Civilinė byla Nr. e2A-2688-854/2023

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20710-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 2.6.7.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Jakutytės-Sungailienės ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Pavilnio investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inviktus“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ejitus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Pavilnio investicijos“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė Jurgita Bareikienė, SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas.

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.        Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Inviktus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu tarp atsakovių UAB „Ejitus“ ir UAB „Pavilnio investicijos“ 2021 m. spalio 20 d. sudarytą sandorį, pagal kurį parduotas keleivinis automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 11 010,78 Eur ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę UAB „Pavilnio investicijos“ grąžinti atsakovei UAB „Ejitus“ automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba atlyginti šio automobilio didžiausią vertę; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.                      Ieškovė ir atsakovė UAB „Ejitus“ 2020 m. gegužės 26 d. sudarė subrangos darbų sutartį Nr. 2022/05/26, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis atlikti ir užbaigti sutartus darbus ir su jais susijusius kitus, šiems darbams atlikti būtinus darbus. Atsakovė UAB „Ejitus“ už atliktus darbus su ieškove pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 8 139,21 Eur.

2.2.                      Ieškovė 2021 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinės bylos Nr. eL2-21411-845/2021), teismo įsakymas buvo išduotas 2021 m. birželio 8 d., vėliau panaikintas, gavus atsakovės UAB „Ejitus“ prieštaravimus ir teismui priėmus ieškovės 2021 m. liepos 22 d. pateiktą ieškinį. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai 2021 m. spalio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-26260-845/2021; ieškovei iš atsakovės UAB „Ejitus“ priteista 8 139,21 Eur skola, 343,55 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 8 482,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 159 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovės UAB „Ejitus“ 2021 m. lapkričio 23 d. pateiktą apeliacinį skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovei 2022 m. kovo 3 d. išduotas vykdomasis dokumentas, kuris buvo atiduotas vykdyti Jurgitos Bareikienės antstolių kontorai, sumokėta 173,74 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų.

2.3.                      Ginčijama 2021 m. spalio 20 d. automobilio pardavimo–pirkimo sutartimi, vykstant nurodytam teisminiam procesui ir likus vienai dienai iki sprendimo priėmimo, atsakovė UAB „Ejitus“ atsakovei UAB „Pavilnio investicijos“ pardavė ginčo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2.4.                      Antstolė Jurgita Bareikienė 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovei nurodė, kad atsakovė UAB „Ejitus“ yra nemoki, nes jokio registruoto turto neturi, piniginių lėšų sąskaitose nėra nuo 2021 m. kovo 24 d.

2.5.                      Atsakovės UAB „Ejitus“ kreditingumo ataskaita rodo, kad ginčo automobilio vidutinė rinkos vertė yra 16 630 Eur. Tinklapyje www.autoplius.lt parduodamų tų pačių 2014 metų, tokio paties modelio ir didesnes ridos automobilių vidutinė pardavimo kaina – 23 211,11 Eur. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas automobilio savininke įregistruota 2021 m. gegužės 1 d. (tą dieną suteiktas savininko deklaravimo kodas) ir automobilio įsigijimo kaina yra 18 000 Eur.

2.6.                      Automobilio pardavimo metu atsakovės UAB „Ejitus“ akcininkas buvo (ir vis dar yra) E. J. Sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį atsakovei UAB „Pavilnio investicijos“ atstovavo E. J. E. J. ir E. J. galimai yra tėvas ir sūnus, kuriuos ir anksčiau siejo tam tikri verslo ryšiai: E. J. buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcininkas, E. J. buvo šių įmonių vadovas.

2.7.                      Kadangi nurodytu turto perleidimu buvo siekiama išvengti skolinių įsipareigojimų ieškovei vykdymo, yra reiškiamas ieškinys dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.

3.       Atsakovė UAB „Pavilnio investicijos“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1.                      Atsakovei UAB „Ejitus“ jokios pareigos atlyginti skolą 2021 m. spalio 20 d. automobilio pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu nebuvo, nes automobilis buvo parduotas prieš apeliacinio teismo nutarties priėmimą, o tai reiškia, kad sandoris įvykdytas sąžiningai ir nepažeidžiant ieškovės interesų.

3.2.                      Įstatymas nedraudžia sudaryti sandorius tarp susijusių asmenų ir tam pačiam fiziniam asmeniui pasirašyti dokumentus tiek savo, tiek atstovaujamosios įmonės vardu.

3.3.                      Nesutiktina su ieškovės pozicija dėl automobilio vertės sandorio sudarymo metu, nes automobilis pardavimo dieną buvo nuvertėjęs.

3.4.                      Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė UAB „Pavilnio investicijos“ žinojo apie atsakovės UAB „Ejitus“ kreditorius. O tai, kad atsakovė UAB „Pavilnio investicijos“ nepasidomėjo atsakovės UAB „Ejitus“ kreditoriais, nepagrindžia atsakovės UAB „Pavilnio investicijos“ nesąžiningumo.

3.5.                      Atsakovė UAB „Pavilnio investicijos“ taip pat nežinojo apie atsakovei UAB „Pavilnio investicijos“ gresiantį nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu.

3.6.                      Teismo posėdyje atstovas papildomai nurodė, kad buvo sudarytas tik pirkimo–pardavimo sandoris, jokių kitų sandorių dėl automobilio nebuvo. Automobilį tebeturi UAB „Pavilnio investicijos“. Sudarant pirkimo–pardavimo sutartį buvo įvertintas remonto poreikis, vertino J. Automobilio trūkumai nėra sutartyje nurodyti, nes J. iš vienos įmonės išėjo į kitą. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pinigų nemokėjo. Lizingas išrašė pranešimą UAB „Ejitus“ prašymu.

4.       Byloje liudytoju apklaustas E. J. patvirtino, kad E. J. yra jo tėvas. Paaiškino, kad nuo 2007–2008 metų dalyvauja statybų versle: dirbo (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) projektų vadovu. UAB „Ejitus“ statybų direktoriumi buvo 2019–2022 metais. Nepamena, ar jo tėvas yra (duomenys neskelbtini) akcininku. Asmenine nuosavybe turėjo automobilį, bet kaip UAB „Ejitus“ statybų direktorius važinėjo su BMW X5, kurį nupirko UAB „Ejitus“, nes jis 2019 metais pasakė, kad jam reikalingas automobilis. Automobilio ieškojo kartu su UAB „Ejitus“ direktore. Automobiliu BMW X5 jis važinėjo apie pusantrų metų, jį prižiūrėjo. Iš UAB „Ejitus“ išėjo, nes ši įmonė nebeturėjo lėšų. UAB „Pavilnio investicijos“ dirba nuo 2021 metų rugsėjo. Iš V. M. gavo pasiūlymą dirbti UAB „Pavilnio investicijos“ ir pasiūlymą priėmė. BMW X5 dabar priklauso UAB „Pavilnio investicijos“. Šiuo automobiliu jis naudojasi nuo jo įgijimo. Po darbo santykių nutraukimo su UAB „Ejitus“, šios įmonės vadovas jam pasiūlė įsigyti BMW X5 lizingu, t. y. sumokėti banko vertę, nes automobilis bus atimtas. Tada jis pasiūlė UAB „Pavilnio investicijos“ vadovui nupirkti automobilį BMW X5 iš UAB „Ejitus“. UAB „Pavilnio investicijos“ jam išdavė įgaliojimą tam, kad nupirktų automobilį. UAB „Pavilnio investicijos“ vadovo pasitikėjimą įgijo, nes yra pažįstami iš anksčiau. Patvirtino, kad jis atliko lizingo įmokas už UAB „Ejitus“, nes to buvo prašoma. Paaiškino, kad asmeninis automobilis jau netiko eksploatavimui (buvo suvažinėtas) prieš perkant BMW X5. Pirmą kartą 2021 metų vasario mėn. sužinojo, jog UAB „Ejitus“ turi bylų teismuose iš šios įmonės direktoriaus. Jis prašė UAB „Ejitus“, kad ši grąžintų įmokas už lizingą 2021 m. sausio mėn., bet dėl bylos jam įmokų negrąžino. Paskutinį kartą lizingo įmoką sumokėjo 2021 m. spalio mėn. Automobiliu didžiąja dalimi rūpinosi jis, bet rūpinosi ir UAB „Pavilnio investicijos“. Pirkimo–pardavimo sutartyje automobilio trūkumai nebuvo nurodyti, nes niekas nepaprašė, nematė tam reikalo. Paaiškino, kad automobilis naudojo daug alyvos, turbiną remontavo ir kita, kas susiję su varikliu. Trūkumai buvo pašalinti, bet jie atsinaujino po 6-8 mėn. Piniginis mokėjimas už automobilį buvo atliktas lizingo bendrovei.

 

II.   Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančiu tarp atsakovių UAB „Ejitus“ ir UAB „Pavilnio investicijos“ 2021 m. spalio 20 d. sudarytą sandorį, pagal kurį parduotas keleivinis automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 11 010,78 Eur ir taikė restituciją, įpareigodamas atsakovę UAB „Pavilnio investicijos“ grąžinti atsakovei UAB „Ejitus“ automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis 1 146 Eur (po 573 Eur) bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovių lygiomis dalimis 93 Eur (po 46,50 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas sprendė, kad ginčo santykiams taikytinos actio Pauliana ieškinį reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodesko (toliau – CK) 6.66 straipsnis).

8.       Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Pavilnio investicijos“ laikosi pozicijos, jog ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu actio Pauliana pagrindu, kadangi atsakovės UAB „Ejitus“ prievolė ieškovei atlyginti skolą atsirado po 2021 m. spalio 21 d. teismo sprendimo priėmimo, o tai įvyko jau po to, kai atsakovės 2021 m. spalio 20 d. sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį.

9.       Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-26260-845/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. a2A-287-864/2022 yra konstatuotos šios aplinkybės:

9.1.       tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Ejitus“ 2020 m. gegužės 26 d. buvo sudaryta subrangos darbų sutartis Nr. 2020/05/26, pagal kurią ieškovė turėjo pareigą sutartyje nustatytais terminais bei sąlygomis atlikti ir užbaigti sutartus darbus, ir su jais susijusius kitus, šiems darbams atlikti būtinus darbus rangovo statomame objekte „Autoservisas (duomenys neskelbtini). Sudarytoje subrangos sutartyje sutarta, kad darbų pradžia – 2020 m. gegužės 26 d., pabaiga – 2020 m. birželio 26 d., sutarta dėl darbų kainos 62 000,04 Eur

9.2.       ieškovė: 1) 2020 m. birželio 30 d. sudarė atliktų darbų aktą Nr. 2020-06-30 (46 240,79 Eur sumai be PVM), kurį kartu su PVM sąskaitą faktūrą 46 140 Eur sumai (be PVM) ir išsiuntė elektroniniu paštu atsakovei UAB „Ejitus“; 2) 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė atliktų darbų aktą 6 049,04 Eur sumai, išrašė sąskaitą faktūrą ir šiuos dokumentus jis išsiuntė atsakovei UAB „Ejitus“ registruota pašto siunta. Iš skolų apyvartos (2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gegužės 18 d.) buvo nustatyta, jog atsakovė UAB „Ejitus“ sumokėjo ieškovei už atliktus darbus 43 000 Eur ir jos skola sudaro 8 139,21 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes bei į tai, kad atsakovė UAB „Ejitus“ darbus priėmė, jų kokybės neginčijo, konstatavo, kad atsakovė UAB „Ejitus“ pripažino atliktų darbų faktą ir atsiskaitė su ieškove pagal sutartį tik iš dalies.

9.3.       Vilniaus apygardos teismas, 2022 m. kovo 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą palikęs nepakeistą, konstatavo, kad subrangos sutartimi šios sutarties šalys aiškiai susitarė, jog sutarties kaina – 62 000,04 Eur su PVM (51 240 Eur be PVM), nes būtent tokiai sumai suderinta ir abiejų sutarties šalių pasirašyta numatytų atlikti darbų apimtis sutarties Priede Nr. 1 Lokalinėje sąmatoje. Nurodė, jog pateikti du ieškovės atliktų darbų aktai visiškai atitinka Priede Nr. 1 nurodytus darbus ir bendra aktuose nurodytų atliktų darbų suma yra 51 139,21 Eur (be PVM), kuri neviršija Priede Nr. 1 nurodytos sumos. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad šalys nesitarė dėl jokių papildomų darbų atlikimo, o ieškovė jokių papildomų darbų ir neatliko.

10.       Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26260-845/2021, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismui priėmus 2022 m. kovo 1 d. nutartį, buvo konstatuotas netinkamas atsakovės UAB „Ejitus“ prievolės – sumokėti už jau atliktus ir priimtus darbus pagal 2020 m. gegužės 26 d. subrangos darbų sutartį Nr. 2020/05/26 – vykdymas. Sutartinės prievolės pažeidimas pasireiškė tuo, kad, ieškovei pilnai įvykdžius nurodyta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus 2020 m. rugpjūčio 26 d., atsakovė UAB „Ejitus“ visos sutartyje nustatytos kainos sutartyje nustatyta tvarka ieškovei nesumokėjo. Savo prievolę ieškovei atsakovė UAB „Ejitus“ įvykdė iš dalies.

11.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė UAB „Ejitus“ subrangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka savo prievolės ieškovei nebuvo pilnai įvykdžiusi, papildomų susitarimų prie 2020 m. gegužės 26 d. subrangos darbų sutarties Nr. 2020/05/26 nebuvo sudaryta, sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės UAB „Pavilnio investicijos“ argumentais, kad ieškovės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Ejitus“ atsiradimo momentas nagrinėjamu atveju sietinas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo priėmimu ar jo įsiteisėjimu.

12.       Teismas, vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, kad atsakovei UAB „Ejitus“, vengiant vykdyti likusios prievolės dalį, sudarančią 8 139,21 Eur sumą, ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę UAB „Ejitus“ buvo neabejotina ir galiojanti nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. (CK 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovės ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sandorį sudarė esant neabejotinai ir galiojančiai ieškovės reikalavimo teisei į atsakovę UAB „Ejitus“.

13.       Teismas nurodė, kad ieškovė kreditorių interesų pažeidimą grindė tuo, kad atsakovė UAB „Ejitus“, perleisdama visą savo nuosavybės teise turimą turtą atsakovei UAB „Pavilnio investicijos“, akivaizdžiai apsunkino savo finansinę padėtį ir tuo pačiu apribojo ieškovės galimybę išsiieškoti skolą ar bent dalį jos, t. y. atsakovė UAB „Ejitus“ perleisdama automobilį pažeidė ieškovės teises gauti reikalavimo patenkinimą iš atsakovės UAB „Ejitus“ turtinės teisės į automobilį, arba paties automobilio ateityje.

14.       Teismas nurodė, kad byloje esantis antstolės Jurgitos Bareikienės siųstas elektroninis laiškas patvirtina, kad atsakovė UAB „Ejitus“ yra nemoki, nes jokio registruoto turto neturi, nuo 2021 m. kovo 24 d. banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė UAB „Ejitus“, nebegalėdama mokėti lizingo įmokų, būtų teikusi pasiūlymą ieškovei atlygintinai įsigyti priklausančią turtinę teisę.

15.       Teismas pažymėjo, kad kaip paaiškėjo iš teismo posėdyje duotų liudytojo E. J. parodymų, atsakovė UAB „Ejitus“, žinodama apie tai, jog yra ieškovei įvykdžiusi dalį piniginės prievolės pagal subrangos sutartį, trečiajam asmeniui – liudytojui E. J., pasiūlė įsigyti lizinguojamą automobilį. Šiam to nepadarius, atsakovė nutarė automobilį perleisti kitam asmeniui – atsakovei UAB „Pavilnio investicijos“, nes tokį pasiūlymą atsakovei UAB „Ejitus“ pateikė akcininko sūnus ir buvęs darbuotojas – liudytojas E. J. 

16.       Iš byloje esančios 2021 m. spalio 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Ejitus“ ir UAB „Pavilnio investicijos“ automobilį susitarė parduoti už 11 010,78 Eur kainą. Šioje sutartyje nurodyta, jog minėta suma bus pervedama bankiniu pavedimu. Ieškovės reikalavimas atsakovei UAB „Ejitus“ 2021 m. spalio 20 d. sudarė 8 139,21 Eur sumą, o teismui patenkinus ieškovės ieškinį ir priteisus ieškovei palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas tapo 9 815,50 Eur.

17.       Teismo vertinimu, transporto priemonės pirkimo–pardavimo metu atsakovė, kuri nebuvo įvykdžiusi sutartinės prievolės dalies, neabejotinai žinodama, jog ieškovė nuo 2021 m. gegužės 26 d. siekia prisiteisti nurodyto dydžio skolą, sudarė pirkimo–pardavimo sandorį su atsakove UAB „Pavilnio investicijos“, tačiau automobilio kaina 11 010,78 Eur atsakovei UAB „Ejitus“ taip, kaip nurodyta sutartyje nėra sumokėta. Taigi atsakovė UAB „Ejitus“, sudariusi ginčijamą sandorį neteko vienintelio turto – turtinės teisės į automobilį, iš sandorio negavo jokios turtinės naudos, prarado teisę ateityje nuosavybės teise turėti turtą – automobilį, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Teismas sprendė, kad tai sudaro pagrindą sutikti su ieškove, jog atsakovių sudarytu sandoriu buvo pažeisti ieškovės interesai gauti prievolės įvykdymą iš atsakovės UAB „Ejitus“ turto.

18.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčijamą automobilio pirkimo–pardavimo sandorį atsakovė UAB „Ejitus“ privalėjo sudaryti. Atsakovė UAB „Ejitus“ jokios naudos iš ginčijamo sandorio negavo, ginčijamu sandoriu buvo eliminuota vienintelė galimybė atsiskaityti su kreditoriais, atsakovės UAB „Ejitus“ sudaryto automobilio pirkimo–pardavimo sandorio negalima priskirti prie tokių sandorių, kuriais skolininkas, kaip verslo subjektas, atliko protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus, todėl teismas vertino, kad pareigos sudaryti ginčijamą sandorį atsakovė UAB „Ejitus“ neturėjo.

19.       Teismas iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ išraše esančios transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad ginčo automobilis nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. spalio 20 d. priklausė SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialui. Iš byloje esančios transporto priemonės įgijimo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad atsakovė UAB „Ejitus“ 2021 m. spalio 20 d. įgijo nuosavybės teisę į ginčo automobilį pagal 2021 m. spalio 19 d. lizingo sutarties pabaigos aktą. Minėtoje deklaracijoje nurodyta transporto priemonės kaina – 18 000 Eur.

20.       Iš byloje esančios transporto priemonės įgijimo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Ejitus“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį 2021 m. spalio 20 d. pardavė ginčo automobilį atsakovei UAB „Pavilnio investicijos“ už 11 010,78 Eur sumą, t. y. tik už tokią sumą, kurios atsakovė UAB „Ejitus“ nebuvo sumokėjusi pagal sudarytą lizingo sutartį, nekompensuojant tų piniginių lėšų, kurias atsakovė UAB „Ejitus“ jau buvo sumokėjusi už automobilį. Taigi atsakovė UAB „Ejitus“ būdama nemoki, nesiekė susigrąžinti jau sumokėtų už automobilį piniginių lėšų.

21.       Teismas nurodė, kad byloje esančioje 2021 m. spalio 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčijamu sandoriu parduodamas automobilis pardavimo metu turėjo kokius nors trūkumus. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartyje automobilio trūkumai nėra nurodyti, teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti atsakovės UAB „Pavilnio investicijos“ argumentus, jog įgyjamas automobilis turėjo trūkumų, pagrįstais. Nurodytos išvados nepaneigia ir atsakovės UAB „Pavilnio investicijos“ pateikti darbų atlikimo aktai ir liudytojo E. J., vienintelio faktinio automobilio naudotojo, parodymai, kuris automobiliu naudojosi nuo to momento, kai buvo sudaryta lizingo sutartis (2020 m. liepos 7 d.), tuo momentu, kai buvo sudaryta ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis ir po jos sudarymo.

22.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės nepateikė automobilio vertinimo dokumentų ar kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės argumentus apie ginčo automobilio rinkos vertę pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu, grindžiamus 2020 m. liepos 7 d. lizingo sutartyje nurodyta automobilio kaina bei automobilių BMW X5 kainomis, kurios nurodomos automobilių pardavimo tinklalapyje, todėl atsakovės UAB „Pavilnio investicijos“ argumentus, jog pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta ginčo automobilio kaina atitiko jo rinkos vertę, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

23.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio pardavimo kaina nebuvo sąžininga ir tai pirkimo–pardavimo sutarties šalys suprato. Ieškovės pateiktos atsakovių UAB „Ejitus“, UAB „Pavilnio investicijos“ kreditingumo ataskaitos patvirtino, kad verslo subjektai turi realias galimybės pasidomėti kontrahento mokumu, jo finansinėmis galimybėmis, išsiaiškinti ar kontrahentas turi kreditorių.

24.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Pavilnio investicijos“ argumentai patvirtina, kad prieš priimdama faktinio automobilio naudotojo – liudytojo E. J. pasiūlymą, ji nepasidomėjo atsakovės UAB „Ejitus“ finansine būkle, mokumu, kreditoriais, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog tiek atsakovė UAB „Ejitus“, tiek atsakovė UAB „Pavilnio investicijos“, sudarydamos ginčijamą sandorį, elgėsi nesąžiningai.

25.       Teismas nurodė, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovė UAB „Pavilnio investicijos“ pirkimo–pardavimo sutartyje nuodytą automobilio kainą sumokėjo trečiajam asmeniui SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialui, leidžia daryti ir kitą išvadą, jog atsakovei „Pavilnio investicijos“ buvo atskleistas ir žinomas sandorio sudarymo tikslas – atsakovės UAB „Ejitus“ siekis išvengti prievolės vykdymo kreditoriui ar kreditoriams. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovė UAB „Pavilnio investicijos“ pirkimo–pardavimo sutartyje nuodytos automobilio kainos atsakovei UAB „Ejitus“ nesumokėjo, teismo vertinimu, sudaro pagrindą ginčijamą sandorį laikyti neatlygintiniu, kas reiškia, jog net ir tuo atveju, jeigu atsakovę UAB „Pavilnio investicijos“ būtų pagrindas laikyti sąžiningu trečiuoju asmeniu, išliktų pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

26.       Teismas sprendė, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ginčijama atsakovų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2021 m. spalio 20 d., o ieškinys teismui pareikštas 2022 m. spalio 17 d.

27.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog ieškovė įrodė visas sąlygas actio Pauliana pagrindu pareikšto ieškinio reikalavimo patenkinimui, todėl ieškovės reikalavimą tenkino ir 2021 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių pripažino negaliojančia (CK 6.66 straipsnis).

28.       Teismas nurodė, kad ieškovė prašė taikyti vienašalę restituciją, įpareigojant atsakovę UAB „Pavilnio investicijos“ grąžinti ginčo automobilį atsakovei UAB „Ejitus“. Teismas, nurodė, kad nustatytos visos sąlygos pripažinti sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu, atsakovei UAB „Ejitus“ pinigai už ginčo turtą nebuvo sumokėti, sprendė, kad yra pagrindas prašymą tenkinti ir taikyti vienašalę restituciją, įpareigojant atsakovę UAB „Pavilnio investicijos“ atsakovei UAB „Ejitus“ nuosavybės teise grąžinti keleivinį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

29.       Teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 405 Eur žyminį mokestį, patyrė 741 Eur išlaidas už teisinę pagalbą, todėl ieškinį patenkinus visiškai, 1 146 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei lygiomis dalimis priteistos iš atsakovių (po 573 Eur) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

30.       Kadangi bylos nagrinėjimo metu patirta 93,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, ieškinį patenkinus visiškai, 93 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistos iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 46,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

 

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

31.       Atsakovė UAB „Pavilnio investicijos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, arba, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė actio Pauliana bei restitucijos institutus reglamentuojančias teisės normas ir taikymo sąlygas. 

31.2.       Ginčo sandoriu nebuvo pažeistos ieškovės teisės. Tokią išvadą ieškovė ir teismas padarė ignoruodami visą eilę su automobiliu bei sutarties sudarymu susijusių reikšmingų aplinkybių. Automobilis nuo 2020 m. liepos 7 d. nuosavybės teise priklausė SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialui. Tuo tarpu UAB „Ejitus“ nuo 2020 m. liepos 7 d. jį tik valdė finansinio lizingo sutarties Nr. 719322/00 pagrindu. UAB „Ejitus“ įgyti nuosavybės teisę į automobilį galėjo tik tinkamai įvykdžiusi visus iš lizingo sutarties kylančius įsipareigojimus (lizingo sutarties 1.2.1. punktas).

31.3.       Lizingo teisiniai santykiai lizingo gavėjui kartu reiškia ir turtinės teisės, ir turtinės prievolės turėjimą / egzistavimą: i) lizingo gavėjas lizingo sutarties pagrindu turi turtinę prievolę lizingo davėjo atžvilgiu sumokėti jam finansuojamą sumą bei palūkanas; ii) lizingo gavėjas, įvykdęs visas turtines ir / ar kt. prievoles, įgyja nuosavybės teisę į lizinguojamą turtą. Tuo tarpu UAB „Ejitus“ nuo 2020 m. pabaigos – 2021 m. pradžios nebebuvo pajėgi tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį. Tą patvirtina 2022 m. rugpjūčio 17 d. antstolės elektroninis laiškas bei lizingo davėjui atliktų mokėjimų išklotinės – nuo 2020 m. pabaigos mokėjimus už UAB „Ejitus“ pagal lizingo sutartį darė jos vadovai ir / ar darbuotojai, kurie tokios pareigos neturėjo. 

31.4.       Dėl gresiančių neigiamų pasekmių nevykdant lizingo sutarties (lizingo sutarties 8.1.4.3, 8,2 punktai), UAB „Ejitus“ ir priėmė sprendimą dėl automobilio pardavimo bei lizingo teisinių santykių pasibaigimo. Tik tam, kad lizingo teisiniai santykiai pasibaigtų, automobilis turėjo būti išpirktas iš lizingo davėjo. Tik įvykdžius šias sąlygas galėjo pasikeisti automobilio savininkas. Tuo tarpu UAB „Ejitus“ nebuvo pajėgi tą padaryti, t. y. sumokėti lizingo davėjui 11 010,78 Eur. Todėl atsakovės susitarė dėl tokios automobilio pirkimo–pardavimo tvarkos: pirma, lizingo davėjas 2021 m. spalio 18 d. parengė ir pateikė pranešimą dėl išankstinio turto išpirkimo, pagal kurį mokėtina suma – 11 010,78 Eur; antra, atsakovės, įvertinusios automobilio būklę bei jo remontui reikalingas investicijas, padarė išvadą, jog automobilio vertė iš esmės atitinka lizingo davėjui mokėtiną sumą; trečia, UAB „Pavilnio investicijos“ 2021 m. spalio 19 d. sumokėjo lizingo davėjui 11 010,78 Eur; ketvirta, lizingo davėjas 2021 m. spalio 19 d. – 2021 m. spalio 20 d. išdavė (pasirašė) pabaigos aktą; penkta, UAB „Ejitus“ pabaigos akto pagrindu tapo automobilio savininke, pagal susitarimą sutarties pagrindu perleido UAB „Pavilnio investicijos“.

31.5.       UAB „Ejitus“ įgijo nuosavybės teisę į automobilį (tik) formaliai ir tik todėl, kad, remiantis atsakovių susitarimu, UAB „Pavilnio investicijos“ šalių sutartą už automobilį kainą sumokėjo lizingo davėjui (kitaip automobilis būtų likęs lizingo davėjo nuosavybe), ir tik todėl, kad galėtų jį pagal susitarimą su UAB „Pavilnio investicijos“ perleisti UAB „Pavilnio investicijos“ (UAB „Ejitus“ negalėtų perleisti automobilio neįgijusi į jį nuosavybės teisės). Pažymėtina, jog atsakovių nesiejo jokie kiti teisiniai santykiai, taigi UAB „Pavilnio investicijos“ neturėjo pareigos mokėti lizingo davėjui jokių sumų. Ieškovė šiuos aspektus ignoruoja, bandydama sudaryti įspūdį, tarsi UAB „Ejitus“ būtų pati išpirkusi automobilį iš lizingo davėjo, o po to neatlygintinai jį perleidusi UAB „Pavilnio investicijos“. Tam, kad būtų išpirktas automobilis iš lizingo davėjo, jam turėjo būti sumokėta visa išperkamo turto kaina (11 010,78 Eur). Visa tai ir atsako į klausimą, kodėl automobilio kainos mokėjimas buvo atliktas ne kitai atsakovei, o lizingo davėjui.

31.6.       Nesutiktina ir su teismo pozicija, jog atsakovė UAB „Ejitus“, sudariusi ginčijamą sandorį neteko vienintelio turto – turtinės teisės į automobilį, iš sandorio negavo jokios turtinės naudos, prarado teisę ateityje nuosavybės teise turėti turtą – automobilį, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas; jog atsakovių sudarytu sandoriu buvo pažeisti ieškovės interesai gauti prievolės įvykdymą iš atsakovės UAB „Ejitus“ turto. Pirma, sutarties pagrindu UAB „Ejitus“ gavo 11 010,78 Eur, kurie buvo pervesti lizingo davėjui; antra, lizingo davėjui buvo sumokėta ne tik finansuojama suma, bet ir padengta skola bei apmokėti delspinigiai; trečia, sutartimi buvo padengtos visos kito asmens turtinės prievolės (11 010,78 Eur sumai) pagal lizingo sutartį. Be to, UAB „Ejitus“ „atsikratė“ jai nebereikalingos ir remonto reikalaujančios transporto priemonės. Teismas nepagrįstai naudą sieja tik su turto (pinigų) gavimu. 

31.7.       Tai, kad ieškovės teisės negalėjo būti pažeistos, patvirtina ir hipotetinės situacijos sutarčiai nebuvus sudarytai sumodeliavimas. Jeigu nebūtų buvusi sudaryta sutartis, 2021 m. spalio 20 d. situacija būtų buvusi tokia: automobilis priklausytų lizingo davėjui; UAB „Ejitus“ vis dar būtų neišmokėjusi lizingo davėjui 11 010,78 Eur sumos. Esant tokiai situacijai ieškovė niekaip negalėtų patenkinti savo reikalavimo UAB „Ejitus“ atžvilgiu. Tam, kad UAB „Ejitus“ įgytų nuosavybės teisę į automobilį, lizingo davėjui turėtų būti sumokėta mažiausiai 11 010,78 Eur suma, kurios kita atsakovė nebuvo pajėgi sumokėti. 

31.8.       Ieškovės teisių pažeidimas turi būti pagrįstas ir realus: šiuo atveju tik daroma prielaida, kad jei nebūtų buvusi sudaryta ginčo sutartis, UAB „Ejitus“ galimai būtų tinkamai vykdžiusi lizingo sutartį, o ją įvykdžiusi – nuosavybės teise įgytų automobilį. Visgi daug labiau tikėtina aplinkybė, kad lizingo sutartis būtų buvusi nutraukta (tokiu būdu automobilis liktų lizingo davėjui ir būtų jo realizuotas) ir / ar UAB „Ejitus“ bankrutuotų.

31.9.       Sudarius ginčo sutartį, UAB „Ejitus“ mokumas nepakito, ieškovei iš esmės nebuvo sutrukdyta patenkinti reikalavimą (sąlygos liko tos pačios), UAB „Ejitus“ galimybės atsiskaityti ieškove nepablogėjo, jos turto masė nepakito.

31.10.       Sutarties sudarymo metu UAB „Ejitus“ nebuvo pajėgi tinkamai vykdyti iš lizingo sutarties kylančias prievoles. Tai ir buvo viena iš esminių priežasčių, dėl ko UAB „Ejitus“ nusprendė parduoti automobilį (atsisakyti jo išsprendžiant iš lizingo sutarties kylančių prievolių įvykdymą). Nesudarius sutarties, UAB „Ejitus“ įsipareigojimai lizingo davėjo atžvilgiu tik didėtų, o, nutraukus lizingo sutartį, situacija dar labiau pablogėtų. Taigi UAB „Ejitus“, sudarydama sutartį, ne tik nepažeidė kitų asmenų teisių, bet netgi atvirkščiai – sumažino savo skolas (įsipareigojimus). Turint omenyje sutarties sudarymo metu buvusią verslo situaciją (žvelgiant iš UAB „Ejitus“ prizmės) ir kitas faktines sandorio aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė nebuvus privalomumo sudaryti ginčo sandorį.

31.11.       Teismas sprendime darė klaidą, sutartį laikydamas neatlygintiniu sandoriu. Pažymėtina, jog pirkimo–pardavimo sutartis pagal savo prigimtį ir pobūdį yra atlygintinė sutartis. Sandorio (sutarties) atlygintinumą / neatlygintinumą nulemia pats sandorio (sutarties) pobūdis, o ne tai, ar konkrečiu atveju materialus (piniginis) ekvivalentas (atlygis) buvo perduotas, ar ne. Todėl, taikant actio Pauliana instituto normas, turi būti vertinamas ir skolininko (UAB „Ejitus“), ir trečiojo asmens (atsakovės UAB „Pavilnio investicijos“) sąžiningumas / nesąžiningumas.

31.12.       Nors atsakovių nesąžiningumas buvo vertinamas aspektu dėl automobilio pardavimo mažesne nei rinkos kaina, tačiau ieškovė byloje neįrodė, kad sutartyje numatyta automobilio kaina (11 010,78 Eur suma) neatitiko automobilio rinkos vertės sutarties sudarymo dieną. Pirma, nėra ginčo dėl to, jog lizingo davėjas nupirko automobilį iš fizinio asmens už 18 000 Eur sumą. Nėra jokio pagrindo teigti, kad 2020 m. liepos 7 d. (automobilio pirkimo–pardavimo dieną) automobilio kaina neatitiko jo rinkos vertės; antra, automobilis buvo eksploatuojamas gana intensyviai, ir juo per kiek daugiau nei metus (2020 m. liepos 7 d. – 2021 m. spalio 20 d.) buvo nuvažiuota 37 647 km (148 045 km – 110 398 km); trečia, nors sutartyje automobilio trūkumai ir nėra aptarti, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog vos per mėnesį po butarties sudarymo automobiliui buvo atliktas 3 295 Eur kainavęs remontas. Be to, atsižvelgiant į atlikto remonto pobūdį, akivaizdu, jog remonto poreikį nulėmė įsisenėjusios automobilio problemos (purkštukai, turbina, žvakės). Byloje nepaneigta aplinkybė, jog sutarties šalys iš anksto įvertino galimus būsimo remonto kaštus, kas taip pat turėjo įtakos UAB „Pavilnio investicijos“ apsisprendimui įsigyti automobilį už sutartyje numatytą kainą; ketvirta ieškovė įrodinėja tariamą automobilio tikrąją vertę remdamasis nepatikimais įrodymais ir / ar klaidingomis prielaidomis (spėliojimais): a) ieškovė nepateikė įrodymų, kurie įrodytų, kad, 2020 m. liepos 7 d. įsigijus automobilį už 18 000 Eur ir iki 2021 m. spalio 20 d. su juo nuvažiavus 37 647 km, jo vertė liktų tokia pati ar netgi padidėtų; b) į bylą pateikta autoplius.lt BMW X5 kainų ataskaita vertintina kritiškai, kadangi skelbimai tik išreiškia pardavėjo už parduodamą automobilį norimą gauti pinigų sumą, o ne realią pirkimo–pardavimo kainą; be to, ataskaita apima skirtingų variklio tūrių, kilometražų, būklės automobilius.

31.13.       Nesutiktina su ieškovės nurodoma aplinkybe, jog tai, kad UAB „Ejitus“ akcininkas ir UAB „Pavilnio investicijos“ darbuotojas yra tėvas ir sūnus, kuriuos anksčiau siejo kiti verslo santykiai (nesusiję su byloje dalyvaujančiais asmenimis ir / ar byloje nagrinėjamu ginču), įrodo atsakovių nesąžiningumą. E. J. pagal darbo sutartį iki 2021 m. gegužės 1 d. dirbo pas kitą atsakovę, o vėliau, t. y. nuo 2021 m. birželio 14 d. – pas UAB „Pavilnio investicijos“. E. J. darbo laikotarpiai abiejose bendrovėse skiriasi. Be to, abiejose bendrovėse E. J. dirbo pagal darbo sutartį, ir nebuvo nė vienos iš bendrovių nei valdymo organo narys, nei akcininkas. Kadangi darbo pas UAB „Ejitus“ metu būtent E. J. dažniausiai naudojosi automobiliu, jam buvo žinoma automobilio būklė, UAB „Ejitus“ ir kreipėsi į E. J. su pasiūlymu jam ar įmonei, kurioje E. J. dirba, įsigyti automobilį. Tai niekaip neįrodo sutarties šalių nesąžiningumo. Atsakovės – du savarankiški verslo subjektai, kuriuos, išskyrus sutartį, nesiejo ir nesieja jokie kiti teisiniai santykiai.

31.14.       Domėjimasis kontrahento finansine būkle, mokumu, kreditoriais neturi būti formaliai suabsoliutinamas, o turi būti vertinamas konkrečioje situacijoje. Sutartis nepažeidė (negalėjo pažeisti) nei UAB „Ejitus“, nei jos kreditorių teisių. Tai reiškia, jog ir UAB „Pavilnio investicijos“ pasidomėjimas ar nepasidomėjimas (jei toks būtų konstatuotas) UAB „Ejitus“ kreditoriais (ieškove) šiuo konkrečiu atveju teisinės reikšmės neturi ir pats savaime negali būti vertinamas kaip įrodantis UAB „Pavilnio investicijos“ nesąžiningumą.

31.15.       Teismas netinkamai aiškino bei taikė ir restitucijos institutą reglamentuojančias teisės normas. Pirma, teismas, nepagrįstai laikydamas sutartį neatlygintiniu sandoriu, taikė vienašalę restituciją, kas pažeidžia UAB „Pavilnio investicijos“ teises ir teisėtus interesus (grąžinus automobilį UAB „Ejitus“, lieka neišspręstas sumokėtų pinigų (11 010,78 Eur) grąžinimas UAB „Pavilnio investicijos“); antra, turi būti atkurta / atstatyta iki to sandorio sudarymo buvusi situacija (jos šalys grąžintos į pradinę padėtį), o teismas, pripažinęs sutartį negaliojančia ir įpareigodamas UAB „Ejitus“ grąžinti automobilį, negrąžina sutarties šalių į pradinę padėtį, UAB „Pavilnio investicijos“ sąskaita itin pagerina ieškovės ir UAB „Ejitus“ padėtį; trečia, tiek ieškovė, tiek teismas nuolat akcentuoja aplinkybę, jog automobilis buvo parduotas už žemesnę nei rinkos kainą. Tokiu atveju kyla klausimas, kodėl teismas taikė pilną restituciją natūra, o ne kėlė skirtumo (tarp sutartyje numatytos ir rinkos kainos), įvertinus UAB „Pavilnio investicijos“ įdėtas investicijas, priteisimo klausimą. Teismas turi teisę taikyti ir dalinę restituciją, pakeisti jos būdą ar apskritai jos netaikyti. Jei sutartis vis dėlto būtų pripažinta negaliojančia, yra visos sąlygos netaikyti restitucijos remiantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi. 

32.       Ieškovė UAB „Inviktus“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

32.1.       Pirmosios instancijos sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas, kadangi visi byloje pateikti įrodymai patvirtina esant visas actio Pauliana sąlygas. Atsakovė nenurodė ir neįrodė jokių pagrindų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų pagrįstumu ar teisėtumu.

32.2.       Teismas sprendime ne tik nurodė konkrečius įrodymus, kurie patvirtina ieškovės teisių pažeidimą, tačiau ir išanalizavo kasacinio teismo praktiką, kurioje numatyta, kada laikytina, kad kreditoriaus teisės buvo pažeistos. Teismas įvertino visas aplinkybes, kurios patvirtino, kad perleidus automobilį UAB „Pavilnio investicijos“ buvo pažeistos ieškovės, kaip UAB „Ejitus“ kreditorės teisės, nes UAB „Ejitus“ neteko vienintelio savo turimo turto / turtinės teisės.

32.3.       Atsakovė, teigdama, kad teismas ignoravo su automobilio lizingo teisiniais santykiais susijusius aspektus, pati ignoruoja faktą, kad pagal lizingo sutartį UAB „Ejitus“ turėjo ne tik pareigą sumokėti 11 010,78 Eur lizingo įmokų lizingo davėjui, tačiau mainais į tai turėjo ir reikalavimo teisę į mažiausiai 18 000 Eur vertės automobilį. Be to, neaišku, kodėl yra bandoma „suplakti“ į vieną du sandorius, t. y. lizingo sandorio įvykdymą ir automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Šioje byloje nei pati lizingo sutartis, nei jos įvykdymas nėra ginčijami.

32.4.       Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad neturi jokios teisinės reikšmės faktas, kad UAB „Pavilnio investicijos“ 11 010,78 Eur mokėjimas buvo atliktas ne tiesiogiai UAB „Ejitus“, o lizingo davėjui. Priešingai, ši aplinkybė yra teisiškai labai reikšminga dėl šių aspektų: pirma, UAB „Pavilnio investicijos“ teigia, kad sutartis buvo formali, t. y. iš tikrųjų UAB „Pavilnio investicijos“ pirko automobilį tiesiogiai iš lizingo davėjo, o UAB „Ejitus“ tik formaliai buvo automobilio savininke. Sekant šiuo aiškinimu, ginčijama sutartis turėtų būti laikoma apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo siekiama pridengti kitą sandorį – teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perkėlimą iš UAB „Ejitus“ kitai atsakovei UAB „Pavilnio investicijos“. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ejitus“ iš tokio sandorio nieko negavo, tikruoju laikytinas sandoris būtų neatlygintinas, kas savo ruožtu turėtų būti vertinama kaip aplinkybė, atleidžianti ieškovę nuo pareigos įrodyti UAB „Pavilnio investicijos“ nesąžiningumą (CK 6.66 straipsnio 2 dalis); antra, tai, kad UAB „Pavilnio investicijos“ visą automobilio kainą pervedė lizingo davėjui be jokios rašytinės sutarties su UAB „Ejitus“, rodo tarp atsakovių buvusį pasitikėjimą; trečia, liudytojas E. J., kuris buvo UAB „Ejitus“ darbuotojas, o sutarties sudarymo metu – UAB „Pavilnio investicijos“ darbuotojas ir atstovavo ją sutarties sudaryme, duodamas parodymus, nurodė, kad jam buvo žinoma UAB „Ejitus“ finansinė būklė. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad UAB „Pavilnio investicijos“ mokėjimo tiesiogiai UAB „Ejitus“ neatliko todėl, kad šios piniginės lėšos būtų iš karto areštuotos, kadangi UAB „Ejitus“ atžvilgiu buvo ir yra vykdomi antstolių išieškojimai.

32.5.       Nelabai aišku, ką apeliantė nori įrodyti, teigdama, kad ji sumokėjo ne tik finansuojamą sumą, bet ir padengė skolą bei apmokėjo delspinigius. 2021 m. spalio 18 d. pranešime dėl išankstinio turto išpirkimo nurodyta, kad skola 321,22 Eur, delspinigiai 0,28 Eur. Iš mokėjimo grafiko matyti, kad mėnesinės įmokos dydis buvo 262,62 Eur, o tai rodo, kad skola 2021 m. spalio 18 d. pranešimo surašymo momentu buvo susidariusi už truputį daugiau nei vieną mėnesį. Iš lizingo davėjo pateiktos atliktų mokėjimų lentelės matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. spalio 1 d. mokėjimus už UAB „Ejitus“ pagal lizingo sutartį atliko liudytojas E. J. (UAB „Ejitus“ buvęs darbuotojas, apeliantės darbuotojas). Atsižvelgiant į tai, kad E. J. atstovavo apeliantę sutarties sudarymo metu, akivaizdu, 2021 m. spalio 18 d. pranešime nurodyta skola susidarė dirbtinai vien dėl to, nes E. J., žinodamas, kad apeliantė atliks likusius mokėjimus, neatliko naujų mokėjimų. Dėl šios priežasties nepagrįsta teigti, kad skolos apmokėjimas yra reikšmingas.

32.6.       Nepaisant dirbtinai sukurtos vienos mėnesio skolos, mokėjimai pagal lizingo sutartį buvo atliekami reguliariai ir realiai UAB „Ejitus“ nebuvo skolinga lizingo davėjui, o E. J. mokėjimus pagal lizingo sutartį atliko tiek dirbdamas pas UAB „Ejitus“, tiek niekur nedirbdamas, tiek dirbdamas vien tik pas apeliantę. Tai paneigia apeliantės prielaidą, kad jeigu ne sutartis, lizingo sutartis greičiausiai būtų nutraukta ir / ar UAB „Ejitus“ bankrutuotų). Be to, nėra aišku, kodėl lizingo sutarties nutraukimas būtų nenaudingas, kadangi šioje sutartyje yra numatyta galimybė lizingo davėjui realizuoti automobilį. Dėl UAB „Ejitus“ neva galimo bankroto pažymėtina, kad jau šios bylos iškėlimo metu iš pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Ejitus“ turėjo ir turi kur kas didesnių skolų nei neišmokėtas likutis pagal lizingo sutartį ir iki šiol jai nėra iškeltos bankroto bylos. Todėl lizingo sutarties nutraukimas nėra tolygu nemokumo bylos atsiradimui. Tuo labiau atsižvelgiant į lizingo davėjo galimybę realizuoti automobilį.

32.7.       Lizingo sutartis UAB „Ejitus“ sukūrė teisę už lizingo įmokų likutį įsigyti automobilį. Tokia teisė irgi yra turtas. UAB „Ejitus“ turėjo teisę už 11 010,78 Eur įgyti mažiausiai 18 000 Eur vertės automobilį. Po sutarties tos teisės UAB „Ejitus“ neteko, ir mainais už tai nieko negavo. Tai parodo, kad UAB „Ejitus“ mokumas tikrai sumažėjo, atitinkamai tai buvo ir kreditorės (ieškovės) teisių pažeidimas.

32.8.       Sutartis neatitinka protingo ir atsakingo verslo subjekto elgesio, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina ne tik, kad buvo eliminuota vienintelė UAB „Ejitus“ galimybė atsiskaityti su kreditoriais, bet kad sutarties sudarymo metu automobilio vertė galėjo siekti virš 29 000 Eur dydžio sumą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurie paneigtų sprendime nurodytas išvadas dėl neprivalomumo sudaryti ginčo sutartį.

32.9.       Teismas, sprendime analizuodamas ir vertindamas šalių nesąžiningumą, atkreipė dėmesį ir įvertino: i) pateiktus dokumentus, kuriuose nurodytos automobilio vertės; ii) faktą, kad sudarant sutartį UAB „Ejitus“ nebuvo kompensuotos piniginės lėšos, kurias UAB „Ejitus“ jau buvo sumokėjusi pagal lizingo sutartį; iii) faktą, kad sutartyje nebuvo nurodyta jokių automobilio trūkumų; iv) apeliantės argumentus, kad automobilis turėjo trūkumų ir jos pateiktus atliktų darbų aktus; v) liudytojo E. J. paaiškinimus, kuris buvo faktinis automobilio naudotojas nuo pat tada, kai jį įsigijo UAB „Ejitus“; vi) apeliantės nepateikimą jokių automobilio vertinimo dokumentų ar kitų įrodymų; vii) faktą, kad šalys suprato, kad automobilio pardavimo kaina nesąžininga; viii) nesidomėjimą kita sutarties šalimi; ix) pinigų nepervedimą tiesiogiai UAB „Ejitus“. Iš sprendimo aiškiai matyti, kad buvo įvertinti visi byloje esantys įrodymai ir remiantis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika pagrįstai buvo nustatytas šalių nesąžiningumo faktas.

32.10.       Nors apeliantė kritikuoja visus ieškovės byloje pateiktus dokumentus, susijusius su automobilio verte ir deklaratyviai teigia, kad jie neva yra nepagrįsti ir  / ar nepatikimi, tačiau apeliantė nepateikė jokių dokumentų, kurie paneigtų faktą, kad automobilis buvo parduotas už mažesnę nei rinkos vertę, o ir sutarties sudarymo metu neatliko jokio automobilio vertinimo. Kadangi sutarties kaina cento tikslumu sutampa su UAB „Ejitus“ įsipareigojimų pagal lizingo sutartį likučiu, nėra pagrindo pripažinti, kad sutarties kaina atspindi tikrąją automobilio vertę.

32.11.       Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilis buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą, tai parodo, kad egzistuoja CK 6.67 straipsnio 4 punkte nurodyta nesąžiningumo prezumpcija. Apeliantė niekaip nepaneigė šios prezumpcijos, o taip pat ir nepagrindė teismo sprendimo neteisėtumo ir / ar nepagrįstumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendime nurodyta, kad buvo vertinami ne tik iškovės pateikti dokumentai, bet ir apeliantės. Vien tai, kad teismas apeliantės argumentus ir pateiktus remonto dokumentus įvertino ne taip kaip ji tikėjosi, nėra pagrindas teigti, kad teismas priėmė neteisėtą sprendimą.

32.12.       Sprendime, priešingai nei teigia apeliantė, nesidomėjimas UAB „Ejitus“ finansine padėtimi nėra suabsoliutintas, o kaip tik yra nuosekliai ir argumentuotai išanalizuotas apeliantės elgesys sutarties sudarymo metu, t. y. įvertinti liudytojo E. J. pateikti parodymai, o taip pat įvertintas ir pačios apeliantės elgesys pervedant pinigus ne tiesiogiai UAB „Ejitus“, o lizingo davėjui.

32.13.       Apeliantė nepervedė jokių pinigų UAB „Ejitus“ už automobilį, todėl vienašalės restitucijos taikymas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės elgesys buvo nesąžiningas (žinojo apie UAB „Ejitus“ turimus kreditorius, įsigijo transporto priemonę už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą) atitinkamai ji turi prisiimti ir tokio veikimo neigiamas pasekmes. Dėl to apeliantės argumentai dėl restitucijos taikymo netinkamumo yra nepagrįsti.

32.14.       Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, šiuo atveju galimas būdas, kuris sušvelnintų apeliantės padėtį – taikyti restituciją taip, kaip numatyta 6.66 straipsnio 4 dalyje, t. y. taikyti negrąžinant automobilio UAB „Ejitus“ ir leidžiant ieškovei tiesiogiai nukreipti vykdomą išieškojimą į apeliantės nuosavybėje esantį automobilį. Išskyrus šį būdą, kitokių nuolaidų apeliantės atžvilgiu taikymas nėra galimas, kadangi restitucijos taikymas šiuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas.

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

 

33.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

34.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

35.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (ne)buvimo

36.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendęs, kad ieškovė UAB „Inviktus“ įrodė visas ieškinio, pareikšto actio Pauliana pagrindu, sąlygas, ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir pripažino atsakovių UAB „Ejitus“ ir UAB „Pavilnio investicijos“ 2021 m. spalio 20 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Ejitus“ už 11 010,78 Eur pardavė UAB „Pavilnio investicijos“ automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia bei taikė restituciją, įpareigodamas UAB „Pavilnio investicijos“ grąžinti šį automobilį UAB „Ejitus“.

37.       UAB „Pavilnio investicijos“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. UAB „Pavilnio investicijos“ teigimu, teismas šioje byloje netinkamai taikė ir aiškino actio Pauliana ieškinį reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė šio civilinės teisės instituto taikymo sąlygas, o būtent, kad: i) ginčo sandoriu buvo pažeistos ieškovės, kaip UAB „Ejitus“ kreditorės, teisės; ii) ginčo sandorio nebuvo privaloma sudaryti; iii) abi ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Be to, pažymi, kad teismas, taikęs vienašalę restituciją – įpareigodamas UAB „Pavilnio investicijos“ automobilį grąžinti UAB „Ejitus“, netinkamai šioje byloje išsprendė ir restitucijos taikymo klausimą, ir pažeidė UAB „Pavilnio investicijos“ teises.

38.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl UAB „Pavilnio investicijos“ apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų, susijusių su apeliaciniu skundu ginčijamomis actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygomis bei restitucijos taikymu.

39.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

40.       CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

41.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

43.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovė yra UAB „Ejitus“ kreditorė, t. y. turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Ejitus“, nekilo. UAB „Pavilnio investicijos“ apeliaciniu skundu neginčija šios pirmosios instancijos teismo nustatytos actio Pauliana sąlygos, kaip ir nustatyto fakto, kad ši reikalavimo teisė buvo neabejotina ir galiojanti nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d., kuomet ieškovė visiškai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus UAB „Ejitus“ pagal jų 2020 m. gegužės 26 d. sudarytą subrangos darbų sutartį Nr. 2022/05/26 ir už atliktus darbus įgijo teisę į visišką atsiskaitymą, t. y. į UAB „Ejitus“ likusią ieškovei sumokėti užmokesčio dalį – 8 139,21 Eur.

-       dėl kreditorės (ieškovės) teisių (ne)pažeidimo

44.       Atsakovė UAB „Pavilnio investicijos“ apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad ginčo sandoriu – 2021 m. spalio 20 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi, buvo pažeistos ieškovės UAB „Inviktus“ – atsakovės UAB „Ejitus“ kreditorės, teisės. Atsakovės teigimu, nesudarius šio sandorio, automobilis būtų likęs lizingo davėjo SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo nuosavybe, o atsakovė UAB „Ejitus“ būtų turėjusi didelę prievolę (didesnę nei ieškovės reikalavimas) lizingo davėjui, t. y. atsakovė UAB „Ejitus“ būtų ir toliau turėjusi mokėti už lizinguojamą automobilį įmokas, nors prievolių ji nebuvo pajėgi vykdyti jau nuo 2020 m. pabaigos – 2021 m. pradžios, o tai lemtų lizingo sutarties nutraukimą ir / ar atsakovės UAB „Ejitus“ bankrotą. Atsakovė taip pat pažymi, kad sudarius ginčo sandorį, atsakovės UAB „Ejitus“ mokumas nepakito, ieškovei nebuvo sutrukdyta patenkinti jos reikalavimą (sąlygos liko tokios pačios). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

45.       Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Kreditorių teisių pažeidimas, kaip actio Pauliana sąlyga, konstatuojamas, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises. Kreditorių teisių pažeidimas konstatuotinas pagal tokius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojamus kriterijus: kai nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008); kai skolininko nemokumas išlieka toks pats (nedidėja), bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015).

46.       Tais atvejais, kai, sudarius actio Pauliana pagrindu ginčijamą sutartį, nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievoles, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023).

47.       Iš byloje esančių įrodymų – 2020 m. liepos 7 d. tarp UAB „Ejitus“ ir trečiojo asmens SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. 719322/00, prie jos esančio mokėjimo grafiko, turto perdavimo–priėmimo naudotis ir valdyti akto Nr. 719322/00, 2020 m. liepos 7 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 719322, UAB „Ejitus“ lizingo davėjui iki 2021 m. spalio 1 d. atliktų mokėjimų pagal lizingo sutartį suvestinės – nustatytos šios ginčui reikšmingos aplinkybės: i) automobilio pirkimo kaina 2020 m. liepos 7 d. sutartyje sudarė 18 000 Eur; ii) įmokas mokant pagal grafiką, nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2025 m. liepos 31 d. UAB „Ejitus“ lizingo davėjui iš viso su palūkanomis turėjo sumokėti 20 257,03 Eur sumą; iii) vieno mėnesio įmokos suma pagal lizingo sutartį sudarė – 262,62 Eur (paskutinį mėnesį – 262,45 Eur); iv) 2021 m. liepos 1 d. nustatyta automobilio vertė – 24 800 Eur; v) UAB „Ejitus“ nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2021 m. spalio 1 d. iš viso pagal lizingo sutartį sumokėjo 9 650,20 Eur (iki 2020 m. gruodžio 1 d. mokėjimus atliko UAB „Ejitus“ (du kartus – R. G. ir A. Č.), nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2021 m. spalio 1 d. už UAB „Ejitus“ mokėjimus atliko E. J.).

48.       Taip pat nustatyta, kad 2021 m. spalio 19 d. UAB „Pavilnio investicijos“ lizingo davėjui SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialui pervedė 11 010,78 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad „Sutarties NR:719322/00. Lizinguojamas turtas: lengvasis automobilis BMW X5 xDrive30d, reg. Nr: (duomenys neskelbtini) (važiuoklės Nr: (duomenys neskelbtini)“. SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas 2021 m. spalio 19 d. pabaigos aktu prie finansinio lizingo sutarties Nr. 719322/00 pagrindu perleido lizingo gavėjai (UAB „Ejitus“) nuosavybės teisę į turtą – lengvąjį automobilį BMW X5 xDrive30d, identifikavimo Nr.: (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai: 2014. Ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „Ejitus“ ir UAB „Pavilnio investicijos“ sudaryta 2021 m. spalio 20 d.

49.       Byloje taip pat nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad antstolė Jurgita Bareikienė pateikė informaciją apie tai, kad UAB „Ejitus“ yra nemoki, nes jokio registruoto turto neturi, nuo 2021 m. kovo 24 d. banko sąskaitose piniginių lėšų nėra.

50.       Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytus įrodymus, jais grindžiamas faktines aplinkybes, sprendžia, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde bando įteigti UAB „Pavilnio investicijos“, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad 2021 m. spalio 20 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi buvo pažeistos ieškovės (atsakovės UAB „Ejitus“ kreditorės) teisės. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad atsakovė UAB „Ejitus“, perleisdama turimą turtą (automobilį) atsakovei UAB „Pavilnio investicijos“, apsunkino savo finansinę padėtį ir tuo apribojo ieškovės galimybes išsiieškoti skolą ar bent dalį jos, t. y. UAB „Ejitus“, perleisdama automobilį, pažeidė ieškovės teises gauti reikalavimo patenkinimą iš UAB „Ejitus“ turtinės teisės į automobilį arba paties automobilio ateityje. 

51.       Nors apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Pavilnio investicijos“ teigia, kad UAB „Ejitus“ ginčo sandoris buvo naudingas, jai nebeliko pareigos dengti lizingo davėjui mėnesines įmokas (nemokant jų laiku – ir delspinigius), taip UAB „Ejitus“ išvengė galimo lizingo sutarties nutraukimo ir / ar bankroto, taip pat investicijų į nebereikalingą ir remontuotiną automobilį, visgi šie atsakovės teiginiai vertintini kritiškai.

52.       Teisėjų kolegija pastebi, kad UAB „Pavilnio investicijos“ apeliaciniame skunde, siekdama įrodyti, jog ginčo sandoriu ieškovės, kaip kreditorės, teisės nebuvo pažeistos, nepagrįstai itin didelę reikšmę suteikia UAB „Ejitus“ ir trečiojo asmens SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo sudarytai lizingo sutarčiai, 2021 m. spalio 20 d. automobilio pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą ir jo deklaruojamą naudą išimtinai susiedama su lizingo sutarties vykdymo aplinkybėmis. Visgi nagrinėjamu atveju UAB „Pavilnio investicijos“, apeliuodama į neva UAB „Ejitus“ iš ginčo sandorio gautą naudą, visiškai ignoruoja tą faktą, kad atsakovė UAB „Ejitus“ automobilį UAB „Pavilnio investicijos“ perleido iš esmės tik už likutinę sumą pagal lizingo sutartį, nors jau iki ginčo sandorio sudarymo atsakovė UAB „Ejitus“ lizingo davėjai iš viso buvo sumokėjusi 9 650,20 Eur įmokų sumą, kurios (ar jos dalies) UAB „Ejitus“, sudariusi ginčo sandorį, jokia turto forma neatgavo (ginčo dėl to nėra). Šiuo atveju tai, kad įmokas pagal lizingo sutartį mokėjo ne tik pati UAB „Ejitus“, tačiau ir jos darbuotojai ar kiti asmenys, teisinės reikšmės neturi, nurodytiems asmenims patiems išreiškus valią mokėti už UAB „Ejitus“ ir šiuos mokėjimus lizingo davėjui priėmus (užskaičius įmokas). UAB „Ejitus“ ir trečiųjų asmenų tarpusavio santykiai (dėl galimų atgręžtinių reikalavimų) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir jie nekeičia teisinės situacijos vertinimo, t. y. to, kad įmokos buvo sumokėtos vykdant 2020 m. liepos 7 d. lizingo sutartį, kurios sutarties šalimi (lizingo gavėja) buvo UAB „Ejitus“.

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir atsakovės UAB „Pavilnio investicijos“ argumentai, kad ginčo sandorio sudarymas suteikė UAB „Ejitus“ naudą dėl to, jog buvo padengta ne tik lizingo davėjo finansuojama suma, bet ir įsiskolinimas (su delspinigiais), kas leido išvengti UAB „Ejitus“ lizingo sutarties nutraukimo ir / ar galimo jos bankroto.

54.       Iš į bylą pateikto SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo 2021 m. spalio 18 d. pranešimo dėl išankstinio turto išpirkimo matyti, kad jame nurodyta, kad lizinguojamo turto vertės dengimas sudaro 10 531,31 Eur, delspinigiai – 0,28 Eur, skola – 321,22 Eur. Įvertinus tai, kad mėnesio įmoka pagal lizingo sutartį sudarė 262,62 Eur, darytina išvada, kad atsakovės UAB „Ejitus“ pradelsta sumokėti suma buvo tik šiek tiek didesnė nei vieno mėnesio įmoka. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad lizingo davėja būtų kreipusis į UAB „Ejitus“ su įspėjimu / pranešimu dėl sutarties nutraukimo, todėl UAB „Pavilnio investicijos“ apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie UAB „Ejitus“ gresiantį lizingo sutarties nutraukimą, juolab, tuo metu, kuomet buvo sudaryta ginčo sutartis (2021 m. spalio 20 d.), nėra pagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).  

55.       Dar daugiau, įvertinus tą aplinkybę, jog lizingo įmokas už UAB „Ejitus“ nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2021 m. spalio 1 d. mokėjo E. J. (buvęs UAB „Ejitus“ darbuotojas ir ginčo sandorio metu – UAB „Pavilnio investicijos“ darbuotojas, atstovavęs atsakovę sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį), kuris, be kita ko, ir pasiūlė UAB „Pavilnio investicijos“ įsigyti automobilį iš UAB „Ejitus“, ir kuriuo jis tiek darbo pas UAB „Ejitus“ metu, tiek po automobilio įsigijimo, dirbdamas UAB „Pavilnio investicijos“, pats toliau ir naudojosi, pritartina ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštai pozicijai, kad, tikėtina, jog lizingo įmokų mokėjimas už atsakovę UAB „Ejitus“ galėjo būti nutrauktas sąmoningai, vėliau siekiant pagrįsti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties tarp atsakovių sudarymą, apeliuojant į atsakovės UAB „Ejitus“ nebegalėjimą vykdyti lizingo sutartį (mokėti įmokas) (CPK 185 straipsnis).

56.       Anksčiau nurodyta išvada darytina įvertinus visų įvykių chronologinę seką: eilinės įmokos nesumokėjimo laikotarpį (pagal pateiktą mokėjimų grafiką paskutinė įmoka atlikta 2021 m. spalio 1 d.); netrukus po to UAB „Ejitus“ kreipiantis į lizingo davėją dėl galimybės išpirkti automobilį (lizingo davėjo pranešimas parengtas 2021 m. spalio 18 d.); UAB „Pavilnio investicijos“ jau 2021 m. spalio 19 d. lizingo davėjai tiesiogiai atliktą mokėjimą – automobilio išpirkimo kainą, lizingo davėjo nurodytą 2021 m. spalio 18 d. pranešime (11 010,78 Eur); po to sekusį 2021 m. spalio 20 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad visi šie veiksmai buvo atlikti būtent iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26260-845/2021, kuriuo ieškovei iš UAB „Ejitus“ buvo priteistas įsiskolinimas (8 139,21 Eur skola, 343,55 Eur delspinigiai, 6 proc. metinės procesinės palūkanos ir 1 159 Eur bylinėjimosi išlaidos) priėmimo. Kadangi UAB „Pavilnio investicijos“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme rėmėsi aplinkybe, kad kreditorės neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė (pirmoji actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga) atsiranda tik kai ji patvirtinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu (taigi ne nuo pačios prievolės atsiradimo momento), t. y. klaidingai sprendė dėl reikalavimo teisės atsiradimo momento, pagrįstai manytina, kad ginčo sandorio šalys, įsitikinusios šiuo faktu ir baimindamosi to, kad priėmus teismo sprendimą (jam įsiteisėjus) vėlesnis sandorio sudarymas galėtų būti pripažintas negaliojančiu, sąmoningai siekė sudaryto ginčo sandorį dar iki teismo sprendimo priėmimo (jo įsiteisėjimo) ir tam atliko visus minėtus paruošiamuosius veiksmus, pateisinančius ginčo sandorio sudarymą (CPK 185 straipsnis).

57.       Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Pavilnio investicijos“ automobilio pirkimo kainą (lygią lizingo objekto išpirkimo kainai) sumokėjo 2021 m. spalio 19 d., t. y. iki pačios automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (2021 m. spalio 20 d.), taip pat ją sumokėjo tiesiogiai lizingo davėjai, o ne UAB „Ejitus“ (ginčo sutarties šaliai), taigi faktiškai UAB „Ejitus“ pinigų už parduotą automobilį į savo banko sąskaitą negavo.

58.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo automobilio pardavimo kaina buvo pagrįsta ir atitiko jo tikrąją vertę. Pabrėžtina tai, kad į bylą nepateikta jokių duomenų apie automobilio vertę ginčo sandorio sudarymo metu (2021 m. spalio 20 d.), todėl, remiantis byloje esančiais ir jau anksčiau šioje nutartyje aptartais įrodymais, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Ejitus“ atsakovei UAB „Pavilnio investicijos“ už 11 010,78 Eur sumą perleido mažiausiai 18 000 Eur vertės turtą (automobilį) (o pagal iki lizingo sutarties sudarymo 2020 m. liepos 1 d. atliktą jo vertinimą – ir 24 800 Eur).

59.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodyta aplinkybė, kad ginčo sandorio sudarymo metu automobilio vertė buvo mažesnė negu anksčiau nurodyta ir atitiko jo pardavimo kainą ar tai, kad automobilis buvo remontuotinas. Atsakovių 2021 m. spalio 20 d. sudarytoje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta jokių automobilio trūkumų, kuriems esant, įvertinus jų apimtis ir galimas jų šalinimo kainas, būtų galima konstatuoti, jog automobilio pardavimo metu jo kaina iš tiesų galėjo siekti 11 010,78 Eur. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ginčo sandorio sudarymo metu trūkumų buvimo fakto nepagrindžia ir UAB „Pavilnio investicijos“ jau po automobilio įsigijimo pateikti darbų atlikimo aktai ir liudytojo E. J., vienintelio faktinio automobilio naudotojo, parodymai, kuris automobiliu naudojosi nuo to momento, kai buvo sudaryta lizingo sutartis (2020 m. liepos 7 d.), tuo momentu, kai buvo sudaryta ginčo pirkimo–pardavimo sutartis ir po jos sudarymo (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, šiame kontekste pritartina ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad ta aplinkybė, jog ginčo automobilis įkainotas analogiška jo išpirkimo pagal lizingo sutartį kainai, leidžia daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad realios automobilio vertės šalys sandorio sudarymo metu apskritai net nesiekė nustatyti (pasitelkdamos vertintoją, pan.).

60.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Ejitus“, sudariusi ginčo sandorį, ne tik neatgavo nė dalies jau sumokėtų įmokų, tačiau taip pat neteko ir reikalavimo teisės į anksčiau nurodytos vertės automobilį ir / ar patį automobilį. Šiuo atveju turtinę naudą iš sandorio realiai gavo tik UAB „Pavilnio investicijos“, iš UAB „Ejitus“ įsigijusi mažiausiai 18 000 Eur vertės automobilį už 11 010,78 Eur sumą.

61.       Akivaizdu, kad atsakovė UAB „Ejitus“ jau 2021 m. kovo 24 d. (antstolės pateikti duomenys) neturėdama turto, iš kurio galėtų būti patenkinti ieškovės reikalavimai, ginčo sandoriu savo finansinę padėtį tik pablogino ir iš esmės apribojo ieškovės teisę patenkinti turimą reikalavimą, kuris 2021 m. spalio 20 d. sudarė 8 139,21 Eur (plius 343,55 Eur delspinigiai), o teismui patenkinus ieškovės ieškinį ir priteisus ieškovei palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, pradėjus išieškojimo procesą, šio ieškinio pateikimo metu jau sudarė mažiausiai 9 815,50 Eur sumą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad, atsakovė UAB „Ejitus“, galimai nebegalėdama mokėti įmokų pagal 2020 m. liepos 7 d. lizingo sutartį, būtų teikusi pasiūlymą ieškovei atlygintinai įsigyti atsakovei priklausančią turtinę teisę arba kitu būdu būtų siekusi gauti didesnę turtinę naudą (atgaunant visiškai ar bent iš dalies sumokėtas įmokas – 9 650,20 Eur).

62.       Anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad šioje byloje actio Pauliana sąlyga – kreditorės (ieškovės) UAB „Inviktus“ teisių pažeidimas, UAB „Ejitus“ sudarius automobilio pirkimo–pardavimo sandorį su UAB „Pavilnio investicijos“, yra įrodytas (CPK 185 straipsnis).  

-       dėl privalomumo sudaryti sandorį (ne)buvimo

63.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš būtinų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas). Dėl to, nusprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje tinkamai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo kitų galimybių ir pan. Pareiga įrodyti pirmenybinio sandorio būtinumą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

64.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bylą nagrinėjant pirmosios instancijose teisme nurodytus argumentus, taip pat apeliacinės instancijos teismui procesiniuose dokumentuose pareikštą poziciją, spręstina, kad nėra jokių duomenų, jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs atsakoves UAB „Ejitus“ ir UAB „Pavilnio investicijos“ sudaryti 2021 m. spalio 20 d. automobilio pirkimo–pardavimo sandorį. Nėra pagrindo konstatuoti ir to, kad ginčo sandorio sudarymas atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (CPK 185 straipsnis).

65.       Nors atsakovė UAB „Pavilnio investicijos“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo sandorio privalomumą nulėmė tai, kad atsakovė UAB „Ejitus“ nebuvo pajėgi vykdyti iš lizingo sutarties kylančių prievolių, todėl nesudarius ginčo sandorio, jos įsipareigojimai lizingo davėjai tik didėtų, o nutraukus lizingo sutartį situacija dar labiau pablogėtų, tačiau su tuo nesutiktina. Jau anksčiau šioje nutartyje įvertinti UAB „Pavilnio investicijos“ argumentai dėl tarp atsakovės UAB „Ejitus“ ir SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas sudarytos lizingo sutarties vykdymo aplinkybių, kurie atmesti kaip nepagrįsti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad atsakovėms nesudarius ginčo sandorio kilo grėsmė lizingo sutarties nutraukimui ir ar UAB „Ejitus“ bankrotui. Be to, nors UAB „Pavilnio investicijos“ ir teigia, kad tuo atveju, jeigu lizingo sutartis su atsakove UAB „Ejitus“ būtų buvusi nutraukta, situacija dar labiau pablogėtų, visgi šių savo argumentų iš esmės nepagrindžia ir plačiau nedetalizuoja (CPK 178 straipsnis).  

66.       Atsakovės UAB „Pavilnio investicijos“ teiginys, kad ginčo sandoris atitiko buvusią verslo situaciją tuo metu, taip pat laikytinas nepagrįstu. Kaip jau minėta, UAB „Ejitus“ jokios realios turtinės naudos iš ginčo sandorio negavo, priešingai, prarado turtinę teisę į turtą, kuomet jau buvo sumokėjusi 9 650 Eur įmokų sumą. UAB „Ejitus“ sprendimas sudaryti ginčo sandorį už kainą, lygią lizingo objekto išpirkimo kainai, nesistengiant atgauti nė dalį jau sumokėtų įmokų, įvertinus ir tai, kad automobilio vertė mažiausiai buvo 18 000 Eur, negali būti laikomas protingu verslo sprendimu. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Ejitus“, būdama apdairi ir rūpestinga, siekdama gauti kuo didesnę turtinę naudą ir taip didindama galimybes atsiskaityti su turimais kreditoriais (taigi ir ieškove), būtų dėjusi visas pastangas automobilį parduoti kuo didesne kaina, teikusi pasiūlymus kitiems asmenims (fiziniams ar juridiniams), tarp jų ir ieškovei, ir pan.

67.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė UAB „Ejitus“ privalėjo sudaryti ginčo sandorį su atsakove UAB „Pavilnio investicijos“. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ginčo sandorio sudarymas buvo nulemtas ne objektyvios būtinybės UAB „Ejitus“ negalint vykdyti turimų įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų ir lizingo davėjui, tačiau siekio išvengti galimo išieškojimo iš jos vienintelio turto – automobilio (turtinės teisės į jį) (CPK 185 straipsnis).

-       dėl atsakovių (ne)sąžiningumo

68.       Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

69.       Pagal bendrąjį civilinės teisės principą sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Įstatyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. CK 6.67 straipsnyje apibrėžtas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

70.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.

71.       Komerciniuose santykiuose esminiais sąžiningumo principo elementais, t. y. pagrindiniais sąžiningo elgesio vertinimo kriterijais, turi būti laikomi protingumas bei pareiga veikti nuosekliai – laikytis to, kas pažadėta, nenukrypti nuo susiformavusios sutarties vykdymo praktikos ir tinkamai bei laiku informuoti kitą sutarties šalį apie visas reikšmingas aplinkybes. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021, 32 punktas).

72.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šią konkrečią faktinę situaciją, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abi ginčo sandorio šalys – atsakovės UAB „Ejitus“ ir UAB „Pavilnio investicijos“, sudarydamos 2021 m. spalio 20 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, buvo nesąžiningos (CPK 185 straipsnis).

73.       Teisėjų kolegijos vertinimu, viena iš aplinkybių, pagrindžiančių ginčo sandorio šalių nesąžiningumą, ką tokia aplinkybe laikė ir pirmosios instancijos teismas, yra ta, kad ginčo automobilio kaina, už kurią perleistas automobilis UAB „Pavilnio investicijos“ (11 010,78 Eur), neatitinka realios automobilio vertės (jo rinkos kainos) ir ši aplinkybė atsakovėms negalėjo būti nežinoma.

74.       Kaip jau minėta, į bylą nėra pateikta duomenų apie sandorio sudarymo metu (2021 m. spalio 20 d.) buvusią automobilio vertę (automobilio vertinimas nebuvo atliktas), tačiau atsižvelgus į 2020 m. liepos 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi lizingo davėjo įsigytos transporto priemonės kainą – 18 000 Eur, 2020 m. liepos 1 d. atlikto vertinimo metu nustatytą jo vertę – 24 800 Eur, ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, iš kurių matyti, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. 2014 metų BMW X5 automobilių vidutinė pardavimo kaina buvo 29 843,00 Eur, skelbimuose nurodytų kainų mediana – 26 578,00 Eur, mažiausia kaina – 20 155 Eur, matyti akivaizdi disproporcija tarp ginčo automobilo pardavimo kainos ir jo tikėtinos vidutinės rinkos vertės (CK 6.67 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina tai, kad nors UAB „Pavilnio investicijos“ apeliaciniame skunde ir kvestionuoja ieškovės pateiktus įrodymus, visgi pati jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių galimai buvus mažesnę automobilio kainą ne tik pirmosios instancijos teismui, tačiau ir apeliacinės instancijos teismui taip ir nepateikė (CPK 178 straipsnis). Deklaratyvūs teiginiai nėra pagrindas abejoti į bylą pateiktų įrodymų patikimumu ir jų įrodomąja reikšme dėl automobilio vertės (CPK 185 straipsnis).

75.       Nors atsakovė ir nurodo, kad ieškovės pateiktuose įrodymuose nurodyta kaina neparodo tikrosios ginčo automobilio rinkos vertės, kadangi skelbimai atspindi tik pardavėjo siekiamą gauti kainą, tačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad nepaisant to, jog kitų pardavėjų siekiama už parduodamą automobilį gauti kaina ir gali svyruoti tam tikro intervalo ribose, visgi sugretinus visus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad kaina, už kurią šiuo atveju atsakovė UAB „Pavilnio investicijos“ įsigijo ginčo automobilį (11 010,78 Eur) apskritai yra ženkliai atitolusi (beveik perpus) nuo visų kitų pardavėjų siūlomų tokios markės automobilių kainos. Tai, kad skelbimuose nurodoma automobilių kaina (net ir imant mažiausią – apie 20 000 Eur) negalėtų būti laikoma tikrąja ginčo automobilio verte, paneigia ir būtent šio ginčo automobilio 2020 m. liepos 1 d. atlikto vertinimo metu nustatyta jo vertė – 24 800 Eur. Dėl šių priežasčių ir atsakovės UAB „Pavilnio investicijos“ rėmimasis automobilio rida, siekiant pagrįsti ginčo automobilio įsigijimą už 11 010,78 Eur sumą, laikytinas nepagrįstu, juolab įvertinus tai, kad automobilio rida išimtinai neapsprendžia automobilio vertės, ir juolab nedaro jos beveik perpus mažesne (CPK 178, 185 straipsniai).

76.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad atsakovėms aplinkybė dėl didesnės automobilio vertės negu buvo sumokėta atsakovės UAB „Pavilnio investicijos“, nebuvo / negalėjo būti žinoma, įvertinus tai, kad sandorio sudaryme UAB „Pavilnio investicijos“ vardu dalyvavo ir jai atstovavo šioje byloje liudytoju apklaustas E. J. (iki tol buvęs atsakovės UAB „Ejitus“ darbuotoju), kuris ir iki ginčo sandorio sudarymo buvo faktinis automobilio naudotojas, be kita ko, iki ginčo sandorio sudarymo mokėjo ir lizingo įmokas už UAB „Ejitus“. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia UAB „Pavilnio investicijos“, jos darbuotojo (prieš tai buvusio ir UAB „Ejitus“ darbuotoju) – E. J., dalyvavimas automobilio įsigijime, ryšiai su buvusia darbdave – atsakove UAB „Ejitus“, ginčo atveju yra teisiškai reikšmingi ir atskleidžia ginčo sandorio sudarymo aplinkybes bei tikslą.  

77.       Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Pavilnio investicijos“ buvo žinoma ir / ar turėjo būti žinoma apie UAB „Ejitus“ finansinę padėtį, įvertinus tai, kad ginčo automobilis buvo įsigytas jo kainą sumokant ne pardavėjai (atsakovei) UAB „Ejitus“ bankiniu pavedimu, kaip numatyta ginčo sutartyje (2021 m. spalio 20 d.), o 2021 m. spalio 19 d., t. y. dar netgi iki paties ginčo sandorio sudarymo, tiesiogiai lizingo davėjui. Tokia situacija (pirma atliekamas mokėjimas ir tik paskui sudaroma automobilio pirkimo–pardavimo sutartis bei mokėjimas atliekamas ne sutarties šaliai – UAB „Ejitus“, o tiesiogiai lizingo davėjui), vadovaujantis apdairaus, protingo ir rūpestingo – bonus pater familia, asmens standartu, bet kuriam asmeniui turėtų sukelti pagrįstą abejonę tokio sutarties pasirinkto vykdymo būdo priežastimis, kelti klausimą dėl sandorio šalies (kontrahento) tikrosios finansinės padėties / negalėjimo kreditoriams (akivaizdžiai vienam jų – lizingo davėjui) vykdyti turimų įsipareigojimų, taigi ir domėtis kontrahento mokumu, jo kreditoriais. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė dėl tiesiogiai lizingo davėjui atlikto mokėjimo už įsigytą automobilį, įvertinus 76 nutarties punkte nurodytus motyvus, leidžia daryti išvadą, kad UAB „Pavilnio investicijos“ realiai buvo žinomas tikrasis ginčo sandorio sudarymo tikslas – UAB „Ejitus“ siekis išvengti prievolės vykdymo kreditoriui (-iams). O tai sudaro pagrindą konstatuoti esant abiejų šalių nesąžiningumą (CPK 185 straipsnis).

78.       Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju byloje įrodyta ir kita actio Pauliana sąlyga – abiejų ginčo sandorio šalių – atsakovių, nesąžiningumas.

79.       Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023).

80.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, pagrįstai sprendė egzistuojant visas actio Pauliana sąlygas ir tuo pagrindu ieškovės ieškinį patenkino, atsakovių UAB „Ejitus“ ir UAB „Pavilnio investicijos“ 2021 m. spalio 20 d. sudarytą sandorį, kuriuo parduotas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažindamas negaliojančiu (CK 6.66 straipsnis). Atsakovės UAB „Pavilnio investicijos“ apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai neleidžia daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).

Dėl restitucijos

81.       Restitucija įprastai suvokiama kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento) teisinė pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijai, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinei pasekmei, yra būdingas vienas specifinis bruožas, išskiriantis ją iš kitų civilinių teisių gynimo būdų, – kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014). Kasacinis teismas, pateikdamas restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, yra taip pat nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji negali būti taikoma mechaniškai, privalu atsižvelgti į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas bei jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016).

82.       Actio Pauliana skirtas kreditoriui gintis nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 59 punktas; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018, 27 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 60 punktas).

83.       CK 6.66 straipsnio 4 dalies normoje yra įtvirtinta actio Pauliana institutui būdinga restitucijos forma – sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2019, 21 punktas). Taigi patenkinus actio Pauliana ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui, o remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi skiriamas šį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013 ir kt.).

84.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavus egzistuojant visas actio Pauliana taikymo sąlygas, tarp jų ir atsakovių nesąžiningumą (dėl ko netenkintinas UAB „Pavilnio investicijos“ prašymas apskritai restitucijos netaikyti (ieškovės reikalavimų į įsigytą automobilį nenukreipti) ar taikyti ją kitokio pobūdžio), ir pripažinus 2021 m. spalio 20 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, taikytina dalinė restitucija, leidžiant ieškovei 8 139,21 Eur skolos ir su ja susijusių išvestinių turtinių reikalavimų, turimų UAB „Ejitus“ atžvilgiu, dydžiui nukreipti išieškojimą į ginčo sandoriu UAB „Pavilnio investicijos“ perleistą automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste paminėtina, kad nesąžiningų atsakovų tarpusavio turtiniai santykiai, ginant sąžiningo kreditoriaus, pareiškusio Pauliana ieškinį, teises, neprivalo šioje byloje būti išspręsti.

85.       Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė vienašalę restituciją, įpareigodamas UAB „Pavilnio investicijos“ grąžinti automobilį UAB „Ejitus“, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje patikslinti.

Dėl bylos baigties

86.       Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutą, ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė šioje byloje įrodė visas jo taikymo sąlygas, dėl ko ieškovės ieškinį tenkino. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, patikslinant tik sprendimo dalį dėl taikytinų teisinių padarinių pripažinus sandorį negaliojančiu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

87.       Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60;  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

88.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

89.       Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Pavilnio investicijos“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei neįrodžius actio Pauliana taikymo sąlygų, o tuo atveju, jeigu sandoris visgi būtų pripažintas negaliojančiu, prašė netaikyti restitucijos. Atsakovės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, todėl, atsižvelgiant į tai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

90.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

91.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus atsakovės UAB „Pavilnio investicijos“ apeliacinį skundą, priteistinos ieškovei iš atsakovės UAB „Pavilnio investicijos“ (CPK 98 straipsnis).

92.       Atmetus atsakovės UAB „Pavilnio investicijos“ apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jai neatlyginamos.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 276 straipsnio 2 dalimi, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pavilnio investicijos“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo – leisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inviktus“, juridinio asmens kodas 300050892, 8 139,21 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto trisdešimt devynių eurų 21 ct) skolos ir su ja susijusių išvestinių turtinių reikalavimų, turimų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ejitus“, juridinio asmens kodas 304437694, atžvilgiu, išieškojimą nukreipti į 2021 m. spalio 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pavilnio investicijos“, juridinio asmens kodas 304226359, perleistą automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pavilnio investicijos“, juridinio asmens kodas 304226359, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inviktus“, juridinio asmens kodas 300050892, 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjai                                                                               Giedrė Čėsnienė

 

 

                                                                                        Asta Jakutytė-Sungailienė

 

 

                                                                                                 Renata Volodko