M. privalėjo būti ir buvo žinomos. Rėmėsi Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi ir darė išvadą, jog savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje išvardytus dokumentus, privalo kiekvieną kartą per 3 darbo dienas pateikti kompetentingoms institucijoms paraišką statinio projektavimo sąlygoms gauti, kad šios institucijos galėtų įvertinti planuojamus statybos darbus ir nustatyti privalomuosius reikalavimus. Teismas nurodė, kad Institucija 2009 m. spalio 20 d. tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygas (Laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr.12.10.P-437 išdavė tik vieno UAB „VIA UNICA“ priklausančio pastato – viešbučio 1V3p, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai (antro aukšto virš naujo priestato – baseino užstatymui), o 2010 m. vasario 9 d. į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių šis statytojas kreipėsi su naujo pobūdžio prašymu, t. y. prašė išduoti statybos projektavimo sąlygas ne tik viešbučio 1V3p, bet ir administracinio pastato 2B1p, esančių Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), rekonstravimui. Todėl teismas vertino, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijai gavus naują UAB „VIA UNICA“ 2010 m. vasario 9 d. prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą viešbučio 1V3p ir administracinio pastato 2B1p rekonstravimui, Architektūros ir urbanistikos skyrius privalėjo kreiptis į Instituciją su prašymu išduoti šiems statybos darbams naujas sąlygas.

Nukreipė į Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, kuri nustato, jog sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi Nuolatinei statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui, o jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Pažymėjo, kad Institucija apie Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. balandžio 19 d. posėdį buvo informuota faksu tik 2010 m. balandžio 16 d., 15 val. 44 min., taip nesilaikant Panevėžio miesto tarybos 2008 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 1-16-53 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos nuostatų 14.2 punkto reikalavimo, numatančio, kad komisijos nariai apie posėdį privalo būti informuoti prieš 7 kalendorines dienas. Institucijos raštu išreikšta nuomonė dėl UAB „VIA UNICA“ priklausančių viešbučio ir administracinio pastato rekonstravimo projekto, Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. balandžio 19 d. posėdžiui nebuvo pateikta, todėl teismas sprendė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas bei Nuolatinės statybos komisijos pirmininkas S. M., 2010 m. balandžio 19 d. posėdyje negalėjo pritarti statybos leidimo UAB „VIA UNICA“ priklausančių minėtų pastatų rekonstravimo darbams išdavimui bei 2010 m. gegužės 3 d. išduoti patį statybos leidimą Nr. LNS-51-100503-00089.

              Teismas pabrėžė, jog S. M. yra atsakingas už statybos leidime įrašomų duomenų teisingumą, tarp jų ir duomenų apie statinio kategoriją, teisingumą. Atsižvelgęs į Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto, taip pat statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ 5.5 punkto nuostatas, numatančias, kad ypatingų statinių kategorijai priskiriamas statinys, kuris yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė, teismas sprendė, kad viešbučio 1V3p ir administracinio pastato 2B1p priskyrimą ypatingai kategorijai nulemia nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės statusas, o ne Nekilnojamojo turto registro duomenys. Todėl konstatavo, kad išduotame 2010 m. gegužės 3 d. statybos leidime Nr. LNS-51-100503-0089 nurodyta neypatingų statinių kategorija yra neteisinga.

III.

              Apeliaciniu skundu S. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos 2010 m. birželio 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad Architektūros ir urbanistikos skyrius 2009 m. spalio 20 d. raštu Nr. 8-1827 kreipėsi į Instituciją dėl projektavimo sąlygų išdavimo ir 2009 m. spalio 20 d. buvo išduotos Tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygos (laikinasis apsaugos reglamentas) dėl pastato rekonstrukcijos užstatant antrą aukštą (virš naujo priestato-baseino patalpų) projektavimo. Pažymi, kad projektavimo sąlygos buvo išduotos statinio ir malūno teritorijai. Paaiškina, kad prieš išduodant leidimą, buvo atlikta viešbučio statinio 2B1p tvarkybos paveldosaugos (specialioji) ekspertizė, pateiktas projektas apėmė visus pastato pertvarkymo į viešbutį rekonstrukcijos darbus. Ekspertizės akte nurodoma, kad pastato 2B1p tvarkybos techninio projekto sprendiniai neprieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui, paveldo tvarkybos reglamentams bei kitiems teisės aktams. Institucija, peržiūrėjusi projektą, jo sprendiniams 2010 m. kovo 10 d. išdavė leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr. 12.36.P-101.

              Teigia, kad 2009 m. spalio 20 d. buvo išduotos Tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygos dėl saugomos kultūros vertybės (malūno), 2010 m. kovo 2 d. taip pat buvo išduotos tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos, kuriose taip pat nustatyti reikalavimai dėl kultūros paveldo objekto – malūno – tvarkomųjų paveldosaugos darbų. Be to, 2010 m. kovo 10 d. buvo išduotas leidimas atlikti kultūros paveldo objekto privalomuosius paveldosaugos darbus nekilnojamojo kultūros paveldo pastato 2B1p tvarkybos darbams. Išduodant šį leidimą Institucija buvo susipažinusi praktiškai su visu statybos projektu ir jokių pastabų ar pasiūlymų pakeisti projektą nepateikė, t y. išduodama leidimą atlikti kultūros paveldo objekto privalomuosius paveldosaugos darbus, Institucija iš esmės pritarė visiems projekte numatomiems rekonstrukcijos darbams. Tvirtina, kad 2009 m. spalio 20 d. Tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygos Nr. 12.10.P-437 turėjo būti įtrauktos į projektavimo sąlygų sąvadą, nes jos išduotos visam kultūros paveldo objektui (malūnui), be to, yra galiojančios.

Akcentuoja, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009 m. kovo 30 d. išraše nėra jokių duomenų apie tai, kad kuris nors iš statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, yra saugomas kaip kultūros vertybė. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Institucija galėjo nepateikti Nekilnojamojo turto registrui duomenų apie malūno įregistravimą kultūros paveldo registre, tačiau jis vis tiek privalėjo žinoti apie malūno įtraukimą į Kultūros vertybių registrą, pažeidžia lygiateisiškumo principą. Pabrėžia, kad statybos leidimas Nr. LNS-51-100503-00089, dėl kurio išdavimo paskirta administracinė nuobauda, buvo panaikintas. Paaiškina, kad savivaldybės internetiniame puslapyje informacija apie 2010 m. balandžio 19 d. organizuotą Nuolatinės statybos komisijos posėdį buvo paskelbta 2010 m. balandžio 12 d. ir Institucija pati privalėjo domėtis vykstančiais posėdžiais. Mano, kad nors statybos leidime buvo neteisingai nurodyta statinio kategorija, tačiau dėl šios klaidos nebuvo pažeisti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 ir 8 dalių ar Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 23 straipsnio 9 dalies reikalavimai, už kurių pažeidimą buvo nubaustas administracine tvarka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo S. M. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 2009 m. spalio 20 d. projektavimo sąlygos tvarkomiesiems statybos darbams buvo išduotos konkretiems projektavimo darbams – pastato rekonstrukcijai, užstatant antrą aukštą virš naujo priestato – baseino patalpų 1V3p, tačiau tokie projektavimo darbai nebuvo vykdomi. Statytojas su nauju prašymu dėl naujo projektavimo sąlygų sąvado, konkrečiai nurodydamas kitas rekonstrukcijos apimtis – vietoj planuoto vieno pastato ketino rekonstruoti du, keičiant ir patį rekonstrukcijos būdą – vietoj naujų aukštų statybos nutarta atlikti rekonstrukciją pastatų viduje. Todėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas S. M. privalėjo per 3 darbo dienas pateikti paraiškas naujoms projektavimo sąlygoms gauti. Tvirtina, kad nurodomas UAB „VIA UNICA“ užsakymu parengtas tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas nieko bendra su šia byla neturi, nes, vadovaujantis Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, tiek projektavimo sąlygos, tiek leidimai paveldosaugos tvarkomiesiems darbams išduodami Kultūros ministro patvirtinta tvarka, šiuo atveju Statybos įstatymo nuostatos netaikomos, o savivaldybėms jokia kompetencija šiame procese nenustatyta. Pažymi, kad Institucija apie 2010 m. balandžio 19 d. Nuolatinės statybos komisijos posėdį buvo informuota tik penktadienį – 2010 m. balandžio 16 d., 15 val. 44 min., t. y. likus vienai minutei iki darbo laiko pabaigos, todėl apie šį pranešimą negalėjo žinoti. Pažymi, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kultūros paveldo tvarkybos darbų projektas rengiamas remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis, o ne Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 91 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 500 iki 3 000 Lt ir baudą pareigūnams – nuo 3 000 iki 5 000 Lt.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas apeliantui S. M. pareikštas dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies ir 8 dalies bei Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies ir 15 dalies bei 23 straipsnio 9 dalies nuostatų pažeidimų, t. y. dėl to, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui 2010 m. vasario 9 d. gavus UAB „VIA UNICA“ prašymą išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvadą valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – malūno – rekonstravimui, nesikreipė į Instituciją ir negavo projektavimo sąlygų, į projektavimo sąlygų sąvadą neteisėtai įtraukė 2009 m. spalio 20 d. tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygas (Laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr.12.10.P-437, taip pat dėl to, kad 2010 m. gegužės 3 d. išdavė UAB „VIA UNICA“ statybos leidimą Nr. LNS-51-100503-00089 minėto malūno rekonstravimui, prieš tai Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. balandžio 19 d. protokole Nr. NPR-51-100416-00110(Nr.10S-120) pritaręs statybos leidimo išdavimui, nors nebuvo gautas Institucijos pritarimas statybos leidimo išdavimui pagal pateiktą projektinę dokumentaciją bei netinkamai statybos leidime nurodžius statinio kategoriją.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tvarkybos projektas rengiamas remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis, prieš projektavimą būtinų atlikti tyrimų išvadomis ir įvertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, kai tai atliekama Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais atvejais. Tyrimų, atliekamų prieš projektavimą ir reikalingų įvertinti poveikį aplinkai, privalomumą ir apimtį nustato paveldo tvarkybos reglamentai. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalį, kultūros paveldo statinio projektavimo sąlygos tvarkomiesiems statybos darbams (laikinieji apsaugos reglamentai) ir leidimai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose inter alia nustatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti kartu su nurodytais dokumentais, per 3 darbo dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms parengti (pagal kompetenciją) už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos kultūros paveldo objekto tvarkomųjų statybos darbų projektui rengti, statinio kultūros paveldo objekto teritorijoje ar apsaugos zonoje – statinio projektui rengti) ar už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2010 m. vasario 9 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje buvo gautas statytojo UAB „UNICA“ prašymas išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvadą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esančių viešbučio 1V3p ir administracinio pastato 2B1 p rekonstravimui (b. l. 40). Kaip matyti iš bylos duomenų, malūnas, esantis Panevėžio m. sav., Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (b. l. 90-91). Taigi šiuo atveju savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, pagal aukščiau cituotą reglamentavimą, per 3 darbo dienas privalėjo pateikti paraišką statinio projektavimo sąlygoms parengti už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai.

Ginčo dėl to, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas S. M., gavęs minėtą prašymą, Institucijai, atsakingai už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, nepateikė paraiškos statinio projektavimo sąlygoms parengti, nėra. Pažymėtina, kad 2009 m. spalio 20 d. Tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygos (Laikinasis apsaugos reglamentas) Nr.12.10.P-437 Institucijos buvo išduotos pagal Architektūros ir urbanistikos skyriaus ankstesnę, t. y. 2009 m. spalio 20 d. paraišką (b. l. 10), kuri atitinkamai buvo pateikta gavus statytojo prašymą išduoti statinio projektavimo sąlygas pastato rekonstrukcijai užstatant antrą aukštą, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Nors minėti statytojo prašymai išduoti statinio projektavimo sąlygas buvo pateikti dėl tame pačiame objekte, t. y. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, ketintų vykdyti tvarkomųjų statybos darbų, tačiau prašymuose statytojas nurodė skirtingus rekonstrukcijos būdus ir apimtis. Todėl 2009 m. spalio 20 d. Tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygos (Laikinasis apsaugos reglamentas) Nr.12.10.P-437 buvo neteisėtai įtrauktas į projektavimo sąlygų sąvadą.

Pastebėtina, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 36 dalis reglamentuoja, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai yra tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą, minėto straipsnio 37 dalis numato, jog tvarkomieji statybos darbai – tai statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje. Taigi akivaizdu, jog tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai nėra tapatūs, todėl tai, kad Institucija 2010 m. kovo 2 d. išdavė Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas ir 2010 m. kovo 10 d. Leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus kultūros paveldo objekte – malūne, šiuo atveju reikšmės neturi. Nepaisant to, ar paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos bei leidimas atlikti nurodytus paveldosaugos darbus buvo išduotas, nepateikdamas paraiškos statinio projektavimo sąlygoms parengti bei į projektavimo sąlygų sąvadą įtraukdamas ne pagal tą statytojo prašymą išduotas statinio projektavimo sąlygas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies bei Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus.

Taip pat pažymėtina, jog, kaip nustatyta, apeliantas į Instituciją dėl (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esančio statinio projektavimo sąlygų jau buvo kreipęsis 2009 m. spalio 20 d. paraiška (b. l. 10). Taigi apeliantas, rengdamas statinio projektavimo sąlygų sąvadą pagal statytojo 2010 m. vasario 9 d. prašymą, negalėjo nežinoti, kad malūnas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, yra kultūros paveldo objektas.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje inter alia numatyta, kad Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalį, leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, jei Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti šį leidimą, pasirašo Kultūros paveldo departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas.

Iš Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. balandžio 19 d. protokolo, kuriame užfiksuotas komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą, matyti, kad jis nėra pasirašytas Kultūros paveldo departamento atstovo (b. l. 15-20). Be to, kaip matyti, Institucijos atstovas Nuolatinės statybos komisijos posėdyje nedalyvavo, nors tame pačiame protokole jo dalyvavimas ar nuomonės pateikimas raštu nurodytas kaip privalomas. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Institucija apie Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. balandžio 19 d. posėdį buvo informuota tik 2010 m. balandžio 16 d., 15 val. 44 min., taip nesilaikant Panevėžio miesto tarybos 2008 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 1-16-53 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos nuostatų 14.2 punkto reikalavimo, numatančio, kad komisijos nariai apie posėdį privalo būti informuoti prieš 7 kalendorines dienas. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta Institucijos argumentus, jog minėtą pranešimą gavus penktadienį, paskutinę darbo savaitės dieną, likus vienai minutei iki darbo laiko pabaigos, Institucija neturėjo galimybės pateikti raštišką nuomonę Nuolatinės statybos komisijos posėdžiui, vykusiam 2010 m. balandžio 19 d., t. y. pirmadienį, sekančios savaitės pirmą darbo dieną. Apelianto prielaidos, kad Institucija pati turėjo domėtis Nuolatinės statybos komisijos posėdžiais Panevėžio miesto savivaldybės internetiniame puslapyje, nepaneigia Nuolatinės statybos komisijos pareigos informuoti šios komisijos narius apie posėdžių laiką, kaip tai įtvirtinta minėtų Nuolatinės statybos komisijos nuostatų 14.2 punkte.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad, negavus Kultūros paveldo departamento atstovo pritarimo statybos leidimo išdavimui pagal pateiktą projektinę dokumentaciją, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas bei Nuolatinės statybos komisijos pirmininkas S. M., Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. balandžio 19 d. protokole pritaręs statybos leidimo išdavimui bei 2010 m. gegužės 3 d. išdavęs UAB „VIA UNICA“ statybos leidimą Nr. LNS-51-100503-00089 valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – malūno – rekonstravimui, pažeidė minėtus Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus. Tai, kad išduotas statybos leidimas Nr. LNS-51-100503-00089 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A-530 buvo panaikintas pagal pačios AUB „VIA UNICA“ prašymą, apelianto atsakomybei kilti už padarytus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus pagal ATPK 91 straipsnį įtakos neturi.

Kita vertus, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos 2010 m. birželio 8 d. nutarime skirti administracinę nuobaudą nenurodyta, kokias Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, 2010 m. gegužės 3 d. statybos leidime Nr. LNS-51-100503-00089 nurodęs neteisingą statinio kategoriją, todėl šis kaltinimas iš Institucijos 2010 m. birželio 8 d. nutarimo šalinamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. S. M. padarytas pažeidimas nustatytas teisingai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 91 straipsnį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

              S. M. apeliacinio skundo netenkinti.

              Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.