Administracinė byla Nr. I-2762-394/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01506-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.8.2.;3.21.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,

nedalyvaujant pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atstovui,

nedalyvaujant atsakovui A. G.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. G..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėjas) su prašymu (2-4 b. l.) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. G. 79,52 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2010-10-01 iki 2014-12-31.

Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.

Pakruojo rajone iki 2007-08-31 mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą ir buvo mokamas po paslaugos suteikimo, o jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties. Nuo 2007-09-01 Pakruojo rajone pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų sistema, kurioje minėtas mokestis nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto, tokiu būdu atliekų turėtojui nebenaudinga  slėpti savo atliekų, t.y. teršti aplinką, kuri priklauso visiems. Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau tekste – ir rinkliava), kuri yra įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Įvedant rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, kad rinkliavą mokėtų jie visi. Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu rinkliavos dydžiu vienam gyventojui, dauginamu iš rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teise priklausančio būsto gyventojų skaičiaus.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 str. l d. 8 p. – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 str. – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 77 p. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009-11-30 nutartis, esanti administracinėje byloje Nr. I-78-355/2010, išnagrinėtoje Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2010-03-20).

Remdamasi tuo, Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T-244 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Pakruojo rajone įvedė privalomą vietinę rinkliavą ir nustatė jos dydį, kuris buvo pakeistas 2008-11-27 sprendimu Nr. T-380 bei 2013-07-18 sprendimu Nr. T-200. 2006-08-24 sprendimu Nr. T-245 patvirtino Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 3.2 ir 3.3 punktai pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą bei kurie yra papildyti ir pakeisti sprendimais: 2008-08-28 Nr. T-271, 2008-12-29 Nr. 423, 2010-03-25 Nr. T-85, 2013-08-22 Nr. T-220. Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2006-07-27 sprendimu Nr. T-213 patvirtino Pakruojo rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistos 2008-11-27 sprendimu Nr. T-389, 2009-02-12 sprendimu Nr. T-45, 2010-03-25 sprendimu Nr. T-84 bei 2010-11-24 sprendimu Nr. T-360), kurių 25 p. nustatė, kad atliekų turėtojai už mokamą rinkliavą naudojasi regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema, o 30 punktas nustato, kad jie privalo teikti pareiškėjui duomenis, reikalingus rinkliavai skaičiuoti. Šie sprendimai yra viešai paskelbti http://www.pakruojis.lt ir, kaip nustatyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-04-14 nutartimi, esančia administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010, taryba priėmė šiuos sprendimus „įgyvendindama savarankiškas savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje“ bei, kad rinkliava „vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas“.

Pagal Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 1 p., rinkliavos lėšos iš pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, kaip rinkliavos administratoriaus, sąskaitos pervedamos į savivaldybės biudžetą.

Pareiškėjas nurodo, kad rinkliava atsakovui skaičiuojama 2007-07-26 sprendimo Nr. T-244 1 p. ir 2008-11-27 sprendimo Nr. T-380 1 p. bei 2006-08-24 sprendimu Nr. 245 patvirtintų nuostatų 3.1 ir 6.2 punktuose bei 2013-08-22 sprendimu Nr. T-220 patvirtintų nuostatų 4.2. ir 16 p. nustatyta tvarka pagal atsakovui nustatytos metinės atliekų susikaupimo normos ir susikaupiančių atliekų kiekį nurodančių parametrų kiekinę išraišką. Rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė (LR CK 6.1 str.), kuri turi būti vykdoma tinkamai (LR CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Atsakovas yra skolingas viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 79,52 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2010-10-01 iki 2014-12-31.

Atsakovas A. G. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, pareikėjo prašymo su priedais kopija jam įteikta tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu (18, 20 b. l.).

Pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymas tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T-244 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Pakruojo rajone įvedė privalomą vietinę rinkliavą ir nustatė jos dydį, kuris buvo pakeistas 2008-11-27 sprendimu Nr. T-380 ir 2013-07-18 sprendimu Nr. T-200, bei 2006-08-24 sprendimu Nr. T-245 patvirtino „Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus“, kurių 3.2 ir 3.3 punktai pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą bei kurie yra papildyti ir pakeisti sprendimais: 2008-08-28 Nr. T-271, 2008-12-29 Nr. 423, 2010-03-25 Nr. T-85, 2013-08-22 Nr. T-220. Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2006-07-27 sprendimu Nr. T-213 patvirtino Pakruojo rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistos 2008-11-27 sprendimu Nr. T-389, 2009-02-12 sprendimu Nr. T-45 bei 2010-03-25 sprendimu Nr. T-84, 2010-11-24 sprendimu Nr. T-360), kurių 25 p. nustatė, kad atliekų turėtojai už mokamą rinkliavą naudojasi regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema, o 30 punktas nustato, kad jie privalo teikti pareiškėjui duomenis, reikalingus rinkliavai skaičiuoti. Pagal nuostatų 4.1. p., vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir fiziniai asmenys, gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Pakruojo rajone, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas, įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybių gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, kurie moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta tvarka deklaruota šių asmenų gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.1.1.p.), arba gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Pakruojo rajone, vienas iš gyventojų (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas arba nėra įregistruota nuosavybės teisė), kuris moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta jo gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.2.; 4.2.1. p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas savo nuolatinę gyvenamąją vietą nuo 1994-08-08 yra deklaravęs (duomenys neskelbiami) (8 b. l.), todėl pagal Nuostatų 4.2. punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip Pakruojo rajone esančios gyvenamosios patalpos gyventojas, kuris moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų (šeimos narių), kurių gyvenamoji vieta nustatyta jo gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.2.1. p.). Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovas tinkamai nemokėjo pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 79,52 Eur įsiskolinimas (5 b. l.), atsakovas skolos neginčija. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo.

Tačiau pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2016 m. birželio 20 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2016 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2016-01-01, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį iki 2010-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti rinkliavą už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2010-12-31 atmestinas.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 4 p., 132 str. 1 d.,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo A. G. pareiškėjui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 75,66 Eur (septyniasdešimt penkis Eur 66 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                        Jarūnė Sedalienė