Civilinė byla Nr. e2-2247-1019/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30088-2020-2

            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1;

 (S)

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3.;

2.6.39.2.5.5.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Egidijui Balčiūnui,

atsakovo If P&C Incurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per If P&C Incurance AS filialą, atstovui advokato padėjėjui Vaidui Kontrimui ir įgaliotam atstovui A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui If P&C Incurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per If P&C Incurance AS filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

            ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 9771 Eur draudimo išmoką, 200 Eur už žalos įvertinimą, 6% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“  su atsakovu If P&C Incurance AS sudarė automobilio draudimo sutartį, kuria apdraudė ieškovei priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei išduotas (duomenys neskelbtini) Automobilių draudimo polisas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) posūkyje, ieškovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Š., atsitrenkė į P. K. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo pagrindiniu keliu. Po šio įvykio, eismo įvykio dalyviai iškvietė policiją, nes neturėjo „Eismo įvykio deklaracijos“. Atvykus policijai ir gavus iš jos „Eismo įvykio deklaraciją“, eismo įvykio dalyviai ją užpildė, kurioje sutarę nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas yra automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. Š., kuris posūkyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, trenkėsi į priešpriešais atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei su tuo sutiko abu įvykio dalyviai. Ieškovė (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą apie įvykį, jo darbuotojai apžiūrėjo po įvykio sugadintą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį nufotografavo, surašė automobilių sugadinimus bei pateikė atsakovo prašomus paaiškinimus ir dokumentus. (duomenys neskelbtini) atsakovo (duomenys neskelbtini) A. D. dar kartą apžiūrėjo automobilį bei darė papildomas nuotraukas. Ieškovas gavo iš atsakovo (duomenys neskelbtini) pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) įvykio“, kuriame atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką. (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovas pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad su atsakovo nuomone nesutinka. Ieškovės teigimu, atsakovas netinkamai aiškina Specialisto išvados reikšmę ir Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurių pagrindu atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje nustatytos sąlygos ir kriterijai, kuriais vadovaudamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką: pirma, draudikas turi atsižvelgti į draudėjo ar valdytojo draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą (kaltę); antra, jo priežastinį ryšį su draudiminių įvykių; trečia, dėl pažeidimo atsiradusios žalos dydį. Visų pirma, šiuo konkrečiu atveju nėra ir negali būti jokių duomenų, kad eismo įvykio dalyviai žalą padarė tyčia arba nuslėpė įvykio priežastis, aplinkybes ir padarinius, arba kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką ar ją padidinti. Byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio dalyviai veikė neteisėtai siekdami gauti draudimo išmoką. Pažymėtina tai, kad ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draudžiamas nuo (duomenys neskelbtini), net 6 metus pas atsakovą If P&C Incurance AS“ filialo „KASKO“ draudimu nuo visų įmanomų rizikų, draudimo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (6 KASKO draudimo sutartys, draudimas jau galiojo 68 mėnesius iki įvykio), todėl neįmanoma logiškai paaiškinti, kokiais motyvais vedami ir kodėl neteisėtai būdais ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ar eismo įvykio dalyviai galėtų siekti draudimo išmokos, klastodami įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad įvykio dalyvių tariamai pateikta neteisinga, klaidinanti informacija apie draudžiamąjį įvykį ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryšys. Taikant nurodytas teisės normas (Draudimo taisyklių 127.2 punktą) reikia atsižvelgti į tai, kad nė vieno Draudimo taisyklių 127.2 punkte nurodytas draudimo taisyklių pažeidimas su draudiminiu įvykiu nesieja tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to, A. Š. padarytas Draudimo taisyklių tariamas pažeidimas - pateikimas neteisingos, klaidingos informacijos apie draudžiamąjį įvykį - negalėjo būti priežastiniu ryšiu susijęs su draudžiamuoju įvykiu, t.y. transporto priemonės apgadinimas negali būti A. Š. padaryto Draudimo taisyklių pažeidimo rezultatas (CK 6.247 straipsnis). Ieškovė užsakė pas Turto vertintoją E. L. atlikti automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu padarytos žalos įvertinimą. Turto vertintojas pateikė (duomenys neskelbtini) „Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą“ Nr. (duomenys neskelbtini) su „Transporto priemonės vertinimo santrauka Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurioje nustatyta, kad „Transporto priemonės atstatymas iki buvusių prieš įvykį techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu - netikslingas“. Taip pat šioje ataskaitoje nustatyta, kad transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo buvo 14 860 Eur ir apgadintos transporto priemonės likutinė rinkos vertė po apgadinimo 4945 Eur. Nustatyta nuostolio suma – 9915 Eur. Pagal (duomenys neskelbtini) Automobilių savanoriško draudimo polisą (duomenys neskelbtini) numatyta 144 Eur franšizė (besąlyginė išskaita) kitų žalų atveju, todėl draudimo išmoka yra lygi 9771 Eur (9915 Eur - 144 Eur = 9771 Eur). Už žalos įvertinimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Turto vertintojui E. L. sumokėjo 200 Eur. 

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Ieškovo pareikštų reikalavimų nepagrįstumą pagrindžia šios aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai: 1) pagal ginčo šalių sutartas automobilio (duomenys neskelbtini) draudimo sąlygas atsakovo, kaip draudiko, klaidinimas, neteisingos ir klaidingos informacijos apie įvykį pateikimas yra pagrindas nemokėti draudimo išmokos. Atlikto tyrimo dėl (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini) susidūrė kitomis, ne įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, o atsakovas buvo bandomas suklaidinti, nurodant atsakovui klaidingas, neteisingas (duomenys neskelbtini) įvykio aplinkybes, galimai siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką; 2) draudimo išmokos dėl (duomenys neskelbtini) įvykio mokėjimas nagrinėjamu atveju prieštarautų pačiai draudimo sutarties esmei; 3) teismų praktika bylose, kai draudikui buvo pateikta klaidinga, neteisinga informacija apie eismo įvykį ir draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, taip pat patvirtina, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką dėl (duomenys neskelbtini) įvykio. Pagal (duomenys neskelbtini) įvykio dalyvių atsakovui pateiktus paaiškinimus ir informaciją, automobiliai turėjo susidurti tokiomis aplinkybėmis: automobiliui (duomenys neskelbtini) važiuojant 44 km/h greičiu, o automobiliui (duomenys neskelbtini) važiuojant 40 km/h greičiu, kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamoje dalyje automobiliui (duomenys neskelbtini) išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, susiduriant su šioje priešpriešinėje eismo juostoje važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad jei automobiliai būtu susidūrę tokiomis aplinkybėmis, kurias atsakovui nurodė (duomenys neskelbtini) įvykio dalyviai, automobilių padėtys po tokio susidūrimo būtų visiškai kitokios nei nurodė (duomenys neskelbtini) įvykio dalyviai – automobilis (duomenys neskelbtini) būtų likęs kelio važiuojamoje dalyje, o automobilis (duomenys neskelbtini) būtų nuvažiavęs už kelio ribų. Tuo tarpu, iš automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. Š. atsakovui pateiktų (duomenys neskelbtini) įvykio fotonuotraukų bei automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo P. K. atsiųstos informacijos dėl automobilių susidūrimo ir sustojimo po įvykio padėčių matyti, kad abu automobiliai po susidūrimo buvo kelkraštyje. Taigi, Specialisto išvada patvirtina, kad atsakovui pateikti paaiškinimai, informacija dėl (duomenys neskelbtini) įvykio techniniu požiūriu yra nepagrįsti ir klaidingi, o automobilio (duomenys neskelbtini) ir automobilio (duomenys neskelbtini) susidūrimo aplinkybės buvo visai kitokios, ne tokios, kurias nurodė eismo įvykio dalyviai. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog (a) (duomenys neskelbtini) įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) šoninio slydimo metu automobilio dešinys priekinis ratas nesisuko, (b) susidūrimo metu neišsiskleidė automobilio (duomenys neskelbtini) saugos oro pagalvės (kurių išsiskleidimui būtina sąlyga, kad automobilis būtų užvestas ir judėtų didesniu nei 20 km/h greičiu), buvo padaryta išvada, kad automobilis (duomenys neskelbtini) pirminio susidūrimo metu nejudėjo/stovėjo. Naudojantis kompiuterine eismo įvykio analizavimo ir modeliavimo programa „PC Crash 12.1“, Specialisto išvada buvo nustatyta, kad ginčo automobiliai atsidurtų analogiškoje padėtyje, kaip automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo darytose įvykio nuotraukose, tuo atveju, jei automobilis (duomenys neskelbtini) susidūrimo metu stovi dalinai kelkraštyje, o automobilis (duomenys neskelbtini) greitis prieš susidūrimą yra 49 km/h, t. y. jei automobilis (duomenys neskelbtini) trenkiasi apie 49 km/h greičiu į stovintį automobilį (duomenys neskelbtini). Atsakovės nuomone, automobilių susidūrimas buvo sąmoningas, inscenizuotas veiksmas - ginčo automobilis (duomenys neskelbtini) yra sunkiai realizuojama/ parduodama transporto priemonė; automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Š. ir automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas P. K. gyvena šalia esančiuose namuose; A. Š. pateikė netikslius paaiškinimus, kodėl jis vairavo ne jam, o ieškovui (įmonei, kurioje net nedirba) priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) (automobilis buvo pas (duomenys neskelbtini), paprašė (duomenys neskelbtini) pasinaudoti automobiliu; įmonė yra (duomenys neskelbtini) draugo; automobilį turėjo (duomenys neskelbtini); P. K. iš karto po (duomenys neskelbtini) įvykio pardavė įvykyje dalyvavusį automobilį (duomenys neskelbtini) pirkėjui iš (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini) privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu buvo draustas itin trumpu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį neginčijamas faktas, kad ieškovo automobilis (duomenys neskelbtini) buvo susidūręs su P. K. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) ir sugadintas eismo įvykio dalyvių deklaruoto (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) posūkyje, eismo įvykio metu. Šis faktas atitinka atsakovo Draudimo taisyklėse apibrėžtą draudžiamojo įvykio sąvoką (punktas 13). Draudimo sutartyje suformuluoto draudžiamojo įvykio faktas yra pakankamas pagrindas atsirasti draudiko prievolei mokėti draudimo išmoką. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Š. suklydo teikdamas paaiškinimą dėl jo važiavimo greičio tik 5 km/h (49 km/h - 44 km/h = 5 km/h). Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį. Šioje žalos byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio dalyviai veikė neteisėtai siekdami gauti draudimo išmoką. Bylos duomenys įgalina pripažinti, kad tarp draudiminio įvykio ir A. Š. Draudimo taisyklių pažeidimo – pateikimo klaidingos informacijos – nėra priežastinio ryšio. Jo nėra ir tarp draudiminio įvykio bei žalos, iš vienos pusės, bei ieškovų veiksmų po eismo įvykio. Todėl, atsakovas pripažindamas įvykį nedraudžiamuoju, pažeidė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalį.

Teismui pateiktame triplike atsakovas nurodė, kad dublike nurodyti teiginiai nepaneigia to, kad atsakovui nekyla pareiga mokėti ir, atitinkamai, ieškovė neturi teisės į draudimo išmoką dėl (duomenys neskelbtini) įvykio. Draudimo taisyklių 127.2 p. šalys aiškiai susitarė, kad tais atvejais, kai atsakovas yra bandomas suklaidinti, atsakovui nurodomos klaidingos, neteisingos įvykio aplinkybės, draudimo išmoka dėl tokio įvykio nėra mokama. Ieškovo dublike nurodomi teiginiai, jog automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Š., teikdamas paaiškinimus, suklydo dėl jo važiavimo greičio tik 5 km/h ir toks tariamas suklydimas negali būti vertinamas kaip atsakovo klaidinimas dėl (duomenys neskelbtini) įvykio, yra nepagrįsti ir atmestini. Ieškovas sąmoningai ignoruoja tai, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dalyviai atsakovui pateikė klaidingas, neteisingas (duomenys neskelbtini) įvykio aplinkybes. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovo dublike keliamomis abejonėmis, jog atsakovas neva netinkamai įvertino aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) įvykio. Surinkęs informaciją, duomenis ir paaiškinimus dėl (duomenys neskelbtini) įvykio bei atlikus tyrimą su kompiuterine eismo įvykio analizavimo ir modeliavimo programa „PC Crash 12.1“, atsakovas pateikė ieškovei (duomenys neskelbtini) pranešimą, kuriame argumentuotai nurodė priežastis ir aplinkybes, dėl kurių ieškovui dėl (duomenys neskelbtini) įvykio negali būti mokama draudimo išmoka. Ieškovės reikalavimas priteisti 200 Eur už žalos įvertinimą yra nepagrįsti ir atmestini.

2021-09-09 teismo posėdžio metu ieškovės advokatas palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad, ieškovės vertinimu, atsakovas pateikė savo nuomonę apie įvykį. Byloje yra įrodymai, kad įvykis buvo, įvykio aplinkybės buvo tokios, kaip nurodė eismo įvykio dalyviai. Atstovo teigimu, dėl važiavimo greičio nurodymo asmuo gali klysti. Pagal teismų praktiką, jei greitis neišmatuotas specialiomis priemonėmis, subjektyviai negali būti vertinamas kaip faktas. Tame kelio ruože galima važiuoti 40 km/h.

        2021-09-09 teismo posėdžio metu ieškovės (duomenys neskelbtini) L. S. paaiškino, kad eismo įvykio metu vairavo ne ji. Automobilį įsigijo (duomenys neskelbtini) metais, neketino parduoti. Visą laiką automobilį draudė. Geras automobilis darbui, (duomenys neskelbtini). Šis eismo įvykis yra pirmasis. Paaiškino, kad jos vyras paprašė duoti automobilį vairuoti artimam vyro draugui Ž. Apie įvykį nieko nežino. Įmonė turi vieną automobilį. Kai automobilį sugadino, nenusipirko naujo, vykdo veiklą su asmeniniu automobiliu. (duomenys neskelbtini) vairuodavo ji pati, jos vyras. Nurodė, kad P. K. nepažįsta. Apie Ž. (duomenys neskelbtini) žinojo (gal bendruose renginiuose), bet nebendravo. Iki autoįvykio matomų gedimų nebuvo. Vyras įmonėje nedirbo, automobilį naudodavo, abu turi asmeninius automobilius. Įvykio metu turėjo du asmeninius automobilius: (duomenys neskelbtini). Ž. automobilį perdavė vyras. Kodėl skolino įmonės automobilį, o ne asmeninį – nežino. Su senu (duomenys neskelbtini) važinėjo (duomenys neskelbtini). Skolino laisvą automobilį.

2021-09-09 teismo posėdžio metu liudytojas P. K. nurodė, kad buvo eismo įvykio dalyvis. Paaiškino, kad važiavo link (duomenys neskelbtini), buvo vingiuotas kelias, prieš posūkį pradėjo stabdyti, pamatė atvažiuojančią mašiną ir įvyko įvykis ant posūkio. Mano, kad greitis prieš stabdymą buvo 30 km/h. Labai vingiuotas kelias, ties posūkiu greitis buvo dar mažesnis. Sužalojimų nepatyrė. Skambino į policiją, nes nežinojo, ką daryti – paaiškino, kad reikia pildyti deklaraciją. Kitas dalyvis taip pat skambino. Atvažiavo du ekipažai, surašė duomenis. Užpildė įvykio deklaraciją. Kito asmens nepažįsta; matė pirmą kartą tą žmogų. Smūgis buvo į kampą, visas šonas sulankstytas. Paaiškino, kad važinėja neseniai, automobilis buvo motinos. Kai draudimas apmokėjo, iškart pardavė. Dėl įvykio aplinkybių patikslino, kad tą dieną buvo prie (duomenys neskelbtini), važiavo į darbą ((duomenys neskelbtini)). Kai išvažinėjo iš vingio, pastebėjo kitą automobilį prie posūkio. Jis buvo savo juostoj, dėl (duomenys neskelbtini) - neprisimena. Smūgis buvo didelis. Oro pagalvė neišsiskleidė. Po susidūrimo buvo užtverta viena važiuojamoji juosta. Ar pilnai, nepamena; jo automobilis – dalinai kelkraštyje, dalinai kelyje. Liudytojo teigimu, važiavo 30-40 km/h. Jis važiavo vienas. Eismas nebuvo intensyvus. Įvykus įvykiui, po poros minučių pravažiavo automobilis. Tuo keliu važiuoja dažnai. Jam buvo aišku, kad atsakingas yra (duomenys neskelbtini) dėl įvykio, nes jis važiavo savo juosta. Niekas nebuvo atvykęs iš giminių ar draugų. Iš (duomenys neskelbtini) pusės buvo, yra kaip liudytojas. Telefonu buvo nurodęs, kad neturi deklaracijos, iš kur ją gavo – neprisimena. Kažkas davė – gal iš pravažiuojančių automobilių. (duomenys neskelbtini) nugabeno tralas, nuvežė prie jo darbo ((duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) metus gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iki eismo įvykio nepažinojo A. Š. Draudikui telefonu nurodė, kad žino jį iš matymo, nes sakė, kad galbūt matytas kieme kur nors, kadangi pildant deklaraciją matė jo adresą. (duomenys neskelbtini) neturėjo defektų. Paskutiniu metu (duomenys neskelbtini) dažnai naudojo. Turėjo kitą automobilį, bet jis visas surūdijęs, tai mama atidavė. (duomenys neskelbtini). Paprastai draudimo sutartį sudarydavo metų laikotarpiui. (duomenys neskelbtini) – 1 mėn., nes planavo perregistruoti automobilį. (duomenys neskelbtini) norėjo sau pasilikti. Į klausimą, ar buvo (duomenys neskelbtini) oro pagalvės, atsakė, kad šį automobilį įsigijo naudotą; lemputė nedegė, kad oro pagalvės nėra; nėra tikras, ar jos buvo. Susidūrimo momento neatsimena, viskas aptemę. Nurodė, kad įvykio vietoje buvo likę padangų žymės. Nurodė, kad jis važiavo, nestovėjo.

2021-09-09 teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. nurodė, kad vairavo (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso ponui A. S. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko ant. Paaiškino, kad  automobilį pasiskolino iš savo (duomenys neskelbtini) Ž. Š., nes neturėjo. Ž. kartais važinėdavo su tuo automobiliu. Paskolino įvykio dieną, po pietų. Vairavo kelis kartus dar tą automobilį. Labai status posūkis, važiavęs ne vieną kartą, didelis medis ant posūkio, gal užsižiūrėjo. Greičio didelio nebuvo, gal daugiau negu 40 km/h. Buvo du ekipažai policijos. Iššovė dvi oro pagalvės, buvo streso būsenoj. Dėl įvykio paaiškino, kad gal neapskaičiavo posūkio, gal buvo išvažiavęs į kitą eismo juostą (sakė pareigūnai). Policija patikrino dokumentus, blaivumą, žiūrėjo stabdymo kelią, matavo. Eismo įvykio deklaraciją davė pravažiuojantis žmogus, pažįstamas. Liudytojo P. K. nepažinojo, tik kalbant sužinojo, kad gyvena toje pačioje gatvėje. Su įmone UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokių ryšių neturi. Pamatė kitą automobilį staiga, pradėjo stabdyti. Važiavo iki 50 km/h, gal 45 km/h. Prieš tai yra „gulintis policininkas“, apie 150-200 m iki posūkio ir tada tiesus kelias ir staigus posūkis. (duomenys neskelbtini) stabdė. (duomenys neskelbtini) negreitai važiavo, nes keliukas siauras. Susidūrimo momentu (duomenys neskelbtini) važiavo. Automobilį pamatė ant posūkio. Į klausimą, ar po susidūrimo automobilis užtvėrė kelią, paaiškino, kad apvažiuodavo žmonės, bet galėjo pravažiuoti. Vieną kelio juostą buvo užtvėrę, tiksliai nepamena. Po susidūrimo eismas buvo intensyvus. Kai atvažiavo pareigūnai, apžiūrėjo įvykio vietą, pasakė, kad liudytojas kaltas, jis pripažino. Po susidūrimo skambino (duomenys neskelbtini) Ž. Po eismo įvykio iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavęs pretenzijos atlyginti žalą. Nežinojo, kad automobilis priklauso įmonei. Dokumentai buvo laikomi automobilyje. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad P. K. gal ir matęs, bet nepažinojo.

2021-09-09 teismo posėdžio metu liudytojas Ž. Š. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) A. Š. paėmė automobilį iki (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti, nuolat dalindavosi. Automobilis priklausė A. S. (jis davė automobilį), bet priklauso įmonei. Pasiskolino, nes jo buvo sugedęs. Iki įvykio apie porą savaičių automobilis buvo pas jį. Ne pirmą kartą skolinosi, ne pirmą kartą ir (duomenys neskelbtini) davė automobilį vairuoti. Apie įvykį paaiškino, kad paskambino (duomenys neskelbtini), jog papuolė į autoįvykį. Jis nuvyko į tą vietą. Buvo policija. Kvietė tralą. Galvojo automobilį remontuoti, nes jų kaltė. Nuvažiavo pas A, prisipažino, A. sakė, kad yra draudimas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nedirbo. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Su A. S. draugai daug metų. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorę L. pažįsta seniai. Su A. S. nebendravo dėl šios bylos, neaptarinėjo; laukė draudimo atsakymo.

2021-09-09 teismo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad važiavo Ž. Š. (duomenys neskelbtini) A., posūkyje susidūrė su kitu automobiliu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį paskolino Ž., nes bičiuliški santykiai, gyvena netoliese. Automobilis buvo apie porą savaičių. Įmonėje nedirbo. Automobilis įmonėje buvo naudojamas veikloje – (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo laisvas automobilis. Automobilį naudojo įmonė. Tikėjosi, kad skolina porai dienų, kol pasitaisys savo automobilį. To automobilio tuo metu nereikėjo. Atvažiavo Ž. Š. ir papasakojo apie įvykį. Sakė, kad pataisys, bet vėliau pasakė, kad netinkamas naudoti, nes remontuoti brangiau nei nurašyti. Nežino, ar ketino parduoti. Automobilis buvo geras, patikimas. Vairuoja automobilį (duomenys neskelbtini); priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po automobilių susidūrimo, „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo naujo automobilio, nes tokį automobilį gali įsigyti už 20 000 Eur. Įvykio metu turėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) draudimu, technine priežiūra rūpinosi daugiausia L. Automobilis negedo. A. Š. pažįsta, bendrauja rečiau nei su Ž. Š. Įmonėje nėra dirbę nei A. Š., nei Ž. Š. Su A. Š. nėra kalbėjęs apie autoįvykį. Eismo įvykį registravo jie patys. Ž. Š. žadėjo sutvarkyti viską; žalos neatlygino. Ž. informavo, kad netikslinga remontuoti, taip pat apie IF draudimo sprendimą. Jis neturi patirties, buvo įsitikinęs, kad KASKO visada išmoka išmoką. 10 metų draudžia KASKO, niekada nekildavo tokių problemų.

2021-09-09, 2021-11-11 teismo posėdžių metu atsakovo atstovas A. D. (atsakovo (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad atliekant trasologinius tyrimus, apklausiami dalyviai (raštu, telefonu), apžiūrimas automobilis, įvykio vieta, kviečiami dalyviai. Šiuo atveju išvadoje nurodytos fotonuotraukos Nr. 1-4 pateiktos (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kuriose matoma, kad automobiliai susidūrė nestabdomi. Fotografijoje Nr. 2 matyti šoninio slydimo pėdsakai. Fotografijose Nr. 5-10 – eismo įvykio apžiūra. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) automobilis apžiūrai nepateiktas, vertino pagal pateiktas nuotraukas (Nr. 11-14). Fotografijoje Nr.11 matosi (duomenys neskelbtini) ratas po susidūrimo – tai šoninis slydimas, purvinas tik pusė rato. Paaiškino, kad oro pagalvė neišsiskleidžia, kai automobilis stovi ar trenkiasi nedideliu greičiu (iki 20 km/h). Jei automobilis stovi su išjungtu varikliu, tai neveikia oro pagalvė, o jei įjungtas automobilio degimas ir jis stovi, o kitas automobilis važiuoja ne didesniu nei 20 km/h greičiu, tai neišsiskleidžia oro pagalvės. Jei automobilių greičių skirtumas yra daugiau nei 20 km/h, turi suveikti oro pagalvės. Šiuo atveju turėjo išsiskleisti. Leidžiama 5 km/h paklaida. Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini), kėlė įtarimų, kad tik pusė rato purve. Kelio ruože matomumas geras (fotografija Nr. 5) – medis neužstoja matomumo; fotografija Nr.7 – (duomenys neskelbtini) matomumas. Posūkis apie 40 laipsnių, leidžiamu greičiu galima įvažiuoti nestabdant. Eismo įvykio dalyviai - vietiniai žmonės; ta vieta žinoma, nuošali. Specialistas buvo dieną (15-16 val.), neintensyvus kelias, pravažiavo tik keli automobiliai (per val. – 1-2 automobiliai). Atsakovės atstovas neatsiminė, ar P. K. buvo klausiamas apie stabdymą. Kai vyko į įvykio vietą, skambino papildomai P. K. ir klausė, ar stabdė. Apie savo kvalifikaciją dėl darbo su programa „PC Crash“ nurodė, kad yra praėjęs mokymus, turi sertifikatą. Nurodė, kad automobilių sugadinimai suderinami, atitinka vienas kito sugadinimą. Paaiškino, kad pagal automobilių deformacijas nustatė, kokiu laipsniu (duomenys neskelbtini) renkėsi į (duomenys neskelbtini). Pagal atliktus papildomus matavimus smūgio kampo dydis yra 28,5 laipsniai. Duomenys apie stabdymą svarbūs įvertinant greitį susidūrimo metu. Susidūrimo vietą apžiūros metu nurodė A. Š. – išvados fotonuotraukoje Nr.5 - atsistojo pats A. Š., atstovas neliepė ten stoti. Jei ieškovas matė, kad neteisingai nurodyta vieta, galėjo patikslinti. Prašo į vietą atvykti dalyvį, nustatant, kur vyko susidūrimas. Iš fotografijos Nr. 3 nustatė, kad automobiliai buvo nestabdomi ar stabdomi silpnai. Jei būtų stabdymas, būtų matęsi – foto nuotraukoje Nr. 2 kelio dalyje būtų stabdymo pėdsakai (V formos). Stabdymas turėjo matytis, nes (duomenys neskelbtini) matosi šoninio slydimo žymės, o ne stabdymo. Kadangi nebuvo matoma stabdymo žymių ant asfalto, taip pat telefoninio pokalbio metu P. K. nurodė, kad nestabdė, tai iš tokių duomenų, įrodymų ir sprendė, kad (duomenys neskelbtini) nestabdyta. Pirminiame vertiniame nevertino, kad (duomenys neskelbtini) buvo stabdomas prieš susidūrimą, nes nebuvo duomenų. Papildomoje išvadoje modeliavo pagal liudytojų parodymus: nurodė kitus greičius, kad stabdė. Stabdymo rėžimas parinktas pagal tai, kad nebuvo stabdymo žymių. Iš fotonuotraukų Nr.2 ir Nr. 3 matyti, kad intensyvaus stabdymo žymių nebuvo. Sprendė, kad 1,5 s buvo stabdoma, neintensyviai, nes nėra stabdymo pėdsakų (būtų fotografijose Nr. 2-3). Iki šoninio slydimo pradžios būtų matęsi intensyvaus stabdymo pėdsakai. Kiek bemodeliuotų, negauna tokių padėčių, kad atitiktų pagal įvykio dalyvių nurodytas aplinkybes. Pirminiame vertinime nenagrinėjo, kokioje vietoje yra oro pagalvių davikliai. (duomenys neskelbtini) kairys jutiklis sutraiškytas. Smūgis buvo reikšmingas, automobilis neremontuotinas, turėjo išsiskleisti oro pagalvė. Pagal automobilio priekinės dalies deformaciją nustatė, kad (duomenys neskelbtini) judėjo 28,5 laipsnių kampu; nustatyta pagal matomas deformacijas, plokštumą ir kryptis. Pirminė išvada yra 4 pav. – jo išvada, kad stovėjo, o ne sustojo. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) importuotas iš (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo COVID-19, verslo ribojimas. Automobilių rinka nėra aktyvi. Tokie automobiliai yra nepopuliarūs. Ieškovės pateiktas turto vertinimas dėl populiarumo –  abstrakti išvada, kad (duomenys neskelbtini) populiarūs. Paieška (duomenys neskelbtini) visų gaminimo metų, vertino bet kokius (duomenys neskelbtini) modelius ir metus. (duomenys neskelbtini)  vertino taip pat bet kokių metų.. Mano, kad įvykis inscenizuotas. Papildomai nurodė, kad jo išsilavinimas – (duomenys neskelbtini). Turi nekilnojamojo turto vertinimo licenciją, ilgametę įvykių tyrimo patirtį (16 metų).

2021-11-11 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad draudimo bendrovė tyrė įvykį – telefonu A. Š. nurodė, kad važiavo 43-44 km/h, P. K. nurodė, kad važiavo 40 km/h ir į jį atsitrenkė (duomenys neskelbtini). 2021-09-09 teismo posėdžio metu A. Š. nurodė, kad važiavo iki 50 km/h, apie 45 km/h, P. K. nurodė, kad važiavo 30 km/h. Pagal eismo dalyvių paaiškinimus, (duomenys neskelbtini) važiavo 44-50 km/h, (duomenys neskelbtini) - 40 ar 30 km/h. Pagal šią informaciją su specialia programa nustatyta, kad nei vienu atveju pagal dalyvių parodymus automobiliai nebūtų sustoję į tą vietą, kurią užfiksavo A. Š. savo fotonuotraukose. Atsakovė buvo klaidinama, todėl neturi pareigos mokėti išmokos. (duomenys neskelbtini) turėjo stovėti dalinai kelkraštyje, važiuota apie 49 km/h greičiu. Kad (duomenys neskelbtini) stovėjo, matyti iš fotografijos – dešinėje ratas nesisuko, neišsiskleidė oro pagalvės (kad išsiskleistų, turėjo būti užvestas). Atsakovas tikrino įvairias hipotezes. „PC Crash“ programą naudoja teismo ekspertai. Automobiliai susidūrė ne tomis aplinkybėmis, kurias nurodė įvykio dalyviai. Bandė suklaidinti, avarija – sąmoningas veiksmas, inscenizuotas. Pirma, (duomenys neskelbtini) nepopuliari, sunkiai realizuojama transporto priemonė. E. L. nerado pakankamai automobilių, kad galėtų nustatyti vertę (rėmėsi automobiliais užsienyje). Taip pat skelbimai patvirtina šią aplinkybę. Nesutinka su E. L. atsakymu, nes jis neturėjo detalios informacijos apie gamybos metus. Vertino 2002-2021 m. laikotarpį, vertino bet kokios kubatūros automobilius, kuro, taip pat ir kito modelio. Atsakymas abstraktus. E. L. vertino vertę, atsižvelgdamas pagal prastą išvaizdą, 20 procentų sumažindamas vertę. Antra, P. K. ir A. Š. gyvena šalia, žinojo vienas kitą, buvo matę. Nors posėdžio metu bandė išsisukinėti, neigti, bet abu sakė, kad iki įvykio buvo matę. Trečia, A. Š. vairavo ne savo automobilį, o įmonės, kurioje nedirbo. Perdavimo aplinkybės yra miglotos – A. Š. paėmė iš (duomenys neskelbtini) ne jo automobilį; P. K. iškart po įvykio pardavė, draustas 1 mėn. laikotarpiu, nors, kaip paaiškino, paprastai draudžia metams. Ketvirta, įvykis nuošalioje kelio atkarpoje, ties kelio vingiu. 2021-09-09 P. K. ir A. Š. patvirtino, kad nei ieškovės vadovė, nei A. S. nereiškė jokių pretenzijų.

Baigiamojoje kalboje ieškovo advokatas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kviesta policija, tą patvirtina liudytojų parodymai. Atsakovas neneigia, kad sugadinimas atitinka įvykį. (duomenys neskelbtini) drausta 6 metus iki įvykio, nėra nei vienos išmokos. A. Š. ir Ž. Š. paaiškino automobilio perdavimo aplinkybes – gyvenimiška situacija, parodymai nuoseklūs, aiškūs. P. K. 2021-09-09 posėdžio metu (įrašo 59 min.) nurodė, kad prieš posūkį pradėjo stabdyti, prieš stabdymą greitis buvo 30 km/h. (įrašo 1 val. 12 min.) – stabdė prieš įvykį, kiek stipriai – neprisimena. (duomenys neskelbtini) m. gamybos, įsigyta (duomenys neskelbtini), oro pagalvės galėjo ir nebūti. Padangų žymės buvo ant kelio. Tai, kad stabdė P. K., įrodo išvados 5 l., foto Nr. 11 – intensyviai stabdomas automobilis ir klimpo į šoną. Tyrime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) stabdomas neintensyviai – objektyvių duomenų nėra – ratas nesisuko, nes buvo stabdoma. Nuo smūgio kampo gali oro pagalvė ir neišsiskleisti. Ieškovė neprivalo įrodinėti, kad įvykio nebuvo. Tai tik atsakovo prielaidos. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo stabdyti prieš 1,5 s, bet tokių duomenų nėra, t. y. nėra duomenų, kada pamatė, koks buvo greitis. Galėjo būti, kad (duomenys neskelbtini) stabdė ir galėjo sustoti prieš susiduriant. Atsakovas vadovaujasi LAT nutartimi Nr. e3K-3-521-701/2016, tačiau aplinkybės yra kitos, buvo ekspertizė. Šioje byloje neaiškios kvalifikacijos asmens, dirbančio su programa „PC Crash“ programa, subjektyviu vertinimu nustatomos automobilių padėtys, kita. Atstovas dirba atsakovo įmonėje. Pagal atsakovą, dalyviai neva melavo dėl greičio, bet jie tiksliai net nežino, galėjo suklysti, o po avarijos galėjo tiksliai ir nenurodyti, kurioje vietoje susidūrė. Dėl A. D. išvados nurodė, kad nėra įrodymų dėl kvalifikacijos, kad gali dirbti su programa, negalima vertinti, ar teisingai nustatė aplinkybes. Išvados prieštarauja viena kitai – dėl kampo, dėl greičių. Gali būti ir tokia situacija, kad (duomenys neskelbtini) stabdė ir prieš susidūrimą sustojo.

Atsakovės atstovas advokato padėjėjas baigiamojoje kalboje nurodė, kad pagal teismų praktiką draudikas neprivalo įrodyti, kokiomis aplinkybėmis įvyko įvykis, draudėjas turi įrodyti, kad įvykis draudžiamasis. Kad (duomenys neskelbtini) stovėjo, patvirtina: 1) priekinis dešinės ratas nesisuko; 2) neišsiskleidė oro pagalvės; instrukcijoje – turi būti įjungtas degimas. Nesutinka, kad neva nebuvo oro pagalvės, nes (duomenys neskelbtini) turėjo galiojančią techninę apžiūrą, nedegė įspėjimo lemputė dėl oro pagalvių (P. K. dirba (duomenys neskelbtini)). Nesutinka, kad galėjo neišsiskleisti dėl kitų priežasčių – susidūrimo metu buvo stipriai paveiktas daviklis – buvo visos sąlygos išsiskleisti, bet neišsiskleidė, vadinasi, stovėjo. A. Š. ir P. K. parodymais dėl greičių negalima pasitikėti, gali būti, kad tarėsi prieš posėdį, dėl greičių keitė parodymus. Prieš apklausą 2021-09-09 teismo posėdžio metu ieškovės advokatas ieškovės automobilį įvardijo (duomenys neskelbtini) analogu – tą patį nurodė A. Š. Automobiliai susidūrė kitaip nei nurodytomis aplinkybėmis. Nesutinka, kad A. Š. suklydo dėl greičio. Bandė suklaidinti dėl įvykio apskritai. Tai, kad eismo įvykis inscenizuotas, patvirtina, pirma, nuošali vieta, nėra gyvenamųjų namų. A. Š., P. K. vieta yra žinoma. Eismas (duomenys neskelbtini) nebuvo intensyvus. Antra, įvykis įvyko abiejų darbuotojų darbo metu. Trečia, gyvena šalimais, nors neigė, bet prisipažino, kad buvo matę vienas kitą. Ketvirta, vairavo ne savo automobilį – P. K. nurodė, kad mamai nebuvo reikalinga (duomenys neskelbtini), drausta tik 1 mėnesio laikotarpiui, nors įprastai draudžiama vieniems metams. P. K. turėjo savo automobilį, bet vairavo mamos automobilį. A. S. ir Ž. Š. nurodė, kad iki susidūrimo 2 savaites automobilis buvo pas Ž. Š. Trys liudytojai patvirtino, kad valdytojas buvo A. S. Tuo metu turėjo savo automobilį (duomenys neskelbtini). A. S. (duomenys neskelbtini) buvo „atliekamas“. Direktorė nurodė, kad turėjo kitą automobilį. Po įvykio nepirko kito automobilio, nebuvo reikalingas automobilis. A. S. – „įprastai automobilį atsinaujina kas 3 metus“ – UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį turėjo 7 metus. Nė vienam iš savininkų, valdytojų nebuvo reikalo įsigyti naujesnį automobilį iki įvykio. Skelbimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra populiarus, sunku parduoti. Nei direktorė, nei A. S. nereiškė pretenzijų A. Š. Tai rodo, kad inscenizuota, sąmoningai siekė gauti Kasko išmoką. Labiausiai tikėtina, kad P. K. net nebuvo automobilyje. P. K. gavo išmoką iš „Ergo“ pagal fotografijas; netyrė įvykio aplinkybių. Atsakovą buvo bandoma suklaidinti, tai nėra draudžiamasis įvykis. Pareiga įrodyti, kad įvykis neinscenizuotas, tenka ieškovui, o ne draudikui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad įvykis įvyko, kaip nurodė A. Š. ir P. K. Nepateikė specialisto išvados, kad paneigtų atsakovo tyrimų išvadas. Teismas teiravosi, ar ieškovas neprašys ekspertizės – nereiškė pageidavimo. Ieškovas deklaratyviai teigia, kad išmokas turi būti mokama tik dėl įvykio.

Baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovas A. D. nurodė, kad, patikrinus duomenų bazes, nustatyta, kad buvo keturi ieškovės eismo įvykiai. Patiklsino, kad deformacijos kampai nėra tapatu smūgio kampui. Jo kvalifikacija – (duomenys neskelbtini). Per (duomenys neskelbtini) draudime registruota daugiau negu 12 000 eismo įvykių, tyrimai – tik dėl 7 įvykių, po kurių atsisakyta mokėti išmoką. Draudikas nepiktnaudžiauja.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) posūkyje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo ieškovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo A. Š., ir automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), vairuojamas P. K. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. Š. kaltės, kuris posūkyje trenkėsi į priešpriešais atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas atsakovo (duomenys neskelbtini) draudimo sutarties pagrindu (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)), draudimo laikotarpis buvo (duomenys neskelbtini). Draudikas buvo informuotas apie eismo įvykį, tačiau, remdamasis (duomenys neskelbtini) vyriausiojo žalų eksperto A. D. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada), atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Išvadoje nustatyta, kad automobiliai susidūrė kitomis, ne įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, o draudikas buvo bandomas klaidinti, dėl ko jam nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovei 9771 Eur draudimo išmoką.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl įvykusio eismo įvykio ir jo metu apgadintų dviejų transporto priemonių, tačiau ginčas kilo dėl eismo įvykio aplinkybių ir dėl draudiko atsisakymo išmokėti ieškovei draudimo išmoką pagal savanoriško draudimo sutartį.

Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką vadovaudamasis Draudimo taisyklių Nr. 001 (toliau - ir Draudimo taisyklės) 127.2 punktu, kuris nustato, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu bandoma suklaidinti, nurodant klaidingas įvykio aplinkybes, klastojant faktus ar dokumentus, kurie turi arba gali turėti įtakos draudžiamojo įvykio priežasčių arba draudimo išmokos dydžio nustatymui.

Pagal civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje pateikiamą draudimo sutarties sąvoką draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo įstatyme (toliau – DĮ) ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui pasikreipus dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Pagal DĮ 98 straipsnio 3 dalies nuostatas, draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013; 2017-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).

Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

Nors byloje nustatyta, kad eismo dalyvių vairuojami automobiliai susidūrė ir jiems padaryta žala, tačiau tai savaime nesuponuoja atsakovo pareigos išmokėti draudimo išmoką, jeigu nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto. Įrodinėjimo pareiga atsisakant mokėti draudimo išmoką ar nusprendus ją mokėti sumažintą priklauso draudikui, dėl ko šioje byloje atsakovas, teigdamas, jog įvykis įvyko ne vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis, privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo. Draudimo bendrovei remiantis ir įrodinėjant aplinkybę, kad nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto, o žalą patyrusiam asmeniui remiantis priešinga aplinkybe, t. y. kad draudžiamasis įvykis buvo, šios aplinkybės įrodinėjimo bei draudimo bendrovės pateiktų įrodymų paneigimo pareiga tenka žalą patyrusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).

Nors teismas siūlė, nei viena šalis su teismo ekspertizės skyrimu nesutiko, todėl teismas, priimdamas sprendimą, vertina į bylą pateiktas išvadas ir kitus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus (CPK 186, 189, 197 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas (draudikas) savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką ieškovui grindė specialisto išvada. Atsakovės (duomenys neskelbtini) A. D., įvertinęs eismo dalyvių nurodytas įvykio aplinkybes, atlikęs automobilio (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūrą, padarė išvadą, kad vairuotojų pateikti (duomenys neskelbtini) eismo įvykio kilimo paaiškinimai techniniu požiūriu nėra pagrįsti. Atlikus eismo įvykio modeliavimą matoma, kad automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padėtys būtų visiškai kitokios, nei nurodo eismo įvykio dalyviai. Specialistui atlikus tyrimą nustatyta, kad automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padėtys būtų tokios, kaip yra užfiksuotos eismo įvykio vietoje, jei automobilis (duomenys neskelbtini) yra pastatytas dalinai kelkraštyje, o automobilio (duomenys neskelbtini) greitis smūgio metu - ~49 km/h. Išvados dėl eismo įvykio aplinkybių buvo padarytos vertinant automobilių deformacijas, jų padėtis, kampus ir plokštumas, automobilių padėtis po susidūrimo, matomas iš fotonuotraukų, taip pat tyrimo metu buvo apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vieta.

Eismo įvykio dalyvis A. Š., vairavęs automobilį (duomenys neskelbtini), po įvykio atsakovo žalų ekspertui nurodė važiavęs 43-44 km/h greičiu, P. K., vairavęs automobilį (duomenys neskelbtini), nurodė važiavęs apie 40 km/h greičiu (garso įrašai (duomenys neskelbtini)), teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. nurodė važiavęs 45-50 km/val. greičiu ir prieš susidūrimą stabdė, liudytojas P. K. – apie 30 km/h greičiu ir prieš susidūrimą stabdė. Tiek iš byloje esančios Išvados, Papildomų eismo įvykio duomenų analizės Nr. (duomenys neskelbtini), atliktos įvertinus liudytojų teismo posėdžio metu nurodytus kitokius greičius (toliau – ir Papildoma analizė) ((duomenys neskelbtini)), tiek iš specialisto Išvadą teikusio, Papildomą analizę atlikusio A. D. paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, kad automobilių padėtys po įvykio būtų kitokios, nei teigia ir nurodo eismo įvykio dalyviai: jei automobilio (duomenys neskelbtini) greitis prieš susidūrimą yra 40 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini) yra 44 km/h, nustatyta, kad po susidūrimo (duomenys neskelbtini) automobilis (jei po smūgio yra stabdomas) būtų likęs kelyje, o (duomenys neskelbtini) automobilis (jei po smūgio yra stabdomas) būtų nuvažiavęs už kelio ribų (Išvados 9 psl., Pav. Nr. 3,); jei automobilio (duomenys neskelbtini) greitis prieš susidūrimą yra 30 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini) yra 45 km/h, (duomenys neskelbtini) automobilis būtų likęs kelyje, o (duomenys neskelbtini) automobilis didžiąją dalimi būtų už kelio ribų, be to, būtų įvykęs papildomas automobilių kontaktas – (duomenys neskelbtini) automobilio galinės dalies ir (duomenys neskelbtini) automobilio kairės pusės durelėmis kontaktas (Papildomos analizės 3-4 psl., Pav. Nr. 2); jei automobilio (duomenys neskelbtini) greitis prieš susidūrimą yra 30 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini) yra 50 km/h, (duomenys neskelbtini) automobilis būtų likęs kelyje, o (duomenys neskelbtini)  automobilis būtų už kelio ribų (Papildomos analizės 4-5 psl., Pav. Nr. 3); jei automobilio (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis yra 40 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini) yra 44 km/h ir automobiliai iki susidūrimo yra stabdomi, (duomenys neskelbtini) automobilis būtų likęs kelyje, o (duomenys neskelbtini) automobilis būtų tik priekine dalimi už kelio ribų (Papildomos analizės 6 psl., Pav. Nr. 4); jei automobilio (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis yra 30 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini) yra 45 km/h, kai automobiliai iki įvykio stabdomi, (duomenys neskelbtini) automobilis būtų likęs kelyje, o (duomenys neskelbtini) automobilis būtų tik priekine dalimi už kelio ribų (Papildomos analizės 7 psl., Pav. Nr. 5); jei automobilio (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis yra 30 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini) yra 50 km/h, kai automobiliai iki įvykio stabdomi, (duomenys neskelbtini) automobilis būtų likęs kelyje, o (duomenys neskelbtini) automobilis būtų tik priekine dalimi už kelio ribų (Papildomos analizės 8 psl., Pav. Nr. 6) (el. bylos priedas, b. l. 55-62). Teismo posėdžio metu liudytojai nurodė, kad prieš susidūrimą abu stabdė, P. K. teigė buvus padangų žymių ant kelio. Nustatyta, kad pateiktose iš įvykio vietos fotonuotraukose stabdymo žymių nesimato, matyti tik šoninio slydimo žymės (Išvados 3 psl., Nuotraukos Nr. 2 ir Nr. 3) - nuotraukoje Nr. 2 matomi (duomenys neskelbtini) automobilio šoninio slydimo pėdsakai, nuotraukoje Nr. 11 (Išvados 5 psl.) matoma, kad (duomenys neskelbtini) automobilio dešinys priekinis ratas šoninio slydimo metu nesisuko, tai patvirtina grunto likučiai tik ant pusės automobilio rato. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. D. paaiškino, kad nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) slydo į kelkraštyje esančią sankasą, šoninio slydimo metu dešinės pusės ratas nesisuko, buvo stabdomas grunto. Byloje nustatyta, kad susidūrimo metu neišsiskleidė (duomenys neskelbtini) automobilio saugos oro pagalvė. Išvadoje nurodoma, kad saugos oro pagalvėms išsikleisti būtina sąlyga, jog automobilis būtų užvestas ir judėtų >20 km/h greičiu. Remiantis byloje šalių pateiktais (duomenys neskelbtini) naudotojo vadovais, oro pagalvės aktyvuojamos tik tuomet, kai užvedimo jungiklis įjungtas, oro pagalvės išsiskleidžia stipraus smūgio metu, tačiau priekinės oro pagalvės, be kita ko, gali neišsiskleisti patyrus smūgį į kampą ir kai smūgio kampas yra nuotolyje nuo išilginės automobilio ašies (mažesnis nei 30°) (el. bylos priedas, b. l. 51-54; (duomenys neskelbtini)). Ieškovės teigimu, oro pagalvė galėjo neišsiskleisti dėl to, kad jos nebuvo, be to, avarijos metu automobilio (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinis smūgio jutiklis nebuvo paliestas ar kitaip paveiktas. Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) automobilyje nebuvo oro pagalvės. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytojas P. K. ((duomenys neskelbtini)), automobilyje nedegė įspėjimo lemputė dėl oro pagalvių, automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų (Išvados 5 psl., Nuotrauka Nr. 12), automobilių susidūrimo metu buvo stipriai paveiktas automobilio (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinis smūgio jutiklis. Taigi, esant eismo įvykio dalyvių nurodytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) automobilio oro pagalvės turėjo išsiskleisti.

Ieškovės atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, pasisakydamas dėl vairuotojų nurodomų ir įvykį tyrusio specialisto nustatytų greičių skirtumo, rėmėsi kasacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017 pateiktais išaiškinimais, kad transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį. Teismo vertinimu, pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis ir joje pateiktas išaiškinimas nėra pakankamas ieškinį laikyti pagrįstu nagrinėjamoje byloje dėl kelių priežasčių. Pirma, kasacinio teismo nagrinėtoje byloje tiek eismo įvykio dalyvių nurodomas, tiek nustatytas greitis buvo labai mažas – atitinkamai 20 km/val. ir 5 km/val. Važiuojant tokiu greičiu ir nežiūrint į greičio matavimo prietaisą, yra labai sunku įvertinti greitį ir 15 km/val. paklaida gali būti paaiškinama sąžiningu asmens suklydimu. Be to, eismo įvykis šioje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje įvyko automobiliui išvažinėjant iš aikštelės, kai paprastai greičiai nebūna dideli. Nagrinėjamu atveju nurodomų greičių skirtumas yra apie 10 km/val., (duomenys neskelbtini) atveju atsakovas padarė išvadą, kad automobilis susidūrimo metu nejudėjo. Net ir darant prielaidą, kad net du eismo įvykio dalyviai sąžiningai klydo dėl jų vairuojamų transporto priemonių greičių, aptariamo eismo įvykio aplinkybės lieka neaiškios.

Pagal kasacinio teismo pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015). 

Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad Išvadoje atliktas eismo įvykių aplinkybių vertinimas, automobilių padėtys nustatytos subjektyviu atsakovo atstovo, kuris dirba atsakovo įmonėje, vertinimu, teismas tokius teiginius laiko deklaratyviais ir neįrodytais. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų abejoti specialisto išvadomis, neprašė atlikti ekspertizės. Teismas pažymi, jog specialisto byloje esantis atliktas eismo įvykio aplinkybių vertinimas yra vienas iš byloje esančių įrodymų. Aplinkybė, kad į bylą pateikta išvada nėra teismo ekspertizės išvada (CPK 212-224 straipsniai), savaime nesudaro pagrindo abejoti jos patikimumu. Išvadoje nurodyta, kad tyrimą atliko (duomenys neskelbtini) A. D. (byloje pateiktas (duomenys neskelbtini)), turintis ekspertinę praktinę darbo patirtį nuo (duomenys neskelbtini), į bylą nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti specialisto kompetencija. Tai, kad tyrimą atliko atsakovės darbuotojas, savaime nesudaro pagrindo abejoti specialisto išvados objektyvumu. Šis vertinimas yra išsamus, paaiškinantis įvykio aplinkybes, jis nėra nuginčytas, į bylą nėra pateikta duomenų, kurie paneigtų šiame vertinime nurodytas aplinkybes. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės į bylą pateikta Išvada, Papildoma analizė yra tinkami ir patikimi rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu gali būti daromos išvados dėl fakto buvimo ar nebuvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, nesutikdama su atlikto vertinimo išvadomis, turėjo teisę kreiptis į kitą specialistą ar atlikti transporto priemonės ekspertizę, tačiau to nepadarė.

Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja draudėją, naudos gavėją ir (ar) nukentėjusįjį trečiąjį asmenį pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Ši pareiga turi būti vykdoma sąžiningai, nes klaidinančių ir neteisingų aplinkybių nurodymas nulemia draudiko sprendimą dėl draudimo išmokos (ne) mokėjimo (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Rungimosi principas, nustatytos įrodinėjimo pareigos taisyklės (CPK 12, 178 straipsniai), be kita ko, suteikia teisę ir kartu nustato procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Atsakovui remiantis ir įrodinėjant aplinkybę, kad nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto, o ieškovei remiantis priešinga aplinkybe, t. y. kad draudžiamasis įvykis buvo, šios aplinkybės įrodinėjimo bei atsakovės pateiktų įrodymų paneigimo pareiga teko ieškovei. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, ieškovė turėjo pareigą paneigti draudimo bendrovės eismo įvykio tyrimo išvadas, tačiau nėra pagrindo pripažinti, jog tokią pareigą ieškovė įvykdė.

Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad nors abu eismo įvykio deklaracijoje nurodyti automobiliai apgadinti (to neneigė nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei specialistas), tačiau, labiau tikėtina, kad šie apgadinimai atsirado kitomis aplinkybėmis, nei nurodė transporto priemonių vairuotojai.

Atsakovės nuomone, automobilių susidūrimas buvo sąmoningas, inscenizuotas veiksmas, kuriuo buvo siekiama neteisėtai gauti draudimo išmoką, tai lemia ne tik klaidingos, neteisingos informacijos apie (duomenys neskelbtini) įvykį pateikimas bei siekis suklaidinti atsakovą, tačiau ir faktinės aplinkybės, jog ginčo automobilis (duomenys neskelbtini) yra sunkiai realizuojama/parduodama transporto priemonė, eismo įvykio dalyviai gyvena šalia esančiuose namuose bei žino vienas kitą, ieškovei priklausantį automobilį vairavo su įmone nesusijęs asmuo, P. K. iš karto po įvykio pardavė įvykyje dalyvavusį (duomenys neskelbtini) pirkėjui iš (duomenys neskelbtini), kuris privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu buvo draustas itin trumpu laikotarpiu (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, byloje nėra įrodymų, kad eismo dalyviai veikė neteisėtai, siekdami gauti draudimo išmoką. Teismas pažymi, kad pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio nuostatas, draudikas turi tik pagrįsti savo atsisakymo mokėti išmoką pagrindą, bet ne įrodyti, kokiomis iš tiesų aplinkybėmis įvyko įvykis ar kad asmenys padarė nusikalstamą veiką (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-95-544/2018). Todėl aptartos teisės aktų nuostatos neįtvirtina pareigos draudikui įrodyti buvus inscenizuotą eismo įvykį ar kad eismo įvykio dalyviai tyčia pateikė išgalvotus duomenis apie įvykį. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus sprendžia, kad atsakovo nurodomos aplinkybės sudaro papildomą pagrindą abejoti vairuotojų sąžiningumu ir deklaruojamomis eismo įvykio aplinkybėmis, nors esminę reikšmę sprendžiant dėl eismo įvykio aplinkybių ir sugadinimų turi atsakovo pateikti duomenys, atliktas tyrimas ir jo pagrindu padaryta išvada, paneigianti eismo įvykio dalyvių parodymus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CK 6.987 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas išlaidas turto vertintojui dėl žalos dydžio nustatymo, tačiau nagrinėjamu atveju pripažinus pagrįstu atsakovo atsisakymą išmokėti ieškovei draudimo išmoką, nėra pagrindo vertinti ieškovės prašomų priteisti išlaidų pagrįstumo, kadangi jam nekyla pareiga atlyginti ieškovei ir kitą žalos dalį – išlaidas turto vertintojui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovas prašo priteisti 2993,30 Eur atstovavimo išlaidų ir 84,70 Eur būtinųjų išlaidų, iš viso 3078 Eur ((duomenys neskelbtini)). Iš pateiktų ataskaitų matyti, kad sąskaitos išrašytos atsakovei už atsiliepimą į ieškinį, kitus parengtus procesinius dokumentus, konsultavimą, kitos šalies pateiktų procesinių dokumentų analizę. Iš teismui pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, t. y. mokėjimo nurodymų, nustatyta, kad atsakovė už patirtas atstovavimo išlaidas yra apmokėjusi.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ginčo ir įrodinėjimo sudėtingumą, advokato ir advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, teismas daro išvadą, kad atsakovo nurodytos išlaidos už advokato/ advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl atsakovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistina 3078 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,30 Eur. Atmetus ieškinį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265-267, 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

         ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti.

         Priteisti atsakovui If P&C Incurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per If P&C Incurance AS filialą, j. a. k. 302279548, iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k., (duomenys neskelbtini), 3078 Eur (tris tūkstančius septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 17,30 Eur (septyniolika eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                         Jurgita Rimeikienė